Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                     Civilinė byla Nr. 2A-584-227/2013

Vaidas Vasiliauskas                                                   Teism. proc. Nr. 2-11-3-00022-2012-6

                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 35.1;35.5;36.2;121.21

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. A. ir trečiojo asmens D. A. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-844/2013 pagal ieškovo Kredito unijos ,,Taupyklė“ ieškinį atsakovei M. A., tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, D. A. ir K. A. dėl skolos priteisimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovė kredito unija„Taupyklė“ prašė jos naudai priteisti iš laiduotojos- atsakovės M. A. 10 649,85 Lt skolos, 12 779,82 Lt palūkanų, 24 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 204 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolininkai paskolos, suteiktos 2005-05-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartimi Nr. 408, negražino. Vykdant  Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006-05-16 įsakymą priverstinai iš skolininkės D. A. išieškota 4 350,15 Lt. Turto ir pajamų, į kurį būtų nukreipti likusios skolos išieškojimą, skolininkai neturi. Todėl reikalauja iš atsakovės- laiduotojos.

Atsakovė M. A. ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais D. A. ir K. A. pareiškė priešieškinius, kuriais prašė  pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis), nesudarytomis 2004-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 327 ir 2005-05-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 408 bei priteisti išlaidas, panaikinti areštą atsakovės M. A. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis ginčija CK 1.81 ir 1.91 str pagrindais, teigia, kad pinigų negavo, atsakovė prašė taikyti naikinamąjį teminą (CK 6.88 str. 1 d). Pinigus (9000 Lt) gavo pagal 2002-06-28 sutartį ir ją pilnai įvykdė.

Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį ir trečiųjų asmenų reikalavimus atmetė; priteisė iš atsakovės M. A. ieškovės kredito unijos „Taupyklė“ naudai 10 649,85 Lt, skolą, 12 779,82 Lt, palūkanų, 24 proc dydžio metines palūkanas už priteistą 23 429,67 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovės priteisė 2 704 Lt, bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato paslaugas, ieškovės kredito unijos „Taupyklė“ naudai ir 62,20 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Nustatė, kad kredito unija „Taupyklė“ juridinių asmenų registre įregistruota 1997-11-06, jos administracijos vadovas yra J. Ž.. 2005-03-23 kredito unija „Taupyklė“ ir kredito unijos narys D. A., K. A. ir M. A. pasirašė Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 408, kuria D. A. ir K. A. buvo suteikta 15 000 Lt paskola 12 mėnesių laikotarpiui (nuo 2005-03-23 iki 2006-03-23). Paskolos grąžinimą laidavo atsakovė M. A.. Sutarties 2.1. p. numatyta, kad suėjus 12 mėnesių paskolos terminui, paskolos gavėjai turi grąžinti kredito unijai tokią pat pinigų sumą ir sumokėti 24 proc., metinių palūkanų, laikantis mokėjimo terminų tvarkos. Sutarties 3.1. p., numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas neįvykdys visų arba dalies savo įsipareigojimų Unijai, kylančių iš šios Sutarties, laiduotojas įsipareigoja atsakyti Unijai ta pačia apimtimi, kaip ir paskolos gavėjas t.y. sumokėti Unijai paskolos gavėjo negrąžintą paskolą ar jos dalį ir nesumokėtas palūkanas, delspinigius, teismo išlaidas taip pat atlyginti termino praleidimu padarytus nuostolius ir sumokėti netesybas per 5 dienas nuo Unijos pranešimo apie tai, kad paskolos gavėjas laiku negrąžino paskolos. Sutartį pasirašė J. Ž., D. A. ir M. A.. 2005-03-23 paskolos gavėja D. A. su kreditoriaus atstovu J. Ž. papildomai susitarė, kad paskolos grąžinimas bus kas mėnesį lygiomis dalimis iki sekančio mėnesio 23 dienos po 500 Lt. Mėnesinės įmokos pradedamos mokėti nuo 2005 metų balandžio mėnesio. 2005-03-23 išmokėjimo kvitu Nr. 1355 D. A. kreditorius išmokėjo 15 000 Lt. D. A. savo ranka yra parašiusi, kad 15 000 Lt gavo. Tai patvirtino 2012-11-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1885 (12) išvada. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006-05-16 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-384-712/2006, iš D. A. kredito unijos „Taupyklė“ naudai priteisė 15 000 Lt skolą, 1 670 Lt palūkanų, 1 134 Lt delspinigių, 133,53 Lt bylinėjimosi išlaidų iš viso 17 937,53 Lt ir 24 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 15 000 Lt sumą skaičiuojant nuo 2006-05-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkė D. A. dėl šio teismo įsakymo prieštaravimų teismui nepareiškė. Pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006-05-16 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-384-712/2006, iš skolininkės D. A. išieškotojo kredito unija „Taupyklė“ naudai iš viso išieškojo 4 350,15 Lt. Iš D. A. ir M. A. gavo įmokų , kurių suma 2150 Lt, iš šios sumos M. A. sumokėjo  1700 Lt.

Teismas, atsižvelgęs į šalių pasirašytos sutarties sąlygas, darė išvadą, kad laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, todėl, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatavo, kad byloje netaikytinas CK 6.88 str. 1 d. įtvirtintas naikinamasis terminas. Pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsakovė M. A. netinkamai vykdė sutartyje numatytas sąlygas, praleido terminą atsiskaityti, todėl teismas priteisė 10 649,85 Lt likusios pagrindinės skolos įsiskolinimą.

Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė M. A. nepateikė įrodymų, jog kredito unijos „Taupyklė“ administracijos vadovas J. Ž., 2005-03-23 sudarydamas Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 408 su D. A. ir M. A., ir skolindamas pinigus D. A., pažeidė įstatymą bei D. A. ir M. A. teises, ar vertė jas daryti nusikaltimus. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, jog sutarties šalys buvo neveiksnios. D. A. teisme patvirtino, kad paskolos sutarties sąlygos jai buvo suprantamos ir ji žinojo kokios bus pasekmės jeigu ji neįvykdys sutarties sąlygų.  Atsakovė M. A. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad 2005-03-23 savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis Nr. 408 buvo sudaryta naudojant apgaulę, smurtą, ar ji sudaryta piktavališkai, esant ekonominiam spaudimui ar realiam grasinimui, ar kad ji buvo sudaryta labai nenaudingomis sąlygomis atsakovei. Taip pat teismui nepateikta įrodymų, kad sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ar moralei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ieškinį pilnai tenkino.

Teismas nustatė, kad pagal 2002-06-28 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 224, D. A. ir K. A. pasiskolino iš kredito unijos „Taupyklė" 9 000 Lt ir įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2003-06-28. Paskolos sutartis buvo užtikrinama M. A. laidavimu. Pagal 2002-06-28 papildomą susitarimą D. A. įsipareigojo grąžinti kredito unijai „Taupyklė“ paskolą dalimis mokant kas mėnesį po 750 Lt, pradedant mokėti nuo 2002 m. liepos mėnesio. Kadangi skolininkai netinkamai vykdė 2002-06-28 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutarties Nr.224, sąlygas, Visagino miesto apylinkės teismas 2004-04-10 išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-772-03-2004, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš M. C. (dabartinė pavardė A.) 9 431 Lt, skolos, 4 184 Lt delspinigių, 24 proc. metinių palūkanų ir 339 Lt žyminio mokesčio. Skolininkė reikalaujamą sumą sumokėjo, dėl to teismas 2004-04-10 panaikino Visagino miesto apylinkės teismo įsakymą ir bylą nutraukė. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad 2002-06-28 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis Nr.224 buvo pilnai įvykdyta ir neturi jokios sąsajos su šia byla.

Teismas nustatė, kad Kredito unija „Taupyklė“ 2004-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartimi Nr.327 suteikė 15 000 Lt kreditą D. A. ir K. A. metams laiko– iki 2005-03-23. Tą pačią dieną pinigai išmokėti D. A.. Jos paršo tikrumą išmokėjimo kvite patvirtino rašysenos ekspertizė. Paskolos padengimui buvo sumokėta 3 235 Lt . Įsiskolinimą dengė D. A. ir M. A.. Paskola pilnai padengta 2005-03-16. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad 2004-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis Nr.327 buvo pilnai įvykdyta ir neturi jokios sąsajos su šia byla.

Teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys su savarankiškai reikalavimais D. A. ir K. A., tiek atsakovė M. A. grąžino kredito unijai „Taupyklė“ dalį įsiskolinimų pagal 2004-03-23 savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr.327, bei dalį įsiskolinimo pagal  2005-03-23 savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 408. Teismui nepateikta duomenų, kad kredito unijos „Taupyklė“ valdybos pirmininkas J. Ž. sandorių patvirtinimą iš D. A. ir M. A. bei K. A. gavo vartojant prievartą, grasinant, apgaule, pasinaudojant nežinojimu.  Byloje nėra įrodymų, kad pasirašydami savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis Nr. 327, ir Nr. 408 su kredito unija „Taupyklė“, atsakovė M. A., tretieji asmenys pareiškę savarankiškus reikalavimus D. A. ir K. A. būtų nežinoję visų sutarties aplinkybių, patyrė prievartą, grasinimą, ar buvo apgauti, suklydo. Atsakovė M. A. ir tretieji asmenys pareiškę savarankiškus reikalavimus D. A. ir K. A. grąžindami skolas kreditoriui kredito unijai „Taupyklė“ dalimis, pripažino su juo sudarytas 2004-03-23 savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr.327, ir 2005-03-23 savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 408, todėl jie neturi teisės jos ginčyti. Dėl paminėtų aplinkybių atsakovės M. A. priešieškinį ir trečiųjų asmenų pareiškusių savarankiškus reikalavimus D. A. ir K. A. ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė M. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovės priešieškinį; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad 2004-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis Nr. 327 ir 2005-05-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis Nr. 408 pripažintinos nesudarytomis, nes pinigai realiai nebuvo perduoti. Faktiškai 9 000 Lt paskola buvo suteikta tik pagal 2002-06-28 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 224 ir tik  pagal šią sutartį pinigus D. A. gavo . Ieškovės vadovas J. Ž. civ. byloje Nr. 2-419-664/2009 yra pripažinęs, kad 2002 m. sutartis buvo performinta 2005 metais. D. A., pasirašydama visus dokumentus, kuriuos jai pateikė ieškovė, iš jų ir sutartis 2004 m. ir 2005 m, buvo įsitikinusi, kad tokiu būdu performinama 2002 metų  paskola. Tvirtina, kad visą laiką mokėjo paskolą bei palūkanas, tik pagal 2002 metų paskolą ir ją padengė pilnai. Pagal 2004 m. paskolą nemokėjo 13 252 Lt pagal grynųjų pinigų įmokėjimą Nr. 523, ir nemokėjo 15 500 Lt pagal 2005-03-16 grynųjų pinigų įmokėjimą Nr. 1749. Mano, kad ieškovės atstovo J. Ž. parodymai yra prieštaringi ir turi būti įvertinti kritiškai. Todėl ginčijamos sutartys turi būti pripažintos nesudarytomis. Mano, kad pagal 2005-03-23 sutartį Nr.408 laidavimu buvo užtikrinta dalis pagrindinės prievolės- 6 000 Lt, nes pagal 2005-03-23 Papildomą susitarimą prie sutarties Nr. 408, iki nurodyto termino, mokant po 500 Lt per mėnesį, tretysis asmuo D. A. galėtų grąžinti tik 6000 Lt. Mano, kad teismas atmesdamas atsakovės reikalavimą pripažinti nesudarytomis 2004-03-23 ir 2005-05-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismas motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos visos bylos medžiagos analize, todėl teismo sprendimas turi būti pripažintas neteisėtas ir panaikintas. Pagal ieškovės 2012-03-16 pažymą Nr. 942 ji už laikotarpį nuo 2002-08-01 iki 2007-07-26 iš viso gavo 14 119,25 Lt, t.y. paskolos gavėjai ir laiduotoja visiškai atsiskaitė pagal 2002-06-28 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 224.

Apeliaciniu skundu trečiojo asmens D. A. atstovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą– ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovės priešieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė remiasi tais pačiais argumentais kaip ir atsakovė M. A. apeliaciniame skunde. Papildomai nurodė, jog 2004-03-23 paskolos sutartis buvo sudaryta po to, kai buvo areštuotas M. A. butas pagal teismo nutartį. D. A. buvo priversta sudaryti 2004 m. ir 2005 m. sutartis, kadangi ieškovės vadovas J. Ž. pastoviai skambino jai ir grasino, kad M. A. liks be buto, t. y. naudojo psichologinį smurtą bei ekonominį spaudimą. Visagino miesto apylinkės teismas 2009-10-07 nutartyje civ. b. Nr. 2-419-664/2009, nurodė, kad pinigai buvo išduoti 2003 metais, tačiau šalių prašymu Sutartis buvo pratęsiama 2004 metais ir 2005 metais. Mano, kad priimant sprendimą teismas netyrė bei nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, todėl teismo sprendimas turi būti pripažįstąs neteisėtas ir panaikintas. Paskolos gavėjai ir laiduotoja su ieškove pagal 2002 metais sudarytą sutartį atsiskaitė.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovė kredito unija „Taupyklė“ prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti iš apeliantų po 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog 2004-03-23 D. A. įsiskolinimą pagal 2002-06-28 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr.224 padengimui sumokėjo kredito unijai „Taupyklė", todėl ir buvo panaikintas Visagino miesto apylinkės teismo 2004-04-10 įsakymas. Todėl apeliantų teiginiai, kad vėliau nebuvo sudarytos paskolos sutartys, o buvo tęsiami paskoliniai teisiniai santykiai, atsiradę pagal 2002-06-28 d. savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr.224 visiškai nepagrįsti. Pagal 2004-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 327 D. A. ir K. A. pasiskolino iš kredito unijos .“Taupyklė" 15 000 Lt ir įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2005-03-23. 2004-03-23 kvite esantis D. A. parašas patvirtina, jog ji gavo 15 000 Lt. Todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog šie pinigai nebuvo išmokėti. 2005-03-16 kredito unijos “Taupyklė" grynųjų pinigų įmokėjimo kvitas Nr. l749 patvirtina, kad D. A. 2005-03-16 įsiskolinimo pagal 2004-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr.327 padengimui sumokėjo kredito unijai „Taupyklė" 500 Lt palūkanų ir grąžino 15 000 Lt paskolos. Be to, jei skolininkai nebūtų gavę pagal sutartis pinigų, jie nebūtų mokėję palūkanų ir pačios skolos. 2005-03-23 Kredito unijos „Taupyklė" paskolos išdavimo grynaisiais pinigais kvitas Nr. 1355 patvirtina, kad 2005-03-23 D. A. gavo 15 000 Lt grynaisiais pinigais pagal 2005-03-23 savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį. Nuo 2005-03-23 iki 2006-01-19 D. A. ir M. A. kredito unijai sumokėjo 2 150 Lt įmokų palūkanoms. Tai įrodo, jog pagal 2005-03-23 sutartį 15 000 Lt yra gavusios, nes kitaip nemokėtų palūkanų. Civilinėje byloje Nr. 2-419-664/2009 niekur nėra įrašyta tokių teiginių, jog neva skolininkėms buvo paskolinta tik 9 000 Lt pagal 2002-06-28 paskolos ir laidavimo sutartį, o kitos paskolos sutartys nebuvo sudarytos. Niekur civilinėje byloje Nr.2-419-664/2009 nebuvo nustatyta, kad Kredito unijos „Taupyklė" neturi dokumentų apie paskolų išduotų 2002-06-28 ir 2004-03-23 grąžinimą. Be to, rašysenos ekspertizė patvirtino, kad visi kvitai, išskyrus 2005-03-16 kvitas Nr. 1749, yra pasirašyti pačios D. A.. Tai, kad šis kvitas yra pasirašytas ne pačios D. A., šiai bylai reikšmės neturi, nes ieškinys yra pareikštas dėl vėliau sudarytos paskolos ir laidavimo sutarties. Šioje byloje atlikta rašysenos ekspertizė patvirtino, kad 2005-03-23 Kredito unijos „Taupyklė" paskolos išdavimo grynaisiais pinigais kvite Nr. 1355 žodžius „Penkiolika tūkstančių litų" prie žodžio „Gavau" parašė pati D. A., pati D. A. pasirašė skiltyje "Narys". Tai įrodo, jog pinigai pagal 2005-03-23 paskolos ir laidavimo sutartį buvo išduoti. Nesutinka su M. A. teiginiu, jog laidavimu buvo užtikrinta 6 000 Lt, nes 2005-03-23 papildomas susitarimas nepakeitė galutinės atsiskaitymo sumos ir gautos paskolos sumos, o tik nustatė grąžinimą dalimis 6 000 Lt. Teisės aktai nedraudžia grąžinimo dalimis pagal grafiką.

Apeliaciniai skundai atmestini. Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1p).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir išnagrinėjo bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

CPK 178 straipsnyje yra nustatyta įrodinėjimo pareiga. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas ar kitas asmuo, pareiškęs savrankiškus reikalavimus (priešieškinį), privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jie neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jų ieškinį ir priešieškinį, kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 str. 1 d). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Ar asmenys, pareiškę reikalavimus, įvykdė pareigą įrodyti reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jų pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal priešingos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu priešinga bylos šalis įrodo atsikirtimą į jam pareikštą reikalavimą, tai jis paneigia kitos šalies nurodytas aplinkybes. Jeigu neįrodo atsikirtimo į reikalavimus, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas.

Šioje byloje ieškovės, atsakovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiga buvo įrodyti savo teiginius. Tačiau tik ieškovė įrodymais pagrindė savo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Priešingai apeliantams, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavęs iš jų visumos padarė išvadą, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, o priešieškiniai atmestini. 

Byloje nustatyta, kad ieškovė kredito unija „Taupyklė“ su šios bylos trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais D. A. ir K. A. buvo sudarę tris Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis. Taip 2002-06-28 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartimi Nr. 224 gautą 9 000 Lt paskolą jie turėjo grąžinti Kredito unijai iki 2003-06-28. Pagal 2004-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 327 gautą 15 000 Lt paskolą iki 2005-03-23. Pagal 2005-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 408- iki 2006-03-23.Visos paskolos sutartys buvo užtikrintos atsakovės M. A. (C.) laidavimu (1 t. b. l. 6-9, 36-39). Pirmosios dvi paskolos buvo grąžintos pilnai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos neturi įtakos šiam ieškiniui, pareikštam pagal paskutinę- 2005-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 408. Pastaroji sutartis įvykdyta dalinai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė M. A. ir trečiasis asmuo- skolininkė D. A. įnešinėjo pinigus į Kredito Unijos sąskaitą pagal 2004-03-23 ir 2005-03-23 sutartis. Visagino miesto apylinkės teismas 2013-04-30 sprendimu ieškinį dėl skolos priteisimo iš laiduotojos- atsakovės M. A. tenkino pilnai, priešieškinius dėl Savitarpio paskolos ir laidavimo sutarčių Nr. 327, 2004-03-23 ir Nr. 408, 2005-03-23– atmetė. Teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kad ieškinys pagrįstas, o priešieškiniai- nepagrįsti, todėl jų nekartoja.

Dėl Savitarpio paskolos ir laidavimo sutarčių Nr. .224, 2002-06-28 ir Nr.327, 2004-03-23.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2002-06-28 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartimi Nr. 224 D. A. ir K. A. pasiskolino iš kredito unijos „Taupyklė" 9 000 Lt ir įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2003-06-28. Paskolos sutartis buvo užtikrinta M. A. (C.) laidavimu. Skolininkai netinkamai vykdė šią sutartį, todėl Visagino miesto apylinkės teismas civ. byloje Nr.L2-772-03/2004 išdavė 2004-04-10 teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš skolininkės M. C. (dabar A.) 9 431 Lt skolos, 4 184 Lt delspinigių, 24 proc. metinių palūkanų ir 339 Lt žyminio mokesčio. 2004-03-23 grynųjų pinigų įmokėjimo kvitas Nr. 1523 patvirtina, kad skolininkė D. A. pagal sutartį Nr. 224 sumokėjo kredito unijai „Taupyklė“ 1390 Lt palūkanų, 3948 Lt delspinigių ir likusią paskolos dalį- 7914 Lt (viso 13 252 Lt ). Teismo rašysenos ekspertizė nustatė, jog šį kvitą pasirašė D. A.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2002-06-28 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis Nr. 224 buvo pilnai įvykdyta 2004-03-23. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog skolininkė D. A. 2004-03-23 atsiskaitė pilnai su ieškove, patvirtina Visagino miesto apylinkės teismo 2004-04-28 nutartis civ. byloje L2-772-03/2004, kuria teismas panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2004-04-10 įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. A.. Pažymėtina, kad toje pat byloje Visagino miesto apylinkės teismas 2010-02-01 nutartimi, būtent,  M. A. prašymu panaikino laikinasias apsaugos priemones, taikytas jos turtui, nes pilnai įvykdytas teismo 2004-04-10 įsakymas. Todėl atmestini apeliantų argumentai, jog 2002-06-28 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis Nr. 224 nebuvo įvykdyta ir D. A. laikotarpiu nuo 2002-08-01 iki 2007-07-26 mokėjo Kredito unijai paskolą bei palūkanas pagal 2002-06-28 savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 224 . .

Pagal 2004-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 327 D. A. ir K. A. pasiskolino iš kredito unijos „Taupyklė" 15 000 Lt ir įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2005-03-23. Laidavo atsakovė M. A.. Paskolos išdavimo grynaisiais pinigais 2004-03-23 kvitas Nr. 1149 patvirtina, kad pinigus gavo skolininkė D. A., kuri, ekspertų tvirtinimu, savo ranka parašė, kad gavo 15 000 Lt ir pasirašė .Įrodymų, leidžiančių paneigti ekspertizės akto išvadas ir tuo pačiu pripažinti atsakovės ir trečiųjų asmenų teiginį, jog pinigai nebuvo išmokėti, nėra (CPK 178 str.). D. A. 2005-03-16 grynųjų pinigų įmokėjimo kvitu Nr.1749 sumokėjo 500 Lt palūkanų ir 15 000 Lt paskolos. Tokiu būdu pilnai sutartis įvykdyta 2005-03-16. Todėl atmestinas apeliantų teiginys, jog pinigų pagal šią sutartį negavo ir šios sutarties neįvykdė.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog pirmiau nurodytos ir aptartos dvi Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartys neturi reikšmės 2005-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutarčiai Nr. 408 ir su ja nesusiję, nes pagal jas pilnai atsiskaityta.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ginčijamose Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartyse Nr. 327, 2004-03-23 ir Nr. 408, 2005-03-23 konkrečiai ir vienareikšmiškai nurodyti paskolų gavėjai ir davėjai, paskolų sumos, jų grąžinimo terminai, pinigų išmokėjimai, o sutartys Nr.224, 2002-06-28 ir Nr. 327, 2004-03-23 pilnai įvykdytos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pinigai pagal šias sutartis buvo perduoti. Todėl nėra pagrindo ginčijamas sutartis pripažinti nesudarytomis.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.875 straipsnio 5 dalis numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Dėl 2005-03-23 savitarpio paskolos ir laidavimo sutarties Nr.408 sudarymo ir vykdymo.

Pagal 2005-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 408 D. A. pasiskolino iš kredito unijos “Taupyklė" 15 000 Lt ir įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2006-03-23. 2005-03-23 Kredito unijos „Taupyklė" paskolos išdavimo grynaisiais pinigais kvitas Nr. 1355 patvirtina, kad pagal šią sutartį D. A. gavo 15 000 Lt grynaisiais pinigais. Teismo rašysenos ekspertizė patvirtino, kad šis kvitas yra pasirašytas D. A.. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pinigų pagal šią sutartį negavo (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pinigai pagal ginčijamą paskolos sutartį Nr. 327 buvo perduoti ir nėra pagrindo šią sutartį pripažinti nesudaryta.

Iš 2012-03-16 Kredito unijos „Taupyklė" pažymos matyti, jog dėl įsiskolinimo pagal 2005-03-23 savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr.408 D. A. ir M. A. sumokėjo Kredito unijai „Taupyklė" 2 150 Lt įmokų palūkanoms. Šios įmokos buvo atliktos per laikotarpį nuo 2005-03-23 iki 2006-01-19. Nustačius, kad šios įmokos buvo daromos vykdant 2005-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 408, teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentu, jog tuo atveju, jei D. A. nebūtų gavusi paskolos, o M. A. nebūtų laidavusi, jos pagal minėtą sutartį nebūtų mokėję jokių palūkanų ir nemokėtų pačios paskolos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentu.

Apeliantė M. A. mano, jog pagal 2005-03-23 sutartį Nr. 408 laidavimu buvo užtikrinta dalis pagrindinės prievolės- 6 000 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstais. Iš 2005-03-23 Savitarpio paskolos ir laidavimo sutarties Nr. 408 matyti, jog kredito unija „Taupyklė“ suteikė paskolos gavėjams D. A. ir K. A. 15 000 Lt paskolą 12 mėnesių, t. y. nuo 2005-03-23 iki 2006-03-23. Paskolos gavėjai įsipareigojo grąžinti gautą pinigų sumą iki numatyto termino, o laiduotoja M. A. įsipareigojo atsakyti kredito unijai ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjai, t. y. sumokėti paskolos gavėjo negrąžintą paskolą ar jos dalį ir nesumokėtus delspinigius, palūkanas. Ta aplinkybė, kad 2005-03-23 papildomame susitarime šalys susitarė dėl kredito grąžinimo dalimis mokant po 500 Lt ir tokiu būdu grąžinant kreditą dalimis iki sutarties pabaigos susidarytų tik 6000 Lt, neduoda pagrindo išvadai, jog šiuo susitarimu pakeista pagrindinė 2005-03-23 sutartis Nr.408 , t.y., jog susitarta, kad skolininkė turi grąžinti mažesnę pinigų sumą, nei gavo ir dėl to atsakovė, kaip laiduotoja, atsako prieš kreditorę tik 6000 Lt sumai, kaip nepagrįstai mano apeliantai. Tuo pačiu minėtu papildomu susitarimu nebuvo pakeistas grąžinimo terminas ir grąžintina suma. Tai rodo, kad papildomu susitarimu buvo išdėstytas tik dalies (6000 Lt) paskolos grąžinimas, tačiau skolininkei liko pareiga iki 2006-03-23 pilnai atsiskaityti- grąžinti gautą 15.000 Lt paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis ir kt. Kadangi paskolos gavėjai savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl laiduotoja M. A. pagal sutartį Nr. 408 turi prisiimti atsakomybę už paskolos įvykdymą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje netaikytinas CK 6.88 str. 1 d. įtvirtintas naikinamasis terminas, nes pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygas laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Minėta, apeliantai neįrodė, kad pinigų pagal ginčijamas sutartis negavo. Taip pat neįrodė, kad ginčijamos sutartys pasirašytos naudojant apgaulę, smurtą, esant ekonominiam spaudimui ar realiam grąsinimui, labai nenaudingomis sąlygomis, prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Taip pat neįrodė, kad ieškovas, skolindamas pinigus pažeidė įstatymus, atsakovų ar trečiųjų asmenų teises ir kad pastarieji nesuprato sutarčių sąlygų ir atsakomybės dėl neįvykdymo (CPK 178 str.). Apeliantų teiginys, jog 2004-03-23 sutartis buvo pasirašyta ne sutartyje nurodytu laiku, o vėliau- balandžio mėnesį, kuomet buvo areštuotas atsakovės butas, įrodymais nepagrįstas ir todėl atmestinas (CPK 178 str.). Priešingai nurodytam apeliantų teiginiui , sutarties sudarymą 2004-03-23 dieną patvirtina tos pačios dienos pinigų išmokėjimo kvitas Nr.1149.

Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai įrodymais nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taisykles (CPK 185, 218 str.) ar materialines teisės normas. Priešingai apeliantams, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai argumentuodamas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, o priešieškiniai nepagrįsti ir todėl atmestini. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei padaryta skundžiamu sprendimu, nenustatyta. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pagal atsakovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais apeliacinių skundų motyvus naikinti ar keisti šį teismo procesinį sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p).

CK 6.81 straipsnyje įtvirtinta, kad laiduotojų ir skolininkų atsakomybė solidari. Todėl papildomai nurodoma, kad atsakovė- laiduotoja M. A. pagal  Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą atsako solidariai su skolininke D. A..

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies jos prašymu priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinius skundus paruošimą turėjo 600 Lt išlaidų ( t.1, b.l. 100,16). Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, nustatytą Rekomendacijų 8.11 punkte. Vadovaujantis LR CPK 98 straipsnio 2 dalimi iš apeliantų ieškovės naudai priteistina 600 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė M. A. apeliaciniu skundu prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmetant, o priešieškinį patenkinant. T.y. ji skundė sprendimą visa apimtimi, tačiau apeliacinį skundą apmokėjo tik 143 Lt žyminiu mokesčiu (b.l.77). Todėl iš jos priteistina nesumokėto žyminio moksčio dalis- 702,90 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 86 str.) 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a  :

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą patikslinant, kad iš M. A. priteistos piniginės sumos: 10 649,85 Lt skola, 12 779,82 Lt palūkanų ir 24 proc dydžio metinių palūkanas už priteistą 23 429,67 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškomos solidariai su D. A..

Priteisti iš atsakovės M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų už advokato paslaugas ieškovės kredito unijos „Taupyklė“ naudai.

Priteisti iš atsakovės M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 702,90 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant  įrodymą Visagino miesto aplinkės teismui.

Teisėjai                                                                                                         Margarita Dzelzienė                                                                                                 

                                                                                                   Laimutė Sankauskaitė

                                                                                                          Zina Mickevičiūtė