Civilinė byla Nr. 2S-661-260/2014,

Proceso Nr. 2-69-3-20374-2013-2,

Procesinio sprendimo kategorijos:110.1; 110.5; 122.4; 128.11;

(S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 18d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-24631-945/2013 pagal pareiškėjos L. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose antstolis R. S. vykdo išieškojimą akcinės bendrovės „Kauno energija“ ir akcinėsbendrovės DNB banko naudai, ir

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2013 m. lapkričio 12 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 19 d. patvarkymą „Dėl prisijungimo prie išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto“ vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. lapkričio 27 d. patvarkymą „Dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto“ vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Remdamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi pareiškėja vieną skundo egzempliorių pateikė Kauno apylinkės teismui prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų (b.l. 3–8). Pareiškėja nurodė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos siekiamiems tikslams, nepažeis nei vienos iš šalių interesų, nesuteiks nei vienai iš šalių pranašumo ir taikytinos siekiant užkirsti kelią neteisėtiems vykdymo veiksmams vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi (b.l. 37–39) pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolio R. S. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas skolininkės L. B. skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas, nustatęs, kad dėl 2013 m. lapkričio 27 d. patvarkymo, kuriuo antstolis nukreipė išieškojimą į L. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeistą AB DNB bankui, Kauno miesto 17-ojo notaro biuro vykdomajam įrašui Nr. (duomenys neskelbtini), išduotam 2011 m. gruodžio 20 d., dėl 57 743,56 Lt skolos išieškojimo iš L. B. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai, įvykdyti, L. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurį grindė aplinkybėmis, jog antstolis neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamą patvarkymą, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5757-199/2012 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovei AB DNB bankui ar AB DNB banko prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims (tame tarpe antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (tame tarpe varžytynes) iš 2008 m. rugsėjo 8 d. hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) įkeisto turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), sprendė, kad iki bus išnagrinėtas pareiškėjos pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).Teismas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių išieškojimas būtų nukreiptas į skolininkės nekilnojamąjį turtą, nustačius turto vertę galimai būtų pradėta nekilnojamojo turto varžytynių procedūra neįsitikinus, ar 2013 m. lapkričio 27 d. patvarkymas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka ekonomiškumo principą, yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, tikslingas tiek išieškotojų, tiek skolininkės, tiek ir antstolio teisių gynybos aspektu, o be to, sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būtų išlaikyta skolininkės ir išieškotojų teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atskiruoju skundu (b.l. 46–47) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, ir laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju išieškojimo veiksmus inicijavo ne bankas, o kitas skolininkės kreditorius – AB „Kauno energija“. AB DNB bankas davė sutikimą vykdyti skolos išieškojimą kito kreditoriaus naudai iš bankui įkeisto ir antstolio areštuoto turto, o nei įstatymas, nei pareiškėjos nurodyta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis draudimo duoti tokį sutikimą nenumatė. AB „Kauno energija“ nebuvo ir nėra bylos, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2012 m. kovo 2 d. nutartimi, šalimi, todėl jokių apribojimų atlikti kokius nors vykdymo veiksmus šios kreditorės naudai minėta Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nebuvo ir negalėjo būti nustatyta.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkės skundžiami antstolio patvarkymai kreditorių reikalavimo teisės ir galimybių tenkinti savo reikalavimus bei vykdomosiose bylose atlikti vykdymo veiksmus, nepriklausomai nuo skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo ar atmetimo, neįtakoja, todėl sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas.
3. Panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones skolininkės interesai nenukentėtų, kai tuo tarpu palikus jas galioti būtų nepagrįstai užvilkintas visas vykdymo procesas. Įkeistasturtas jo prieš tai neįvertinus net negalėtų būti parduotas. Be to, tiek apelianto, tiek ir AB „Kauno energija“ reikalavimo teisės į skolininkę yra galiojančios ir kreditorių reikalavimai betkuriuo atveju būtų tenkinami iš skolininkės turto, todėl visų be išimties išieškojimo veiksmų sustabdymas skolininkės kreditorių interesų sąskaita tik nepagrįstai vilkina išieškojimo procesą ir pažeidžia jų interesus.

Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 53–58) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą, įpareigoti suinteresuotą asmenį sumokėti 100 Lt žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą. Nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos pareikšto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą, sprendė, kad jis yra tikėtinai pagrįstas, todėl siekiant užtikrinti galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir išvengti papildomų nuostolių bei naujų teisinių ginčų inicijavimo taikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad nei įstatymas, nei Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5757-199/2012 nenustatė jokio draudimo apeliantui duoti sutikimą vykdyti išieškojimą trečiųjų asmenų naudai iš įkeisto turto, kadangi minėta nutartimi taikytas draudimas apeliantui ar jos prašymu kitiems asmenims (tametarpe ir antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (tame tarpe ir varžytynes) iš įkeisto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir šis draudimas nėra panaikintas. Esant draudimui atlikti bet kokius vykdymo veiksmus su pirmiau nurodytu nekilnojamuoju turtu, neturi reikšmės aplinkybė, kokio kreditoriaus reikalavimų patenkinimui yra atliekami vykdymo veiksmai. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos, nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų, yra laikinos ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo.

Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 63–65) nurodė palaikantis pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties panaikinimo. Suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą atkartoti atskirojo skundo argumentai, su kuriais suinteresuotas asmuo nurodė sutinkantis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-330/2009).Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų paduodantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžia CPK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. B., pageidavusi, kad nagrinėjant jos skundą dėl antstolio R. S. veiksmų būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, remdamasi CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatomis vieną skundo egzempliorių pateikė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas, tenkinęs pareiškėjos prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas skolininkės L. B. skundas dėl antstolio veiksmų.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2013 m. lapkričio 12 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 19 d. patvarkymą „Dėl prisijungimo prie išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto“ vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. lapkričio 27 d. patvarkymą „Dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto“ vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis R. S., vykdydamas Kauno miesto 17-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011 m. gruodžio 20 d., dėl 57 743,56 Lt skolos išieškojimo iš L. B. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai, ginčijamu 2013 m. lapkričio 12 d. turto arešto aktu (b.l. 9–12) areštavo L. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus, kad skolininkei nuosavybės teise priklausantis areštuotas nekilnojamasis turtas yra įkeistas AB DNB bankui, skundžiamu 2013 m. lapkričio 19 d. patvarkymu (b.l. 13) antstolis kreipėsi į AB DNB banką, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš įkeisto skolininkės turto. Bankui sutikus, kad būtų išieškoma iš skolininkei įkeisto turto (b.l. 14), skundžiamu 2013 m. lapkričio 27 d. patvarkymu „Dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto“ (b.l. 32) antstolis nukreipė išieškojimą į skolininkei priklausantį turtą, t. y. 0.1200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – plastinės chirurgijos kliniką ir grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įkeistus AB DNB bankui, Kauno miesto 17-ojo notaro biuro vykdomajam įrašui, išduotam 2011 m. gruodžio 20 d., dėl 57 743,56 Lt skolos išieškojimo iš L. B. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai įvykdyti, turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę. Pareiškėja pateiktame skunde antstolio veiksmų neteisėtumą grindė 2012 m. kovo 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5757-199/2013 taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. draudimu AB DNB bankui ar AB DNB banko prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims (tame tarpe antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (tame tarpe varžytynes) iš 2008 m. rugsėjo 8 d. hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) (su visaispakeitimais irpapildymais) įkeisto turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, galiojant nurodyta nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms jokie vykdymo veiksmai su šiuo turtu ir išieškojimas iš nutartyje nurodyto turto yra negalimi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjos prašomom laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir vykdymo veiksmams vykdomosiose bylose iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų sustabdyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai, tinkamai neįvertinęs visų aplinkybių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, o kartu ir neįvertinęs aplinkybės, kad nei įstatymas, nei pareiškėjos nurodyta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis nedraudė apeliantui duoti sutikimo išieškoti iš skolininkės įkeisto turto. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, į kurias, pasak apelianto, neatsižvelgė teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusios su apelianto galimybėmis duoti sutikimą išieškoti iš skolininkės įkeisto turto, su pirmiau nurodyta nutartimi taikyto draudimo taikymu kitų asmenų atžvilgiu, yra pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas iš esmės dėl pareikšto skundo pagrįstumo neturėjo pasisakyti, jam pakako tik preliminariai įvertinti, ar pareiškėja tikėtinai pagrindė savo reikalavimą ir ar netaikiuslaikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pakankama apimtimi įvertino visas reikšmingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aplinkybes, o atskirajame skunde nurodytų aplinkinių vertinimas apelianto nurodytu aspektu nebuvo pirmosios instancijos teismo pareiga sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjos interesai nenukentėtų. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkės nekilnojamąjį turtą, nustačius turto vertę galimai būtų pradėta nekilnojamojo turto varžytynių procedūra, o tuo atveju, jei antstolio skundžiami patvarkymai būtų pripažinti neteisėtais, šie veiksmai neabejotinai pažeistų skolininkės interesus. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčas tarp skolininkės ir jos kreditorių yra kilęs dėl to, iš kokio skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto turėtų būti išieškoma pirmiausia, todėl esant nurodytoms aplinkybėms laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nagrinėjamu atveju galėjo sudaryti sąlygas pažeisti skolininkės interesus. Pripažintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo - taikymas lėtina vykdymo procesą, tačiau negalima sutikti, kad esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms vykdymo procesas taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų vilkinamas. Skolininkė, manydama, kad jos teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynybos, o šios teisės realizavimas negali būti ribojamas siekiu užtikrinti kuo greitesnį vykdymo procesą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju laikinas vykdymo veiksmų sustabdymas yra proporcingas juo siekiamiems tikslams.

Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas vien dėl to, kad pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų patenkinimas ar atmetimas neturi reikšmės kreditorių reikalavimo teisei ir galimybėms tenkinti savo reikalavimus bei vykdomosiose bylose atlikti vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į pareiškėjos skundu dėl antstolio veiksmų skundžiamų patvarkymų pobūdį, pripažintina, kad pareiškėja neginčija nei apelianto, nei AB „Kauno energija“ reikalavimo teisių, nekelia vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjimo teisėtumo klausimo, tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjos prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pareiškėjai ginčijant vykdymo veiksmus nukreipiant išieškojimą į tam tikrą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sustabdant vykdymo veiksmus iki bus išspręstas ginčijamų antstolio patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, net jei jie ir neturi esminėsreikšmės kreditorių teisėms į reikalavimo patenkinimą, yra pateisinamas ir pagrįstas, kadangi, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra adekvatus, nepažeidžia ekonomiškumo principo ir leidžia išvengti galimų papildomų nuostolių atsiradimo bei naujų teisminių ginčų inicijavimo.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, jog galimai pareiškėjai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                Raimondas Buzelis