Civilinė byla Nr. e2-87-1025/2019

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02613-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.2.5.; 2.6.8.11.1; 2.6.29.2; 3.2.6.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 9 d.

Gargždai

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant Eglei Končiūtei, Sigitai Jonauskienei,

dalyvaujant ieškovės I. Š. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

atsakovės Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atstovui advokatui Sigitui Barakauskui,

        žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių dėl įpareigojimo vykdyti kreditavimo sutartį ir atsakovės Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių priešieškinį I. Š. dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Jutatransa“, bankroto administratorius VšĮ Nacionalinės teisės centras.

        Teismas

n u s t a t ė:

        Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas)   2017-03-17 išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei AB Nordea Bank (dabartinis pavadinimas – Luminor Bank AS, Lietuvoje veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) dėl įpareigojimo vykdyti kreditavimo sutartį ir pagal atsakovės priešieškinį I. Š. dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo, ir sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

        Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-23 nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo dalis, kuriomis AB Nordea Bank įpareigota vykdyti su ieškove I. Š. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, pateikiant ieškovei naują kredito grąžinimo grafiką, pagal kurį: likusi negrąžinta ieškovės skola pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, buvusi vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo metu 2012 m. balandžio 28 d., pradedama toliau grąžinti kreditavimo sutartyje numatyta tvarka nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; ieškovės I. Š. mokėto AB Nordea Bank kredito įmokos pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L nuo 2014 m. lapkričio 27 d. įskaitomos į I. Š. permoką atsakovei, konstatuotą įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; atmestas priešieškinio reikalavimas teismo tvarka nutraukti būsto kreditavimo sutartį ir ši civilinės bylos dalis grąžinta nagrinėti iš naujo Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

        Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus:

1.        Nustatyti, kad ieškovės permoka atsakovei laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012-04-28 iki 2014-11-27, kuomet įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, sudarė 15357,67 Šveicarijos frankų (toliau – CHF) (13 249, 65 Eur);

2.        Ieškovės atsakovei mokėtinas kredito įmokas pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L nuo 2014-11-27 įskaityti į I. Š. permoką atsakovei – 15357,67 Šveicarijos frankų (13 249, 65 Eur);

3.        Įpareigoti atsakovę toliau vykdyti su ieškove sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, pateikiant ieškovei naują kredito grąžinimo grafiką; 

4.        Priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 teismas pripažino neteisėtais tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Būsto kredito sutarties Nr. BK04/11/09L nutraukimą 2012-04-28. Šiuo teismo sprendimu buvo konstatuota, jog atsakovė ieškovei nepagrįstai paskaičiavo per didelę mokėtinų palūkanų sumą, kuri sudaro 15357,67 Šveicarijos frankų ir ieškovės įsiskolinimo sutarties nutraukimo dienai nebūtų buvę, jei atsakovė būtų skaičiavusi mokėtinas sumas nuo tam tikro laiko pagal kintamų palūkanų dydžius. Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1430- 524/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-512-687/2015 paliko Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-27 nutartį nepakeistą. 2014-11-27 atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimus, nurodydamas, kad vykstant ieškovės inicijuotam teisminiam ginčui ieškovė per visą bylinėjimosi laikotarpį nevykdė savo įsipareigojimų atlikti mokėjimus pagal Būsto kreditavimo sutartį, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Taip pat bankas nurodė, jog ieškovei kyla pareiga sumokėti ir įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Banko 2015-05-21 pranešimu buvo informuota, kad pagal Būsto kreditavimo sutartį yra skolinga 36984,05 Šveicarijos frankų ir 640,39 eurų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų. Ieškovė atsakovei patvirtino, kad ketina vykdyti kreditavimo sutartį, tačiau mano, kad įsigaliojus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, bankas privalėjo parengti visiškai naują mokėjimų grafiką, suderinti jį su ieškove, tačiau tai padaryta nebuvo. Teigia, jog bankas neatsižvelgė į tai, jog laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo vienašališkas kreditavimo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, ieškovė turėjo teisę nevykdyti sutartinių įsipareigojimų sutartyse numatyta tvarka, tuo labiau, kad ieškovė buvo įsitikinusi, jog sutarties nutraukimo metu bankui buvo sumokėjusi daugiau, negu kad buvo įsipareigojusi, kas vėliau patvirtinta ir teismų sprendimais. Nepaisant to, permokos, siekiančios 15357,67 Šveicarijos frankų, Bankas iki šiol neįskaitė ir pareiškė, kad kreditavimo sutartį dar kartą nutrauks, jeigu banko nurodytos įsiskolinimo sumos ieškovė nedelsiant nesumokės. Ieškovė teigia, kad permoka laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012-04-28 iki 2014-11-27 sudaro 15357,67 Šveicarijos frankų, tuo laikotarpiu atsakovė neturėjo skaičiuoti kredito įmokų, palūkanų bei reikalauti jas padengti. Kredito sutarties vykdymas turėjo būti atnaujintas 2014-11-27 ir sudarytos ieškovei sąlygos vykdyti sutartį įskaičius nurodytą permoką. Tvirtina, jog kreditavimo sutarties nepažeidė, o būtent sumokėjo per didelę įmokų sumą, negu buvo įsipareigojusi bankui.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsakovė, atsikirsdama į patikslintą ieškinį, nurodė, jog ieškovės permokos dydis negali būti konstatuotas remiantis ieškovės pateiktais UAB „Audito tikslas“ atliktais skaičiavimais. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų ieškovės permokos dydį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės permoka bankui sudarė 15357,67 CHF. Ieškovės įsiskolinimo pradžios data yra 2014-11-28, o skola bankui pagal 2018-12-17 skolos detalizaciją yra net 87141,48 CHF ir šį įsiskolinimą sudaro: 63040,79 CHF laiku nesumokėtų kredito įmokų suma; 4401,46 CHF laiku nesumokėtų palūkanų suma; 19699,23 CHF nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų suma. Egzistuoja didžiulis ieškovės įsiskolinimas pagal sudarytą Būsto kreditavimo sutartį ir ieškovė jau ilgą laiką nesistengia tokio įsiskolinimo mažinti, bet priešingai, tokį įsiskolinimą tik didina neatlikdama iš viso jokių mokėjimų bankui. Ieškovė ir anksčiau vėlavo vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus pagal Būsto kreditavimo sutartį. Bankas 2010-06-29 papildomu susitarimu Nr. BKP 10/06/86S, siekdamas išsaugoti sutartinius santykius, sutiko su negrąžinto kredito įmokų ir metinių palūkanų už dalies kredito mokėjimo atidėjimu net vienerių metų terminui. Šio papildomo susitarimo pagrindu ieškovei buvo sudaryta galimybė net vienerius metus nemokėti kredito įmokų paliekant pareigą mokėti tik metines palūkanas už pusę kredito, o kitų mokėjimų prievolių, siekiant išsaugoti sutartinius santykius ir suteikti galimybes ieškovei atkurti savo mokumą, vykdymas buvo atidėtas vienerių metų terminui (2010-06-29 papildomo susitarimo Nr. BKP 10/06/86S 6 p). Ieškovė mokėjimo grafiką bet kuriuo metu galėjo gauti, pasinaudojusi internetine bankininkyste ir/arba atvykusi į bet kurį klientų aptarnavimo padalinį.

Atsakovė priešieškiniu prašo nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nutraukti 2004-11-02 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, sudarytą tarp Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2010-06-29 papildomame susitarime Nr. BKP 10/06/86S, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2009-05-20 vėlavo vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus bankui pagal Būsto kreditavimo sutartį, bankas, siekdamas išsaugoti sutartinius santykius, sutiko su negrąžinto kredito įmokų (245636,79 Šveicarijos frankų) ir metinių palūkanų už dalies kredito mokėjimo atidėjimu net vienerių metų terminui, t.y. iki 2011-06-20. Šio papildomo susitarimo pagrindu ieškovė net vienerius metus bankui vykdė tik vieną įsipareigojimą – mokėjo metines palūkanas už pusę kredito, kitų mokėjimų prievolių, siekiant išsaugoti sutartinius santykius ir suteikti galimybes ieškovei atkurti savo mokumą, vykdymas buvo atidėtas vienerių metų terminui (2010-06-29 papildomo susitarimo Nr. BKP 10/06/86S 6 p.). Bankas pagal Būsto kreditavimo sutartį turi teisę nutraukti šią sutartį dėl mokėjimų pagal mokėjimų grafiką vėlavimo. Bankas kreditavimo sutartį turi teisę nutraukti ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. dėl esminio ieškovės pažeidimo, nes ieškovė jokių mokėjimų, tame tarpe nei kredito įmokų, nei palūkanų pagal Būsto kreditavimo sutartį neatliko, todėl laikytini ieškovės kreditavimo sutarčių pažeidimais, sudarančiais pagrindą teismo tvarka nutraukti kreditavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė bankui nuo 2012-04-28 vienašališkai nutraukus Būsto kreditavimo sutartį, privalėjo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, o ne subjektyviu savo pačios sprendimu stabdyti mokėjimus bankui. 

        Ieškovė I. Š. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su pareikštu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

        Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad  2012-2014 metais vyko teisminiai ginčai su atsakove dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo. Teismas pripažino, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė Būsto kredito sutartį bei, kad buvo bankui permokėta 15357,67 Šveicarijos frankų. Kilus neaiškumams dėl įmokų dydžio, kreipėsi į UAB „Audito tikslas“, kuris nustatė, kad yra bankui permokėta. Teismui nustačius, jog atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė Būsto kredito sutartį bei atsiradus permokai, bankas privalėjo parengti visiškai naują mokėjimų grafiką. Sutartį vykdo taip, kaip jai paskaičiavo UAB „Audito tikslas“ ir nori ją vykdyti, tačiau bankas nepaskaičiuoja ir nepateikia jai naujų grafikų, nepaaiškina, kur buvo įskaityta permoka. UAB „Audito tikslas“ išskirstė permoką, padarė grafiką, pagal kurį dabar ir moka, nes bankas grafiko jai nedavė. Nuo 2016-03-18 atliko pirmą įmoką ir viso sumokėjo 8908,02 Šveicarijos frankų. Nuo įsiteisėjusios apygardos teismo nutarties laikė, jog permokos dydis yra nustatytas teismo, todėl ją įskaitė ir nemokėjo įmokų, o vėliau pradėjo vykdyti. Auditas vertino visus mokėjimus nuo palūkanų atfiksavimo. Auditas nuo 2009 metų paskaičiavo kiek ji turėtų sumokėti palūkanų ir paskolos, vertino kiek ji sumokėjo ir kokia permoka. Mokėdavo grynais, sąskaitoje pinigų nelaikė. Nuo 2017 metų kovo mėnesio nebemoka, nes bankas jai nepateikė jokio grafiko ką ji turi sumokėti. Nuo 2014-11-27 iki 2016-03-18 įmokų neatliko, nes buvo permoka. Nemokėjo nuo 2017-03 į depozitinę sąskaitą, nes bankas nebendrauja ir nenurodo, kiek ji turi mokėti. Internetine bankininkyste nesinaudoja, grafiko internetinėje bankininkyste nematė ir nemato.

        Ieškovės atstovas advokatas E. Karbauskas 2019-06-19 teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio reikalavimus prašė tenkinti ieškinį iš dalies, t. y. reikalavimą – įpareigoti atsakovę toliau vykdyti su ieškove I. Š. sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, pateikiant ieškovei naują kredito grąžinimo grafiką ir dėl permokos dydžio įskaitymo palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovei iškelta bankroto byla ir vykdymas nebūtų įmanomas, įskaitymai negalimi, o reikalavimą dėl ieškovės permokos dydžio nustatymo tenkinti visiškai. 

        Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas S. Barakauskas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais bei priešieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, jog kai buvo sustabdytas sutarties vykdymas laikotarpiu nuo 2012-11-28 iki 2014-11-27 įsipareigojimų nevykdymo palūkanos nebuvo skaičiuojamos, taip pat nebuvo reikalaujama sumokėti kredito dalių bei palūkanų, tačiau atnaujinus sutarties vykdymą ieškovei atsirado pareiga sumokėti kredito dalį ir palūkanas, kurių mokėjimo terminas buvo atidėtas, tačiau ieškovė tinkamai tos pareigos neįvykdė. Nėra nei vieno įrodymo, kuris pagristų, jog ieškovės nurodoma 15357,67 Šveicarijos frakų permoka egzistavo. Atnaujinus sutarties vykdymą, buvo likusi permokos suma 5677,44 Šveicarijos frankų, kurie buvo paskirstyti sumokant kredito įmokas dalis 4635,35 Šveicarijos frankai ir palūkanas 1042,09 Šveicarijos frankai. UAB „Audito tikslas“ atlikti skaičiavimai yra teoriniai, nes jose atliekamas lyginimas apskaičiuotų kintamų palūkanų ir fiksuotų palūkanų, tačiau UAB „Audito tikslas“ neatsižvelgė į tai, kokios įmokos de facto buvo sumokėtos, taip pat nesivadovavo sutarties nuostatomis. Ieškovės skola šiai dienai egzistuoja, ieškovė sistemingai nevykdo prievolių, nuo 2017-03-31 nėra visiškai vykdoma sutartis, todėl yra pakankamas pagrindas nutraukti sutartį. Ieškovė detalizacijas gavo, mokėjimo grafikas buvo talpinamas elektroninėje bankininkystėje ir ieškovė galėjo pasižiūrėti. Ieškove kreipėsi tik 2018 metais ir prašė grafiko ir detalizacijos, bankas ieškovei jį davė. Bankas jokių pareigų pagal sutartį nepažeidė. Be to, kredito sutarties „Laisvai“, kuri buvo nutraukta, ieškovė nėra įvykdžiusi, o tai rodo, jog ieškovės finansinė padėtis yra sunki, ji nėra pajėgi vykdyti sutartį. Ieškovė sąmoningai nevykdo sutarties. Sutarties vykdymo terminas nėra pratęstas, nes sutarties vykdymo sustabdymas nemodifikuoja pačios prievolės, tik atidėjo prievolės vykdymą vėlesniam laikui. Ieškovė visą tą laiką turėjo kaupti tas sumas, nes žinojo kokia įmoka, ir ginčas buvo tik dėl palūkanų sumos. Mano, jog sutarties vykdymo sustabdymas neatleidžia nuo prievolių vykdymo, todėl ieškovė turi mokėti mokėjimo palūkanas, nes kreditu naudojasi.

        Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu paliudijo, jog ji dirba  UAB „Audito tikslas“ ir atliko skaičiavimus ieškovės užsakymu. Ieškovė į ją kreipėsi 2013 metais kaip į audito kompaniją, kad perskaičiuotų paskolos likutį kintamomis palūkanomis kas 6 mėnesius, paskaičiuotų permoką, nes ieškovė manė, kad yra permokėjusi bankui fiksuotomis palūkanomis, po to, dar du kartus atliko skaičiavimus (2015 m. ir 2016 m.) ir sudarė grafikus, kokia suma galėtų būti mokama, tačiau tai nereiškė, jog ją ir reikia mokėti. Kokius dokumentus ieškovė pateikė jai nepamena. Žino, kad kai kurių dokumentų prašė ir banko, tačiau realių ieškovės mokėjimų bankui nevertino. Ieškovė užsakė paslaugą paskaičiuoti, koks būtų skirtumas, jeigu fiksuotas palūkanas pakeistų į kintamas palūkanas. Kredito sutarties sąlygų nevertino ir skaičiavimuose netaikė, ieškovė nesutiko su kredito sąlygomis. Tai buvo tik teorinis vertinimas, o ne praktinis. 2013 metais palūkanas skaičiavo pagal 2009-11-29 LIBOR ir EURIBOR kintamų 6 mėnesių palūkanų normą. Paskolos perskaičiavimui taikytas Euro 1,62 su Šveicarijos franku santykis, marža ir 6 mėnesių kintamų palūkanų norma. Jai buvo pateiktas banko grafikas, o paskolos likučiais pagal sutartį arba buvo pateikti elektroniniu paštu, gerai nepamena. Žino tik, kad ką gavo iš banko tą ir panaudojo. 2009-11-20 paskolos likutį pateikė ieškovė, nurodyta Šveicarijos frankais. Visose lentelėse nurodyta pagal grafiką, ne viską gavo iš banko. 2015-11-16 atlikti tikslesni skaičiavimai, duomenis apie kintamas palūkanas gavo iš viešosios erdvės (SEB banko nurodyti duomenys), mokėtiną sumą nurodė iš grafiko, likutis sudarė 15357,67 CHF, kuris po truputį mažėjo pagal kintamas palūkanas. Paaiškino, jog realių ieškovės mokėjimų nevertino ir jų net nežino. Paminėjo, jog gali būti ir klaidų skaičiavimuose. Žino, jog bankuose netaikomas valiutos buhalterinis konvertavimo kursas, tačiau kodėl taikytas skaičiavimuose atsakyti negalėjo.

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

        patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas visiškai.

        Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad 2004-11-02 E. V., ieškovės buvęs sugyventinis, su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi sudarė kredito sutartį Nr. BK04/11/09L, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 43500 eurų kreditas, skirtas žemės sklypo, esančio Klaipėdos r. sav., Kalotės km. pirkimui ir gyvenamojo namo statybai. Kredito grąžinimo terminas, numatytas sutartyje – 2029-10-20 (t. 1, b. l. 26-38, t. 3, b. l. 182-195). 2005-08-02 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie kredito sutarties Nr. BK 04/11/09L, pagal kurį buvo susitarta prievolės įvykdymą kreditoriui užtikrinti įkeitimu - buvo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39-40, t. 3, b. l. 179-180). 2005-11-24 sudarytas papildomas susitarimas Nr. BKP06/01/018L prie Būsto kredito sutarties Nr. BK04/11/09L, kuriuo pakeitė kredito išėmimo datą iki 2006-03-01 (t. 1, b. l. 41-42, t. 3, b. l. 176-180). 2006-02-27 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie kredito sutarties Nr. BK 04/11/09L, pagal kurį buvo susitarta padidinti bendrą kredito sumą iki 86419,14 eurų. Papildomai suteiktas kreditas buvo skirtas namo statybų užbaigimui ir įrengimui (t. 1, b. l. 43-45 t. 3, b. l. 171-173). 2006-11-29 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie kredito sutarties Nr. BK 04/11/09L, kuriuo be kitų sąlygų buvo susitarta, kad pasibaigus bazinės palūkanų normos nustatymo laikotarpiui, bus taikoma kintama bazinė palūkanų norma, jei kredito grąžinimo terminas nesutampa su fiksuotos bazinės palūkanų normos nustatymo laikotarpiu (t. 1, b. l. 46-49, t. 3, b. l. 168-171). 2007-02-22 kredito gavėjas E. V. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 07/02/196T prie 2004-11-02 būsto kreditavimo sutarties, kuria padidino kredito sumą iki 158564,62 eurų (t. 1, b. l. 66-68, t. 3, b. l. 164-166).

        2008-07-16 tarp E. V., I. Š. bei Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis Nr. 08/07/004, pagal kurią buvo susitarta, kad sutarties pasirašymo dieną skolininkas E. V. perkelia I. Š. suteikto kredito dalį, lygią 75586 eurų ar šios sumos ekvivalentą užsienio valiuta ir kitas iš šios sutarties kylančias teises ir pareigas. Taip pat šia sutartimi buvo susitarta, kad ieškovė I. Š. įsipareigoja laiku ir tinkamai atlikti visus kredito sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas Kredito sutarties sąlygas. 2008-07-17 tarp E. V., ieškovės ir banko sudarytu Papildomu susitarimu Nr. BKP 08/07/94S negrąžinta kredito suma 150694 Eur konvertuota į 244125,48 Eur CHF, taikant 1,6200 CHF už 1 Eur valiutos keitimo kursą.  (t. 3, b. l. 161-164). Šią nuostatą ieškovė reikalavo pripažinti negaliojančia, tačiau teismo 2014-05-27 sprendimu reikalavimas atmestas.

        2010-06-29 tarp E. V., ieškovės ir banko sudaryta skolos perkėlimo sutartis Nr. 10/06/006 ieškovei buvo perkelta visa skola bei kitos skolininko teisės ir pareigos pagal 2004-11-02 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 04/11/09L (t. 1, b. l. 64-65, t. 3, b l. 197-198). Atsižvelgiant į skolos perkėlimo sutartį 2010-06-29 tarp E. V., ieškovės ir banko sudarytas papildomas susitarimas Nr. BKP10/06/86S prie Būsto kredito sutarties Nr. BK04/11/09L, ieškovei nurodant pakeistas kredito sąlygas, susijusias su buto kredito sutartimi ir kredito „Laisvai  sutartimi vykdymu (t. 1, b. l. 30-85, t. 3, b. l. 145-161). 2010-06-29 tarp banko ir UAB „Jutatransa“ sudaryta laidavimo sutartis, kuria UAB „Jutatransa“ įsipareigojo laiduoti už būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 04/11/09L  (t. 3, b. l. 109-112). Hipotekos lakštu E. V. ir I. Š. įkeitė bankui gyvenamąjį namą, kurio baigtumas 7 proc., adresu Kalotės k. Klaipėdos r., tikslu užtikrinti prievolę pagal Būsto kredito sutartį Nr. BK04/11/09L (t. 3, b. l. 114-117), hipotekos lakšto pakeitimai (t. 3, b. l. 118-126). Hipotekos lakštu E. V. ir I. Š. įkeitė bankui žemės sklypą, adresu Kalotės k. Klaipėdos r., tikslu užtikrinti prievolę pagal Būsto kredito sutartį Nr. BK04/11/09L (t. 3, b. l. 127-130), hipotekos lakšto pakeitimai (t. 3, b. l. 131-142). 

Bankas pateikė 2016-01-15 Būsto kredito sutarties mokėjimo grafiką (t. 3, b. l. 143).

2014-05-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta, jog atsakovė neteisėtai vienašališkai 2012-04-28 nutraukė Būsto kredito sutartį Nr. BK04/11/09L (t. 1, b. l. 5-13). Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-27 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 16-24). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-27 nutartį paliko nepakeistą (t. b. l. 126-136). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog I. Š. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-29- 903/2014, pareiškimas buvo išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose civilinė byla Nr. A2-355-867/2019. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-02-21 nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014. Klaipėdos apygardos teismas 2019-06-13 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019-02-21 nutartį paliko nepakeistą.

2015-02-06 banko pranešimas apie sutarčių vykdymą ir įskaitymą adresuotas ieškovei ir išsiųstas ieškovei penkiais skirtingais adresais (t. 1, b. l. 137-138, 3 t., b. l. 45-46). Banko                          2015-02-05 pažymos patvirtina apie ieškovės susidariusią skolą (t. 1, b. l. 139, 151, 3 t., b. l. 59). Banko sudaryta Būsto kredito sutarties skolos detalizacija  2015-04-15 (t. 1 b. l. 140-150, 3 t., b. l. 48-58).

2015-05-21 banko pakartotinis pranešimas apie sutarčių vykdymą ir įskaitymą adresuotas ieškovei ir išsiųstas ieškovei penkiais skirtingais adresais (t. 1, b. l. 154-155). Banko 2015-05-21 pažymos patvirtina apie ieškovės susidariusią skolą (t. 1, b. l. 156, 165, 3 t., b. l.62-64). Banko sudaryta Būsto kredito sutarties skolos detalizacija 2015-12-04 (t. 1 b. l. 157-164, t. 3 , b.l. 65-67).

Ieškovės atstovas advokatas 2015-07-16 kreipėsi į banką dėl ieškovės sutarčių vykdymo, kuriame nurodė, jog bankas nėra parengęs mokėjimo grafiko bei pažymėjo, jog bankas negali skaičiuoti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, nes kredito sutartį bankas pats nutraukė neteisėtai (t. 1, b. l. 169-170, 3 t., b. l. 77).

2015-07-29 bankas atsakė į ieškovės atstovo raštą, kuriame nurodė, jog ieškovė nevykdo įsipareigojimų ne vienerius metus, todėl pagal kredito sąlygas skaičiuojamos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, taip pat pasiūlė refinansuoti kredito sutartį kitame banke (t. 1, b. l. 172-173, 3 t., b. l. 80-81).

Bankas 2015-10-21 išsiuntė ieškovei pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, nurodant ieškovei iki 2015-11-25 sumokėti visą įsiskolinimą 44143,73 CHF (t. 1, b. l. 176-178, 3 t., b. l. 82-86). Ieškovė 2015-10-30 pateikė bankui prašymą bendradarbiauti tariantis dėl sudarytų sutarčių vykdymo, nes iš pateiktų skaičiavimų ieškovei nėra aišku, kokiu būdu į mokėjimus įskaičiuota ženkli permoka, skaičiavimai nedetalūs, neaišku koks yra mokėjimo grafikas, nuo kokio laikotarpio pradėtos skaičiuoti įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (t. 1, b. l. 179-180, 3 t., b. l. 87-88). 2015-11-25 atsakovės raštas patvirtina, kad vyko ieškovės ir banko susitikimas, tačiau bankui nepriimtinos ieškovės sąlygos, juolab, kad ieškovė įsipareigojimų nevykdo tris metus, nurodė ieškovei elektroninės bankininkystės adresą pasižiūrėti mokėjimo grafikus ( 1 t., 181–183, 3 t., b. l. 89-92). Banko sudaryta Būsto kredito sutarties skolos detalizacija 2015-12-04 (t. 1 b. l. 185-195, 3 t., b. l. 93-103).

Ieškovė 2015-12-01 raštu bankui atsakė į 2015-11-25 raštą dėl 2015-10-30 prašymo ir 2015- 11-18 susitikimo, kuriuo išreiškė poziciją jog bankas nebendradarbiauja, o reikalauja nepagrįstai mokėti nurodyto dydžio įsiskolinimą, prašė pateikti mokėjimo grafiką ir siūlė įskaityti jos permoką bankui į likusį negrąžintą kreditą pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 04/11/09L ir paskirstyti skolą pagal kreditavimo sutartis proporcingai likusiam sutartyse numatytam jų vykdymo terminui, skaičiuojant nuo 2014-11-27 (t 2., b. l. 8-11, t. 3, b. l. 244-246). Bankas 2015-12-31 raštu atsakė į I. Š. 2015-12-01 raštą pakartotinai prašydamas vykdyti sutartinius įsipareigojimus (t. 3, b. l. 241-243).

Ieškovės pateikta UAB „Audito tikslas“ 2015-11-16 pažyma Nr. 15/161, iš kurios matyti, jog atlikti paskaičiavimai ir 2012 m. balandžio 19 d. ieškovės permoka bankui sudarė 15 357,67 CHF(t. 2, b. l. 17-20). Ieškovės pateikta UAB „Audito tikslas“ 2016-12-29 pažyma Nr. 16/158, iš kurios matyti, jog auditorė sudarė mokėtinos paskolos dalies ir priskaičiuotinų mokėtinų palūkanų grafiką nuo 2016-03-20 iki 2016-12-31 ir nurodė, kad iš viso mokėtina suma 2016-12-31 sudaro 7584,38 CHF, taip pat atliko paskaičiavimus pagal paskolos dalies apmokėjimus ir nurodė, jog 2016-12-30 susidarė 1019,68 CHF įsiskolinimas bankui (t. 6, b. l. 79-80).

Atsakovės pateikta  2016-04-14 pažyma patvirtina apie ieškovės susidariusią 51046,04 CHF skolą (t. 6, b. l. 14,23). Atsakovė pateikė iš Nordea internetinio puslapio valiutų kursus, iš kurių matyti, jog skiriasi oficialus Europos centrinio banko ir Lietuvos Banko skelbiami valiutų kursai (t. 6, b. l. 83-84).

Bankas 2016-03-24 raštu dėl I. Š. 2016-03-18 įmokų nurodė, jog ieškovei įmokėjus 469,51 CHF, ši įmoka buvo paskirstyta, nepriklausomai nuo ieškovės nurodymų, kaip dengiama suma įsipareigojimų nevykdymo palūkanos pagal būsto kredito sutartį Nr. BK 04/11/09L (t. 6, b. l. 22)

Pateikta banko 2016-09-16 pažyma patvirtina apie ieškovės skolą už nemokėtą turto draudimą nuo 2011 metų iki 2016 metų (t. 6, b. l. 45). Banko sudaryta Būsto kredito sutarties skolos detalizacija 2016-09-19 (t. 6 b. l. 46-54).

Atsakovė 2016-09-22 raštu dėl I. Š. 2016-09-16 įmokų nurodė, kad 2016-09-16 gautą ieškovės 877,28 CHF paskirstyta, nepriklausomai nuo ieškovės nurodymų, kaip dengiama suma įsipareigojimų nevykdymo palūkanos pagal būsto kredito sutartį Nr. BK 04/11/09L  (t. 6, b.l. 85); 2016-09-29 raštu, jog 2016-09-27 įmokėta 879,99 CHF įmoka paskirstyta dengiant įsipareigojimų nevykdymo palūkanas pagal būsto kredito sutartį Nr. BK 04/11/09L (t. 6, b.l. 86); 2016-12-01 raštu nurodyta, jog I. Š. 2016-11-30 įmokėjo 683,74 CHF ir bankas dengė įsipareigojimų nevykdymo palūkanas pagal būsto kredito sutartį Nr. BK 04/11/09L (t. 6, b.l. 87).

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog 2016-04-20, 2016-03-18, 2016-06-22, 2016-05-20, 2016-09-16, 2016-08-24, 2017-01-31 atliko mokėjimus, nurodydama, jog dengia kredito sutartį Nr. BK 04/11/09L  (t. 6, b. l. 88-94, t.10, b.l. 136). 

Banko pateiktas raštas 2017-01-30 dėl bazinės palūkanų normos ir euro keitimo į Šveicarijos franką kurso, taikyto kredito gavėjui (t. 6, 124-125). Banko sudaryta Būsto kredito sutarties skolos detalizacija 2018-06-11 (t. 8 b. l. 11-24).

Ieškovė 2018-04-24 prašymu bankui, prašė pateikti jai mokėjimo grafiką ir duomenis kaip buvo įskaityta 15357,67 CHF permoka (t. 8, b. l. 137). 2018-07-10 bankas pakartotinai nurodė, jog 2018-05-21 buvo nurodęs, jog už pažymą reikia mokėti 15,00 Eur mokestį, sumokėjus pateikta 2018-06-12 pažyma su visa ieškovės prašoma informacija ( t. 10, b.l. 6-21).

Banko sudaryta Būsto kredito sutarties skolos detalizacija 2018-12-17, iš kurios matyti ieškovė bankui laikotarpiu nuo 2014-11-28 iki 2018-12-17 įmokėjo 14585,46 CHF (įskaityta ieškovės 5677,44 CHF permoka ir 8908,02 CHF ieškovės atliktos naujos įmokos), nors tuo laikotarpiu turėjo sumokėti vien tik kredito įmokų 67676,14 CHF, paskutinis ieškovės mokėjimas atliktas 2017-03-31. Bankas nurodė, kad nuo 2014-11-28 iki 2018-12-17 ieškovės įsiskolinimą sudaro 87141,48 CHF (nesumokėtas kreditas dalis 63040,79 CHF, palūkanos 4401,46 CHF, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų - 19699,25 CHF) (t. 8 b. l. 125-135).

Ieškovė pateikė Šveicarijos franko kurso kitimo grafiką, iš kurio matyti, jog 2008-07-16 už 1 Eur buvo galima įsigyti 1,6040 CHF, o 2019-01-29 už 1,1352 CHF (t. 9, b. l. 4-99). Ieškovė pateikė teismui išrašą iš interneto, jog bankas siūlė 2008 metais paskolas imti Šveicarijos frankais ir fiksuoti palūkanas 5 metams (t. 9, b. l. 128-130). Ieškovė 2018-01-31 pranešė bankui, jog ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 9, b.l. 137).

Bankas pateikė 2019-03-25 informaciją, kurioje detalizuota ieškovės Būsto kredito sutarties Nr. BK 04/11/09L vykdymas (t. 10, b.l. 3-6). Pateiktas 2004-11-03 ieškovės elektroninės bankininkystės sutartis, pateiktas internetinės bankininkystės prisijungimo išrašas, iš kurio matyti ieškovės prisijungimai ir pateikti paskolos mokėjimo grafikai, kurie buvo internetiniame banko puslapyje (t.10, b.l. 73-77). Pateiktas įsipareigojimų vykdymas pagal Būsto kredito sutartį Nr. BK 04/11/09L laikotarpiu 2004-11-02 iki 2019-04-01 (t. 10, b.l. 78-80). Skolos detalizacijos pagal Nr. BK 04/11/09L ir pagal kredito sutartį „Laisvai“ (t. 10, b.l. 129-134). Pateikta pažyma ir skolos detalizacija dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal 2007-07-30 kredito sutartį Nr. LL07/07/82S ( t. 10, b.l. 137-139).

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-29-903/2014 rašytinių įrodymų, nustatyta, kad  ieškovė paskolų padengimui į banką įnešė 2009-07-08 4000 Lt; 2009-07-27 1912,04 Lt; 2009-07-27 145,11 Lt; 2009-12-30 4000 Lt; 2009-07-08 200 eurų; 2010-06-29 2801,38 Lt; 2010-06-29 100,46 Lt; 2010-09-07 1409,73 Lt; 2010-09-07 615,50 Lt; 2010-09-27 1244,10 Lt; 2010-09-27 300 Lt; 2010-10-19 1197,95 Lt; 2010-10-19 370,66 Lt; 2010-12-21 1397,25 Lt; 2010-12-21 321,81 Lt; 2011-01-19 316,00 Lt; 2011-01-19 2443,00 Lt; 2011-02-18 1314,04 Lt; 2011-04-04 656,14 Lt; 2011-04-04 1137,08 Lt; 2011-04-21 1230,22 Lt; 2011-05-23 377,83 Lt; 2011-05-23 1287,37 Lt; 2011-06-20 1361,86 Lt; 2011-06-20 404,47 Lt; 2011-08-03 802,49 Lt; 2011-08-03 19000 Lt; 2011-10-13 755,42 Lt; 2011-10-13 5000 Lt; 2011-11-30 392,14 Lt; 2011-11-30 4000 Lt; 2011-12-20 349,29 Lt; 2011-12-20 5000 Lt; 2012-04-11 3000 Lt; 2012-04-11 1219,57 Lt; 2012-05-25 4000 Lt; 2012-05-25 281,84 Lt (1 t., 117-126 b. l.). Tie patys kvitai pateikti ir nagrinėjamoje byloje bei pateikti Luminor Bank AS ieškovės sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2019-03-20 sąskaitoje lėšų neturėdavo, ieškovė įnešdavo grynuosius pinigus (t. 9, b. l. 144-190). 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

2019-05-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi ieškovei I. Š. iškelta bankroto  byla ir bankroto administratoriumi paskirtas VšĮ Nacionalinis teisės centras. Nutartis įsiteisėjo. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-05-21 nutartimi prijungė nagrinėjamą bylą prie bankroto bylos Nr.e2FB-5054-1025/2019.

Ieškovė 2019-06-17 ir 2019-06-18 pateikė prašymus, kuriais prašė nutraukti civilinę bylą arba palikti nenagrinėtą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo  (toliau – FABĮ) 19 straipsnio nuostata, kadangi nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. 2019-06-19 ieškovės  bankroto administratorius sutiko, kad nagrinėjama civilinė byla būtų nutraukta. 2019-06-18  atsakovė atsiliepimu su prašymais nesutiko. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas neišreiškė konkrečios pozicijos dėl civilinės bylos nutraukimo, o prašė patikslinto ieškinio reikalavimus, tai yra reikalavimą „ieškovės I. Š. atsakovei mokėtinas kredito įmokas pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L nuo 2014-11-27 įskaityti į I. Š. permoką atsakovei – 15 357,67 Šveicarijos frankų (13 249, 65 Eur)“ ir reikalavimą – „įpareigoti atsakovę toliau vykdyti su ieškove I. Š. sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, pateikiant ieškovei naują kredito grąžinimo grafiką“, palikti nenagrinėtais pagal Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas, nes įskaitymai negalimi, be to ieškovei esant nemokiai sutarties vykdymas negalimas. Atsakovės atstovas sutiko, jog minimi reikalavimai negali būti nagrinėjami, tačiau likęs reikalavimas dėl permokos dydžio nustatymo nagrinėtinas bei priešieškinio reikalavimas – dėl Būsto kredito sutarties nutraukimo nagrinėtinas, kadangi FABĮ nuostatos nurodo, jog iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą pasibaigia tik skolų mokėjimo terminai, tačiau nekonstatuojamas sutarties nutraukimas. 

Pažymėtina, kad ieškovės prašymu nutraukus šiuo atveju nagrinėjamą bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taigi priešinga šalis atsakovė netektų galimybės įrodyti, jog ieškovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Būsto kredito sutartį (Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, jog pagal FABĮ 19 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata netenka galios nuo teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Aptariamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nutraukus fizinio asmens bankroto bylą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, visi mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus jau įvykdytus skolinius įsipareigojimus. 

Teismas nurodo, jog šioje nagrinėjamoje byloje  nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškovės įsiskolinimo dydžio pagal Būsto kredito sutartį, atsakovė neprašo, nutraukus Būsto kredito sutartį, priteisti iš ieškovės įsiskolinimo, taip pat nenagrinėjamas atsakovės kreditorinis reikalavimas ir jo dydis, kuris bus nagrinėjamas bankroto byloje, o nagrinėjami reikalavimai, susiję su ieškovės tinkamu prievolių vykdymu pagal Būsto kreditavimo sutartį ir atitinkamu laikotarpiu ieškovės nurodomu permokos egzistavimu ir jos tinkamu įskaitymu.

Įvertinus ieškovės ir atsakovės nurodytas aplinkybes, teisinę reglamentaciją, ieškovės atstovui teismo posėdžio metu sukonkretinus reikalavimus, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo nutraukti civilinės bylos CPK 293 straipsnyje nurodytais pagrindais, o ieškovės pareikštas reikalavimas dėl kredito sutarties tolimesnio vykdymo, įvertinus ir tai, jog ieškovė jo nebepalaiko ir ieškovė dėl nemokumo iškėlus bankroto bylą sutarties vykdyti nebegali, paliekamas nenagrinėtu vadovaujantis FABĮ 19 straipsnio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Taigi šiuo atveju, nagrinėtini ieškovės patikslintu ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl ieškovės I. Š. permokos atsakovei laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012-04-28 iki 2014-11-27, kuomet įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 ir jos įskaitymo, taip pat atsakovės priešieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti 2004-11-02 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, sudarytą tarp I. Š. ir Luminor Bank AS, veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

        Dėl permokos dydžio ir jos atlikto įskaitymo

Teismas nurodo, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2013 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015; ir kt.). 

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl banko vienašališko kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Klaipėdos apylinkės teismas 2014-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino neteisėtais vienašališką Būsto kredito sutarties Nr. BK04/11/09L nutraukimą 2012-04-28 bei kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL 07/07/82S nutraukimą 2012-09-27. Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-27 nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-27 nutartį nepakeistą. Procesas šioje byloje ieškovės prašymu atnaujintas nebuvo.

        Vadinasi, teismai nustatė, jog Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 04/11/09 L (aktuali šiai bylai) 2012-04-28 buvo nutraukta neteisėtai.

        Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012-04-28 iki 2014-11-27 pripažinti, kad Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK04/11/09L ir kredito sutarties „Laisvai“ vykdymas buvo sustabdytas, todėl bankas turi pateikti naujus mokėjimo grafikus ir mokėtinos kredito įmokos pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L bei pagal kreditavimo sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S nuo 2014-11-27 įskaityti į I. Š. permoką atsakovei, konstatuotą įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014- 05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, likusią įskaičius iki 2012-09-27 susidariusį įsiskolinimą pagal kreditavimo sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S. Atsakovė pateikė priešieškinį nutraukti abi sutartis dėl ieškovės kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo. 

        Klaipėdos apylinkės rajono teismas 2017-03-17 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, tai yra pripažino kredito sutarčių sustabdymą ir įpareigojo atsakovę pateikti mokėjimo grafikus bei įskaityti permoką, konstatuotą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimu ir nutraukė 2007-07-30 kredito sutartį „Laisvai“. Šį sprendimą apskundus, Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-23 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo dalį panaikino ir grąžino nagrinėti bylos dalis dėl ieškovės permokos dydžio nustatymo ir išsiaiškinti ar ieškovė tinkamai vykdė įsipareigojimus atsakovei nuo 2014-11-27.

        Taigi, ieškovė grindžia permokos dydį – 15357,67 CHF įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 ir atliktais UAB „Audito tikslas“ skaičiavimais. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas sutiko, jog 15357,67 CHF permokos dydis galimai yra mažesnis, tačiau permoka nurodytu laikotarpiu (2012-04-28 – 2014-11-27) egzistavo. 

Įvertinus, tai jog Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-23 nutartimi konstatavo, jog visgi ankstesniais teismų sprendimais permokos dydis nebuvo nustatytas, ieškovei tenka pareiga šioje byloje įrodyti, permokos dydį (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė UAB „Audito tikslas“ 2015-11-16 pažymą Nr. 15/161, kurioje nurodyti atlikti paskaičiavimai ir 2012-04-19 ieškovės permoka bankui sudarė 15 357,67 CHF (t. 2, b.l. 17-20). Teismo posėdžio metu UAB „Audito tikslas“ atstovė liudytoja I. V. paaiškino, jog skaičiavimai atlikti pateikus ieškovei turimus dokumentus ir gavus atitinkamus banko grafikus, teoriškai siekiant išsiaiškinti skirtumą pagal paskolos likutį skaičiuojant ne fiksuotas palūkanas, o kintamas palūkanas. Taip pat nurodė, jog nevertino Kredito sutarties sąlygų, ar ieškovės realių mokėjimų. Liudytoja teismui patvirtino, jog nuo faktiškai įmokėtų ieškovės sumų priklausytų ir ieškovės permokėtų palūkanų dydis, tačiau ieškovės faktiškai sumokėtų įmokų nevertino.

Įvertinus liudytojos parodymus ir išanalizavus kredito sutarties nuostatas matyti, kad                  2013-09-27 UAB „Audito tikslas“ rašte Nr. 13/100 nurodyti skaičiavimai atlikti nesivadovaujant Būsto kreditavimo sutarties nuostatomis, skaičiavimuose nurodoma netinkama bazinė palūkanų norma – Londono tarpbankinė palūkanų norma (toliau – LIBOR CHF), remtasi AB SEB banko archyvo duomenimis, o ne Britų Bankų Asociacijos skelbtais duomenimis, taikyta ne tą mėnesį (lapkričio ir gegužės mėnesiais) skelbta bazinė palūkanų norma, nors turėjo būti taikyta palūkanų norma skelbta balandžio ir spalio mėnesiais. Pagal Būsto kreditavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 1.18.2.3 papunktį, LIBOR CHF – vidutinė tarpbankinė palūkanų norma, už kurią bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšas kitiems bankams Šveicarijos frankais, kurią nustato ir skelbia Britų Bankų Asociacija kiekvieną darbo dieną. Remiantis Būsto kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.1 punktu naujo palūkanų nustatymo laikotarpio bazinė palūkanų norma yra lygi palūkanų normai, skelbiamai prieš dvi darbo dienas iki naujo palūkanų nustatymo laikotarpio pradžios, kuris yra balandžio 20 d. ir spalio 20 d. (Būsto kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 1.22 punktas bei specialiosios dalies 2.9.3 papunktis ir 2.12 punktas). Taigi, darytina išvada, jog UAB „Audito tikslas“ atlikti skaičiavimai nesivadovaujant sudarytos Būsto kreditavimo sutarties nuostatomis.

Įvertinus tai, jog UAB „Audito tikslas“ nesivadovavo Būsto kredito sutarties sąlygomis,  rėmėsi pasirinkta savo nuožiūra bazine palūkanų norma ir jos skaičiavimu, darytina išvada, jog UAB „Audito tikslas“ skaičiavimai nėra tikslūs.

Teismo vertinimu ieškovės tikslas iš esmės buvo išsiaiškinti fiksuotų palūkanų normų taikymą vietoj kintamos palūkanų normos taikymo, ko pasekmėje galimai galėjo atsirasti permoka ir permoka buvo, tačiau akivaizdu, jog šiais skaičiavimas jos dydis nenustatytas, o nustatinėjamas nagrinėjamoje byloje.

Teismas, grąžinus bylą iš apeliacinės instancijos nagrinėti iš naujo, išaiškino ieškovės pareigą pateikti įrodymus dėl permokos dydžio ir ne kartą siūlė ieškovei atlikti ekspertizę, nustatant koks permokos dydis galėjo būti Būsto kredito sutarties nutraukimo dienai, tačiau ieškovė kategoriškai nesutiko, nurodydama, kad permokos dydį jau paskaičiavo UAB „Audito tikslas“ ir permokos dydis nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 

Teismas, įvertinęs liudytojos parodymus ir išanalizavęs pateiktus UAB „Auditas tikslas“ skaičiavimus, kuriuose liudytoja patvirtino, jog yra neatitikimų bei skaičiavimai yra tik teoriniai, nebuvo atsižvelgta kiek faktiškai ieškovė buvo sumokėjusi, konstatuoja, jog šie teismui pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovės tikslaus permokos dydžio.

Sutiktina su atsakovės nurodyta pozicija, jog UAB „Audito tikslas“ skaičiavimuose neatsispindi ieškovės tikslus permokos dydis, kadangi yra lyginamos tik įmokos, apskaičiuotos taikant fiksuotą ir nefiskuotą palūkanų normą, bet nėra vertinama, kokią palūkanų sumą, įskaitant įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, realiai atitinkamu laikotarpiu ieškovė, kaip kredito gavėja, sumokėjo, be to, nėra vertinama, ar ieškovė nurodytu laikotarpiu be palūkanų taip pat tinkamai mokėjo bankui ir grąžintinas kredito dalis pagal Būsto kreditavimo sutartį.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-27 nutartimi, buvo pripažinta, kad ieškovės mokėtinos palūkanos turėjo būti atfiksuotos nuo 2009-11-20. Iš banko 2019-03-25 rašto matyti, kad 2009-11-20 ieškovės įsiskolinimą sudarė 4650,00 CHF (kredito įmokos) ir 1602,88 CHF (mokėjimo palūkanų įsiskolinimas) (t. 10, b. l. 3-6). Tuo metu permokos nebuvo, permoka susidarė laikotarpiu nuo 2009-11-20 iki 2012-04-28, tai yra nuo palūkanų atfiksavimo iki neteisėto kredito sutarties nutraukimo.

 Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-27 nutartimi konstatavus, jog Būsto kredito sutartis nutraukta 2012-04-28 neteisėtai dėl atsakovės netinkamo palūkanų skaičiavimo, atsakovė atnaujino Būsto kredito sutarties vykdymą ir pareikalavo iš ieškovės sumokėti už laikotarpį nuo 2012-04-28 iki 2014-11-27 priskaičiuotas kredito įmokų sumas (26566,46 CHF) bei priskaičiuotas mokėjimo palūkanų sumas (4680,60 CHF) (t. 10, b. l. 3-6). Šiame kontekste pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-23 nutarties 27 punkte konstatavo, jog ieškovė, bankui nutraukus kredito sutartį, buvo atleista nuo kredito sutarties vykdymo, t. y. kredito įmokų bei kitų mokėtinų sumų pagal kredito sutartį mokėjimo. Taigi bankas pats savo iniciatyva nutraukęs Būsto kredito sutartį ir teismui konstatavus, jog sutartis buvo nutraukta neteisėtai, dėl ko bankas buvo įpareigotas atnaujinti sutarties vykdymą, nepagrįstai paskaičiavo palūkanas už dvejus metus (4680,60 CHF) ir pareikalavo ieškovės iš karto sumokėti tiek kredito įmokų sumą (26566,46 CHF), tiek mokėjimo palūkanų sumą (4680,60 CHF), ieškovė turėjo sutartį vykdyti toliau. Be to, tuo metu ieškovė buvo permokėjusi bankui, todėl atnaujinus sutarties vykdymą bankas nepagrįstai iš permokos padengė kredito dalį ir palūkanas už dvejus metus, nes būtent apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog bankas neturėjo pagrindo skaičiuoti palūkanų.

Įvertinus tai, jog būsto kredito sutartis buvo nutraukta 2012-04-28 ir iki sutarties atnaujinimo (dvejų metų laikotarpiu) prievolė nebuvo vykdoma ne dėl ieškovės kaltės, darytina išvada, jog teismas nustatinėja permokos dydį būtent Būsto kredito sutarties nutraukimo dienai (2012-04-28), kuri turėjo išlikti nepakitusi ir 2014-11-27. Atsakovė 2018-12-17 skolos detalizacija ir 2019-03-25 pateiktu teismui raštu dėl ieškovės Būsto kredito sutarties Nr. BK 04/11/09L vykdymo, patvirtino, jog iki 2014-11-27 buvo susidariusi ieškovės permoka 5677,44 CHF. Vadinasi, atsakovė pripažino, jog permoka egzistavo laikotarpiu nuo 2012-04-28 iki 2014-11-27 ir permokos dydis buvo 5677,44 Eur CHF, kuri turėjo būti įskaityta į kredito dalių bei palūkanų dengimą po Būsto kredito sutarties atnaujinimo. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė pozicijos nekeitė ir vadovavosi UAB „Audito tikslas“ skaičiavimais, kai tuo tarpu atsakovė permokos egzistavimą buvo pripažinusi ir anksčiau, o permokos dydį teisminio proceso metu vis keitė. Teismas pažymi, jog ieškovei buvo siūlyta atlikti ekspertizę, tačiau kaip minėta anksčiau, ieškovė nesutiko, o atsakovės atliktos 2018-12-17 skolos detalizacijos net neanalizavo ir neginčijo, naujų paskaičiavimų neteikė, taip pat neteikė duomenų, jog būtų sumokėjusi bankui daugiau įmokų nei savo skaičiavimuose nurodė bankas. Kadangi ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų apie tai koks permokos dydis, o UAB „Audito tikslas“ skaičiavimai yra tik teoriniai, neatsižvelgta į kokias įmokas ieškovė nuo sutarties sudarymo buvo faktiškai atlikusi, todėl teismas remiasi atsakovės paskaičiavimais, kurių ieškovė nepaneigė ir nenuginčijo.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės I. Š. permoka atsakovei laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012-04-28 iki 2014-11-27, kuomet įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, sudarė 5677,44 CHF (Lietuvos Respublikos CPK  178 straipsnis) ir šis permokos dydis įskaitytinas į ieškovės piniginių prievolių vykdymą pagal Būsto kredito sutartį. 

 Dėl priešieškinio reikalavimo – nutraukti 2004-11-02 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L su vėlesniais papildymais ir pakeitimais.

        Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti Būsto kredito sutartį Nr. BK04/11/09L, esant CK 6.217 straipsnio pagrindams, nes ieškovė akivaizdžiai ir sistemingai nevykdo įsipareigojimų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, vienas iš jų - sutarties nutraukimas.

        Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). Kitais CK 6.217 straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).

        Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

        Iš byloje esančio ieškovės ir atsakovės sudaryto papildomo susitarimo Nr. BKP 10/06/86S prie Būsto kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 13 skyriaus „Išankstiniai kredito grąžinimo ir sutarties nutraukimo pagrindai“ 13.1 punkto matyti, jog šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, kai kredito gavėjas pažeidžia mokėjimo prievoles.

        Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014-11-28 iki 2016-04-19 bankas nurodė, kad ieškovė turėjo sumokėti 13706,56 CHF kredito įmokų bei 557,69 CHF mokėjimo palūkanų, iš viso 14264,25 CHF. Ieškovė manydama, jog yra 15357,67 CHF permoka, pasak ieškovės jokių įmokų nemokėjo ir tikėjosi būtent tokios permokos įskaitymo. Ieškovė nurodė, kad nežinojo savo prievolių vykdymo mąsto, todėl ne kartą ragino atsakovę pateikti mokėjimo grafikus, tačiau atsakovė grafikų neteikė. Atskirsdama į šiuos argumentus atsakovė teismui pateikė 2004-11-03 ieškovės sudarytą internetinės bankininkystės sutartį bei informaciją apie ieškovės prisijungimus laikotarpiu nuo 2009-04-27 iki 2019-03-22, iš kurios matyti, jog ieškovė 20 (dvidešimt) kartų buvo prisijungsi prie internetinės bankininkystės, taip pat atsakovė teismui pateikė 2019-03-25 pagal ieškovės kredito sutartis mokėjimo grafikus kaip pavyzdžius, kokius grafikus ieškovė galėjo matyti savo paskyroje bankininkystės internetiniame puslapyje. Taigi, ieškovė bet kuriuo metu galėjo susipažinti su mokėjimo grafiku, tačiau ieškovė savo nuožiūra kreipėsi į UAB „Audito tikslas“, kuri pagal ieškovės užsakymą bei pateiktus duomenis sudarė paskolos mokėjimo grafiką ir pasak ieškovės pagal pateiktą grafiką prievolę pagal Būsto kredito sutartį vykdė. Teismo posėdžio metu UAB „Audito tikslas“ atstovė pripažino, jog grafikus sudarė netikslius.

Banko 2018-12-17 skolos detalizacijoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2014-11-29 iki 2018-12-17 mokėtina kredito įmokų suma 41119,68 CHF, o ieškovė sumokėjo tik 8908,02 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog po Būsto kredito sutarties atnaujinimo pirmąją įmoką ieškovė įmokėjo 2016-03-18, kas rodo, jog ieškovė galimai galėjo klysti ir manyti, jog permoka iki 2016-03-18 įskaityta, tačiau pažymėtina, jog paskutiniąją įmoką ieškovė atliko 2017-03-31 ir iki šiol nėra įmokėjusi jokios kredito dalies. Ieškovė, po kredito sutarties atnaujinimo, pagal savo nuožiūrą kreditą mokėjo tik vienerius metus.

Nors ieškovė teigė, jog neturėjo banko pateikto mokėjimo grafiko, tačiau teismas mano, jog ieškovė neabejotinai turėjo pareigą vykdyti Būsto kredito sutartį ir mokėti sulygtą mokėtiną kredito įmoką. Pažymėtina, jog ieškovė žinojo kokia mokėtina kredito įmoka kiekvieną mėnesį, kadangi 2010-06-29 papildomu susitarimu Nr. BKP 10/06/86S prie Būsto kredito sutarties, šalys susitarė, jog mokėtina kredito įmoka 856,66 CHF (428,33 CHF po dvi įmokas). Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog mokėtina kredito įmoka buvo visada vienoda, apie ją žinojo ir ji nesikeitė. Be to bankas ne kartą pateikė ieškovei Būsto kredito skolos detalizaciją, kurioje matyti mokėtina kredito dalis, palūkanos, kaip paskirstomos ieškovės sumokėtos lėšos. Ieškovė, nesutikdama su banko pateikta detalizacija bei grafikais, turėjo galimybė mokėti įmokas į depozitinę sąskaitą ir tokiu būdu dengti jai suteiktą paskolą kol tarp šalių vyko ginčai dėl permokos dydžio.

Kaip matyti atsakovė ne vieną kartą ragino ieškovę vykdyti prisiimtus įsipareigojus, darė jai nuolaidas, tačiau ieškovė visiškai atsisakė vykdyti įsipareigojimus nuo 2017-03-31, nemokėdama nė vienos dalies įmokų. Ieškovė nurodė, jog bankas galėjo nuo sąskaitos nurašyti reikiamas sumas, tačiau teismui pateikti ieškovės sąskaitos išrašai patvirtina tik tai, jog sąskaitoje lėšų nebuvo, tai, kad sąskaitoje pinigų nebūdavo patvirtino ieškovė ir posėdžio metu, todėl bankas negalėjo dengti kredito įmokų, ko pasekmėje ieškovė pažeidė Būsto kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 4.3.1 punktą bei Bendrųjų sąlygų 11.2.1 punktą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei, kaip vartotojai, suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2012).

Šiuo atveju, Būsto kreditavimo sutarties pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal kredito sutartį, tačiau kaip matyti iš aukščiau aptartų aplinkybių, šios pareigos nevykdė sistemiškai, ilgą laiką, šiuo metu nuo ieškovės atliktos paskutinės įmokos jau praėjo daugiau nei dveji metai. Teismas nurodo, jog CK 6.881 straipsnyje numatyta kredito sutarties viena iš esminių sąlygų bei ieškovės įsipareigojimas, buvo pareiga tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį. Tai, kad eilinių paskolos įmokų mokėjimas paskolos davėjui yra esminė sutarties sąlyga, patvirtina ir CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad jei paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Pažymėtina, kad, esant paskolos teisiniams santykiams, nustatytų mokėjimo terminų laikymasis bei įmokų atlikimas kiekvieną mėnesį yra esminė sąlyga, nes kreditą išdavusios kredito įstaigos verslas yra indėlių rinkimas ir paskolų teikimas, kredito įstaiga turi vykdyti veiklos rizikas ribojančius normatyvus, todėl paskolas gavusių asmenų mokėjimų atlikimas yra labai svarbus. Vartotojo teisinis statusas negali būti prielaida jam piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų prievolių kreditoriui.

Įvertinus tai, jog ieškovė tinkamai nevykdė Būsto kredito sutarties, tai yra nesilaikė mokėjimo grafiko, įmokas mokėjo savo nuožiūra, o nuo 2017-03-31 jokių įmokų iš visos nebeatlieka ir visiškai nusišalino nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, darytina išvada, jog tokiu būdu ieškovė ignoruoja kredito sutartimi tarp šalių  susitartas sąlygas dėl kredito įmokų ir palūkanų mokėjimo, ko pasekmėje pažeisti kreditoriaus – banko – finansiniai lūkesčiai, o sistemingi ieškovės mokėjimo prievolių pažeidimai, įvertinus sutarties pažeidimų trukmę ir mąstą, o galiausiai visiškas mokėjimų nutraukimas, sudaro pagrindą konstatuoti, jog nebėra jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad ieškovė pašalins sutarties pažeidimus ir pradės vykdyti sutartį tinkamai, o tuo tarpu ieškovė naudojosi ir naudojasi kredito sutarties pagrindu įgytu turtu, nepatirdama jokių nuostolių, suponuoja išvadą, jog ieškovė padarė esminius Būsto kreditavimo sutarties pažeidimus, ir tai atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išdėstytus sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo kriterijus ir kredito sutarties nuostatas.

Iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumos, darytina išvada, jog ieškovė savaip interpretavo kredito sutarties vykdymą, abiejų šalių bendradarbiavimas kredito sutarties vykdymo klausimais vyko nesklandžiai, kas įtakojo netinkamą permokos dydžio suvokimą ir prievolės vykdymo tikslumą, todėl abi šalys, neradusios tinkamo bendro sprendimo, turi prisiimti kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog teismui yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą 2004-11-02 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L su vėlesniais papildymais ir pakeitimais (CK 6.217 straipsnio 2, 4,5 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.

Bylos duomenimis ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 16,00 Eur žyminis mokestis už laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio (t. 1, b. l. 25), 314,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį (t. 2, b. l. 16, t. 7, b. l. 169), 38,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (t. 7, b. l. 191). Ieškovė sumokėjo 57,00 žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (t. 7, b. l. 41), tačiau jos prašymas Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-12 nutartimi netenkintas, todėl šios išlaidos į ieškovės patirtas išlaidas neįsiskaičiuotinas. Ieškovė už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme patyrė 2500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (už pateiktų dokumentų analizę - 100,00 Eur, už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio parengimą - 300,00 Eur, už ieškinio parengimą – 700,00 Eur, už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 300,00 Eur, už susipažinimą su priešieškiniu, priedais ir konsultacija – 100,00 Eur, už atsiliepimo į priešieškinį parengimą – 600,00 Eur, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme - 400,00 Eur (t. 6, b. l. 138-139), už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 7, b. l. 2-3). Viso ieškovė patyrė 3668,00 bylinėjimosi išlaidų (368,00 Eur žyminio mokesčio, 3300,00 Eur už teisines paslaugas).

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą patirtų atstovavimo išlaidų lentelę bei atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, ieškovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokato darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų 7, 8.2, 8.11, 8.16, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies 40 procentai, todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 1467,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 28,00 Eur žyminis mokestį už atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutarties ir 523,91 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 105, t.4, b.. l. 3-5, t. 6, b. l. 111-113), šios išlaidos į atsakovės patirtas išlaidos neįskaičiuotinos ir nepriteistinos, nes atsakovės atskirasis skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutarties buvo nepagrįstas ir atmestas.

Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 592,23 Eur už atsiliepimą į ieškinį (t. 6, b. l. 108-110), 615,02 Eur už priešieškinį ir prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimą (t. 6, b. l. 105-107), 91,11 Eur už prašymus dėl atidėjimo posėdžio gavus ieškovės prašymą ir įrodymų pateikimą bei analizę (t. 6, b. l. 102-104), 888,36 Eur už prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimą ir pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje 2016-09-27 (t. 6, b. l.99-101); 182,23 Eur už prašymą užtikrinti operatyvų bylos nagrinėjimą (t. 6, b. l. 96-99), 159,45 Eur už prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (t. 6, b. l. 121-124), 410,01 Eur už prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimą (atmestas), už ieškovės atskirųjų skundų analizę, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (t. 10, b. l. 27-30), 227,78 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų rengimą ir pateikimą (t. 10, b. l. 31-33), 888,36 Eur už atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį (t. 10, b. l. 34-36), 1070,58 Eur už ieškovės pateiktų keturių prašymų atidėti teismo posėdžius, sustabdyti bylos nagrinėjimą analizę ir pateikimą (t. 10, b. l. 37-40), 842,80 Eur už atstovavimą teismo 2019-02-04 posėdyje ir ieškovės prašymo dėl bylos atidėjimo analizė (t. 10, b. l. 40-43), 1708,37 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo 2019-03-12 teismo posėdyje, dėl teismo įpareigojimų pateikti papildomus duomenis, prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo, atstovavimą teismo 2019-03-29 posėdyje) (t. 10, b. l. 188-191); 136,67 Eur už prašymo dėl procesinio termino pratęsimo parengimą, papildomų įrodymų pateikimą (t. 10, b. l. 191-193), 1366,70 Eur už apeliacinio skundo parengimą (t. 6, b. l. 198-200), 216,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (t. 6, b. l. 21, t. 6, b. l. 105-107, t. 10, b. l. 135); 108,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 179). Viso atsakovė patyrė 9503,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (324,00 Eur žyminio mokesčio ir 9179,67 Eur už advokato teisinę pagalbą).

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą patirtų atstovavimo išlaidų lentelę bei atliktas teisines paslaugas ir jų dydį bei jų pagrindimą pateiktus duomenis, konstatuoja, jog patirtos 3462,31 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį, patikslintą ieškinį, apeliacinio skundo, yra pagrįstos ir jų dydžiai atitinka Rekomendacijų 7, 8.2, 8.9 punktų nuostatas, tačiau teismo vertinimu atsakovės pateiktos išlaidos už įvairių prašymų parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose yra neprotingos bei nepagrįstai didelės, taip pat viršija Rekomendacijų 8.16, 8.19, 8.20 punktų nuostatas. Teismas nurodo, jog dauguma atsakovės prašymų buvo teikiama atsakovės iniciatyva, nesant teismo įpareigojimų, prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo atmestas, 2016-09-27 parengiamasis posėdis vyko tik 14 min., 2019-02-04 teismo posėdis vyko 15 min., 2019-03-12 teismo posėdis vyko 3 val., 2019-03-29 teismo posėdis truko 2 val.. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga bei informavimą klientą apie byloje pateiktus procesinius dokumentus pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos o paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-432-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1656/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-603-1092/2019 ir kt.). Teismo vertinimu svarbu ir tai, jog atsakovės atstovui tarp šalių kilęs ginčas išsamiai yra žinomas, nes tarp šalių nagrinėjama jau ne pirma civilinė byla, šalių ginčai tęsiasi pakankamai ilgą laiką, ieškovė yra vartotojas, o atsakovė yra juridinis asmuo, be to, šiuo metu pripažinta, jog ieškovė yra nemoki ir jai iškelta bankroto byla. Įvertinus anksčiau nurodytų aplinkybių visuma, atsakovės atstovo paruoštų prašymų apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas ir vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovės prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų 5717,36 Eur suma, kuri susidarė už įvairaus pobūdžio prašymus, už pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, mažintina penkiasdešimt procentų iki 2858,68 Eur.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, jog atsakovės reikalavimai tenkinti visiškai, iš ieškovės atsakovei priteistina 6644,99 Eur bylinėjimosi išlaidų (324,00 Eur žyminis mokestis ir 6320,99 Eur, kurią sudaro 3462,31 Eur (pagrįstos bylinėjimosi išlaidos dėl priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį, patikslintą ieškinį, apeliacinio skundo) ir 2858,68 Eur (už advokato teisines paslaugas išlaidos dėl įvairaus pobūdžio prašymų, pasirengimo bei atstovavimo teismo posėdžiuose ir kitos pagrįstos teisinės išlaidos))(CPK 3 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 4, 5 dalys).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2015-11-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinio reikalavimą – įpareigoti atsakovę Luminor Bank AS, veikiančią per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių toliau vykdyti su ieškove I. Š. sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, pateikiant ieškovei I. Š. naują kredito grąžinimo grafiką – palikti nenagrinėtą.

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovės I. Š. permoka atsakovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012-04-28 iki 2014-11-27, kuomet įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, sudarė 5677,44 Šveicarijos frankai ir šią sumą įskaityti pagal Būsto kredito sutartį.  

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nutraukti 2004-11-02 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, sudarytą tarp I. Š. ir Luminor Bank AS, veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. 

Priteisti iš atsakovės Luminor Bank AS, veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 1467,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. Š..

Priteisti iš ieškovės I. Š. 6644,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. 

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2015-11-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja                                                               Asta Matulevičienė