Bylos Nr.II-407-271/2016
Proceso Nr. 4-68-3-11631-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.2.
Vilniaus miesto apylinkės teismas
NUTARTIS
Vilnius, 2016 m. spalio 7 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui M. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. Š. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr.SAVAD-13N-69832108-16, kuriuo
M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini),
buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124(1) straipsnio 4 dalį ir nubaustas 50 (penkiasdešimties) eurų bauda,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Ingos Micevičiūtės 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-69832108-16 M. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2016-05-17 16:06 val., Gynėjų gt. 4, Vilniuje vairuodamas automobilį Hyundai Tucson, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: kelio ženklo „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 1 priedo 332 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124(1) str. 4 d. Minėtu nutarimu už šį pažeidimą jam skirta 50 eurų bauda.
M. Š. pateikė teismui skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo, kuriuo prašė pakeisti minėtą nutarimą paskiriant jam švelnesnę nuobaudą. Nurodė, kad atsakydamas į 2016-07-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus raštą Nr. A51-57789/16 (1.1.50-SM5) pranešė 2016-08-09 raštu, kad jis vairuodamas transporto priemonę Hyundai Tucson, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2016-05-17, 16:06 val. , Gynėjų gt. 4, Vilniuje, netyčia nepastebėjo, kad transporto priemonę pastatė ne apmokestinamoje stovėjimo vietoje, o kelio ženklo „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Gailėjosi dėl pažeidimo, prašė administracinį teisės pažeidimą išnagrinėti ir sprendimą priimti jam nedalyvaujant, įvertinti jo kaltę lengvinančias aplinkybes ir skirti mažiausią galimą administracinę nuobaudą. Priimant skundžiamą nutarimą nebuvo atsižvelgta, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas nesant tyčios, kad gailėjosi ir padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas turėjo pagrindą skirti mažiausią sankcijoje numatytą nuobaudą, vietoj administracinio nurodymo, kurio skirti nebegalėjo, nes pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius rašytiniu atsiliepimu prašo skundo netenkinti, nurodo, kad ginčijamas nutarimas vyriausiosios specialistės Ingos Micevičiūtės buvo priimtas įvertinus sunkinančias ir lengvinančias pažeidėjo atsakomybę aplinkybes. LR ATPK 30(2) str. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Įvertinus M. Š. padaryto pažeidimo aplinkybes ir nustačius lengvinančią aplinkybę, kad asmuo gailisi, sutinka su pažeidimu bei sunkinančią aplinkybę, kad tokios pačios rūšies pažeidimas padarytas pakartotinai per metus, buvo priimtas nutarimas skirti mažesnę (50 Eur) baudą nei sankcijos minimumo ir maksimumo vidurkis, kuris yra 57 Eur. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisingai ir teisėtai, pažeidimo esmė ir sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, nuobauda paskirta sankcijos ribose. M. Š. pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Į bylos nagrinėjimą M. Š. neatvyko. Į pirmąjį teismo posėdį pareiškėjui siųsti šaukimai grįžo neįteikti, su žyma, kad adresatas pagal pranešimus siuntų neatsiėmė, susisiekus su pareiškėju telefonu, šis paaiškino, kad yra komandiruotėje, apie kitą teismo posėdį buvo informuotas elektroniniu paštu. Apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl skundas nagrinėjamas jam nedalyvaujant.
M. Š. skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
LR ATPK 124(1) str. 4 d. numato administracinę atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
Byloje nėra ginčo, kad M. Š. 2016-05-17 16:06 val., Gynėjų gt. 4, Vilniuje vairuodamas automobilį Hyundai Tucson, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: kelio ženklo „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 1 priedo 332 punktą, ir pagrįstai yra patrauktas atsakomybėn už Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šio pažeidimo neginčijo pareiškėjas, jis yra įrodytas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresn. kasininko kontrolieriaus A. V. darytomis pažeidimo vietoje nuotraukomis (b.l. 19), iš kurių matyti, kad automobilis, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pastatytas kelio ženklo „sustoti draudžiama“ 15 metrų galiojimo zonoje.
Tarp pareiškėjo ir institucijos yra kilęs ginčas dėl nuobaudos dydžio.
Administracinio teisės pažeidimo nutarime nurodoma, kad yra nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atitinkamai konstatavusi tiek lengvinančią, tiek sunkinančią atsakomybę aplinkybę, institucija remdamasi ATPK 30(2) str. nuostatomis skyrė šiek tiek mažesnę nei sankcijos vidurkis nuobaudą – 50 Eur baudą.
Iš M. Š. baustumų pažymos matyti, kad jis administracinėn atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimo kodekso 10 skirsnyje numatytus pažeidimus nuo 2001 metų buvo traukiamas 17 kartų. Iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo, paskutinis KET pažeidimas buvo fiksuotas 2015-09-24 skiriant jam administraciniu nurodymu sumokėti 14 Eur baudą. Administracinis nurodymas įvykdytas 2015 rugsėjo 24 d. Būtent šią aplinkybę ginčijamą nutarimą priėmusi institucija laikė pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Tačiau teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-446/2011, Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-4-337/2013, ATP-16-134/2013, ATP-26-14/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-19-282/2013, ATPK-41-282/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas šią praktiką yra pasisakęs, kad ši teismų praktika nėra vienareikšmė. Nei ATPK 36, nei 260(1) straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo. Apie tai neužsimenama ir Teisingumo ministro, teikusio administracinio nurodymo institutą įtvirtinančių įstatymų projektą, aiškinamajame rašte (dokumento Nr. 10-733-02; registracijos data: 2010 m. kovo 23 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu klausimu įstatymo leidėjo pozicija konkrečiai išreikšta naujajame Administracinių nusižengimų kodekse (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869. Teisės aktų registras, 2015-07-10, Nr. 2015-11216). Šio kodekso 40 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai ir tais atvejais, kai jis padarytas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos. Iš to galima spręsti, kad teismų taikoma nuostata, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia pažeidėjui administracinio baustumo, neatitinka įstatymo leidėjo pozicijos šiuo klausimu. Tačiau teismų sprendimai netaikyti pakartotinumo požymio pagrįsti ilgalaike teismų praktika, todėl savaime nelaikytini klaidingais. Iki naujojo Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo (2016 m. balandžio 1 d.) ir naujos administracinių nusižengimų pakartotinumo instituto taikymo praktikos pradžios keisti teismų praktikos šiame etape nėra prasmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-1-788/2016, 2AT-41-677/2016) .
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 5 punktas nustato, kad atsakomybę už administracinio teisės pažeidimą sunkinančia aplinkybe laikomas pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau pagal aukščiau paminėtą teismų praktiką administracinio nurodymo įvykdymas nėra laikomas administracine nuobauda, administracinio baustumo neužtraukia ir tokios praktikos rekomenduojama laikytis iki naujojo Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo. Atsižvelgiant į šias teismų praktikas administracinio nurodymo įvykdymas neturėtų būti laikomas sunkinančia aplinkybe ir ginčijamas nutarimas keistinas, šalinant iš jo nuobaudos nustatymo dydžiui reikšmingą argumentą, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atitinkamai nelikus atsakomybę sunkinančios aplinkybės peržiūrėtinas nuobaudos dydis.
Nuobaudos skyrimo taisyklės yra suformuluotos ATPK 30 ir 30(2) straipsnyje, kuris numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ATPK 30 str. 2 d. numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Tačiau pareiškėjo argumentas, kad jam turėjo būti skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda taip pat nepagrįstas. Net ir konstatavus nuobaudos dydžio nustatymui reikšmingą aplinkybę – sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuobaudą skiriančiai institucijai išlieka pareiga įvertinti tiek pažeidimo pobūdį, tiek pažeidėjo asmenybę. Pažeidimas šiurkštus, automobilis pastatytas stovėti vietoje, kur kelio ženklas draudžia net trumpam sustoti. Pareiškėjo argumentas, kad pažeidimas netyčinis, o padarytas iš neatsargumo, niekaip ypatingai jo atsakomybės nelengvina, dauguma kelių eismo taisyklių pažeidimų padaromi ne dėl tyčios, o būtent dėl neatsargumo. Kaip ir nepagrįstas argumentas, kad institucija nevertino aplinkybės, kad jis pripažino pažeidimą ir gailėjosi dėl jo. Ši aplinkybė buvo pripažinta lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe ir konstatuota ginčijamame nutarime. Kaip jau minėta, pareiškėjas praeityje sistemingai buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 10 skirsnyje numatytus pažeidimus, kas necharakterizuoja jo kaip drausmingo eismo dalyvio. Nuo 2011 metų kasmet buvo fiksuojamas jo padarytas KET pažeidimas. Pareiškėjo lūkestis, kad kiekvieną kartą jam bus skiriama minimali administracinė nuobauda, neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Išimtinai jo interesus atitinkanti nuobauda neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.
Įvertinęs tai, kad šalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad nutarimu M. Š. skirta sankcijos vidurkiui artima 50 eurų bauda, yra per didelė, mažintina, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatytina didesnė nei sankcijos minimumas bauda.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 4 d., 6 d., 3022 str., 3024 str., teismas
n u t a r ė :
M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Ingos Micevičiūtės 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-69832108-16, kuriuo M. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 4 d. pakeisti, pašalinant iš jo nuobaudos skyrimo motyvą, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda ir paskirti M. Š. švelnesnę nuobaudą – 35 (trisdešimt penkių) eurų baudą, likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Borkovski