Civilinė byla Nr. 2-5308-840/ 2020
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00111-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.5.3; 3.5.19; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 9 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,
sekretoriaujant Editai Juršienei,
dalyvaujant ieškovei J. K. ir jos atstovui advokatui A. L.,
atsakovui A. K. ir jo atstovui advokatui S. L.,
atsakovės akcinės bendrovės „Lytagra“ atstovui advokatui D. M. ir
trečiajam asmeniui antstolei B. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams A. K. ir akcinei bendrovei „Lytagra“ bei trečiajam asmeniui antstolei B. Č. dėl turto arešto panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškinys
1. Ieškovė J. K., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsniu, kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2–5) prašydama:
1.1. Panaikinti antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą grūdų (įvertinus vizualiai galėtų būti kviečiai, apie 281 tona) areštą;
1.2. Pripažinti ieškovės J. K. nuosavybės teisę į antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotus grūdus (įvertinus vizualiai galėtų būti kviečiai, apie 281 tona).
II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos
2. Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. ir jos atstovas advokatas A. L. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.
3. Atsakovas A. K. ir jo atstovas advokatas S. L. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės J. K. poziciją – su ieškiniu visiškai sutiko ir prašė jį tenkinti.
4. Atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lytagra“ atstovas advokatas D. M. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį (b. l. 71–74) išreikštą poziciją – su ieškovės J. K. ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.
5. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo antstolė B. Č. palaikė atsiliepime į ieškinį (b. l. 69) išreikštą poziciją – su ieškovės J. K. ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.
III. Ieškovės J. K. argumentai
6. Ieškovės J. K. ieškinio reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje (b. l. 2–5) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovė J. K. ir jos atstovas advokatas A. L.:
6.1. Antstolės – trečiojo asmens – B. Č. kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko – atsakovo/ ieškovės tėvo – A. K. išieškotojos – atsakovės – AB „Lytagra“ naudai. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7) antstolė B. Č. areštavo grūdus (įvertinus vizualiai galėtų būti kviečiai, apie 281 tona), kurie buvo laikomi atsakovui A. K. priklausančiame sandėlyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame turto arešto akte antstolė nurodė, kad areštuotų grūdų savininkas yra skolininkas – atsakovas – A. K.. 2018 m. rugsėjo 4 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–11) antstolė B. Č. areštavo skolininko – atsakovo – A. K. turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).: 0,4200 ha žemės sklypą; 9,05 m2 pastatą – grūdų paėmimo duobę; 873,11 m2 pastatą – grūdų sandėlį; 28,09 m2 pastatą – grūdų elevatorių; 28,09 m2 pastatą – grūdų elevatorių; 28,09 m2 pastatą – grūdų elevatorių; 9,05 m2 pastatą – operatorinę; kitus statinius – kiemo statinius; įrengimus – grūdų valymo mašiną; įrengimus – grūdų džiovyklą S48EKO su papildoma įranga (toliau – Turtas). 2018 m. rugsėjo 4 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotą skolininko – atsakovo – A. K. Turtą atsakovas A. K. dar 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartimi Nr. 1 (b. l. 12–13) buvo perdavęs laikinai neatlygintinai naudotis ieškovei J. K.. Pažymėtina, kad ieškovė J. K., pati būdama ūkininke, užsiima žemdirbyste dar nuo 2013 m., savo pasėliuose augina įvairias grūdines kultūras bei jas pardavinėja. Nurodytų turto areštų aktų surašymo metu atsakovas A. K. jau nebeūkininkavo ir grūdų neturėjo. Atsakovas A. K. iš esmės baigė ūkininkauti 2017 m. rudenį. Savo veiklai vykdyti ūkininkė – ieškovė – J. K. naudojasi minėta 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartimi atsakovo A. K. perduotu jai naudotis Turtu, prižiūri, remontuoja ir saugo. Vadinasi, antstolė B. Č. visiškai nepagrįstai 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo ieškovei J. K., o ne skolininkui – atsakovui – A. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančius grūdus – 2018 m. derlių. Atsižvelgiant į tai, ieškovė J. K. gina savo teises ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsniu, pareiškė šį ieškinį dėl grūdų arešto panaikinimo ir nuosavybės teisės į grūdus pripažinimo.
Pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. antstolei B. Č. areštuojant grūdus nei ieškovė J. K., nei atsakovas A. K. nedalyvavo, ką patvirtina teismui pateikti Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-153-478/2020 teisiamojo posėdžio protokolai (b. l. 138–149). Apie grūdų areštą buvo informuoti tik gavę turto arešto aktą. Ieškovė J. K. nedelsdama, kai tik sužinojo, informavo antstolę telefonu, kad areštuoti grūdai yra ieškovės, o ne atsakovo A. K. nuosavybė, ir 2018 m. rugsėjo pradžioje pateikė skundą dėl antstolės veiksmų (b. l. 117–118). Be to, iš 2020 m. birželio 16 d. Turto arešto aktų registro išrašo (išsamios informacijos) (b. l. 119–130) matyti, kad grūdų areštas nebuvo registruotas Turto arešto aktų registre ir nebuvo išviešintas.
6.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti ir nepriklausančio skolininkui turto savininkas, ir teisėtas jo valdytojas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsnio 2 dalis). Ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsnio 3 dalis).
6.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 1–2 dalimis, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi, minėtos vykdymo proceso normos aiškiai įtvirtina, kad antstolis turi teisę areštuoti būtent skolininkui priklausantį turtą.
2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė – trečiasis asmuo – B. Č. areštavo grūdus, buvusius adresu: (duomenys neskelbtini). Grūdų savininku antstolė nurodė skolininką – atsakovą – A. K.. Be to, 2018 m. rugsėjo 4 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė B. Č. areštavo skolininkui – atsakovui – A. K. priklausantį Turtą. Tačiau grūdai, kuriuos areštavo antstolė B. Č., yra ne skolininko – atsakovo – A. K., o ieškovės J. K. nuosavybė, dėl ko grūdai buvo areštuoti neteisėtai. Visa tai pagrindžia šios aplinkybės:
1) 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartimi Nr. 1 atsakovas A. K. perdavė ieškovei J. K. laikinai neatlygintinai naudotis Turtu (tuo pačiu Turtu, kuris buvo areštuotas antstolės B. Č. 2018 m. rugsėjo 4 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini));
2) Ieškovė J. K., pati būdama ūkininke, užsiima žemdirbyste, savo pasėliuose augina įvairias grūdines kultūras bei jas pardavinėja. Savo veiklai vykdyti ūkininkė – ieškovė – J. K. naudojasi 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartimi Nr. 1 atsakovo A. K. jai perduotu naudotis Turtu;
3) Tai, kad antstolės B. Č. areštuoti grūdai priklauso ieškovei, patvirtina šie teismui pateikti dokumentai/ rašytiniai įrodymai:
• Grūdų pirkimo–pardavimo sutartys (b. l. 14–21), kurios patvirtina, kad dėl ieškovės J. K. užaugintų ir antstolės neteisėtai areštuotų grūdų ieškovė jau yra sudariusi nemažai pirkimo–pardavimo sutarčių, kurios šiai dienai yra vykdytinos ir neteisėtas antstolės grūdų areštas trukdo ieškovei vykdyti veiklą;
• Žemės ūkio produkcijos priėmimo aktai (b. l. 24–30), kurie patvirtina, kiek ieškovė 2018 m. yra pridavusi produkcijos supirkėjams;
• Sėklų pirkimo sąskaitos (b. l. 22–23), pesticidų pirkimo sąskaitos (b. l. 35–41) ir trąšų pirkimo sąskaitos (b. l. 42–46);
• Pasėlių deklaravimo suvestinės (b. l. 47), iš kurių matyti 2018 m. ieškovės ir skolininko – atsakovo – A. K. pasėlių deklaruoti plotai;
• Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ 2019 m. raštai (b. l. 131–137), iš kurių matyti, kad ieškovė J. K. 2018 m. deklaravo žemės ūkio naudmenas ir augalus, iš kurių vasarinių kviečių – 54,31 ha, žieminių kviečių – 208,08 ha (96,48+111,68), kai tuo tarpu atsakovas A. K. deklaravo tik 3,94 ha vasarinių kviečių ir 4,89 ha žieminių kviečių;
• Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-478/2020, kuriuo atsakovas A. K. išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį, nepadarius nusikalstamos veikos (b. l. 160–163).
Taigi, visi teismui pateikti dokumentai/ rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolė B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo ne skolininko – atsakovo – A. K., bet būtent ieškovės J. K. turtą – grūdus, – kam nebuvo jokio pagrindo. Vien tai, kad antstolės 2018 m. rugsėjo 4 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti skolininko – atsakovo – A. K. įrengimai nuosavybės teise priklauso atsakovui A. K., nereiškia, kad jame esantys ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti grūdai taip pat priklauso skolininkui – atsakovui – A. K..
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 686 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia. Taigi, nors antstolė B. Č. yra areštavusi atsakovo A. K. Turtą (0,4200 ha ploto žemės sklypą; 9,05 m2 pastatą – grūdų paėmimo duobę; 873,11 m2 pastatą – grūdų sandėlį; 28,09 m2 pastatą – grūdų elevatorių; 28,09 m2 pastatą – grūdų elevatorių; 28,09 m2 pastatą – grūdų elevatorių; 9,05 m2 pastatą – operatorinę; kitus statinius – kiemo statinius; įrengimus – grūdų valymo mašiną; įrengimus – grūdų džiovyklą S48EKO su papildoma įranga), ieškovė J. K. naudojasi šiuo Turtu kaip panaudos gavėja pagal 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartį Nr. 1. Antstolė, areštuodama grūdus, neturėjo jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog areštuoti grūdai priklauso skolininkui – atsakovui – A. K., priešingai, būtent ieškovės J. K. pateikti aukščiau nurodyti dokumentai/ rašytiniai įrodymai (Grūdų pirkimo–pardavimo sutartys; Žemės ūkio produkcijos priėmimo aktai; Sėklų pirkimo sąskaitos; Pesticidų pirkimo sąskaitos; Trąšų pirkimo sąskaitos; Pasėlių deklaravimo suvestinės; valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ raštai, baudžiamosios bylos medžiaga) patvirtina, kad areštuoti grūdai yra ieškovės J. K. nuosavybė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų principų įtvirtina teisėtų lūkesčių principą. Ieškovė J. K., sudarydama 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartį Nr. 1 su atsakovu A. K., galėjo pagrįstai tikėtis, kad ji galės visa apimtimi pagal paskirtį naudotis jai perduotu atsakovo A. K. grūdų sandėliu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini)., su jame esančia įranga (grūdų valomoji, grūdų džiovykla, grūdų paėmimo duobė, operatorinė ir t. t.). Taigi, ieškovė J. K. atsakovo A. K. areštuotame Turte laikė grūdus bei ūkininkavo. Tačiau, visiškai nepagrįstai, antstolė B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. turto arešto aktu areštavo ieškovei J. K. priklausančios grūdus.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, ieškovės J. K. reikalavimai yra tenkintini – pripažintina ieškovės J. K. nuosavybės teisė į antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotus grūdus (įvertinus vizualiai galėtų būti kviečiai, apie 281 tona) ir antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą grūdų (įvertinus vizualiai galėtų būti kviečiai, apie 281 tona) areštą panaikintinas.
7. Paklausta teismo posėdžio metu ieškovė J. K. atsakė, kad antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti grūdai į sandėlį buvo suvežti 2018 m. rugpjūtį, tą patį mėnesį buvo realizuoti ieškovei vykdant prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė J. K. žinojo, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas atsakovo A. K. turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)., buvo įkeistas ir buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo A. K. turto, tačiau 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartis Nr. 1 buvo sudaryta dar prieš atsakovo A. K. turto areštą. Ieškovės J. K. ir atsakovo A. K. ūkiai visada buvo atskiri, todėl visus tarpusavio ūkių reikalus/ susitarimus, pavyzdžiui, dėl sėklų ar trąšų, įformindavo sutartimis, kad visi ūkių dokumentai būtų tvarkingi, būtų įtraukti į ūkio finansinę apskaitą, taip reikalavo jų finansininkės. Kadangi jokių iki 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutarties sudarymo sudarytų sutarčių nėra registravę viešuosiuose registruose, tai neregistravo ir panaudos sutarties. Nežinojo, net nepagalvojo, kad reikia tai padaryti, nes neturi teisinio išsilavinimo, teisinių žinių. Apie 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartį antstolės B. Č. neinformavo nei po 2018 m. kovo 12 d. atsakovo A. K. turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). (b. l. 189–192), arešto, nei po 2018 m. rugpjūčio 14 d. nurodyto turto arešto patikslinimo taip pat dėl tų pačių priežasčių – teisinių žinių ir teisinio supratimo stokos.
IV. Atsakovo A. K. argumentai
8. Atsakovo A. K. sutikimo su ieškovės J. K. ieškinio reikalavimais argumentai, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovas A. K. ir jo atstovas advokatas S. L.:
8.1. Atsakovas A. K. baigė ūkininkauti 2017 m., kai atsakovė AB „Lytagra“ paėmė iš jo žemės ūkio techniką. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti grūdai yra ieškovės J. K. – tuo metu atsakovas A. K. grūdų nebeturėjo. Tiesa, atsakovas A. K. buvo pasisėjęs grūdų, tačiau kai atsakovė AB „Lytagra“ nukreipė skolos išieškojimą į jo turtą ir paėmė žemės ūkio techniką, kiti kreditoriai, sužinoję apie atsakovo finansines problemas, nebeteikė atsakovui trąšų ir pesticidų, dėl ko atsakovas 2018 m. derliaus nebenuėmė. 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartimi atsakovas A. K. leido ieškovei J. K. naudotis jam priklausančiu turtu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Antstolė B. Č., atsakovės AB „Lytagra“ iniciatyva, ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo A. K. turto – 2018 m. kovo 12 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo atsakovo A. K. turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). (b. l. 189–192). Surašant šį turto arešto aktą, dalyvavo ir atsakovas A. K., ir ieškovė J. K.. Tuo metu grūdų sandėlyje nebuvo. Atsakovas A. K. sutiko būti areštuoto turto saugotoju, nors jokio atlygio už tai negavo ir negauna. Teismui pateikti ieškovės J. K. rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2018 m. ūkininkavo, buvo deklaravusi pasėlių plotus, pirko sėklas, trąšas ir pesticidus bei pardavė 2018 m. užaugintus ir nuimtus grūdus – net daugiau nei antstolė užfiksavo turto arešto akte.
8.2. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 15 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-478/2020 – išteisino atsakovą A. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį (areštuoto didelės vertės turto perleidimas kitam asmeniui), atsakovui nepadarius nusikalstamos veikos (b. l. 160–163). Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje.
Atsakant į atsakovės AB „Lytagra“ argumentą, kad ieškovės J. K. ir atsakovo A. K. 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartis neįregistruota viešajame registre, pažymėtina, kad nurodytos panaudos sutarties neįregistravimas viešajame registre nedaro panaudos sutarties neteisėta ir/ ar negaliojančia.
9. Teismo posėdžio metu paklaustas atsakovas A. K. atsakė, kad antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuoti ieškovės J. K. grūdai, gavo registruotu laišku. Kada, nepamena. Prieš tai apie grūdų areštą telefonu atsakovas A. K. buvo informuotas antstolės padėjėjos A. Ž., kuriai jis iš karto pasakė, kad areštuoti grūdai yra ne jo. Į tai antstolės padėjėja A. Ž. tik atsakė, kad „išsiaiškinsite teisme“. Apie 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartį niekas jo neklausė ir nesiaiškino, nei 2018 m. kovo 12 d. areštuojant atsakovo A. K. turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini)., nei po to. Kai niekas neklausė, tai jis niekam nieko ir nesakė. Teisinių žinių neturi. Nors nurodyta panaudos sutartis buvo sudaryta iki 2018 m. gruodžio 1 d., tačiau ieškovė J. K. iki šiol naudojasi panaudos sutartimi jai atsakovo perduotu turtu, jį prižiūri, remontuoja ir saugo.
V. Atsakovės AB „Lytagra“ argumentai
10. Atsakovės AB „Lytagra“ atsikirtimai į ieškovės J. K. ieškinio reikalavimus grindžiami šiais atsiliepime į ieškinį (b. l. 71–74) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovės atstovas advokatas D. M.:
10.1. Ieškovės J. K. keliamas reikalavimas panaikinti neva neteisėtą antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu taikytą grūdų areštą (b. l. 6–7) jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-29867-359/2018 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-263-259/2019 (b. l. 60–68). Šiose civilinėse bylose galutinai tiek faktiškai, tiek teisiškai teismo nustatyta, jog nurodytas turto arešto aktas yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. grūdų arešto teisėtumo klausimas jau yra išspręstas.
10.2. Ieškovės J. K. ir atsakovo A. K. 2017 m. lapkričio 1 d. sudaryta panaudos sutartis Nr. 1 (b. l. 12–13) nepatvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotų grūdų nuosavybės teisė priklauso ieškovei, kadangi ūkyje esančiu grūdų sandėliu naudojosi ir pats atsakovas A. K.. Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-263-259/2019, išnagrinėjęs ieškovės J. K. skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų, nurodė: „<...> Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog areštuoti grūdai nepriklauso skolininkui. Iš pareiškėjos pateiktos 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutarties turinio matyti, jog A. K. neatlygintinai perdavė valdyti ir naudotis J. K. jam priklausantį grūdų sandėlį su jame esančia įranga. Šios sutarties pateikimas, apeliacinės instancijos vertinimu, nepatvirtina pareiškėjos teiginio dėl grūdų priklausomumo jai, o ne skolininkui, nes ūkyje esančiu sandėliu taip pat galėjo naudotis pats skolininkas, kaip ir pareiškėja“. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nurodyta panaudos sutartis nėra registruota jokiame viešajame registre, todėl ieškovė J. K. negali šia sutartimi remtis prieš trečiuosius asmenis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Pagal šio straipsnio 2 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tame tarpe ir 6.478 straipsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.478 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomos (šiuo atveju panaudos) sutartis ilgesniam kaip 1 metų terminui turi būti rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos (panaudos) sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 1 metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2005).
Nagrinėjamu atveju panaudos sutartimi atsakovas A. K. perleido laikinai naudotis ir valdyti nekilnojamąjį turtą ilgesniam nei 1 metų terminui, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., todėl tokia sutartis turėjo būti registruota viešajame registre. Ši aplinkybė taip pat buvo nustatyta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų, priimant procesinius sprendimus ankstesniuose teisminiuose ginčuose – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-29867-359/2018 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-263-259/2019.
Pažymėtina, kad nurodyta 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartis apskritai negalėjo būti sudaryta, kadangi atsakovas A. K. 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutartinės hipotekos sutartimi (b. l. 76–85) buvo įkeitęs atsakovei AB „Lytagra“ panaudos sutartimi ieškovei J. K. perduotą turtą (žemės sklypą su priklausiniais ir grūdų valymo įranga), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodytos sutartinės hipotekos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad įkeičiamą daiktą draudžiama bet kokiu būdu perleisti, tiek valdymo teise, įskaitant panaudos sutartimi, tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti teises be AB „Lytagra“ sutikimo. Taigi, atsakovas A. K. negalėjo sudaryti panaudos sutarties dėl turto, kuris jau buvo įkeistas. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-263-259/2019 konstatavo, kad: „<...> Skolininkas prieš sudarydamas panaudos sutartį privalėjo informuoti AB „Lytagra“ ir gauti sutikimą, tačiau to nepadarė. 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartyje nenurodoma, kad A. K. informavo pareiškėją apie AB „Lytagra“ teises į turtą, taip pat sutarties turinys nepatvirtina, kad AB „Lytagra“ sutiko dėl panaudos sutarties sudarymo“. Taip teismas konstatavo, jog, nesant atsakovės AB „Lytagra“ sutikimo, ieškovės J. K. ir atsakovo A. K. 2017 m. lapkričio 1 d. sudaryta panaudos sutartis Nr. 1 negalėjo būti sudaryta.
10.3. Ieškovės J. K. teismui teikti dokumentai/ rašytiniai įrodymai: grūdų pirkimo–pardavimo sutartys, žemės ūkio produkcijos priėmimo aktai, sėklų, pesticidų, trąšų pirkimo sąskaitos, pasėlių deklaravimo suvestinė, valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ raštai ir baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina, jog 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti grūdai iš tiesų priklauso ieškovei. Pažymėtina, jog antstolė turto arešto akte nurodė, kad areštuoja turtą – nenustatytos klasės grūdus, vizualiai įvertinus – galėtų būti kviečiai, apie 281 tona. Tuo tarpu, ieškovė pateikia visa eilę dokumentų, kuriuose nurodyti visiškai kitų rūšių grūdai, dažnu atveju net ne kviečiai. Žaliavų pirkimo–pardavimo sutartyje pardavimo objektu yra avižos, grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse – kviečiai ir rapsai, žemės ūkio produkcijos aktais daugiausia buvo perduoti rugiai, laboratorinių tyrimų aktuose taip pat minimi rugiai. Ieškovė J. K. teismui pateikė įvairių trąšų ir pesticidų pirkimo PVM sąskaitas–faktūras, tačiau šie dokumentai nelemia išvados, jog trąšos ir pesticidai buvo naudojami būtent ginčo grūdų, o ne kitų grūdų auginimo procesuose. Ieškovė J. K. pateikė teismui deklaravimo suvestinę, neva įrodančią, jog areštuoti grūdai priklauso ieškovei, tačiau kaip Kauno apygardos teismas įsiteisėjusioje 2019 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-263-259/2019 pažymėjo: „<...> pareiškėjos prie skundo pateiktos 2018 metų pasėlių deklaravimo suvestinės taip pat vienareikšmiškai nepatvirtinta aplinkybės, kad areštuoti grūdai priklauso tik pareiškėjai, kadangi iš šių suvestinių matyti, jog ir skolininkas A. K. ūkininkauja ir yra deklaravęs pasėlius. Nesant kitų įrodymų dėl turto priklausymo pareiškėjos nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės sudarytame apraše nurodytų daiktų pagrįstumo klausimą vertino išieškotojos naudai“.
10.4. Ieškovė J. K. reikšdama šį ieškinį elgiasi nesąžiningai, pažeisdama atsakovės AB „Lytagra“ teisėtus turtinius interesus ir padėdama sudaryti sąlygas atsakovui A. K. išvengti priverstinio išieškojimo iš jo turto. Atsakovei AB „Lytagra“ yra žinoma, jog ieškovė J. K. su atsakovu A. K. yra susijusi itin artimais giminystės ryšiais, todėl akivaizdu, jog atsakovui A. K. sutikus su ieškiniu, o teismui jį tenkinus, antstolis, vykdydamas priverstinio išieškojimo veiksmus, neteks galimybės jų nukreipti į šio ginčo objektą – 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotus atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančius grūdus. Toks ieškovės J. K. lūkestis negali būti suderinamas su bendraisiais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, todėl teismo turėtų būti įvertintas kritiškai.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, ieškovės J. K. ieškinys yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
VI. Trečiojo asmens – antstolės – B. Č. argumentai
11. Trečiojo asmens – antstolės – B. Č. atsikirtimai į J. K. ieškinio reikalavimus grindžiami šiais atsiliepime į ieškinį (b. l. 69) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino trečiasis asmuo: vykdant vykdomąsias bylas Nr.0129/18/0075, Nr.0129/18/00234, Nr.(duomenys neskelbtini) dėl skolininko – atsakovo – A. K. įkeisto turto pardavimo išieškotojos – atsakovės – AB „Lytagra“ naudai, 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo surašytas Turto arešto aktas Nr.(duomenys neskelbtini) (b. l. 6–8), kuriuo areštuotas skolininkui – atsakovui – A. K. priklausantis turtas – nenustatytos klasės, maždaug 281 tona grūdų, esančių skolininkui priklausančiame grūdų sandėlyje, adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovės J. K. ir atsakovo A. K. teismui pateikta 2017 m. lapkričio 1 d. sudaryta panaudos sutartis (b. l. 12–13), kuri nėra įregistruota viešajame registre, nėra įrodymas, kad areštuoti grūdai priklauso tik ieškovei J. K., nes ūkyje esančiu grūdų sandėliu lygiai taip pat galėjo naudotis ir pats atsakovas A. K.. Be to, ši panaudos sutartis apskritai negalėjo būti sudaryta, nes šios sutarties dalyku yra skolininko – atsakovo – A. K. areštuotas turtas (žemės sklypas su priklausiniais ir grūdų valymo įranga), kuris yra įkeistas išieškotojos – atsakovės – AB „Lytagra“ naudai 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutartinės hipotekos sutartimi (b. l. 76–85). Sutartinės hipotekos sutartyje yra numatyta, kad įkeičiamą daiktą draudžiama bet kokiu būdu perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise (pagal dovanojimo, pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ir kitas sutartis, ar kitokio pobūdžio susitarimus, kurie savo esme būtų apsunkinimas) tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti skolininko A. K. teises į jį be išankstinio rašytinio išieškotojos AB „Lytagra“ sutikimo. Dar 2018 m. rugsėjo 10 d. antstolės B. Č. kontoros Kaišiadorių skyriuje buvo gautas ieškovės J. K. skundas dėl antstolės veiksmų areštuojant nurodytus grūdus. Skundas buvo grindžiamas tokiais pačiais argumentais ir įrodymais, kuriais grindžiamas ieškovės J. K. pareikštas ieškinys dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi Nr. 2YT-29867-359/2018 atmetė ieškovės J. K. skundą, o Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-263-259/2019 paliko Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą (b. l. 60–68).
12. Paklaustas teismo posėdžio metu trečiasis asmuo – antstolė – B. Č. paaiškino, kad atsakovo A. K. turtas – sandėlis, kuriame buvo saugomi 2018 m. rugpjūčio 14 d. areštuoti grūdai, ir įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini)., – buvo areštuotas 2018 m. kovo 12 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 189–192). Turto arešto metu dalyvavo ir ieškovė J. K., ir atsakovas A. K.. Tąkart nė vienas iš jų nepasakė apie teismui pateiktą 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartį. Be to, atsakovas A. K. nurodė, kad areštuojamas turtas yra nenaudojamas, – taip jis ir atrodė. Apžiūrint areštuotą turtą, grūdų ten nebuvo. Atsakovas A. K. sutiko būti areštuoto turto saugotoju. Grūdai sandėlyje buvo rasti ir areštuoti 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr.(duomenys neskelbtini). Tik po grūdų arešto atsirado 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartis. 2018 m. rugsėjo 4 d. Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–11) buvo 2018 m. kovo 12 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas. Iš tiesų, grūdų areštas nebuvo registruotas Turto arešto aktų registre (b. l. 119–130), tačiau kilnojamajam turtui nėra būtinas išviešinimas Turto arešto aktų registre. Svarbiausia, kad turto arešto aktas būtų įteiktas skolininkui. Nagrinėjamu atveju 2018 m. rugpjūčio 14 d. grūdų arešto aktas atsakovui A. K. buvo įteiktas tik rugsėjį. Šiuo metu priverstinis išieškojimas iš atsakovo A. K. turto nebevykdomas, nes atsakovui A. K. iškelta bankroto byla.
Ieškinys atmestinas
VII. Faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas
13. Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:
13.1. Antstolės B. Č. kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto 2-ojo notaro biuro 2018 m. vasario 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos AB „Lytagra“ naudai. 2018 m. kovo 12 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 189–192) areštuotas A. K. nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,4200 ha žemės sklypas; 9,05 m2 pastatas – grūdų paėmimo duobė; 873,11 m2 pastatas – grūdų sandėlis; 28,09 m2 pastatas – grūdų elevatorius; 28,09 m2 pastatas – grūdų elevatorius; 28,09 m2 pastatas – grūdų elevatorius; 9,05 m2 pastatas – operatorinė; kiti statiniai – kiemo statiniai; įrengimai – grūdų valymo mašina; įrengimai – grūdų džiovykla S48EKO su papildoma įranga, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 4 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–11) buvo patikslintas 2018 m. kovo 12 d. Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) – nurodytos areštuotų daiktų vertės. Nurodyto turto areštas ir arešto pakeitimas buvo registruoti Turto arešto aktų registre (b. l. 119–130). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
13.2. Antstolė B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7) areštavo nenustatytos klasės grūdus (įvertinus vizualiai galėtų būti kviečiai, apie 281 tona), kurie buvo laikomi A. K. priklausančiame sandėlyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame turto arešto akte antstolė nurodė, kad areštuotų grūdų savininkas yra skolininkas A. K.. Turto arešto aktų registre (b. l. 119–130) šis turto areštas neregistruotas.
13.3. A. K. ir AB „Lytagra“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarė sutartinės hipotekos (jungtinės hipotekos) sutartį (b. l. 76–85). Hipotekos objektai – visa eilė A. K. priklausančio turto, tame tarpe ir 2018 m. kovo 12 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 189–192) areštuotas turtas: 0,4200 ha žemės sklypas; 9,05 m2 pastatas – grūdų paėmimo duobė; 873,11 m2 pastatas – grūdų sandėlis; 28,09 m2 pastatas – grūdų elevatorius; 28,09 m2 pastatas – grūdų elevatorius; 28,09 m2 pastatas – grūdų elevatorius; 9,05 m2 pastatas – operatorinė; kiti statiniai – kiemo statiniai, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal sutartinės hipotekos sutarties 4.1 punktą, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, įkeičiamą daiktą draudžiama apsunkinti paskesne hipoteka, jį bet kokiu būdu perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise (pagal dovanojimo, prikimo–pardavimo, nuomos, panaudos ar kitas sutartis, ar kitokio pobūdžio susitarimus, kurie savo esme būtų apsunkinimas) tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti įkaito davėjo teises į jį be išankstinio rašytinio kreditoriaus AB „Lytagra“ sutikimo.
13.4. A. K. ir J. K. 2017 m. lapkričio 1 d., t. y. dar iki aukščiau nurodytų turto arešto aktų surašymo, bet jau po sutartinės hipotekos sutarties sudarymo, sudarė panaudos sutartį Nr. 1 (b. l. 12–13), kuria A. K. perdavė ieškovei J. K. laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis jam priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), grūdų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su jame esančia įranga (valomoji, diržai, ventiliatoriai, norijos, grūdų valomoji), grūdų džiovyklą S45EKO su papildoma įranga, skysto kuro talpyklą, grūdų priėmimo duobę, grūdų elevatorius (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir operatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Panaudos sutartyje nurodyta, kad sutartis galioja iki 2018 m. gruodžio 1 d. Šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu visi byloje dalyvaujantys asmenys pripažino, kad ši panaudos sutartis nėra ir nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre.
13.5. Pagal teismui pateiktas grūdų pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 14–21), žemės ūkio produkcijos priėmimo aktus (b. l. 24–30), laboratorinius tyrimus (b. l. 31–34), sėklų pirkimo sąskaitas (b. l. 22–23), pesticidų pirkimo sąskaitas (b. l. 35–41) ir trąšų pirkimo sąskaitas (b. l. 42–46), pasėlių deklaravimo suvestinę (b. l. 47) ir Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ 2019 m. raštus (b. l. 131–137) J. K. 2017–2018 m. ūkininkavo, augino grūdines kultūras ir jas realizavo. J. K. 2018 m. deklaravo žemės ūkio naudmenas ir augalus, iš kurių vasarinių kviečių – 54,31 ha, žieminių kviečių – 208,08 ha (96,48+111,68), o A. K. deklaravo 3,94 ha vasarinių kviečių ir 4,89 ha žieminių kviečių. Pažymėtina, kad visi nurodyti rašytiniai įrodymai, išskyrus Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ 2019 m. raštus, yra ankstesni nei 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
13.6. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-29867-359/2018 atmestas J. K. skundas dėl antstolės B. Č. veiksmų – dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuoti grūdai. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-263-259/2019 Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-29867-359/2018 paliko nepakeistą (b. l. 60–68). Pažymėtina, kad J. K. skundo dėl antstolės B. Č. veiksmų argumentai yra tokie patys kaip ir J. K. ieškinio dėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėjęs teismas (tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijos) konstatavo, kad A. K. ir J. K. 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam nei 1 metų terminui, tūrėjo būti registruota viešame registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 ir 6.478 straipsniai). Kadangi sutartis nebuvo registruota viešame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Panaudos sutartis nebuvo tinkamai išviešinta tretiesiems asmenims, todėl antstolė B. Č. pagrįstai 2018 m. rugpjūčio 14 d. areštavo grūdų sandėlyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)., buvusius grūdus. Be to, sandėliu naudojasi pats skolininkas A. K., todėl teigti, kad grūdai priklauso vien tik J. K. nėra pagrindo. Pati panaudos sutartis, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina areštuotų grūdų priklausomumo J. K.. Prie skundo J. K. pateiktos 2018 m. pasėlių deklaravimo suvestinės negali patvirtinti aplinkybės, kad grūdai priklauso tik J. K., kadangi ir skolininkas A. K. taip pat ūkininkavo ir buvo deklaravęs pasėlius. Teismas taip pat pažymėjo, kad nurodyta panaudos sutartis negalėjo būti sudaryta be rašytinio išieškotojo AB „Lytagra“ sutikimo, nes skolininkas A. K. ir AB „Lytagra“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarė sutartinės hipotekos sutartį, kuria buvo įkeistas 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartimi J. K. perduotas naudotis turtas. Sutartinės hipotekos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, įkeičiamą daiktą draudžiama apsunkinti paskesne hipoteka, jį bet kokiu būdu perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise (pagal dovanojimo, prikimo–pardavimo, nuomos, panaudos ar kitas sutartis, ar kitokio pobūdžio susitarimus, kurie savo esme būtų apsunkinimas) tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti įkaito davėjo teises į jį be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo. Skolininkas A. K. prieš sudarydamas panaudos sutartį privalėjo informuoti kreditorę AB „Lytagra“ ir gauti sutikimą, tačiau to nepadarė. 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartyje nenurodyta, kad A. K. informavo J. K. apie kreditorės AB „Lytagra“ teises į turtą, taip pat sutarties turinys nepatvirtina, kad kreditorė AB „Lytagra“ sutiko dėl panaudos sutarties sudarymo. Dėl šių nustatytų aplinkybių taip pat negalima teigti, kad antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, kadangi skolininkas A. K. negalėjo be kreditoriaus sutikimo leisti trečiajam asmeniui įkeistu turtu naudotis ir jį valdyti. Atsižvelgus į tai, kad skolininkas A. K. negalėjo be kreditorės AB „Lytagra“ sutikimo sudaryti panaudos sutarties, o sudarius panaudos sutartį, jos neregistravus viešame registre, toks faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju prieš antstolę B. Č., kaip įrodymas dėl areštuoto turto priklausomybės. J. K. nepateikė nei antstolei, nei teismui, nagrinėjančiam skundą dėl antstolės veiksmų, jokių kitų įrodymų, kad areštuoti grūdai gali priklausyti jai. Nesant kitų įrodymų dėl grūdų priklausomybės J. K., nėra pagrindo naikinti antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini).
13.7. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-478/2020 (b. l. 160–163) A. K. išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį, nepadarius nusikalstamos veikos (b. l. 160–163; pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d.). Atsakovas A. K. buvo kaltinimas tuo, kad jis, būdamas aprašyto bei areštuoto ir patikėto turto saugotojas, neteisėtai perleido kitam asmeniui didelės vertės turtą, t. y. laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. 14.30 val. iki 2019 m. vasario 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad antstolei B. Č., vykdant 2018 m. vasario 6 d. Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. rugpjūčio 14 d. 14.30 val. uždėjus areštą grūdų bokšte SPA6/13, esančiame adresu: Atmainų g. 4, Kruonio sen., Kaišiadorių r., laikomiems grūdams – kviečiams, ne mažiau 281 tonai, – 36 352,97 eurų vertės, o turto arešto aktą bei turto aprašo nuorašą įteikus registruota pašto siunta, kuri jam – A. K. – įteikta asmeniškai 2018 m. rugsėjo 4 d., bei būdamas įpareigotas saugoti jam patikėtą didelės vertės turtą ir suprasdamas, kad turtas areštuotas, būdamas aprašyto bei areštuoto ir patikėto turto saugotojas, neteisėtai perleido šį turtą kitam asmeniui – J. K.. Teismui taip pat pateikti šios baudžiamosios bylos teisiamojo posėdžio protokolai (b. l. 138-149), kuriuose užfiksuoti A. K., J. K. ir antstolės B. Č. teismui duoti paaiškinimai.
14. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė J. K., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsniu, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: panaikinti antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą grūdų (įvertinus vizualiai galėtų būti kviečiai, apie 281 tona) areštą ir pripažinti ieškovės J. K. nuosavybės teisę į antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotus grūdus (įvertinus vizualiai galėtų būti kviečiai, apie 281 tona). Kilęs ginčas yra dėl antstolės areštuotų grūdų nuosavybės.
Kauno apylinkės teismas dar 2020 m. kovo 2 d. nutartimi (b. l. 86–87) atkreipė byloje dalyvaujančių asmenų dėmesį į tai, kad ieškovės J. K. reikalavimas pripažinti ieškovės J. K. nuosavybės teisę į antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotus grūdus (įvertinus vizualiai galėtų būti kviečiai, apie 281 tona) yra perteklinis, nes būtent šiuo pagrindu (nuosavybės teise) ieškovė J. K. prašo panaikinti nurodytų grūdų areštą.
16. Ieškovė J. K. ir jos pusę palaikantis atsakovas A. K. bei jų atstovai advokatai A. L. ir S. L. šioje civilinėje byloje prašo teismo vadovautis Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-478/2020 (b. l. 160–163), kuriuo atsakovas A. K. išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį, nepadarius nusikalstamos veikos, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamam ginčui dėl antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotų grūdų nuosavybės (šio teismo sprendimo 6.1, 6.3 ir 8.2 punktai).
Pažymėtina, kad atsakovė AB „Lytagra“, atstovaujama advokato D. M., ir jos pusę palaikantis trečiasis asmuo B. Č. prašo teismo vadovautis ne Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-478/2020, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-29867-359/2018 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-263-259/2019 (b. l. 60–68), kuriomis buvo išnagrinėtas ieškovės J. K. skundas dėl antstolio veiksmų – dėl antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) (šio teismo sprendimo 10.1– 10.2 ir 11 punktai).
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnį nereikia įrodinėti/ nustatinėti aplinkybių: nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (1 dalies 2 punktas) ir asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo/ administracinio teisės pažeidimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai) (1 dalies 3 punktas).
17.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto normą, yra nurodęs, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinio įstatymo reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje byloje paprastai skiriasi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, tiesioginiai nusikaltimo padariniai (kūno sužalojimai, turto sunaikinimas) ir kita. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008 ir kitos). Tai reiškia, kad kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą gali būti ginčijami ir teismas turi teisę juos kitaip nustatyti. Prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius. Tačiau išteisinamasis nuosprendis negali būti absoliučiai visais atvejais pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2001; 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-897/2001 ir kitos).
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-478/2020, kuriuo atsakovas A. K. išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį, nepadarius nusikalstamos veikos, nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo A. K. nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotų grūdų nuosavybės, nes skiriasi šios civilinės bylos ir išnagrinėtos baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas bei atsakovo A. K. veiksmų vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009 ir kitos). Teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, taip pat ir teisiamųjų posėdžių protokolai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008 ir kitos).
17.2. Aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neįrodinėjamos aplinkybės, kurios yra nustatytos kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. prejudicinius faktus sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne teisinis jų kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020). Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019 ir kitos).
Pažymėtina, kad prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015 ir kitos).
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-29867-359/2018 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-263-259/2019, palikusi nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį, kur išnagrinėtas ieškovės J. K. skundas dėl antstolio veiksmų – dėl antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), – neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes, nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, teismas vertino antstolio veiksmų teisėtumą, bet ne sprendė antstolio areštuoto turto nuosavybės klausimo.
18. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir jų argumentus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas:
18.1. Ieškovę J. K. ir atsakovą A. K. sieja artimas giminystės ryšys, dėl ko visiškai suprantamas abiejų suinteresuotumas jiems palankia šios civilinės bylos baigtimi, tačiau teismui tai taip pat leidžia abejoti jų teiginių, kad antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti grūdai nuosavybės teise priklausė ne atsakovui, o ieškovei, patikimumu. Šias abejones sustiprina ir tai, kad ieškovės J. K. ir atsakovo A. K. 2017 m. lapkričio 1 d. sudarytos panaudos sutarties Nr. 1 (b. l. 12–13), kuria atsakovas A. K. perdavė ieškovei J. K. laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis jam priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), grūdų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su jame esančia įranga (valomoji, diržai, ventiliatoriai, norijos, grūdų valomoji), grūdų džiovyklą S45EKO su papildoma įranga, skysto kuro talpyklą, grūdų priėmimo duobę, grūdų elevatorius (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir operatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini)., kur buvo rasti ir antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti grūdai, faktas, taip pat ir pati sutartis, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo atskleista beveik po pusmečio – 2018 m. rugpjūtį/ rugsėjį – nuo antstolės B. Č. 2018 m. kovo 12 d. Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuotas atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad antstolei areštuojant turtą 2018 m. kovo 12 d. dalyvavo ir ieškovė J. K., ir atsakovas A. K., tačiau apie areštuojamo turto panaudą neprasitarė. Ilgametę ūkininkavimo patirtį turinčių ir ne vieną sutartį sudariusių ieškovės J. K. ir atsakovo A. K. pasiteisinimai teisinių žinių stoka vertintini kritiškai. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ši panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam nei 1 metų terminui, nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.478 straipsnis), t. y. nebuvo išviešinta, kas taip pat kelia abejonių dėl šios sutarties sudarymo laiko arba leidžia daryti išvadą, jog ieškovė J. K. ir atsakovas A. K. sąmoningai apie nurodytą panaudos sutartį nutylėjo, nes suprato, kad tokia sutartis neatitiko atsakovų A. K. ir AB „Lytagra“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutartinės hipotekos (jungtinės hipotekos) sutarties nuostatų, t. y. suprato, kad įkeisto turto panaudos sutartis buvo sudaryta be atsakovės AB „Lytagra“ žinios ir sutikimo. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį – 2017 m. lapkričio 1 d. panaudos sutartį Nr. 1, – sandorio šalims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2005). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad ieškovė J. K. 2017–2018 m. naudojosi antstolės B. Č. 2018 m. kovo 12 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotu atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančio turto panaudos faktas neįrodo, kad grūdų sandėlyje buvo laikomi panaudos gavėjo – ieškovės J. K. – grūdai, tačiau ir nepaneigia, kad grūdų sandėlyje buvo laikomi panaudos davėjo – atsakovo A. K. – grūdai. Bylos nagrinėjimo teisme nustatyta, kad nurodytas antstolės 2018 m. kovo 12 d. areštuotas atsakovo A. K. turtas buvo paliktas saugoti turto savininkui – atsakovui A. K., – t. y. atsakovas A. K. turėjo visas galimybes naudotis sandėliu, kuriame 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo rasti ir areštuoti grūdai. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 2018 m. atsakovas A. K. tebeūkininkavo – buvo pasėjęs grūdų ir deklaravęs pasėlių plotus (b. l. 131–137).
18.2. Pagal ieškovės J. K. teismui pateiktas grūdų pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 14–21), žemės ūkio produkcijos priėmimo aktus (b. l. 24–30), laboratorinius tyrimus (b. l. 31–34), sėklų pirkimo sąskaitas (b. l. 22–23), pesticidų pirkimo sąskaitas (b. l. 35–41), trąšų pirkimo sąskaitas (b. l. 42–46), pasėlių deklaravimo suvestinę (b. l. 47) ir Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ 2019 m. raštus (b. l. 131–137) įrodyta, kad ieškovė J. K. 2017–2018 m. ūkininkavo, augino grūdines kultūras ir jas realizavo. J. K. 2018 m. deklaravo žemės ūkio naudmenas ir augalus, iš kurių vasarinių kviečių – 54,31 ha, žieminių kviečių – 208,08 ha (96,48+111,68), o atsakovas A. K. deklaravo 3,94 ha vasarinių kviečių ir 4,89 ha žieminių kviečių. Pažymėtina, kad visi nurodyti rašytiniai įrodymai, išskyrus Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ 2019 m. raštus, yra ankstesni nei antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuoti grūdai (įvertinus vizualiai galėtų būti kviečiai, apie 281 tona). Pažymėtina, kad ieškovė J. K. ir atsakovas A. K. sutiko ir neginčijo, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo areštuoti kviečiai. Atsižvelgus į tai, sutiktina su atsakovės AB „Lytagra“ atstovo advokato D. M. pastebėjimais, kad ieškovės J. K. pateiktuose dokumentuose/ rašytiniuose įrodymuose, nurodyti visiškai kitų rūšių grūdai nei nurodyta antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini). Žaliavų pirkimo–pardavimo sutartyje pardavimo objektu yra avižos, grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse – kviečiai ir rapsai, o žemės ūkio produkcijos aktais daugiausia buvo perduoti rugiai, laboratorinių tyrimų aktuose nurodyti rugiai. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad ieškovė J. K. 2018 m. rugpjūtį turėjo maždaug 281 toną kviečių, kad kviečius laikė atsakovui A. K. priklausančiame sandėlyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)., ir juos realizavo.
18.3. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ieškovė J. K. neįrodė, kad antstolės B. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti grūdai priklausė ieškovei nuosavybės teise, todėl ieškovės J. K. ieškinys dėl turto arešto panaikinimo atmestinas.
VIII. Bylinėjimosi išlaidos
19. Atmetus ieškovės J. K. ieškinį, iš ieškovės J. K. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 93 ir 98 straipsniai):
19.1. Atsakovei AB „Lytagra“ – 1694,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1210,00 Eur + 484,00 Eur; b. l. 55, 164–167, 183–185);
19.2. Valstybei – 22,25 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
20. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, taip pat į atsakovės AB „Lytagra“ atstovo advokato D. M. atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis yra pagrįstas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, todėl nemažintinas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galėtų nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
J. K. ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), akcinei bendrovei „Lytagra“, juridinio asmens kodas 133370289, 1694,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Joana Kvaselytė