Civilinė byla Nr. 2A-123-798/2025

         Teisminio proceso Nr.2-60-3-00091-2024-9

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1; 4.1 

                                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,FINIENS“ skundą dėl Respublikinio komercinio arbitražo teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo ir 2024 m. gruodžio 19 d. papildomo sprendimo arbitražo byloje Nr. 2021-04-27/1 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,FINIENS“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų – V. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (teisių perėmėjos eiliškumo tvarka – UAB ,,NT paslaugos“, UAB Globersa ir UAB „Krestan“) 2021 m. balandžio 21 d. kreipėsi su ieškiniu į Respublikinį komercinio arbitražo teismą (toliau – ir arbitražo teismas) ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „FINIENS“ 2 765 871,17 Eur skolą pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – ir vekselis) ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. šalys buvo sudariusios bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko pastatą. 2011 m. rugpjūčio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4106-7 (toliau – ir pastato pirkimo–pardavimo sutartis) sudarymo metu atsakovė neturėjo visos sumos, todėl ieškovei buvo išduotas 2 765 871,17 Eur (pastato kainos dalies) vekselis, atsakovei įsipareigojus jį apmokėti 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu. Arbitražinis susitarimas numatytas                 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitarimo dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo 3 punkte. Atsakovė vekselio neapmokėjo, ieškovė nesinaudojo Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo įtvirtinta tvarka ir nereikalavo vekselį apmokėti.

3.       Atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB ,,FINIENS“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-786-798/2020 konstatavo prejudicinį faktą, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę.

II.                      Arbitražo teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmės

4.       Respublikinis komercinio arbitražo teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB Globersa (teisių perėmėja – UAB „Krestan“) iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB ,,FINIENS“ 2 765 871,17 Eur skolą pagal atsakovės išduotą 2011 m. rugpjūčio 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 50,65 Eur arbitražo administravimo mokesčio išlaidas; priteisė arbitražo teismui iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB ,,FINIENS“ 12 428,70 Eur arbitražo administravimo mokestį (toliau – ir arbitražo teismo sprendimas).

5.       Arbitražo teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai buvo sudėtingi, nes grindžiami ne vienu susitarimu. Šalių bendradarbiavimas prasidėjo 2011 m. rugpjūčio 2 d., sudarius bendradarbiavimo sutartį, o pasibaigė 2016 m. rugpjūčio 5 d., sudarius susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo. Taip pat buvo sudaryti susitarimai, įskaitant 2011 m. rugpjūčio 9 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje arbitražinio susitarimo nėra. Arbitražinį susitarimą šalys sudarė 2011 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitarimuose. 2011 m. rugpjūčio 9 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta vykdant 2011 m. rugpjūčio 2 d. bendradarbiavimo sutartį.

6.       Arbitražo teismas konstatavo, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. bendradarbiavimo sutartyje sudarytas arbitražinis susitarimas apima visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį ir galioja visiems sandoriams, kurie buvo sudaryti tuo laikotarpiu.

7.       Arbitražo teismas nusprendė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1185-370/2018 nesivadovauti, kadangi arbitražinis susitarimas laikomas atskiru susitarimu nuo pagrindines sutarties ir šiuo atveju šalių sudarytas arbitražinis susitarimas galioja; atsakovė ir pradinė ieškovė galėjo sudaryti arbitražinį susitarimą, nes jo sudarymo metu (2011 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 5 d.) UAB „FINIENS“ nebuvo iškelta bankroto byla. Atsakovei UAB „FINIENS“ bankroto byla buvo iškelta 2018 m. rugsėjo 10 d.  ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byla buvo iškelta 2021 m. gegužės 21 d.  ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.; pradinė ieškovė 2021 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į arbitražo teismą su prašymu ją pakeisti teisių perėmėja UAB ,,NT paslaugos“ ir arbitražo teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi Nr. 1 šį prašymą tenkino.

8.       Arbitražo teismas konstatavo, kad turi kompetenciją spręsti ginčą, kadangi 2021 m. birželio 30 d. (atsakovės pareiškimo nutraukti arbitražo bylą pateikimo metu) nebuvo įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir pradinė ieškovė iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2021 m. rugsėjo 2 d.) reikalavimo teises perleido (2021 m. birželio 28 d.). Ieškovė nereiškė prašymo perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas išimtis.

9.       Arbitražo teismas įvertino, kad arbitražo byloje pareikštas ieškovės reikalavimas nėra tapatus reikalavimui, išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 (ir Nr. e2-786-798/2020). Arbitražo byloje ieškovė reikalauja atsakovės skolos pagal vekselį, o civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 ieškovės pareikštas finansinis reikalavimas buvo grindžiamas jungtinės veiklos sutarties pagrindu perduotomis piniginėmis sumomis. Be to, vekselis į civilinę bylą nebuvo pateiktas ir teismas netyrė aplinkybių, susijusių su vekselio apmokėjimu, įsigyjant pastatą, esantį Švitrigailos g. 40B, Vilniuje. Arbitražo byloje ieškovė siekia, kad atsakovė apmokėtų vekselį, išduotą užtikrinti įsipareigojimą atsiskaityti su pradine ieškove pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. nekilnojamojo turto (pastato) pirkimo–pardavimo sutartį.

10.       Arbitražo teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. bendradarbiavimo sutarties 1 punkte šalys susitarė: atlikti pastato, esančio Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, rekonstrukciją; 2 punkte – sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė nupirks iš ieškovės pastatą, esantį Švitrigailos g. 40B, Vilniuje. Šalys sudarė 2011 m. rugpjūčio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.4106-7, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko pastatą, esantį Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, už 4 6 372 451,34 Eur. Kaip atsiskaitymo už pastato pirkimą garantiją atsakovė                   2011 m. rugpjūčio 9 d. išdavė ieškovei 2 765 871,17 Eur vekselį. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, V. K. informavo pradinę ieškovę, kad vekselis buvo išduotas ir grąžintas kaip apmokėtas. Vekselis saugomas pas V. K.. Ieškovė pateikė 2023 m. gruodžio 7 d. ekspertizes aktą Nr. 20231,207101, kuriame padaryta išvada, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. vekselyje, vekselio davėjas (skolininkas) UAB ,,FINIENS“ pasirašė V. K.. Arbitražo teismo posėdžio metu V. K. pateikė teismui ir šalių apžiūrai vekselio originalą bei patvirtino jo autentiškumą. V. K. paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo atsakovės vadovo pareigas ir pasirašė vekselyje, kadangi UAB ,,FINIENS“ buvo susitarusi pirkti iš UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pastatą, esantį Švitrigailos g. 40B, Vilniuje. Vekseliu buvo garantuota, kad atsakovė sumokės pinigus ieškovei. Vėliau šalys sudarė jungtinės veiklos sutartį ir sutartį dėl skolos įskaitymo, kurių pagrindu atsakovės išduoto vekselio suma ir ieškovės įnašas į jungtinę veiklą buvo įskaityti. Liudytojas R. B. parodė, kad nuo 2007 m. iki 2021 m. ėjo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovo pareigas ir tuo laikotarpiu šalys bandė vystyti nekilnojamojo turto projektus, UAB „FINIENS“ 2011 m. pirko iš UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pastatą, esantį Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, dėl to atsakovė kreipėsi į banką dėl paskolos. Bankas sutiko paskolinti pastato kainos dalį, o kitai pastato kainos daliai buvo išduotas vekselis. Taip pat buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurią sudarius vekselis tapo nereikalingas, nes buvo įnašas į nekilnojamojo turto vystymą pagal jungtines veiklos sutartį, dėl to buvo grąžintas UAB ,,FINIENS“. Nutraukus jungtines veiklos sutartį, atsakovė liko skolinga ieškovei įsigyto turto dalies sumą, įneštą pagal jungtinės veiklos sutartį. 

11.       Arbitražo teismas konstatavo, kad ginčo esmė yra vekselio apmokėjimo klausimas ir nėra ginčo dėl vekselio išdavimo fakto, jo autentiškumo. Vekselį atsakovės vardu pasirašė atsakovės buvęs vadovas V. K., kurio parašo autentiškumą patvirtino ekspertas. Terminas pateikti vekselį apmokėjimui suėjo 2011 m. rugsėjo 9 d. Pradinė ieškovė įstatymo nustatytais terminais nepareiškė atsakovei reikalavimo vekselį apmokėti. Byloje nėra ginčo, kad vekselis buvo išduotas kaip garantas, jog atsakovė atsiskaitys su ieškove pagal pastato pirkimo–pardavimo sutartį. 

12.       Arbitražo teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog pranešimo bankui pateikimo metu (2011 m. rugpjūčio 29 d.) atsakovė buvo apmokėjusi vekselį. Atsakovė nepateikė tiesioginių įrodymų, kad vekselis yra apmokėtas. 2011 m. rugpjūčio 29 d. pranešimas bankui neįrodo, kad atsakovė apmokėjo vekselį. Arbitražo teismas sutiko su ieškove, kad pranešimas buvo pateiktas, siekiant informuoti banką, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove už parduodamą pastatą, kadangi jo pardavimo metu ieškovė turėjo atsakovės išduotą vekselį.

13.       Civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 ieškovė įrodinėjo, kad perdavė pinigus ir vekselį atsakovei, bet vekselis teismui nebuvo pateiktas. Šioje byloje situacija yra priešinga – ieškovė įrodinėja, kad atsakovė yra skolinga pagal vekselį ir yra pateiktas vekselis. Atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad ji grąžino ieškovei pinigus pagal vekselį. Civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 teismas netyrė aplinkybių dėl vekselio išdavimo (pasirašymo), nepasisakė dėl vekselio egzistavimo fakto. Teismas aiškinosi ar ieškovė yra sumokėjusi jos nurodytą finansinį reikalavimą sudariusią sumą atsakovei ir, ar atsakovė turi pareigą pinigus grąžinti.

14.       Arbitražo teismas padarė išvadą, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-40-25812020 nustatyti faktai nėra prejudiciniai arbitražo byloje, nes jie nesudarė nagrinėjamos bylos dalyko, nors ir byla buvo tarp tų pačių šalių. 

15.       Ieškovės reikalavimas kyla iš 2011 m. rugpjūčio 2 d. bendradarbiavimo sutarties ir 2011m. rugpjūčio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl 2011 m. rugsėjo 8 d. jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir galiojimas byloje nagrinėjamam reikalavimui nereikšmingas. Be to, 2011 m. rugsėjo 8 d. jungtinės veiklos sutartis neprivalėjo būti sudaryta notarine tvarka, nes ja susitarta: suvienyti turtą (atsakovės įnašas – pastatas, ieškovės įnašas – pinigai), vykdyti bendrą veiklą ir sukurti bendrąją dalinę nekilnojamojo turto nuosavybę. Tokio sandorio sudarymui notarinis patvirtinimas nereikalingas.

16.       Arbitražo teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 765 871,17 Eur skolą pagal vekselį. Arbitražo teismas 2024 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu ištaisė rašymo apsirikimą ir 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą išdėstė taip: ,,Ieškovei                               UAB Globersa, įmonės kodas 305944194, iš atsakovo BUAB ,,FINIENS“, įmonės kodas 148170045, priteisti 2 050,65 Eur arbitražo administravimo mokesčio išlaidų“ (toliau – ir arbitražo teismo papildomas sprendimas).

III.                      Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Pareiškėja (atsakovė) likviduojama dėl bankroto UAB ,,FINIENS“ skunde prašo panaikinti Respublikinio komercinio arbitražo teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir 2024 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 ir 6 punktų pagrindais. Skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

17.1.                      Šalys buvo sudariusios kompleksą sandorių: bendradarbiavimo sutartį dėl pastatų įsigijimo ir jų rekonstrukcijos; pastato Panerių g.27 / Marijampolės g. 8 (dabar – Švitrigailos g. 40B), Vilniuje; pirkimo–pardavimo sutartį ir kaip atsiskaitymo pagal šią sutartį užtikrinimas (garantas) buvo išduotas vekselis; jungtinės veiklos sutartį dėl pastato, esančio Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, rekonstrukcijos; 2011 m. rugsėjo 8 d. sutartį dėl įskaitymo; 2013 m. balandžio 10 d. susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo; 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo. Taigi, šalių teisiniai santykiai nebuvo vienkartiniai (tik vekselio pagrindu), o formavo vieningą schemą – pastatų įsigijimą ir jų rekonstrukciją.

17.2.                      Civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės                                    11 610 077,04 Eur finansinio reikalavimo, kurį sudarė ir 4 215 419, 30 Eur skola ir                                     1 159 240,32 Eur palūkanos pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. jungtinės veiklos sutartį bei 2013 m. balandžio 10 d. susitarimą, patvirtinimo atsakovės bankroto byloje. Arbitražo teismas, įvertinęs, kad civilinėje byloje finansinio reikalavimo dalis buvo grindžiama 2011 m. rugsėjo 2 d. jungtinės veiklos sutartimi, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei lėšas ir ieškovė nereiškė reikalavimo, kylančio iš 2011 m. rugpjūčio 9 d. pastato pirkimo–pardavimo sutarties, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai nėra tapatūs. Pareiškėja neginčija, kad UAB „FINIENS“ bankroto byloje kreditorė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ siekė prisiteisti pinigų sumą pagal 2011 m. rugsėjo 2 d. jungtinės veiklos sutartį, o arbitražo byloje pradinė ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė priteisti 2 765 871,17 Eur skolą pagal vekselį, išduotą užtikrinant įsipareigojimą atsiskaityti pagal pastato pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau vien tai, kad ieškinio reikalavimai netapatūs, savaime nedaro civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 nustatytų faktų laikyti neturinčiais prejudicinės galios šioje (arbitražo) byloje. Arbitražo teismas nepagrįstai nesivadovavo civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 nustatytais prejudicinę reikšmę turinčiais faktais.

17.3.                      Nors civilinėje byloje vekselis nebuvo pateiktas (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teigė, kad jo neturi, nes grąžino UAB „FINIENS“), Vilniaus apygardos teismas ginčytą finansinį reikalavimą įvertino ne tik jungtinės veiklos sutarties aspektu, bet išnagrinėjo kitas, su reikalavimu susijusias, faktines aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje Nr. eB2-40-258/2020 konstatavo, kad: i) byloje pateiktas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. rugpjūčio 29 d. pranešimas bankui, kuriame pranešta ir patvirtinta, kad pagal pastato pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4106-7, iš pirkėjos UAB „FINIENS“ buvo gauta dalis pastato kainos (2 765 871,18 Eur); ii) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3939-781/2017 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikto ieškinio duomenimis UAB „FINIENS“ kaip skolininkė nebuvo nurodyta (2017 m. kovo 22 d. nebuvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ debitorė).

17.4.                      Arbitražo teismo sprendimu pamintas vienas iš pamatinių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumo principas. Arbitražo teisme buvo iš naujo nagrinėjamos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės, o dėl to buvo pamintos fundamentalios valstybės vertybės, kuriomis grindžiama teisinė sistema. Ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal vekselį izoliuotas nuo kitų tuo pačiu tikslu sudarytų susitarimų komplekso, jų nevertinant, kaip buvo įvertinta civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020.

17.5.                      Ieškinio reikalavimas kildinamas iš vekselio, išduoto užtikrinant UAB „FINIENS“  įsipareigojimą atsiskaityti su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartį. Arbitražo teismas šalių arbitražinį susitarimą įvertino ne tik pagal pastato pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, bet kartu su 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitarimu dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo (3 punktas), tačiau notarine tvarka sudarytoje pastato pirkimo–pardavimo sutartyje šalys susitarė ginčus spręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Būtent šio sandorio pagrindu UAB „FINIENS“ įsigijo pastatą ir tą pačią dieną, kaip atsiskaitymo už pirktą pastatą garantą, išdavė vekselį. Paprasta rašytine forma šalių sudarytas arbitražinis susitarimas prieštarauja 2011 m. rugpjūčio 9 d. notarine tvarka sudarytam sandoriui, kuriame šalys nesudarė arbitražinio susitarimo.

17.6.                      Arbitražo teismas klausimą dėl arbitražinio susitarimo analizavo tik bendradarbiavimo, pastato pirkimo–pardavimo sutarties ir vekselio aspektu, nors pripažino, kad jungtinė veikla buvo bendradarbiavimo sutarties rezultatas, tačiau jungtinės veiklos sandorių į šalių teisinių santykių schemą neįtraukė.

18.       Suinteresuotas asmuo (ieškovė) UAB „Krestan“ atsiliepime prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:

18.1.                      Ginčas yra nesusijęs su viešuoju interesu. Tarp šalių kilo ginčas dėl skolos pagal vekselį priteisimo. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad vekselis buvo apmokėtas.

18.2.                      Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-40-258/2020 nesusijusi su skolos pagal vekselį priteisimu. Vekselis nebuvo civilinės bylos ginčo objektas ir nebuvo pateiktas teismui. Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad arbitražo teismas nesivadovavo faktais, nustatytais civilinėje byloje Nr. e2-40-258/2020. Arbitražo teismas įvertino bendrosios kompetencijos teismų nustatytas faktines aplinkybes, o taip pat įvertino ar ginčas nėra tapatus. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-786- 798/2020 konstatuota, kad nesant į bylą pateiktų tiek apeliantės, tiek ir atsakovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų jungtinės veiklos sutartyje ir papildomuose susitarimuose nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo šioje dalyje.

18.3.                      Ieškovė prašė arbitražo teismo priteisti skolą pagal apeliantės išduotą ir neapmokėtą vekselį, o civilinėje byloje ieškovė prašė teismo patvirtinti finansinį reikalavimą, grįstą jungtinės veikos sutarties pagrindu perduotomis piniginėmis sumomis. Teismas civilinėje byloje nepasisakė, ar UAB „FINIENS“, įsigydama pastatą, apmokėjo vekselį. 

18.4.                      Šalys 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitarė dėl arbitražinės išlygos ir šis susitarimas šalių yra pasirašytas. Pareiškėja arbitražinės išlygos egzistavimo neginčijo ir pripažino, kad ji buvo, todėl skundo argumentai dėl arbitražinio susitarimo nebuvimo laikytini nepagrįstais.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19.       UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „FINIENS“ buvo sudariusios 2011 m. rugpjūčio 2 d. bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu siekė iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ nupirkti du pastatus, esančius Justiniškių g. 64 ir Panerių g.27 / Marijampolės g. 8 (dabar – Švitrigailos g. 40B), Vilniuje, bei juos rekonstruoti.

20.       Bendradarbiavimo sutarties vykdymo metu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (pardavėja) ir UAB „FINIENS“ (pirkėja) sudarė 2011 m. rugpjūčio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4106-7, kurios pagrindu pardavėja pardavė, o pirkėja nupirko pastatą, esantį Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, už 5 372 451,34 Eur (18 550 000 Lt).

21.       Pastato pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu UAB ,,FINIENS“ neturėjo visos pinigų sumos, todėl šalys susitarė, kad prieš šio sandorio pasirašymą pirkėja išduos pardavėjai paprastąjį neprotestuotiną 2 765 871,17 Eur (9 550 000 Lt) vekselį, įsipareigojant jį apmokėti 2011 m. rugsėjo 9 d.

22.       Vekseliu UAB „FINIENS“ užtikrino ir garantavo, kad sumokės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2 765 871,17 Eur, o atitinkamai pastato pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad prieš šio sandorio sudarymą pardavėja gavo iš pirkėjos 2 765 871,17 Eur, o likusią kainos dalį pirkėja įsipareigojo sumokėti pavedimu į pardavėjos sąskaitą iki 2011 m. rugsėjo 19 d. 

23.       UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „FINIENS“ sudarė 2011 m. rugsėjo 8 d. jungtinės veiklos sutartį bei sutartį dėl įskaitymo, t. y. UAB „FINIENS“ mokėtinos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2 765 871,17 Eur pagal vekselį ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įnašo bendrai veiklai įskaitymo. Po atlikto įskaitymo UAB ,,FINIENS“ tapo neskolinga UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal vekselį, atsakovės skola ieškovei pagal pastato pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 1 158 480,07 Eur, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įnašas į pastato rekonstrukcijos veiklą – 4 215 419,30 Eur.

24.       UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „FINIENS“ sudarė 2013 m. balandžio 10 d. susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, pagal kurio 3 punktą UAB „FINIENS“ turėjo grąžinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 4 215 419,30 Eur investicijų pagal junginės veiklos sutartį. 

25.       UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „FINIENS“ sudarė 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo, kuriame atsakovė įsipareigojo įvykdyti 2013 m. balandžio 10 d., 2015 m. spalio 5 d. susitarimuose bei 2016 m. rugpjūčio 3 d. susitarime Nr. 2 nustatytas atsiskaitymo su ieškove sąlygas, įskaitant, bet neapsiribojant, 9,5 proc. metinių palūkanų mokėjimą.

26.       Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) registruotų duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1-794/2025 (buvęs Nr. B2-2868-258/2018) iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB ,,FINIENS“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pripažino UAB ,,FINIENS“ likviduojama dėl bankroto (nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 29 d.). Atsakovės likvidavimo dėl bankroto procedūros terminas pratęstas iki 2025 m. balandžio 1 d. 

27.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 netenkino pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo atsakovės BUAB „FINIENS“ bankroto byloje patvirtinti 11 610 077,04 Eur finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

28.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“; paskyrė nemokumo administratorę UAB „Lideres“ (nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi likvidavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl bankroto (nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d.).

Dėl skundžiamo arbitražo teismo sprendimo ir papildomo sprendimo panaikinimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 ir (ar) 6 punktų pagrindais

29.       Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad: i) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punktas) arba ii) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

30.       Arbitražo teismo sprendimo suderinamumą su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumą  (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) Lietuvos apeliacinis teismas tikrina ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis). Visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, nustatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik kai to reikalauja skundą dėl arbitražo teismo sprendimo padavusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016). 

31.       Dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo besikreipiantis asmuo turi pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo įrodinėjamo KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo, įskaitant KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ar 6 punktus, egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021).

32.       Arbitražo teismo sprendimas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu gali būti panaikintas tik tokiu atveju, jeigu nustatomas KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių draudimų sudaryti arbitražinį susitarimą pažeidimas, t. y. arbitražo teismas išsprendžia ginčą, kuris dėl subjektų sudėties ar ginčo pobūdžio pagal įstatymą negali būti perduodamas nagrinėti arbitražo teismui. Šis arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindas negali būti taikomas, jeigu arbitražinis susitarimas dėl konkretaus ginčo pobūdžio pagal įstatymą iš esmės yra galimas, tačiau toks nebuvo sudarytas, o arbitražas vis tiek nagrinėjo atitinkamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021).

33.       KAĮ 12

34.       Šioje byloje ginčas kilęs dėl vekselio, atliekančio pastato pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos verslo subjektams vykdant bendradarbiavimo sutartį, įvykdymo užtikrinimo funkciją. Likviduojama dėl bankroto UAB „FINIENS“ skunde nenurodo ir nepateikė įrodymų, kad ginčas negalėjo būti perduotas arbitražui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (CPK 178 straipsnis). Todėl de facto (faktiškai) šioje byloje ginčo arbitruotinumo klausimas nekyla.

35.       Tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir vadovaujantis visuotinai įprastais tarptautinio komercinio arbitražo standartais, pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas – sutartis. Kilus ginčui dėl sudaryto arbitražinio susitarimo turinio, teismas turi šį susitarimą išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  6.193  straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu, o būtent: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013). Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

36.       Įstatymas nepateikia viešosios tvarkos sąvokos, tačiau klausimu dėl viešosios tvarkos kaip arbitražo sprendimo panaikinimo yra išsamiai pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017). Viešoji tvarka, atsižvelgiant į jos tikslą apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Taigi, viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 68-611/2021).

37.       Arbitražo byloje buvo sprendžiami klausimai, nesusiję valstybės ir (arba) visuomenės vertybėmis. Teisiniai santykiai susiklostė tarp privačių, 2011 m. rugpjūčio 2 d. – 2016 m. rugpjūčio 5 d. laikotarpiu bendradarbiavusių, verslo subjektų pagal komercinį sandorį dėl pastato įsigijimo išduotą vekselį. Šalių bendradarbiavimo laikotarpiu vekselio davėja (UAB „FINIENS“) ir vekselio gavėja (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) komercinę veiklą vykdė ir bankroto bylos joms iškeltos nebuvo.

38.       Skundo 44 punkte nurodyta, kad, nors arbitražo teisme buvo sprendžiamas privačių asmenų ginčas, tačiau arbitražo sprendimu buvo pamintas vienas pamatinių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumo principas (fundamentali valstybės vertybė, kuria grindžiama teisinė sistema), kadangi buvo iš naujo nagrinėjamos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės. 

39.       Pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017 31 punktas).

40.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 netenkino pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl 11 610 077,04 Eur finansinio reikalavimo, kurio dalis (4 215 419,30 Eur skolos ir 1 159 240,32 Eur palūkanų) buvo grindžiama 2011 m. rugsėjo 8 d. jungtinės veiklos sutartimi ir 2013 m. balandžio 10 d. susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, patvirtinimo atsakovės bankroto byloje. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad UAB „FINIENS“ yra atsiskaičiusi už įsigytą pastatą, esantį Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. nekilnojamojo turto (pastato) pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi: i) 2011 m. rugpjūčio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad 2 765 871,18 Eur pardavėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gavo iš pirkėjos UAB „FINIENS“ prieš pasirašant sutartį; ii) į bylą pateiktas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“      2011 m. rugpjūčio 29 d. pranešimas AB „Swedbank“, kuriame pranešta ir patvirtinta, kad pagal    2011 m. rugpjūčio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4106-7, gauta iš pirkėjos pastato kainos dalis, t .y. 2 765 871,18 Eur; iii) civilinėje byloje Nr. 2-3939-781/2017 prie UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio pridėtame debitorių (skolininkų) sąraše UAB „FINIENS“ nebuvo nurodyta, t. y. 2017 m. kovo 22 d. UAB „FINIENS“ nebuvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ debitorė.

41.       Pareiškėja likviduojama dėl bankroto UAB „FINIENS“ nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas ginčytą finansinį reikalavimą vertino ne tik jungtinės veiklos sutarties aspektu, teismas nagrinėjo ir kitas su reikalavimu susijusias faktines aplinkybes, įskaitant vekselio klausimą, ir dėl jų pasisakė.

42.       Pažymėtina, kad nagrinėjamai arbitražo bylai reikšminga tik išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 (ir Nr. e2-786-798/2020) spręsta 2 765 871,17 Eur finansinio reikalavimo dalis, sudariusi 4 215 419,30 Eur finansinį reikalavimą ir susijusi su vekseliu. Išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėjimo dalykas (vekselis) teismui nebuvo pateiktas ir teismo nutartyse nepasisakyta dėl arbitražinio ginčo objekto, t. y. vekselio apmokėjimo ar neapmokėjimo (skolos pagal vekselį), o taip pat nekonstatuotas faktas (kuris turėtų prejudicinę     galią arbitražo bylai), kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gavo iš UAB „FINIENS“                   2 765 871,18 Eur būtent pagal vekselį.

43.       Arbitražo byloje buvo pateiktas vekselio originalas apžiūrai, nustatytas ir patvirtintas jo autentiškumas, įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai, tame tarpe ir 2011 m. rugpjūčio                 29 d. pranešimas bei duomenys, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2017 m. kovo 22 d. nenurodė UAB „FINIENS“ kaip debitorės, bei padaryta išvada, jog pradinė ieškovė                                      UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negavo iš atsakovės UAB „FINIENS“ 2 765 871,18 Eur pagal vekselį (liko skolinga). Teisėjų kolegija, nagrinėdama skundą dėl Respublikinio komercinio arbitražo teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo ir 2024 m. gruodžio 19 d. papildomo sprendimo arbitražo byloje Nr. 2021-04-27/1 neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Pažymėtina, kad skundžiamo arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą. Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių (tarptautinio) arbitražo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022).

44.       CPK 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Šalys, sudarydamos arbitražinį susitarimą, suderinta valia nusprendžia, kokie konkretūs ginčai ir kokia apimtimi gali būti sprendžiami tik arbitražo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-313/2022 29 punktas).

45.       KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Šis (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punktas) arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindas taikytinas tuo atveju, kai arbitražo teismas išnagrinėja ginčą ar jo dalį, dėl kurio šalių nebuvo sudarytas arbitražinis susitarimas ir todėl arbitražas neturėjo kompetencijos nagrinėti tokį ginčą. Jeigu nėra šalių valios dėl ginčo arbitruotinumo, toks ginčas negali būti nagrinėjamas arbitražo teisme, o jeigu yra išnagrinėjamas, toks arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021 31, 33 punktai). Rengdamos arbitražinį susitarimą šalys turi būti atidžios ir įvertinti riziką, kad kai kurių susijusių ginčų, kylančių iš to paties sandorio ar susijusių sandorių, nagrinėjimas gali būti padalytas tarp teismų ir arbitražo teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007).

46.       Likviduojama dėl bankroto UAB „FINIENS“ nenurodė jokių išimčių, kurios darytų šalių susitarimą dėl arbitražinės išlygos negaliojančiu (KAĮ 12 straipsnio 1 dalis) ir dalyvavo arbitražo teisme, o  2021 m. liepos 19 d. atsiliepime į ieškinį nenurodė argumentų dėl arbitražinio susitarimo, jo egzistavimo (neegzistavimo) ir pareiškimo dėl arbitražinio susitarimo negaliojimo arbitražo teismui nepateikė. Taigi, 2011 m. rugpjūčio 2 d. bendradarbiavimo sutarties 10 punkte ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitarime dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo (užbaigimo) 3 punkte esantys arbitražiniai susitarimai galioja.

47.       Likviduojama dėl bankroto UAB „FINIENS“ 2022 m. vasario 8 d. pareiškime ir skunde nurodė, kad vekselis išrašytas pagal pastato pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nėra arbitražinio susitarimo ir arbitražinė išlyga turėjo būti sudaryta notarine forma.

48.       Arbitražinis susitarimas gali būti sudarytas paprasta rašytine forma sutartyje, susitarime arba atskirame susitarime dėl arbitražinės išlygos, taip pat jis gali būti šalių suderintas pasikeitimo fiziniuose arba elektroniniuose raštuose (dokumentuose). Verslo praktikoje įprasta sudaryti susitarimus (ir dėl arbitražo) viename dokumente pateikiant nuorodą į kitą dokumentą. Taip pat šalių valią spręsti ginčus arbitražine tvarka, gali patvirtinti ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir kiti faktai, taip pat sutarties vykdymas, iš kurio galima padaryti išvadą, kad šalys sutiko su jų sudarytos sutarties sąlygomis, o taip pat su sutartyje įtvirtinta arbitražine išlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                  2003 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-999/2003). 

49.       Nagrinėjamos bylos atveju arbitražinis susitarimas sudarytas šalių pasirašytuose rašytiniuose dokumentuose (bendradarbiavimo sutartyje ir susitarime dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo), todėl atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad paprasta rašytine forma šalių sudarytas arbitražinis susitarimas prieštarauja notarine tvarka sudarytai pastato pirkimo–pardavimo sutarčiai, kurioje nėra arbitražinio susitarimo.

50.       Pažymėtina, kad arbitražinis susitarimas gali egzistuoti nepriklausomai nuo sutarties, kurioje jis įtvirtintas, ir atvirkščiai, jis nėra esminė sutarties sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2019). Vekselis atliko prievolės pagal pastato pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytos bendradarbiavimo sutarties pagrindu, įvykdymo užtikrinimo funkciją. UAB „FINIENS“ neapmokėjo vekselio ir neįvykdė kitų įsipareigojimų, dėl to 2011 m. rugpjūčio 2 d. bendradarbiavimo sutartis, įskaitant 2011 m. rugsėjo 2 d. ir 2011 m. rugsėjo 8 d. jungtinės veiklos sutartis dėl bendros veiklos (įnašais suvienyti rekonstruotą turtą), buvo nutrauktos.

51.       Taigi, šalys bendradarbiavimo pradžioje ir pabaigoje (2011 m. rugpjūčio 2 d. bendradarbiavimo sutartyje ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitarime dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo) rašytine forma išreiškė valią tarpusavio ginčus nagrinėti arbitražo teisme, nepriklausomai nuo pirkimo–pardavimo sutartyje nesudaryto arbitražinio susitarimo ir todėl šalių ginčas galėjo būti nagrinėjamas arbitražo teisme.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52.       Arbitražo teismo sprendimas atitinka viešosios tvarkos reikalavimus ir ginčas yra arbitruotinas, o priešingų įrodymų pareiškėja nepateikė. Dėl to likviduojamos dėl bankroto UAB „FINIENS“ skundas netenkinamas ir Respublikinio komercinio arbitražo teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimas bei 2024 m. gruodžio 19 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53.       Dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

54.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą                    (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 3 d. gavo suinteresuoto asmens UAB „Krestan“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, grindžiamą nuo 2025 m. sausio 10 d. iki 2025 m. sausio 31 d. teisinių paslaugų suvestine (pažyma), kuri sudaryta ir jos duomenų tikrumas patvirtintas advokatės Irinos Beleškienės pagal Advokatų profesinės bendrijos TRINITI JUREX 2024 m. rugsėjo 6 d. įgaliojimą Nr. 24-02. Teisinių paslaugų suvestinėje yra nurodyti: civilinės bylos numeris;                              1 212,42 Eur už advokato suteiktas paslaugas (atsiliepimo į skundą parengimą), PVM sąskaita faktūra Nr. APB20250020. Mokėjimo dokumento numeris nenurodytas. Pateiktas patvirtinamas, kad klientė UAB „Krestan“ nėra atsiskaičiusi už suvestinėje nurodytas teisines paslaugas, kadangi nesuėjęs PVM sąskaitos faktūros APB20250020 apmokėjimo terminas.

56.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-7-50-313/2024 106 punkte suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.

57.       Teisėjų kolegija nepriteisia suinteresuotam asmeniui UAB „Krestan“ bylinėjimosi išlaidų, kadangi: i) 1 212,42 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą (PVM sąskaita faktūra Nr. APB20250020) neapmokėta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2025 m. vasario 4 d.) ir ii) nepateiktas dokumentas, patvirtinantis bylą laimėjusios UAB „Krestan“ susitarimą su advokate Irina Beleškiene dėl 1 212,42 Eur už suteiktas teisines paslaugas apmokėjimo ateityje. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 3 d. išraše iš teisinių paslaugų sutarties nėra nuostatos dėl advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ ir UAB „Krestan“ susitarimo dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje (suėjus PVM sąskaitos faktūros APB20250020 apmokėjimo terminui).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

                Respublikinio komercinio arbitražo teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir 2024 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

                Grąžinti Respublikiniam komerciniam arbitražo teismui bylą (segtuvą) Nr. 2021-04-27/1.

Teisėjai                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Vilija Mikuckienė

                                                                                Antanas Rudzinskas