Baudžiamoji byla Nr. N1-70-373/2021

                                                                                      Teisminių procesų Nr. 1-01-1-15966-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.1.11.12; 1.2.14.10.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 12 d.

                                                                     Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,

sekretoriaujant Rasai Fedinienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei-Šipelienei,

gynėjams advokatams Jonui Ramanauskui, Dariui Japertui, Nijolei Gaižutienei,

nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams R. Ž., D. Ž.,

jų atstovei advokato padėjėjai Benitai Surgailytei,

nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui D. Š.,

atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams A. Š., A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama nusikaltimais numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivė, neteista, kaltinama nusikaltimais numatytais BK 187 straipsnio 2 dalyje, M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2019-12-17 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos) laisvės apribojimu vieneriems metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 187 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :        

J. K., M. S. ir R. Š., veikdami kartu, tyčia, visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą: 2020 m. balandžio 24 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, J. K. apipylė D. Š. priklausantį motociklą "Honda XL", be valstybinių numerių (rėmo (duomenys neskelbtini)) degiu skysčiu ir jį padegė žiebtuvėliu, M. S. ir R. Š. saugant, kad jų niekas nepastebėtų, turto sugadinimu padarydami nukentėjusiajam D. Š. 1570 eurų turtinę žalą. Tęsdami nusikalstamus veiksmus J. K., M. S. ir R. Š., veikdami kartu, 2020 m. balandžio 25 d., apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, J. K. apipylė R. Ž. priklausantį automobilį "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degiu skysčiu ir jį padegė žiebtuvėliu, M. S. ir R. Š. saugant, kad jų niekas nepastebėtų, tokiu būdu sunaikino R. Ž. priklausantį automobilį "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1360,00 eurų vertės ir automobilyje buvusius R. Ž. priklausančius daiktus: drabužius - 1500 eurų vertės, keturias magnetolas - 430 eurų vertės, automobilio remonto įrankius - 150 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam R. Ž. 3440 eurų turtinę žalą. Nuo padegto R. Ž. priklausančio automobilio užsidegus šalia esančiam D. Ž. priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudegė D. Ž. priklausantis turtas: namo apdailos lentelės ir viduje esantis apšiltinimas - 800 eurų vertės, 3 langai - 570 eurų vertės, krosnies cirkuliacinis siurblys - 280 eurų vertės, šaldiklis - 300 eurų vertės, įvadinis kabelis - 150 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam D. Ž. padarė 2100 eurų turtinę žalą. 

Įrodymai ir veikų kvalifikavimo motyvai 

Kaltinamoji  J. K. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020 balandžio mėn. su R. Š. ir M. S. sugalvojo padegti D. Š. motociklą ir R. Ž. automobilį. M. S. nešėsi degų skystį, kuriuo bandė uždegti D. Š. motociklą, bet nepavyko. Tada nuėjo prie R. Ž. mašinos, kurios padegti degiu skysčiu taip pat nepavyko. R. Š. pasakė, kad pas jos tėvus tvarte yra benzino. Nuvažiavo į R. Š. namus, paėmė benzino ir grįžo prie D. Š. motociklo. Ji ir R. Š. stovėjo prie kelio, o M. S. nubėgo prie motociklo apipylė jį benzinu ir padegė. Padegę motociklą, ji, M. S. ir R. Š. nuėjo prie R. Ž. mašinos. Ji ir M. S. apipylė prie namo stovėjusį automobilį benzinu. Tada ji stovėjo prie namo kampo, o M. S. uždegė mašiną ir visi kartu pabėgo. Ant namo benzino nepylė, jis galėjo užsidegti nuo mašinos. R. Š. stovėjo ant kelio nuo automobilio apie 500-700 metrų atstumu.

 J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos kieme prie šašlykinės stovėjo butelis su degiu skysčiu, kurį jie buvo nusipirkę parduotuvėje "Aibė", ir M. S. jį paėmė. Jie ėjo trise (duomenys neskelbtini) miestelyje tikslu padegti D. Š. motociklą ir R. Ž. automobilį. Jie apie 23.30 val. nuėjo prie namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur stovėjo D. Š. motociklas ir ji su M. S. pylė degųjį skystį ant motociklo bei bandė jį padegti žiebtuvėliu, tačiau jis neužsidegė. Jie nuvažiavo į R. Š. namus ir tvarte iš kanistro į plastikinį butelį prisipylė benzino. Ji su R. Š. liko stovėti šalikelėje, o M. S. nuėjo prie motociklo. M. S. būnant prie motociklo, pamatė liepsną ir suprato, kad motociklas užsidegė, apšvito kiemas ir visi greitai nubėgo į (duomenys neskelbtini) g., kur stovėjo R. Ž. automobilis. R. Š. stovėjo šalia namo toliau, o ji su M. S. priėjo prie automobilio ir pasikeisdami pylė iš butelio benziną ant jo. M. S. kažkuo uždegė automobilį. Ji taip pasielgė dėl ankstesnių pykčių su R. Ž. (t. 4, b. l. 76-77).

Kaltinamoji  R. Š. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji iš J. K. tą patį vakarą sužinojo, kad eis deginti motociklo ir mašinos. Ji, M. S. ir J. K. pasiėmė degų skystį ir nuėjo prie D. Š. motociklo. Ji stovėjo toliau nuo motociklo ant kelio. Pamatė atbėgančius J. K. ir M. S. ir tada bėgo į (duomenys neskelbtini) g., kur buvo R. Ž. mašina. M. S. ir J. K. priėjo prie mašinos ir bandė ją padegti, bet neuždegė, o ji stovėjo ant kelio. Tada iš jos namų atsivežė benzino ir vėl ėjo prie D. Š. motociklo. Kuris nuėjo prie motociklo nepamena, pamatė, kad visas kiemas nušvito. Po motociklo padegimo visi nubėgo į (duomenys neskelbtini) g. J. K. ir M. S. priėjo prie mašinos, o ji stovėjo toliau nuo tos vietos. Nematė kuris padegė.

 R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai iš jos namų su J. K. ir M. S. pasiėmė benzino nuėjo prie motociklo. Ji liko stovėti toliau ant kelio, M. S. stovėjo prie kelio, o J. K. su benzinu nuėjo į kiemą, kur stovėjo motociklas. Po to ji sugrįžo, paprašė M. S. žiebtuvėlio ir kartu su juo nuėjo į kiemą. Ji pamatė liepsnas ir J. K. atbėgo kartu su M. S. bei pasakė, kad padegė tik sėdynę. Tada visi nuėjo iki D. Ž. namo. J. K. ir M. S. nuėjo prie automobilio. Butelis su benzinu visą laiką buvo pas J. K.. Ji pamatė R. Ž. kieme liepsną ir tada atbėgo J. K. ir M. S. (t. 2, b. l. 120-122, 125-133, t. 4, b. l. 103, 107-109).

     Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad J. K. padegė automobilį ir motociklą. Kai ji motociklą degino jis buvo už 5 m. nuo motociklo, stovėjo ir žiūrėjo, kad D. Š. ar kas kitas iš namo nepasirodytų. J. K. apipylė benzinu motociklą ir padegė. Prie mašinos buvo kartu su J. K., kuri jam siūlė padegti, bet jis nesutiko. J. K. automobilį apipylė benzinu ir padegė, o jis buvo kartu su ja prie pat mašinos.

       M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-04-24 apie 23.00 val. J. K. pasiūlė jam ir R. Š. pasivaikščioti. Jie priėjo prie namo, kurio kieme stovėjo D. Š. motociklas. J. K. paprašė palaukti, o pati nuėjo į kiemą ir apipylė motociklą kažkokiu skysčiu, bandė uždegti žiebtuvėlį, bet jis neužsidegė. Po to jie J. K. automobiliu nuvažiavo pas R. Š. tėvą į namus ir tvarte prisipylė benzino. Visi vėl nuėjo prie motociklo. Jis su R. Š. liko stovėti ant kelio ir žiūrėti, kad niekas neateitų, o J. K. nuėjo prie motociklo, apipylė jį benzinu ir padegė žiebtuvėliu. J. K. prie motociklo ir automobilio prašė, kad pastovėtų ir pasaugotų, „pažiūrėkit, kad niekas nevažiuotų“ (t. 2, b. l. 146-148, 151-155, t. 4, b. l. 125, 128-130, 136).

     Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. 

     Nukentėjęs D. Š. parodė, kad  2020-04-24 naktį buvo sudegintas jo motociklas. Pagal sąmatą žala 5706,03 eurų, apskaičiuota naujų detalių kainomis, neatskaičius nusidėvėjimo. Motociklą pirko dalimis ir pats surinko, kainavo apie 2000 eurų. Motociklas 1986 m. gamybos sportinis neregistruotas, skirtas trasoje važinėti. Motociklą remontuoja, nudažė, nupirko sėdynę. Remonto vertė kiek padarė 600 eurų, sėdynė - 400 eurų ir dažai, lakas. Detales pirko naujas. 1570 eurų žala apskaičiuota dėvėtų dalių kainomis. Sutinka, kad jam būtų priteista 1570 eurų turtinė ir 300 eurų neturtinė žala.

     Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020-04-25 apžiūrėjus D. Š. motociklą "Honda XL", be valstybinio numerio, rasta ant žemės apdegusi motociklo sėdynė, gaisro metu daugiausia paveikta centrinė motociklo dalis, esanti po sėdyne, kurioje yra elektros instaliacijos laidai, akumuliatorius, dalis užpakalinio sparno, apdailos plastikinės detalės, įvairūs mechanizmai (t. 1, b. l. 43-57).

      Specialisto išvadoje Nr. 11-1018 (20) užfiksuota, kad tirti pateiktame degėsių pavyzdyje, supakuotame metaliniame kibirėlyje Nr. 1 (motociklo gaisro vietoje ant žemės rasti nuodėguliai), yra labai degaus skysčio - vaitspirito arba žibalo pėdsakų. Tirti pateiktame degėsių pavyzdyje, supakuotame metaliniame kibirėlyje Nr. 2 (motociklo sėdynės medžiagos), yra ypač degaus skysčio – benzino pėdsakų ir labai degaus arba degaus skysčio - vaitspirito arba žibalo pėdsakų (t. 1, b. l. 62-64).

       Iš parduotuvės "AIBĖ" vaizdo įrašų matyti, kad 2020-04-24, 17.51.55 val. kaltinamieji lankėsi ūkinių prekių skyriuje, pirko galimai degųjį skystį (t. 1, b. l. 83-84).

        Iš J. K. telefoninio pokalbio su broliu 2020-06-11, 20.09.41 val. galima suprasti, kad J. K. brolis (Nr. (duomenys neskelbtini)) skambina J. K. (Nr. (duomenys neskelbtini)): J. K. - Na, aha, klausau" Brolis - "Nu pasakok" J. K. - "Ne, nu ta prasme, nuvažiuok pasitart, aš gi sumokėsiu jiems kiek reikės, bet dar nežino kiek. Nes kiek supratau, R. su M. nenori apsiimti atsakomybės, viską ant manęs verčia. Žinai, nors viską jis darė" Brolis - "Tai kas darė iš tikrųjų?" J. K. - "M. viską darė. Aš tiesiai šviesiai ir pasakiau. Tiek G. buvo kriminalistas atvažiavęs, tiek tyrėja buvo atvažiavus. Aš viską pasakiau kaip buvo" Brolis - "Tai nesvarbu, nesinervuok, kas buvo tas buvo. Dabar reikia derint reikalus" J. K. - "Tai taip, aš viską papasakojau kaip buvo iš tikrųjų, nemelavau, kad aš pilsčiau, taip irgi pilsčiau. Bet jisai padegė viską, jis turėjo žiebtuvėlį, jis degė. O jisai dabar ginčijasi. Yra liudininkė, kuri matė, kad aš tikrai nedariau, tipo R.. Nors ji visai kitur stovėjo. Stovėjo visai kitoj pusėj kelio"

         J. K. 2020-06-24 nuo 17.33.09 val. iki 17.33.13 val. siunčia žinutes M. S. (toliau - M. S.): "Oi tu M. M.… Tu jau sakau nebeturi ko griebtis, tai mus su R. persekioji. Aš puikiai atsimenu ir nebuvau girta, pasakiau kur už mašiną pinigai ir kad tu padegei, o ne aš. Ir R. tą pasakė vakar, kad tu degei, o ne aš. Bijai sėsti už grotų prarasti ją, už tai taip ir pasakei, kad aš tą padariau. Bet puikiai žinom su R., kad tavo darbas ir pasakė ji vakar, jei neatsikabinsi, ji pasakys tiesą policijai. Kad tu viską darei, nes tu jai atsibodai jau".  M. S. atrašo J. K.: "Matai kaip, nors aš nieko nedariau, priimk kaltę, nes visi žino, kad tu padarei tu turėjai prieš juos daug ką, pvz. R. tavo mašiną sudaužė, juk pati sakei, kad reikia padegti". J. K. rašo M. S.: "Tu vaikas rašyk ką nori, dabar pasakiau, ką man perdavė vakar R.. Neatsikabinsi nuo jos, tavo bėdos, kito kelio nėra, nes tu jai atsibodai jų visai šeimai… Terorizuoji visus… Ir dar sakė pasakys, kad su mašina važinėjai. Foto turi". M. S. atrašo J. K.: "Vaizdo įrašą. Vaizdo įrašą". J. K. rašo M. S.: "R. sakė turi foto, o ne aš". 2020-06-26, 20.51.33 val. J. K. siunčia žinutę M. S.: "Na jo, o kaip ieškininį pateiks už moco ir mašinos padegimą". 20.53.47 val. J. K. rašo M.S.: "Šiandien K. pasakymas, kad R. su D. tave pasodins, nes jie žino, kad tu degei, o ne aš, na matai jie sueina ir su R., pasiskundė, kad užpisai tu ją". M. S. atrašo J. K.: "Aš nieko nedariau ir manęs niekas nesodins tai px, tegul kalba nesąmones toliau". J. K. rašo M. S.: "M., puikiai žinai, kad tu degei mašina su mocu, ko meluoji. Ar melas trumpas kojas turi. Tu nieko tuo nepasieksi… Patikėk..." J. K. rašo M. S: "Plius R. nieko nematė, nes tu viską darei". M. S. atrašo J. K.: "Nx man taip daryt, ką aš neturiu ką veikti, nei degiau nei ką nx, man taip daryt ir taip bėdų dahuja ir dar šita man prikiš ne nx aš nedariau". M. S. rašo J. K.: "Ji viską matė, kad tu taip darei". J. K. rašo M. S.: "To nedariau. Nors visi kartu buvom… Melo kojos trumpos… Pas mane giminė kitokia nei pas tave… M., akistatą per teismą padarysim, ji visai nieko nematė. Plius dabar meluoji… Nieko nepasieksi su melu, aš būčiau padarius bučiau pasakius, o kai". M. S. rašo J. K.: "Px man kokia pas tau giminė, aš tai nedariau ir pajabat man, nei kaltas nei ką, pajabat". J. K. rašo M. S.: "Kada tu baigsi meluoti...". M. S. rašo J. K.: "Nemeluoju ir nemeluosiu, sakysiu kaip buvo ir viskas". J. K. rašo M. S.: "Pinigai visagaliai, patylėk". M. S. rašo J. K.: "Tai gerai". J. K rašo M. S: "Jau prisimelavai... OK susitiksim teisme...". M. S. rašo J. K.: "Nu kada jis bus?". J. K. rašo M. S.: "O už melą sėsi, pamatysi… R. visą tiesą pasakys...". M. S. rašo J. K.: "Tiesa jau pasakyta". J. K. rašo M. S.: "Ne, nepasakyta… Kai sėsi trims mėnesiams ir pagalvosi kas gresia, tada tiesa išaiškės… Negalvok kad taip viskas ir baigsis...". M. S. rašo J. K.: "Negalvoju pasakyta tiesa nėra ką keisti tai kad" (t.1, 159-163). 

Nukentėjęs R. Ž. parodė, kad jis savo automobilį VW Golf buvo palikęs prie tėvo namo (duomenys neskelbtini) kaime. Naktį apie 1.00-2.00 val. pamatė, kad dega jo automobilis ir namo siena. Jo automobilis, 1994 m. gamybos, buvo perrinktas ir sutvarkytas naujomis originaliomis dalimis, po kelerių metų jam būtų buvę 30 metų ir būtų laikomas antikvariniu. Automobilyje buvo jo asmeninė magnetola ir 3 draugų magnetolos, kurias turėjo nuvežti į Uteną, buvo jo rūbai, batai, kiti asmeniniai daiktai, nes kraustėsi gyventi į Uteną ir viską buvo susikrovęs į automobilį, ryte turėjo išvažiuoti. Automobilį vertina 4000 eurų. Turtinė žala, kurią sudaro automobilis ir jame buvę daiktai, 6080 eurų. Neturtinei žalai atlyginti prašo 2000 eurų.

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad R. Ž. priklausantis automobilis VW Golf , valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 metų gamybos, benzinas (t.3, b.l.96).

      Nukentėjęs D. Ž. parodė, kad apdegė jam priklausančio namo siena, sudegė elektros skydinė, laidai, nuo karščio išdužo langai, viduje viskas aprūko ir buvo supilta vandeniu. Sudegė krosnies siurblys 280 eurų vertės, šaldiklis 300 eurų vertės, virtuvės kampas 200 eurų vertės. Sūnus R. Ž. kraustėsi iš namų gyventi į Uteną ir savo daiktus buvo susikrovęs į mašiną išvežimui.

       Liudytojas A. R. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės apsaugos tarnyboje ir gesino D. Ž. sodyboje automobilio bei namo gaisrą. Automobilis degė atvira liepsna ir nuo jo kartu degė namo siena, deformavosi iš elektros skydinės einantis įvadas, nuo karščio išdužo langai. Jis grįžęs iš gaisro pamatė J. K. žinutę, kurioje ji klausė ką jis daro. Jis atsakė, kad gesino mašiną. Ji klausė koks motociklas degė. Matė, kad automobilio bagažinėje ir salone buvo kažkokių daiktų, drabužių ar skudurų, bet viskas apdegę ir negalima suprasti kas.

Visi kaltinamieji iš anksto žinojo, jog eina padegti D. Š. motociklą ir R. Ž. automobilį. Šiam tikslui nešėsi degų skystį, kuri jų parodymais ir vaizdo įrašo duomenimis visiems kartu būnant J. K. nupirko kaimo parduotuvėje.  Kaltinamiesiems degiu skysčiu nepavykus padegti motociklo ir automobilio, visi nuvažiavo į R. Š. namus ir atsivežė benzino, kuriuo apipylė transporto priemones ir jas padegė. Ši aplinkybė rodo buvus išankstinį vieningą tikslą padegti abi transporto priemones. 

J. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad M. S. apipylė motociklą benzinu ir jį padegė, o ji ir R. Š. stovėjo toliau prie kelio.

Šią J. K. versiją paneigia kitų dviejų kaltinamųjų parodymai.

R. Š. visą laiką teigė, kad ji nėjo prie motociklo, o liko stovėti ant kelio. Ji niekada nėra nurodžiusi, kad su ja kartu ant kelio būtų stovėjusi ir J. K.. Apklausiama teisme parodė neprisimenanti J. K. ar  M. S. nešini benzinu nuėjo prie motociklo. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad J. K. su benzinu nuėjo į kiemą, kur stovėjo motociklas. Po to ji sugrįžo, paprašė M. S. žiebtuvėlio ir kartu su juo nuėjo į kiemą. Ji pamatė liepsnas ir J. K. atbėgo kartu su M. S. bei pasakė, kad padegė tik sėdynę.

       Kaltinamasis M. S. teisme teigė, kad J. K. apipylė benzinu motociklą ir padegė, o jis stovėjo už 5 m. ir žiūrėjo, kad D. Š. ar kas kitas iš namo nepasirodytų.

       M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai atsivežė benzino ir vėl visi nuėjo prie motociklo, jis su R. Š. liko stovėti ant kelio ir žiūrėti, kad niekas neateitų, o J. K. nuėjo prie motociklo, apipylė jį benzinu ir padegė žiebtuvėliu.

       M. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad J. K. prie motociklo ir automobilio prašė, kad pastovėtų ir pasaugotų, „pažiūrėkit, kad niekas nevažiuotų“. 

       Kaip minėta,  R. Š. niekada nėra davusi tokių parodymų, kad J. K. su ja liko stovėti prie kelio, o M. S. vienas nuėjo prie motociklo. M. S. taip pat visose apklausose tvirtina, kad būtent J. K. ėjo prie motociklo, apipylė jį benzinu ir padegė.

        R. Š. ikiteisminio tyrimo metu yra parodžiusi, kad J. K. su benzinu nuėjo į kiemą, kur stovėjo motociklas, po to sugrįžo ir paprašė M. S. žiebtuvėlio bei kartu su juo nuėjo į kiemą. Po to ji pamatė liepsnas ir J. K. atbėgo kartu su M. S. bei pasakė, kad padegė tik sėdynę.

         R. Š. tik matė J. K. ir M. S. kartu einančius prie motociklo, tačiau nematė kas vyko kieme, t. y. ką kiekvienas iš jų darė. Esant šioms aplinkybėms, nepaneigta M. S. versija, kad motociklą apipylė benzinu ir padegė J. K., o jis stovėjo toliau ir žiūrėjo, kad padegimo nepastebėtų nukentėjęs ar kitas asmuo.

          Pagal įvykio situaciją akivaizdu, kad būtent J. K. buvo padegimo iniciatorė. Tuo metu abu nepilnamečiai kaltinamieji R. Š. ir M. S. su J. K. buvo pas pastarosios motiną, ten vartojo alkoholį. R. Š. parodymais būtent J. K. pasakė „padarysim šiandien fejerverkų“. J. K. pirko degųjį skystį, savo automobiliu važiavo į R. Š. namus atsivežti benzino tam, kad galutinai realizuotų savo sumanymą – padegtų D. Š. motociklą ir R. Ž. automobilį.

J. K. kalbėdama telefonu su savo broliu sakė „ aš pilsčiau, taip irgi pilsčiau. Bet jisai padegė viską, jis turėjo žiebtuvėlį, jis degė. Yra liudininkė, kuri matė, kad aš tikrai nedariau, tipo R. ".

Iš J. K. susirašinėjimo SMS žinutėmis su M. S. matyti, kad ji reikalauja, jog jis pripažintų padegęs motociklą, nurodo, kad ir R. Š. šią aplinkybę paliudys. M. S. kategoriškai neigia tai daręs ir sako, kad padegė būtent J. K..

Apibendrinant byloje surinktus įrodymus daroma išvada, kad J. K. viena realizavo nusikaltimo objektyviąją pusę – apipylė motociklą benzinu ir padegė. Tuo tarpų kaltinamieji M. S. ir R. Š., saugodami, kad J. K. veiksmų niekas nepastebėtų, veikė kaip padėjėjai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus dėl R. Ž. turto sunaikinimo ir D. Ž. turto sugadinimo, daroma išvada, kad būtent J. K. apipylė benzinu ir padegė R. Ž. automobilį. Ji tvirtina, kad automobilį padegė M. S., tačiau ši aplinkybė paneigta kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamoji R. Š. parodė, kad prie automobilio nuėjo J. K. ir M. S.. Butelis su benzinu visą laiką buvo pas J. K.. Kaltinamasis M. S. prisipažino prie mašinos buvęs kartu su J. K., tačiau jos nepadegęs. Jo teigimu J. K. automobilį apipylė benzinu ir padegė. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad J. K. prašymu su R. Š. stovėjo toliau ant kelio ir žiūrėjo, kad niekas nevažiuotų. Jis ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad iš pradžių nebuvo priėjęs prie automobilio, bet J. K. paprašius duoti kitą žiebtuvėlį, priėjo arčiau padavė žiebtuvėlį ir vėl grįžo prie R. Š..

Iš J. K. ir M. S. susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad ji ragino M. S. prisiimti kaltę dėl automobilio padegimo, tačiau jis kategoriškai neigė tai padaręs. J. K. teigė M. S., kad R. Š. bei nukentėję R. Ž. ir D. Ž. patvirtins, jog būtent jis padegė automobilį. M. S. į tai atsakė, kad jis automobilio nepadegė ir kad jis nemeluoja.

Esant šioms aplinkybėms, nepakanka įrodymu, kad M. S. betarpiškai padegė automobilį, nors ir buvo prie jo priėjęs kartu su J. K..

Kaltinamoji J. K. realizavo nusikaltimo objektyviąją pusę - apipylė automobilį benzinu ir jį padegė, t .y. veikė kaip vykdytoja. Turto sugadinimas padegant vertinamas kaip visuotinai pavojingas.

Kaltinamieji teigia nenorėję padegti D. Ž. namo, tačiau pripažįsta, kad jis galėjo užsidegti degant šalia stovėjusiam R. Ž. automobiliui. Pagal nusikalstamos veikos aplinkybes, kai kaltinamieji bendrininkaudami padegė R. Ž. automobilį stovėjusį šalia D. Ž. namo, akivaizdu, kad jie turėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatyti, kad dėl jų veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai – tiesiogine tyčia padegus automobilį gali užsidegti ir kitas šalia esantis turtas – ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamieji dėl namo padegimo veikė netiesiogine tyčia.

Tikslintina kaltinime nurodyta R. Ž. priklausančio automobilio sunaikinimu padaryta žala. Nukentėjęs automobilį įvertino 4000 eurų, teigdamas, kad jis automobilį buvo suremontavęs naujomis originaliomis dalimis, po kelerių metų jam būtų buvę 30 metų ir jis būtų laikomas antikvariniu. Tačiau VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio VW Golf VR6, benzinas, 1994 metų gamybos, variklio darbinis tūris 2792 cm2, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje – 1360 eurų (t. 5, b.l.140). Esant šioms aplinkybėms, nustatant R. Ž. automobilio padegimu padarytą žalą vadovaujamasi VšĮ „Emprekis“ nustatyta jo vidutine verte Lietuvoje, o ne ta verte, kurią jis galbūt būtų įgijęs po kelerių metų. Kaltinime nurodant automobilio vertę ne 4000 eurų, o 1360 eurų.

Nukentėjęs R. Ž. parodė, kad sudegintame automobilyje buvo visi jo drabužiai, avalynė, automobilio remonto įrankiai, viena jo ir 3 draugų magnetolos, nes jis kraustėsi gyventi į Uteną ir daiktus buvo susidėjęs į automobilį, kad galėtų ryte išsivežti. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjęs D. Ž., prie kurio namo stovėjo R. Ž. automobilis. Tai, kad automobilio salone ir bagažinėje būta daiktų, drabužių patvirtino ir gaisrą gesinęs liudytojas A. R..

Nukentėjęs R. Ž. drabužius įvertino - 1500 eurų, keturias magnetolas - 430 eurų, automobilio remonto įrankius - 150 eurų. Šis nukentėjusiojo vertinimas laikomas realiu, atitinkančiu teisingumo ir protingumo kriterijus, pripažįstant, kad automobilyje buvusio turto sugadinimu jam padaryta 2080 eurų žala.

Atsižvelgiant į nustatytą mažesnę automobilio vertę tikslintina bendra kaltinime nurodyta R. Ž. padaryta žala, kuri sudaro 3440 eurų.

Nukentėjęs D. Ž. nurodė gaisro metu jam padarytą žalą: sudegė namo apdailos lentelės ir viduje esantis apšiltinimas - 800 eurų vertės, 3 langai - 570 eurų vertės, pečiaus cirkuliacinis siurblys - 280 eurų vertės, šaldiklis - 300 eurų vertės, įvadinis kabelis - 150 eurų vertės. Viso jam padaryta 2100 eurų turtinė žala.

       Liudytojas A. R. patvirtino, kad jam atvykus gesinti gaisrą atvira liepsna degė automobilis, nuo jo kartu degė namo siena, deformavosi iš elektros skydinės einantis įvadas, nuo karščio išdužo langai. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apdegusi namo šiaurinė siena, ant žemės mėtosi sienos apdailos detalės, lentos, akmens vatos dalys, nukirptas ir susuktas elektros kabelis. Dalis namo sienos išardyta, tai yra apdailos lentos, akmens vata. Dalis lentų ir po jomis esanti medinė siena su degimo pėdsakais, apanglėjusi. Apdegusios namo sienos plotas yra 600 x 260 cm dydžio. Namo sienoje yra du langai mediniais rėmais, paveikti liepsnos (t. 3, b. l. 10-31). Tie patys faktiniai duomenys užfiksuoti ir 2020-04-25 akte Nr. 35 dėl kilusio gaisro (t. 3, b. l. 55-66).

       Nukentėjęs D. Ž. parodė, kad gaisre sudegė krosnies siurblys 280 eurų vertės, šaldiklis 300 eurų vertės, virtuvės kampas 200 eurų vertės.

        Nukentėjusiojo nurodyta sugadinto turto vertė reali, atitinka protingumo kriterijų ir pripažįstama, kad jam padaryta kaltinime nurodyto dydžio – 2100 eurų žala.

Išanalizavus kaltinamųjų parodymus daroma išvada, kad jie iš anksto suplanavo padegti D. Š. motociklą ir R. Ž. automobilį. Šiam tikslui buvo pasiėmę degų skystį, o nepavykus juo padegti transporto priemonių, atsivežė iš R. Š. tėvų namų benzino, kurio pagalba realizavo savo nusikalstamą ketinimą. Taigi, kaltinamųjų veikos padegant motociklą, po to automobilį nebuvo spontaniškos, atsitiktinės. Jų tyčia po motociklo padegti mašiną nekilo iš naujo, o buvo iš anksto suplanuota. Jų veika susidėjo iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo konkrečiai apibrėžto rezultato. Kaltinamųjų veiksmai padegant dvi transporto priemones sudaro vieno nusikaltimo atskiras grandis. Dėl išdėstytų motyvų kaltinamųjų veikos padegant D. Š. motociklą ir R. Ž. automobilį vertinamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

J. K., kaip vykdytojos, veika, esant kvalifikuojančiam svetimo turto sunaikinimo ir sugadinimo visuotinai pavojingu būdu požymiui, sudaro nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje sudėtį.

Kaltinamieji R. Š. ir M. S., saugodami, kad J. K. veiksmų niekas nepastebėtų, veikė kaip padėjėjai vykdytojos daromame nusikaltime. Kaltinamieji veikė bendra tyčia. Todėl M. S. ir R. Š. yra nusikaltimo bendrininkai ir atsižvelgiant į bendrininkavimo formą (padėjėjai) jų veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamieji padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei.

Skiriant bausmę kaltinamajai J. K. atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.

Ji nusikalto būdama neteista, bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje.

J. K., kaip pirmą kartą teisiamai už apysunkį tyčinį nusikaltimą, skirtina su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis) – laisvės apribojimas, kurios dydis, esant tik atsakomybę sunkinančiai ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsižvelgiant į jos pagrindinį ir vadovaujantį vaidmenį veikos padaryme, kad ji būdama suaugusi įtakojo nepilnamečius daryti nusikalstimą,  parinktinas artimas šios bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. S. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.

Vertinant M. S. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, augo socialinės rizikos šeimoje, neturėjo gero ryšio su tėvais, tačiau palaikė gerus santykius su broliais, seserimi, seneliais. Šiuo metu M. S. gyvena atskirai nuo šeimos, dirba.

Įvertinus tai, kad M. S. nusikalto būdamas nepilnametis, kad jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir vykdytojas bei siekiant užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų jo amžių ir socialinę brandą, padėtų pakeisti gyvenimo būdą, atsižvelgiant į tai, kad jis šiuo metu dirba, turi pragyvenimo šaltinį ir šią aplinkybę vertinant kaip teigiamą jo gyvenimo perspektyvą, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į vienodą kiekį jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 straipsnis).

Sprendžiant dėl R. Š. baudžiamosios atsakomybės atsižvelgiama į tai, kad ji nusikalto būdama nepilnametė, 15 metų amžiaus, būdama neteista, gyvena su tėvais, socialinės rizikos šeimoje, tačiau gyvenamoji aplinka tvarkinga, vaiko pagrindiniai poreikiai tenkinami. R. Š. mokosi, mokymo įstaigoje jos elgesys teigiamas.

R. Š. pirmą kartą padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir  gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei skiriant jai auklėjamojo poveikio priemone elgesio apribojimą (BK 87 straipsnis). 

Civiliniai ieškiniai

D. Š. civilinis ieškinys dėl 5706,03 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies,  dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

D. Š. pateikė 5706,03 eurų motociklo remonto sąmatą, kurioje nurodytos naujų keistinų detalių kainos, neatskaičius nusidėvėjimo (t. 6, b.l. 22). Jis parodė, kad motociklą pirko dalimis ir jis kainavo apie 2000 eurų. Motociklas 1986 m. gamybos. Šiuo metu jau yra pakeitęs motociklo sėdynę, 400 eurų vertės, jį dažė ir lakavo. Visos šiuo metu patirtos remonto išlaidos – 600 eurų. D. Š. buvo pareiškęs ieškinį dėl 1570 eurų turtinės žalos atlyginimo, kuri buvo  apskaičiuota dėvėtų dalių kainomis (t.2, b.l.36). Šis žalos dydis laikytinas realiu, atitinkančiu teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra priteistinas nukentėjusiajam (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis (toliau ir – BPK)).

D. Š. prašo priteisti iš kaltinamųjų 300 eurų neturtinei žalai atlyginti, kadangi patyrė sukrėtimą dėl turto sugadinimo.

Nustatant D. Š. atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad turtas buvo sugadintas tyčiniais veiksmais, pavojingu būdu – padegant, į kaltinamųjų turtinę padėtį (J. K. nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus ir gali uždirbti lėšų žalos atlyginimui, M. S. dirbantis, R. Š. turto ir pajamų neturi, bet už jos padarytą žalą atsakingi tėvai). Taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, D. Š. priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

R. Ž. civilinis ieškinys dėl 6080,00 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t.3, b.l.103-106) tenkinamas iš dalies.

Aukščiau aptartais motyvais nustatant R. Ž. automobilis vertinamas ne 4000 eurų, o 1360 eurų bei visa apimtimi pripažįstama jam padaryta žala dėl automobilyje buvusio turto sunaikinimo - 2080 eurų. Viso R. Ž. priteistina 3440 eurų turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

R. Ž. reikalavimas dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nukentėjęs žalos dydį grindžia patirtu dvasiniu išgyvenimu, nepatogumais, tuo, kad neteko ne tik automobilio, bet ir beveik visų savo drabužių, avalynės, kitų daiktų, kuriuos buvo sudėjęs automobilyje, kad nuvežtų į naują savo gyvenamąją vietą. Liko nerimo jausmas, pablogėjo gyvenimo kokybė.

Nustatant nukentėjusiajam R. Ž. atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji jo turtą sunaikino tyčiniais visuotinai pavojingais veiksmais, nukentėjęs neteko daug savo turto, svarbaus kasdieniniams poreikiams tenkinti. Taip pat atsižvelgiama į aukščiau aptartą kaltinamųjų turtinę padėtį. 

Įvertinus priešingų interesų tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į teismų praktiką iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteistina  1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (kasacinė nutartis Nr. 2K-307-689/2019).

D. Ž. civilinis ieškinys dėl 6191,79 eurų turtinės žalos atlyginimo (t.3, b.l.124-126, t.5, b.l.129-136, 176-182)  tenkinamas visa apimtimi, kadangi įrodytas byloje surinktais įrodymais. Iš apdegusios namo sienos remonto sąmatos matyti, kad remonto kaina – 5071,51 euras (t. 5, b.l.132-136, 175). D. Ž. teigimu gaisro metu buvo sugadintas name buvęs šaldiklis - 300 eurų vertės, krosnies siurblys – 294,10 eurų vertės, laidai - 150 eurų, virtuvinis kampas – 200 eurų, už dažus vidaus patalpoms sumokėjo - 176,18 eurų (t.5, b.l.129-131, 176-182). D. Ž. parodė, kad už apdegusios namo sienos buvo virtuvė, kurioje stovėjo virtuvinis kampas ir kambarys, kuriame buvo šaldiklis. Įvertinus, gaisro mastą, pasekmes pripažįstama, kad nukentėjusiojo nurodyti daiktai buvo sugadinti, jų vertė reali ir priteistina visa apimtimi. 

Nukentėjęs D. Ž. prašo priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Jis savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl namo gaisro padarinių patyrė didelius nepatogumus, nes kurį laiką teko ieškoti laikino būsto, sutriko įprastas gyvenimas, pablogėjo jo ir šeimos narių gyvenimo kokybė.

Nustatant nukentėjusiajam D. Ž. atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji jo turtą sugadino tyčiniais visuotinai pavojingais veiksmais, buvo padegtas jo gyvenamasis namas, kuris jam neturint pakankamai lėšų iki šiol nesuremontuotas, neigiamos pasekmės atsirado ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams. Taip pat atsižvelgiama į aukščiau aptartą kaltinamųjų turtinę padėtį.

Dėl išdėstytų motyvų, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į teismų praktiką iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteistina  1500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamųjų nukentėjusiems turtinė ir neturtinė žala priteisiama solidariai.

 Kaltinamoji R. Š. veikos padarymo metu buvo ir šiuo metu yra nepilnametė. Todėl jos atlygintinos žalos klausimas sprendžiamas, remiantis CK 6.276 straipsnio nuostatomis. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pagal šią įstatymo normą tėvai atsako subsidiariai, t. y. iki žalą padariusio asmens pilnametystės arba iki jis įgyja turtą ar uždarbį iki sukankant pilnametystei (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Esant tokiam teisiniam reguliavimui žala solidariai su kitais kaltinamaisiais priteistina iš R. Š., o jai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, jos dalį privalo atlyginti tėvai.

Proceso išlaidos

Kaltinamajai J. K. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 297,00 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. J. K. yra bedarbė, tačiau jauna, darbingo amžiaus, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos priteistinos visa apimtimi.

Nukentėjusiems R. Ž. ir D. Ž. iš kaltinamųjų priteistinos advokato padėjėjos atstovavimo išlaidos po 250 eurų kiekvienam (t.3, b.l. 107, 127). Advokato padėjėja nukentėjusiems parengė civilinius ieškinius, atstovavo juos nagrinėjant bylą teisme, todėl išlaidos laikytinos atitinkančiomis atliktą darbą ir priteistinos visą apimtimi (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kardomosios priemonės

Kaltinamiesiems J. K. ir M. S. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o R. Š. ši priemonė panaikintina (t.4, b.l. 96-97, 118-119, 139-140).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuodėguliai, sudėti į metalinį kibirėlį Nr. 1, motociklo sėdynės medžiagos ir porolono dalys, sudėtos į kibirėlį Nr. 2, supakuoti į plastikinį maišą Nr. 4 (t. 1, b. l. 44, 65), nuodėguliai, metaliniame kibirėlyje Nr. 2, supakuoti į kartoninę dėžę (t. 3, b. l. 49); 6 vnt. kompaktinių diskų, kuriuose įrašyti failai sugadinti, supakuoti į voką Nr. 3 (t. 1, b. l. 74); 2 vnt. cigarečių nuorūkų, sudėtų į voką Nr. 1 (t. 3, b. l. 41), saugomų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate, sunaikintini remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Kompaktiniai diskai (t. 1, b. l. 57, 86, 93; t. 3, b.l. 33), 4 vnt. kompaktinių diskų, vokas Nr. 2 (2-o tomo gale), paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

        J. K. pripažinti kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą  vieneriems metams, skiriant intensyvią priežiūrą – jos buvimo vietos gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis; laisvės apribojimo laikotarpiu:  įpareigoti atlyginti dalį turtinės žalos nukentėjusiems: D. Š. – 523 eurus, R. Ž. – 1147 eurus, D. Ž. – 2064 eurus, uždrausti bendrauti su R. Š. ir M. S..

        J. K. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpius: 2020 m. balandžio mėn. nuo 27 d. iki 29 d., 2020 m. birželio mėn. nuo 10 d. iki 11 d. (tris paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

        M. S. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, skiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis; laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti bendrauti su J. K..

        R. Š., remiantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį dėl D. Š. turto sugadinimo, R. Ž. turto sunaikinimo ir D. Ž. turto sugadinimo.  

        R. Š. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, remiantis BPK 303 straipsnio 4 dalimi.

        Skirti R. Š. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą penkiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, uždrausti bendrauti su J. K..

        Priteisti D. Š. 1570 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti solidariai iš J. K., M. S. ir R. Š., o pastarajai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, 523 eurus turtinei ir 100 eurų neturtinei žalai atlyginti subsidiariai iš A. Š. ir A. Š..

        Priteisti R. Ž. 3440 eurų turtinei  ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti solidariai iš J. K., M. S. ir R. Š., o pastarajai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, 1147 eurus turtinei ir 333 eurų neturtinei žalai atlyginti subsidiariai iš A. Š. ir A. Š..

Priteisti D. Ž. 6191,79 eurų turtinei ir 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti solidariai iš J. K., M. S. ir R. Š., o pastarajai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, 2063,93 eurus turtinei ir 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti subsidiariai iš A. Š. ir A. Š..

Priteisti iš J. K. 297,00 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, kurias ji privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Luminor Bank AB, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti R. Ž. 250,00 eurų ir D. Ž. 250,00 eurų solidariai iš J. K., M. S. ir R. Š., o pastarajai neturint pakankamo turto ar uždarbio, 83,00 eurus iš A. Š. ir A. Š. advokato atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuodėgulius, sudėtus į metalinį kibirėlį Nr. 1, motociklo sėdynės medžiagos ir porolono dalis, sudėtas į kibirėlį Nr. 2, supakuotus į plastikinį maišą Nr. 4, nuodėgulius, metaliniame kibirėlyje Nr. 2, supakuotus į kartoninę dėžę, 6 vnt. kompaktinių diskų, supakuotus į voką Nr. 3, 2 vnt. cigarečių nuorūkų, sudėtų į voką Nr. 1, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate, sunaikinti remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Kompaktinius diskus, pridėtus prie bylos, paliktini saugoti byloje, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

J. K. ir M. S. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. Š. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                                    Laima Dumskienė

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, byla apeliacinės instancijos teisme, remiantis BPK 3251 straipsniu, nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, BPK 328 straipsnio 3 punkte arba 329 straipsnyje nurodytais pagrindais arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba 3) bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, arba 4) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.