Byla Nr. 1S-484-1049/2024

             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66265-2017-8

             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1;

 (S)

             2.5.18.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Renatos Janušytės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas R. R. gynėjos advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. RV-23-7612 netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

n u s t a t ė :

1.       R. R. nuteistas:

1.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 8 punktus laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

1.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

2.       Bausmės pradžia – 2018 m. liepos 1 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 1 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. rugsėjo 16 d.) – 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai ir 18 (aštuoniolika) dienų.

3.       2024 m. rugsėjo 16 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-23-7612 nutarta atsisakyti nuteistajam R. R. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo metu asmuo pradėjo užsiimti darbine veikla, mokosi suvirintojo kvalifikacijos, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 8 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kas neleidžia jo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Be to, jam nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių. Šios aplinkybės kelia abejonių probacijos efektyvumu.

4.       Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. spalio 29 d. nutartimi atmetę nuteistojo gynėjos skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, jog būtų galima spręsti, kad lygtinio paleidimo taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus. Todėl Komijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teisėtas ir pagrįstas.

5.       Skunde apygardos teismui nuteistojo R. R. gynėja advokatė Renata Janušytė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1.                      Skunde tvirtinama, kad apylinkės teismo nutartis yra priimta neišnagrinėjus bylos esmės, yra nemotyvuota, neatsakyta į esminius skundo argumentus. Joje nėra nei teisinių motyvų, nei faktinių aplinkybių analizės, iš esmės yra cituojamas tik Komisijos 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimas.

5.2.                      Nutartyje padarytos išvados ir pateiktos rekomendacijos yra prieštaringos. Apylinkės teismas rekomenduoja nuteistajam įsitraukti į tikslines programas, siekiant narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo prevencijos, o tuo pačiu nurodo, kad jis įkalinimo įstaigoje nebuvo pastebėtas ar sulaikytas būdamas apsvaigęs nuo narkotikų ar alkoholio. Nuteistojo gynėjai nesuprantama, kuo remiantis teismas nurodo, kad R. R. turi dalyvauti nurodomoje programoje, jeigu jis jau septynis metus nevartoja alkoholio ir narkotinių medžiagų. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, pastarajam nėra tikslinga dalyvauti visose įkalinimo įstaigoje organizuojamose programose formaliai, tuo atveju jeigu dalyvavimas tose programose nėra tikslingas.

5.3.                      Nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis R. R. negali būti paleistas lygtinai, kadangi nepakankamai keičia savo elgesį ir negali gyventi neizoliuotas nuo visuomenės net ir su intensyvia priežiūra, nurodoma, kad išėjęs į laisvę šiuo metu nuteistasis galėtų lengviau socializuotis visuomenėje, kadangi socializacija būtų vykdoma su intensyvia priežiūra. Nuteistasis būtų maksimaliai kontroliuojamas, todėl nėra jokios grėsmės, kad jis gali pakartotinai nusikalsti, o po 2 metų ir 9 mėnesių išėjus į laisvę be jokios priežiūros, nuteistajam bus kur kas sunkiau socializuotis. Teismas visiškai nevertino lygtinio paleidimo naudos, priešingai, be jokių motyvų nurodė, kad nuteistasis negali atlikti bausmės neizoliuotas.

5.4.                      Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis R. R. nėra atlikęs 30 procentų visos bausmės, o tai visos paskirtos bausmės kontekste, gynėjos įsitikinimu, yra maža dalis. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad neatliktos bausmės dalis yra didelė, nemotyvuota ir nepagrįsta.

5.5.                      Apylinkės teismas nieko nepasisakė dėl Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių apie nuteistojo apsunkintus santykius su artimaisiais, nors skunde buvo nurodyta, kad šios aplinkybės Komisijos nutarime nurodytos neteisingai.

5.6.                      Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nevertino visų nuteistojo atžvilgiu atliktų „OASys“ vertinimų ir nenustatė, kas įtakojo aplinkybę, kad šis vertinimas nekinta nepriklausomai nuo to, ar nuteistasis dirba, turi drausminių nuobaudų ir pan.

5.7.                      Skunde akcentuojama, kad Komisijos sprendimas priimtas remiantis nuteistojo praeitimi, kuomet asmuo buvo laisvėje, o toks jo asmenybės vertinimas, gynėjos nuomone, prieštarauja teisės aktams, kadangi pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose.

6.       Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio. 

7.       Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Renatos Janušytės skundas atmetamas. 

8.       Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. R. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjos lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9.       Komisijos bei apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų turinys ne tik patvirtina sprendimo atsisakyti taikyti R. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumą, bet ir leidžia atmesti nuteistojo gynėjos skundo argumentus, jog apylinkės teismo nutartis nėra motyvuota, ar motyvuota klausimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teisingam išsprendimui nereikšmingais argumentais, priimta savarankiškai neįvertinus nuteistąjį bei jo pataisos procesą apibūdinančių duomenų, o remiantis iš esmės vien Komisijos nuomone, jos argumentais. Susipažinus su skundu dėl Komisijos nutarimo bei skundžiama nutartimi negalima sutikti ir su nuteistojo gynėjos pozicija, kad apylinkės teismas neatsakė į visus esminius skundo argumentus.

10.       BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

11.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sutikdamas su Komisijos ir apylinkės teismo argumentais, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nei viena iš minėtų sąlygų nenustatyta.

12.       Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistojo R. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra didelė. Didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika R. R. buvo nustatyta ir anksčiau atliktų vertinimų metu. Nors nuteistojo gynėjos skunde kritikuojamas atliktas „OASys“ vertinimas, kadangi nepriklausomai nuo to, ar nuteistasis dirba, turi ar ne galiojančių nuobaudų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nekinta, aukštesnės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti nuteistajam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo teisingumu, kadangi aptariama metodika yra patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu, yra galiojanti ir naudojama vertinant visų nuteistųjų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, priešingai nei tvirtinama skunde, darant išvadas apie nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, tiek paskutinėje 2024 m. rugsėjo 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje, tiek ir ankstesnėse Socialinio tyrimo išvadose fiksuotas tam tikras nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, kas paneigia gynėjos skundo argumentus, kad nepriklausomai nuo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekinta.

13.       Ankstesnėse Socialinio tyrimo išvadose (2023 m. rugpjūčio 28 d., 2024 m. kovo 5 d.) fiksuotas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas „piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotikais“ srityse. Konstatuojant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą šiose srityse, atsižvelgta į tai, kad nėra svarių įrodymų, jog nuteistasis dabartines nusikalstamas veikas, dėl kurių šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, būtų atlikęs apsvaigęs nuo alkoholio, nors pozityvus laisvalaikio praleidimo būdas laisvėje būdavo „gėrimas su draugeliais“, per visą bausmės atlikimo laiką nebaustas už apsvaigimą nuo alkoholinių gėrimų. Nėra gauta duomenų, kad bausmės atlikimo metu R. R. vartotų draudžiamas medžiagas, nepaisant to, kad nėra duomenų, jog įkalinimo įstaigoje būtų dalyvavęs intervencinėse ar prevencinėse priemonėse, siekia atsiriboti nuo vartojimo įstaigoje. 2024 m. rugsėjo 9 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad stebimas teigiamas pokytis „išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“ srityje, kadangi nuteistasis išreiškia teigiamas nuostatas darbinei veiklai, mokymuisi. Asmuo pradėjo užsiimti darbine veikla, šiuo metu mokosi suvirintojo kvalifikacijos. Kadangi asmuo pateikė dokumentus, patvirtinančius jo galimybę apsigyventi pasirinktu adresu, fiksuotas teigiamas pokytis „gyvenimo sąlygų“ srityje. Be to, konstatuojant daromą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgta į tai, kad nuteistasis pastarųjų trijų mėnesių laikotarpiu nepažeidė numatytos tvarkos, neturi galiojančių nuobaudų.

14.       Nežiūrint to, kad nuteistasis R. R. daro tam tikrą pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Įvertinęs visus teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, reikšmingus lygtinio paleidimo taikymui, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis R. R. šiuo metu daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

15.       Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. R., nors ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai šiuo metu neturi žymios teigiamos įtakos jo kriminogeniniams veiksniams bei nusikalstamo elgesio rizikai. Kaip ir minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra didelė. 2024 m. rugsėjo 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-7462, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, nurodyta, kad be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo R. R. elgesyje vyrauja net dvidešimt vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su narkotikų vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos vaikystėje; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos praradimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šia diena; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme.

16.       Paminėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik R. R. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Būtent remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje pasisakyta dėl skunde akcentuojamos aplinkybės apie nuteistojo apsunkintus santykius su artimaisiais (mama, seserimi iš tėvo pusės).

17.       Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Nors 2024 m. rugsėjo 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota nuteistojo pažanga išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti bei gyvenimo sąlygų srityse, tačiau kriminogeniniai veiksniai vis dar apima ir šias sritis, o taip pat yra nemažai ir kitų  koreguotinų sričių, t. y., lėšų tvarkymo bei pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis sritys. Detalizuojant šiuose srityse nustatytus kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas ir ją pradėjo atlikti būdamas 16 metų, o Resocializacijos centruose lankėsi / gyveno jau nuo 13 metų, darbinės patirties įgūdžių sukaupęs neturi. Be to, jis ne visuomet išreiškė teigiamas nuostatas į darbinę veiklą struktūruotoje aplinkoje. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 2019 m. rugpjūčio 22 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – atsisakė susitvarkyti kiemą. Taip pat du kartus svarstytas įkalinimo įstaigos patariamojoje komisijoje dėl atsainaus neatlygintino darbo atlikimo bei atsisakymo tvarkytis pagal budėjimo grafiką. Šiuo metu nuteistasis užsiima individualia veika, kuri prilyginta darbinei veikai, mokosi, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams svarbiu aspektu išlieka tęstinis nuteistojo požiūrio bei teigiamų nuostatų į mokymąsi bei darbą formavimas. Be to, iš nuteistojo priteisti dideli civiliniai ieškiniai. Tad tiek darbinės patirties, tiek išsilavinimo stoka gali esmingai apsunkinti nuteistojo integraciją į darbo rinką, o kartu ir į visuomenę. Nurodytos aplinkybės taip pat gali paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti, kadangi sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas.

18.       R. R. paauglystės laikotarpiu pasižymėjo asocialaus elgesio ypatumais. Nuo 12-13 metų pradėjo vartoti narkotines medžiagas, paties teigimu, iki suėmimo beveik kasdien vartodavo alkoholį. Apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, naudojo fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Šiuo metu nenurodo, kad jaučia poreikį spręsti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas, yra įsitikinęs, jog nėra nuo jų priklausomas, mano, kad ateityje šios problemos nepasikartos. Visgi Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad išlieka tikslingas įsitraukimas į tikslines programas siekiant psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos. Apygardos teismas, įvertinęs šiuos Socialinio tyrimo išvados duomenis, atsižvelgęs į tai, kad smurtinės nusikalstamos veikos buvo vykdytos apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, atmeta ir gynėjos skundo argumentus, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nuteistajam teikiama rekomendacija įsitraukti į tikslines programas, siekiant narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo prevencijos, kadangi jis įkalinimo įstaigoje nebuvo pastebėtas ar sulaikytas būdamas apsvaigęs nuo narkotikų ar alkoholio. Atmesdamas minėtą skundo argumentą, aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje tiek alkoholio, tiek narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimas, vartojimas yra apsunkintas dėl įstaigoje egzistuojančios tvarkos, tačiau tai nereiškia, jog R. R. alkoholio bei narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo problemos šiam išėjus į laisvę, kur jų įsigijimas yra žymiai lengvesnis, nepasikartos. Juolab, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog bausmės atlikimo metu pastebima, kad nuteistasis linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, o ir pačiam būdingi negatyvios įtakos demonstravimo aspektai, jam trūksta kritiškumo savo paties atžvilgiu. O esant alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimui ir kitų kriminogeninių veiksnių įtaka destruktyviam elgesiui gali sustiprėti. Todėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo eliminavimas, siekiant pažaboti galimą pakartotinį nuteistojo neteisėtą elgesį laisvėje, yra itin aktualus nuteistajam vis dar atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

19.       Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad papildomos intervencijos reikalauja ir kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse. Su R. R. nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos stoka (ypatingai, esant apsvaigus) bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Ankstesnių intervencijų jis nepriėmė. Į pastabas dėl savanoriškumo ir iniciatyvos parodymo nereagavo. Nors nuo 2023 metų pradėjo dalyvauti socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, terapijose, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis tikslinių priemonių metu nebuvo linkęs leistis į asmeninę analizę. Pokalbio metu nuteistasis nuolat reiškia nusikalstamą elgesį pateisinantį požiūrį. Stokoja kritiško savo elgesio pasekmių vertinimo. Socialinio tyrimo išvadoje rekomenduotas dalyvavimas tikslinėse priemonėse, susijusiose ir su šiomis aptartomis sritimis. Taigi nuteistajam buvo konkrečiai nurodyta, kokiose srityse dar yra įžvelgiami galimi jo elgesio pokyčiai. Ir nors bausmės atlikimo metu yra užfiksuotas nuteistojo dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse bei tiksliniuose užsiėmimuose, tačiau, atsižvelgus į nustatytą didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninių veiksnių skaičių, matyti, kad tai akivaizdžios teigiamos įtakos jo mąstymo ir elgesio pokyčiams neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nuteistasis R. R. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, kas konstatuota tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje nutartyje, todėl negalima daryti išvados, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

20.       Be to, ir R. R. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas septynis kartus, dėl aštuntos drausminės nuobaudos yra pateiktas skundas, nei karto neskatintas. Šios aplinkybės rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, R. R. turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, negalima nepažymėti ir to, jog minėti vidaus tvarkos pažeidimai padaryti ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptaciniai taikomo režimo sunkumai, tačiau ir praėjus keliems metams. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.

21.       Atmetant nuteistojo gynėjos skundo argumentą, kad priimant sprendimą netaikyti R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nepagrįstai vadovautasi nuteistojo praeities vertinimu, pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui. Teismų praktikoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į jo elgesį prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, taip pat už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą ir pan. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

22.       R. R. šiuo metu atlieka bausmę už keturių tyčinių smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, kurių vienas sukėlė negrįžtamas pasekmes. Ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią įstaigą vienerių metų laikotarpiui. Būdamas nepilnamečiu, jau gyveno asocialiai. Šios aplinkybės atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Taigi, nors sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, aptartos aplinkybės nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

23.       Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. R. neatlikta bausmės dalis (2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai ir 18 (aštuoniolika) dienų), Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2024 m. rugsėjo 16 d., iš paskirtos galutinės 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ypač, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip didelė. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį R. R. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

24.       Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nors jo elgesyje ir vyrauja tam tikrų teigiamų aspektų (neturi galiojančių drausminių nuobaudų, užsiima individualia veikla, mokosi, siekdamas įgyti kvalifikaciją, palaiko socialinius ryšius su žmona, pastaruoju metu jo elgesys nukreiptas į kriminogeninių veiksnių mažinimą), jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, todėl nuteistojo gynėjos skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Renatos Janušytės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Meilutis