Civilinė byla Nr.2S-1115-611/2013
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09880-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija: 95;
93.2.4; 106.4; 122.2; 122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties, kuria
atsisakyta priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB
„Rukma“ dėl įpareigojimo išregistruoti daiktą iš viešo registro, savavališkos
statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras,
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto
savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos
inspekcija.
Teismas,
išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB
„Rukma“, prašydamas pripažinti, kad pastatas-degalinė, esantis (duomenys
neskelbtini), esantis sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), įregistruotas nekilnojamojo turto registre Nr.10/205196, yra
fiziškai sunykęs; įpareigoti atsakovą išregistruoti iš nekilnojamojo turto
registro pastatą-degalinę; įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai pastatytą
statinį-pamatus, esančius sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti
statybvietę. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys
(duomenys neskelbtini). Šie pastatai yra bendrame sklype kartu su kitais statiniais,
tarp jų ir buvusiu statiniu-degaline, priklausiusiu UAB „Rukma“, adresu (duomenys
neskelbtini). Šis pastatas nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip
nebaigtas statyti, jo baigtumas 17 proc.. 2011 m. ieškovas pastebėjo, kad
bendrame sklype UAB „Rukma“ priklausančio statinio-degalinės pamatų nėra. 2012
m. pastebėta, kad bendrame sklype vyksta statybos ir kasami nauji pamatai. Jie
yra savavališka statyba, o nekilnojamojo turto registre įregistruotas
pastatas-degalinė yra visiškai kitas objektas nei šiuo metu sklype esantys
pamatai. Atsakovo pastatyti nauji pamatai pažeidžia ieškovo teises ir interesus
– pastatyti nauji pamatai yra bendrame sklype, kuris turi būti formuojamas
ieškovui prie jam priklausančių statinių, tuo tarpu atsakovas, savavališkai
pasistatęs pamatus, siekia, kad jam neteisėtu būdu būtų suformuotas žemės
sklypas prie šių pamatų, taip užvaldant valstybinę žemę.
II.
Pirmosios instancijos
teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d.
nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, įpareigojo Vilniaus apskrities
valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui 429 Lt sumokėtą žyminį
mokestį.
Teismas konstatavo, kad ieškovas siekia ne apginti
savo pažeistą teisę, o panaikinti gretimo statinio savininko turimą teisę.
Ieškovas, manydamas, kad atsakovo veiksmai prieštarauja įstatymams, vykdomos
statybos be leidimo, turi teisę pranešti statybos inspekcijai apie neteisėtą
statybą, o ne kreiptis į teismą, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos
priemones ir tada išsiaiškintų, ar atsakovo veiksmai atitinka įstatymo keliamus
reikalavimus. Pažymėjo, kad iš ieškinio nėra matyti, kokios ieškovo subjektinės
teisės yra pažeistos, todėl remdamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., atsisakė priimti
ieškinį.
III.
Atskirojo skundo
argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto
apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš
esmės – ieškinį dėl įpareigojimo išregistruoti daiktą iš viešo registro bei
savavališkos statybos pašalinimo priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiomis
aplinkybėmis:
1.
pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, kad ieškovo
subjektinės teisės nėra pažeistos – tą teismas gali konstatuoti tik
išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 185 str., 14 str.,
13 str. reikalavimus ir suvaržė ieškovo teisę kreiptis į teismą, teisę į
teisminę gynybą, įtvirtintą LR Konstitucijoje, Europos Žmogaus teisių ir
laisvių konvencijoje.
2.
Teismas nepagrįstai nurodė
kreiptis į statybos inspekciją, kadangi ši inspekcija nėra išankstinė
neteisminio ginčo institucija, į kurią privaloma kreiptis dėl savo pažeistų
teisių gynimo, ji yra fakultatyvi institucija.
3.
CK 4.103 str. 2 d. įtvirtina, kad
asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti
asmenys dėl CK 4.103 str. 1 d. nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.
CK 4.103 str. 1 d. būtent ir įtvirtina savavališką statybą arba statybą,
pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Ieškovas
siekia apginti savo teises ir interesus, kadangi savavališka atsakovo statyba
bendrame sklype sumažins ieškovo turimos žemės kiekį. Be to, teisės aktų
reikalavimų neatitinkanti statyba gali neatkuriamai sunaikinti šioje vietoje
esančią florą ir fauną. Be to, savavališka statyba pažeidžia ir viešąjį
interesą.
4.
Ieškinio priėmimo
stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus,
patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę
tinkamai įgyvendina. Ieškovo pateiktas ieškinys atitinka formos bei turinio
reikalavimus, jame aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, todėl
ieškinys turi būti priimtas.
IV. Apeliacinės
instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės
instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos
teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde
numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar
nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties
negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako
tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą dėl
pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį
atsakovui dėl įpareigojimo išregistruoti daiktą iš viešo registro ir
savavališkos statybos padarinių pašalinimo, teisėtumo. Apelianto teigimu, tokia
teismo nutartis paneigia jo teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos
teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.
Pažymėtina, kad CPK 5 str. įtvirtintas
konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę
kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Vis dėlto, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-181/2009;
Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v.
Jungtinė Karalystė; 1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin v. Prancūzija).
Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis
teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog
civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo)
iniciatyva (CPK 13 str.). Be to, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo
klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų,
nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be
pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Subjektinės
teisės įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, kito asmens
teises arba nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu
teise, o asmuo, įgyvendindamas savo teisę ne pagal jos socialinę paskirtį, daro
žalą kitiems asmenims.
Sutiktina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas
turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, patikrinti, ar asmuo
turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina.
Vis dėlto, negalimas toks atvejis, kai ieškinys priimamas, nagrinėjamas iš
esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių
laiką bei lėšas, kai nors ieškinio faktinis pagrindas nurodytas, tačiau pagal
teismo turimus duomenis jis realiai neegzistuoja, yra visiškai nepagrįstas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje
Nr.3K-3-181/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia pripažinti, kad
atsakovui priklausantis pastatas-degalinė yra sunykęs, prašo įpareigoti atsakovą
jį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir nugriauti neva savavališkai
pastatytą statinį-pamatus. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir prie jo pridėtų
dokumentų, ieškovas neturi jokių teisių į atsakovui priklausantį
pastatą-degalinę, minėtas statinys bei neva savavališkai pastatyti nauji
pamatai yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai,
patikėjimo teise valdant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
ministerijos, ir į kurią jokių teisių (netgi nuomos) ieškovas ieškinio padavimo
metu neturi. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad
ieškovas pareikšdamas tokį ieškinį, iš esmės siekia ne apginti savo pažeistą
teisę, tačiau panaikinti gretimo statinio savininko teisę. Toks asmuo negali
būti laikomas suinteresuotu asmeniu, kuris turi teisę iškelti bylą teisme,
todėl jo ieškinys negali būti priimtas kaip nagrinėtinas teisme civilinio
proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina,
kad viešasis interesas reikalauja, kad procesu nebūtų piktnaudžiaujama,
į teismą nebūtų kreipiamasi nesąžiningai be pagrindo, taigi taikyti įstatyme
nustatytas priemones ir užkirsti kelią nesąžiningam procesui yra teismo pareiga
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje
byloje Nr.3K-3-181/2009).
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Statybos įstatymo
27 str. įtvirtina, jog statybos valstybinę priežiūrą
atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos
ministerijos. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad ši institucija nėra
privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, vis dėlto, ši aplinkybė nepaneigia
ieškovo galimybės, manant, kad kuris nors asmuo vykdo savavališką statybą ar
kitaip pažeidžia teisės aktus, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos
inspekciją.
Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl
ieškinio pagrįstumo ir ginčo aplinkybių nagrinėjamu atveju neturi reikšmės,
todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Teismas taip pat nesprendžia
ir dėl byloje pateiktų atsiliepimų į atskirąjį skundą ir juose išdėstytų
motyvų, kadangi nepriėmus ieškinio, asmenys, pateikę minėtus atsiliepimus, nelaikytini
dalyvaujančiais byloje asmenimis, turinčiais teisę tokius atsiliepimus pateikti
(CPK 37 str.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei motyvus,
konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines
teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą ir pagrįstai
atsisakė ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Rukma“ dėl įpareigojimo išregistruoti
daiktą iš viešo registro, savavališkos statybos padarinių pašalinimo priimti,
kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Dėl nurodytų motyvų ieškovo
atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo
nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337
str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.
kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Andžej Maciejevski