Civilinė byla Nr. 2A-2384/2012
Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5486-611/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gunika“ dėl viešojo pirkimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovas AB „Eurovia Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, trečiajam asmeniui UAB „Gunika“, prašydamas panaikinti atsakovo Krovinių vežimo direkcijos 2012 m. birželio 8 d. rašte Nr. 2(DK)-317 nurodytą sprendimą patvirtinti pasiūlymų eilę, pripažinti UAB „Gunika“ pateiktą pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo sąlygų ir jį atmesti, įpareigoti atsakovą iš naujo sudaryti Panerių geležinkelio stoties kiemo nuotekų valdymo ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbų pirkimo Nr. 119869 pasiūlymų eilę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2012 m. balandžio 4 d. paskelbė Panerių geležinkelio stoties kiemo nuotekų valymo ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbų pirkimą, pirkimo Nr.119869, o 2012 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2(DK)-317 informavo, kad UAB „Gunika“ buvo pripažintas laimėtoju, kurio pasiūlymo kaina 3 990 000 Lt (neįskaitant PVM ir su užsakovo rezervu), tuo tarpu ieškovui atiteko antroji vieta su pasiūlymo kaina 4 114 538,28 Lt (neįskaitant PVM ir su užsakovo rezervu). Pažymėjo, kad ieškovas pretenzija kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas 2012 m. liepos 19 d. informavo, jog ją atmetė. Ieškovas nurodė, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų: pirkimo dokumentų aiškinamajame rašte tiksliai ir konkrečiai nurodyta projektuojamos dangos konstrukcija – viršutinis asfaltbetonio dangos sluoksnis MA 11 N, tuo tarpu UAB „Gunika“ pateiktame pasiūlyme nurodyta, kad viršutiniam asfaltbetonio dangos sluoksniui bus naudojamas asfalto mišinys AC 11 VS.
Ieškovas pažymėjo, kad AC 11 VS ir MA 11 N asfaltbetonio mišiniai yra visiškai skirtingi, negali būti laikomi analogiškų fizinių charakteristikų bei analogiškos kokybės, mišinio MA 11 N pakeitimas asfaltbetoniu AC 11 VS gali neužtikrinti statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo – tą patvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto 2012 m. liepos 24 d. pažyma Nr. 1597, be to, minėti mišiniai iš esmės skiriasi ir pagal savo kainą – asfalto mišinys MA 11 N yra brangesnis už trečiojo asmens siūlytą asfalto mišinį AC 11 VS. Ieškovo teigimu, toks savavališkai pasirinktas asfalto mišinys AC 11 VS neatitinka pirkimo sąlygų, taip pat pažeidžia ir tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi tokio mišinio pasirinkimas leido sumažinti pasiūlymo kainą. Ieškovo nuomone, neatmetęs tokio UAB „Gunika“ pasiūlymo atsakovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas bei pirkimo sąlygų 12.4.1 punktą, esminius viešųjų pirkimų principus – lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, kas lemia imperatyvių teisės normų pažeidimą. Ieškovas pažymėjo, kad trečiojo asmens pateikta sąmata neatitiko pirkimo sąlygų 2.3 punkto reikalavimo, nes jo sąmatos formoje nebuvo nurodytos darbų vienetų kainos. Ieškovo įsitikinimu, toks pirkimo sąlygų reikalavimas nelaikomas tik formaliu trūkumu, kadangi šis reikalavimas buvo tiesiogiai įtvirtintas pirkimo sąlygose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nusprendė ieškovo AB „Eurovia Lietuva“ ieškinį atmesti; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nurodė, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad ieškinys pareikštas praleidus VPĮ nustatytą ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis ieškovas atsakovui pretenziją dėl priimto sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo pateikė 2012 m. birželio 25 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagal VPĮ 941 straipsnio 3 dalį atsakovas privalėjo ieškovo pretenziją išnagrinėti ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, tačiau nustatytu terminu ieškovo pretenzijos neišnagrinėjo. Teismas nurodė, kad tokiu atveju, kai atsakovas įstatymo nustatytu terminu neišnagrinėjo ieškovo pretenzijos, pagal VPĮ 94 straipsnio 2 dalį ieškovui 15 dienų terminas pareikšti ieškinį teisme skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią atsakovas turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam ieškovui, t.y. nuo 2012 m. liepos 2 d., o pasibaigė 2012 m. liepos 17 d.
Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį teisme pareiškė 2012 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praleidęs minėtą ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Teismas sprendė, kad atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį ir nenustačius svarbių priežasčių jam atnaujinti, ieškinys atmetamas šiuo pagrindu. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad jis nėra praleidęs ieškinio senaties termino, nes jis skaičiuotinas, anot ieškovo, nuo atsakovo 2012 m. liepos 19 d. pranešimo apie pretenzijos išnagrinėjimą. Teismo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad itin trumpi ieškinio senaties terminai įstatymo leidėjo nustatyti siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, kadangi perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją per 5 darbo dienas, todėl 15 dienų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne pagal 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o pagal 94 straipsnio 2 dalį, t.y. nuo kitos dienos po to, kai perkančioji organizacija privalėjo išnagrinėti pretenziją, ir tokiu atveju neturi reikšmės tai, ar perkančioji organizacija, pažeisdama aukščiau minėtą terminą, išnagrinėjo pretenziją ar ne, nes tai senaties termino eigos pradžios neįtakoja.
Teismas pažymėjo, kad įstatymas nesuteikė teisės atsakovui pratęsti VPĮ 941 straipsnyje nurodyto pretenzijos išnagrinėjimo termino, todėl atsakovo 2012 m. liepos 2 d. raštas ieškovui turi būti vertinamas kaip pretenzijos neišnagrinėjimas per nustatytą terminą, o priešingas aiškinimas neatitiktų VPĮ 94 ir 941 straipsnių paskirties ir tikslų.
Teismo nuomone, taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai, jog trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis konkurso sąlygų. Teismas nurodė, kad pagal atsakovo aiškinamąjį raštą prie pirkimo sąlygų projektuojamos dangos konstrukcijos viršutinį sluoksnį turi sudaryti 4 cm storio asfaltbetonio danga MA 11 N, tačiau pirkimo sąlygų 2.12 punktas suteikė teisę tiekėjui techniniame darbo projekte nurodytą konkrečią medžiagą pakeisti analogiška su fizinėmis charakteristikomis ne blogesnėmis už numatytą projekte (pridedant charakteristikų palyginimo lentelę), taigi pirkimo sąlygos leido tiekėjams, dalyvaujantiems pirkime, pakeisti ir projekte nurodytą asfaltbetonio dangą kita, analogiška ir fizinėmis charakteristikomis ne blogesnėmis už numatytą projekte. Teismas pažymėjo, kad tai nereiškia, kad medžiaga, kuria keičiama projekte nurodytoji medžiaga, turi būti visiškai identiška, nes tai objektyviai neįmanoma, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad trečiojo asmuo pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų dėl to, kad pasiūlė kitokią asfaltbetonio dangą. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta dangos AC 11VS kaina pagal byloje esančius duomenis nurodyta didesnė nei ieškovo pasiūlytos dangos MA11 N, tačiau net jeigu ji ir būtų mažesnė, tai neturėtų esminės reikšmės, priešingai, kadangi pagal pirkimo sąlygų 13.5 punktą pasiūlymuose nurodytos kainos vertinamos litais pagal mažiausios kainos kriterijų, mažesnė kaina yra privalumas, jeigu pasiūlyta kita danga savo fizinėmis charakteristikomis yra ne blogesnė už nurodytąją projekte. Teismo teigimu, atsakovo pateikti įrodymai – UAB „Ekspertika“ 2012 m. liepos 5 d. išvada ir inžinieriaus R. V. surašyta išvada dėl AC 11 VS ir MA 11 N asfaltų palyginimo, patvirtina, kad asfaltbetonio AC 11 VS mišinio parinkimas yra tinkamas sprendimas nagrinėjamu atveju, nes šio mišinio stiprumo atžvilgiu savybės yra geresnės, o eksploatacinės savybės patikimesnės už MA 11 N. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto direktoriaus doc. dr. A. V. išvada priešingai nei teigia ieškovas, nepaneigia aukščiau minėtų išvadų.
Teismas pažymėjo, kad minėtos šalių pateiktos ekspertų išvados nėra teismo nutartimi paskirtos ekspertizės, jos visos vertintinos byloje kaip rašytiniai įrodymai. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys neprašė skirti ekspertizės byloje, todėl teismas vadovaujasi pateiktais minėtais rašytiniais įrodymais. Teismo teigimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovo pateiktą išvadą surašė doc. dr. A. V., nepaneigia atsakovo pateiktų ekspertų išvadų teisingumo, nes minėti ekspertai turi atitinkamus kvalifikacinius atestatus, patvirtinančius jų kvalifikaciją išvadai nagrinėjamu klausimu pateikti, o aukštesnis mokslo laipsnis pats savaime nerodo, jog tokia išvada teisingesnė. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktos išvados išsamesnės, jose atkleista analizė ir palyginimas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju atsakovui buvo būtina apsaugoti žemiau esančius dangos konstrukcijos sluoksnius nuo drėgmės, o vien tokios MA 11 N dangos nurodymas projekte nepatvirtina tokio fakto bei kad negali būti ši medžiaga pakeista kita, be to, ieškovo pateiktoje išvadoje ją surašęs asmuo vertina, kurios dangos įrengimas kainuoja brangiau, imasi vertinti tiekėjų pasiūlymų atitikimo atsakovo paskelbto pirkimo sąlygoms, nemotyvuoja, kodėl projekte nurodyta danga MA 11 N iš esmės negali būti pakeista kita danga, atitinkančia pirkimo sąlygas, o išvada, kad MA 11 N dangos pakeitimas AC 11 VS gali neužtikrinti esminių statinio reikalavimų (mechaninio patvarumo ir pastovumo), tėra tikimybė, nepagrįsta analize.
Teismas nepripažino pagrįstu ieškovo argumento dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygų 2.3 punkto nuostatoms, kadangi, kaip matyti iš byloje pateikto trečiojo asmens pasiūlymo, jis pateikė suvestinį statybos kainos paskaičiavimą, objektinę sąmatą, lokalines sąmatas, įrenginių ir medžiagų poreikio žiniaraščius, kuriuose prie visų pozicijų yra nurodyti mato vienetai (tonomis, metrais, kubais ar vienetais), nurodomi kiekiai ir kainos, kurios yra detalesnės nei reikalaujama pirkimo sąlygose ir jos lengvai nustatomos. Teismas pažymėjo, kad minėto pirkimo sąlygų 2.3 punktas nustato, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti detalizuotą darbų sąmatą, sąmatoje tiekėjo nurodytos darbų vienetų kainos yra nustatytos visam sutarties galiojimo laikotarpiui ir nebus keičiamos, pasiūlyme ir sąmatoje darbų vienetų kainos bei sumos turi būti nurodytos litais. Teismo teigimu, atsižvelgiant į minėtą pirkimo sąlygų nuostatą, nėra pagrindo pripažinti, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitinka pasiūlymo 2.3 punkto reikalavimų ar kad yra esminis trečiojo asmens pasiūlymo formos trūkumas.
Teismo įsitikinimu, nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovas, pripažindamas trečiojo asmens pasiūlymą atitinkančiu sąlygas, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimo lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, jog tiekėjams buvo sudarytos nevienodos sąlygos konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nes atsakovo pirkimo sąlygos suteikė teisę tiekėjui techniniame darbo projekte nurodytą konkrečią medžiagą pakeisti analogiška su fizinėmis charakteristikomis ne blogesnėmis už numatytą projekte, tokią teisę turėjo ir ieškovas, tačiau ja nepasinaudojo. Teismas nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog buvo pažeisti minėti principai ir nurodydamas teismų praktiką šuo klausimu, iš esmės neatskleidė, kokie konkretūs atsakovo veiksmai lėmė šių principų pažeidimą.
Teismo nuomone, ieškovo dublike nurodomi argumentai, jog trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas ir dėl priežasties, kad jis laimėjo tris tik atsakovo paskelbtus pirkimus, yra įsteigta tik prieš vienerius metus, yra nepagrįsti ir dėl šios priežasties atmestini. Teismo teigimu, aplinkybė, jog trečiasis asmuo laimėjo 3 atsakovo paskelbtus pirkimus, vien pati savaime, nesant kitų įrodymų, neįrodo atsakovo ir trečiojo asmens neteisėtų ryšių, o tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog trečiais asmuo įsteigtas prieš metus, nedraudžia jam dalyvauti viešuose pirkimuose, jeigu atitinka jų sąlygas, o ginčo dėl trečiojo asmens atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams byloje nėra. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai, jog trečiasis asmuo nesugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, yra paremti ieškovo prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis, todėl atmestini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Eurovia Lietuva“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, nagrinėjamoje civilinėje byloje paskirti ekspertizę ir ją pavesti atlikti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismo išvada dėl ieškinio senaties termino praleidimo nepagrįsta. Jeigu būtų vadovaujamasi teismo nurodytais argumentais dėl ieškinio senaties taisyklių taikymo ir ieškovas būtų jomis vadovavęs, iškelta byla būtu buvusi nutraukta, nes nebūtų buvę laikytasi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Teismas visiškai ignoravo faktinę aplinkybę, kad 2012 m. liepos 19 d. atsakovas raštu Nr. 2(DK)-3823 priėmė sprendimą dėl išnagrinėtos ieškovo pretenzijos. Teismas priėmė ydingą sprendimą, nes visiškai nepasisakė dėl nurodyto atsakovo sprendimo įtakos ieškinio senaties terminų skaičiavimui. Be to, laikantis teismo sprendime išdėstytų argumentų logikos tampa nebeaišku, koks yra atsakovo 2012 m. liepos 19 d. pranešimo Nr. 2(DK)-3823 apie išnagrinėtą pretenziją statusas, teisinė reikšmė bei kokios yra galimybės šį sprendimą apskųsti. Ieškovas ieškinį pareiškė praėjus trylikai dienų nuo sprendimo dėl pareikštos pretenzijos išnagrinėjimo, dėl ko ieškovas laikytinas nepraleidusiu ieškinio senaties termino. Teismo argumentas, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas nuo 2012 m. liepos 3 d., t. y. nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti ieškovui apie priimtą sprendimą dėl pretenzijos, nėra pagrįstas ir prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviai nustatytai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai.
- Teismo išvados dėl UAB „Gunika“ pasiūlymo atitikimo techninės specifikacijos reikalavimams nepagrįstos. Teismas nepagrįstai tinkamais vertino tik atsakovo pateiktus įrodymus (UAB „Ekspertika“ 2012 m. liepos 5 d. išvadą ir inžinieriaus R. V. išvadą), tačiau neteisingai vertino ieškovo pateiktus įrodymus (doc. dr. A. V. 2012 m. liepos 24 d. išvadą Nr. 1597 dėl asfaltbetonio mišinių savybių palyginimo). Teismas, nustatęs, kad doc. dr. A. V. išvada neatitinka atsakovo pateiktų įrodymų, nepaskyrė žodinio bylos nagrinėjimo ir nepasinaudojo teismo teise apklausti specialistus teismo posėdyje siekiant išsiaiškinti dėl specialistų padarytų išvadų tikslingumo. Teismo atliktas specialistų parengtų išvadų vertinimas yra nemotyvuotas. Nors ieškovo pateiktos doc. dr. A. V. išvadoje buvo aiškiai konstatuota, kad MA 11 N dangos pakeitimas AC 11 VS gali neužtikrinti esminių statinio reikalavimų (mechaninio patvarumo ir pastovumo), teismas tokią išvadą nepagrįsti vertino kaip tikimybę, kuri nepagrįsta jokia analize. Be to, teismas, nustatęs, kad yra prieštaravimų tarp atsakovo pateiktų įrodymų ir tarp ieškovo pateiktų įrodymų, privalėjo paskirti ekspertizę, kurios metu ir būtų galutinai atsakyta į iškilusius klausimus. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad šalys neprašė skirti ekspertizės byloje, neapriboja teismo teisės pačiam paskirti ekspertizę.
- Teismas, pasisakydamas dėl UAB „Gunika“ pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygų 2.3 punktui, konstatavo, kad trečiojo asmens pateiktuose dokumentuose yra nurodyti mato vienetai, kiekiai ir kainos, dėl ko trečiojo asmens pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų 2.3 punktą. Toks teismo argumentas yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, teismas teisingai nustatė, jog apeliantas ieškinį teismui pateikė praleidęs Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą, teisingai išaiškino Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad apelianto argumentas, jog jis nėra praleidęs ieškinio senaties termino, nes jis skaičiuotinas, anot apelianto, nuo atsakovo 2012 m. liepos 19 d. pranešimo apie pretenzijos išnagrinėjimą, yra nepagrįstas ir vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio nuostata, priėmė teisingą sprendimą ir apelianto ieškinį atmetė. Atsakovo nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimo techninės specifikacijos reikalavimams, taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygose nurodytų dokumentų formai. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, jog trečiojo asmens pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygų 2.3 punkto reikalavimus.?
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas panaikintas ir priimtinas naujas sprendimas.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių.
Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais - direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai - CK ir CPK, specialieji teisės aktai - VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą - sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. 1-8315).
Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai" perkančioji organizacija) 2012 m. balandžio 4 d. paskelbė Panerių geležinkelio stoties kiemo nuotekų valymo ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbų pirkimą, pirkimo Nr. 119869, pagal supaprastintų skelbiamų derybų DK PGS Nr. 12-29 sąlygas.
Perkančioji organizacija 2012 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2(DK)-317 ieškovą informavo, kad 2012 m. birželio 8 d. vykusiame viešųjų pirkimo komisijos posėdyje priimtu sprendimu dalyvis UAB „Gunika" buvo pripažintas laimėtoju, sudaryta pasiūlymų eilė, pasiūlymų eilėje UAB „Gunika" skirta pirmoji vieta (pasiūlymo kaina 3 990 000 Lt, neįskaitant PVM ir su užsakovo rezervu), o AB „Eurovia Lietuva" skirta antroji vieta (pasiūlymo kaina 4 114 538,28 Lt, neįskaitant PVM ir su užsakovo rezervu).
AB „Eurovia Lietuva", nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl pasiūlymų eilės sudarymo, perkančiajai organizacijai 2012 m. birželio 25 d. pateikė pretenziją Nr. SD-172.
Ieškovas pateikta pretenzija prašė panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcijos 2012 m. birželio 8 d. rašte Nr. 2(DK)-317 nurodytą sprendimą patvirtinti pasiūlymų eilę, pripažinti UAB „Gunika" pateiktą pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo sąlygų ir jį atmesti, bei iš naujo sudaryti Panerių geležinkelio stoties kiemo nuotekų valymo ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbų pirkimo Nr. 119869 pasiūlymų eilę.
2012 m. liepos 2 d. perkančioji organizacija informavo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcijos viešųjų pirkimų komisijai reikia specialių žinių, todėl pretenzijos išsamiam nagrinėjimui bus pasitelkti ekspertai, o apie pretenzijos nagrinėjimo rezultatus bus pranešta papildomai.
Perkančioji organizacija 2012 m. liepos 19 d. raštu Nr. 2(DK)-3823 pranešė apie išnagrinėtą pretenziją. Perkančioji organizacija atmetė gautą pretenziją ir nurodė, kad UAB „Gunika" pateiktas pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nurodytos techninės specifikacijos reikalavimus, UAB „Gunika" pateikė nustatytos formos detalizuotą lokalinę sąmatą, kurioje įvardyti visi darbai ir išlaidų aprašymai bei kiekiai.
Ieškovas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu, 2012 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl viešojo pirkimo.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais dalį apeliacinio skundo argumentų.
Dėl ieškinio senaties termino
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad, ieškovui 2012 m. birželio 25 d. pateikus pretenziją, atsakovas ją privalėjo išnagrinėti per penkias darbo dienas. Pirmosios instancijos teismo išvada terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2012 m. liepos 17 d. yra nepagrįsta.
2012 m. birželio 8 d. perkančioji organizacija raštu Nr. 2(DK)-317 atsakovą informavo, kad dalyvis UAB „Gunika" buvo pripažintas laimėtoju ir sudaryta pasiūlymų eilė. 2012 m. birželio 25 d. ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją Nr. SD-172 dėl priimto sprendimo. 2012 m. liepos 2 d. perkančioji organizacija informavo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcijos viešųjų pirkimų komisijai reikia specialių žinių, todėl pretenzijos išsamiam nagrinėjimui bus pasitelkti ekspertai, o apie pretenzijos nagrinėjimo rezultatus bus pranešta papildomai. 2012 m. liepos 19 d. perkančioji organizacija raštu Nr. 2(DK)-3823 pranešė apie išnagrinėtą pretenziją.
Teisėjų kolegija pagal nurodytas faktines aplinkybes sprendžia, kad ieškovas AB „Eurovia Lietuva" laikytinas nepraleidusiu ieškinio senaties termino.
Laikytis ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos įpareigoja Civilinio proceso kodeksas. Pagal CPK 4232 straipsnio 1 dalį tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Privalomo ikiteisminio ginčų sprendimo nagrinėjimo tvarka yra nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos.
Tiekėjas, nesulaukęs perkančiosios organizacijos sprendimo ir pareiškęs ieškinį teisme, gali būti laikomas nesilaikiusiu Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Nagrinėjamuoju atveju svarbu ir reikšminga bylai tai, kad ieškovas, 2012 m. liepos 2 d. iš perkančiosios organizacijos gavęs informaciją, kad pretenzija yra nagrinėjama ir apie nagrinėjimo rezultatus bus pranešta, neturėjo teisės kreiptis į teismą ir privalėjo laikytis privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, t. y. sulaukti perkančiosios organizacijos sprendimo.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai bei neteisingai įvertino aplinkybę, kad 2012 m. liepos 19 d. atsakovas raštu Nr. 2(DK)-3823 priėmė sprendimą dėl išnagrinėtos ieškovo pretenzijos. Vilniaus apygardos teismas nepasisakė dėl nurodyto atsakovo sprendimo įtakos ieškinio senaties terminų skaičiavimui.
2012 m. liepos 19 d. atsakovo raštas Nr. 2(DK)-3823 yra sprendimas dėl ieškovo pretenzijos. Nuo sprendimo dėl pretenzijos išsiuntimo dienos tiekėjams turi būti skaičiuojamas terminas ieškiniui paduoti (Viešųjų pirkimų įstatymo 94 str. 1 d. 1 p.).
Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad aplinkybė, jog perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo pretenziją, kuri jai buvo pateikta praleidus pretenzijos pateikimo terminą, reiškia ir tai, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino.
Perkančiajai organizacijai 2012 m. liepos 19 d. priėmus sprendimą dėl ieškovo pretenzijos, būtent nuo šios datos ir turi būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinį padavė teismui 2012 m. rugpjūčio 1 d., ieškinio senaties terminas buvo nepraleistas.
Sutikus su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo atsakovo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo dėl pretenzijos, toks atsakovo priimtas sprendimas būtų laikomas galutiniu ir neskundžiamu.
Pirmosios instancijos teismo argumentai dalyje dėl ieškinio senaties termino pradžios ir skaičiavimo neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje nustatytos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos bei užkerta galimybę tiekėjui pasinaudoti teise kreiptis į teismą (CPK 5 str.).
Ieškovas ieškinį pareiškė praėjus trylikai dienų nuo sprendimo dėl pareikštos pretenzijos išnagrinėjimo, todėl ieškovas laikytinas nepraleidusiu ieškinio senaties termino.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija ieškovo pretenziją išnagrinėjo ir apie tai ieškovui pranešė 2012 m. liepos 19 d., konstatuotina, kad būtent nuo šios dienos skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.
Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012 m. liepos 3 d., t. y. nuo dienos, kurią perkančioji organizacija tariamai turėjo raštu pranešti ieškovui apie priimtą sprendimą dėl pretenzijos, nėra pagrįstas ir prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalį jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams. Ši teisės norma reiškia, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti tik tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija apskritai nepraneša jokio sprendimo dėl pateiktos pretenzijos. Tačiau nagrinėjamuoju atveju perkančioji organizacija 2012 m. liepos 2 d. raštu pranešė, jog sprendimą dėl gautos pretenzijos pateiks tik po to, kai pretenzijos nagrinėjimui bus pasitelkti atitinkami specialistai. Perkančioji organizacija, 2012 m. liepos 2 d. pranešdama apie tai, kad pretenzija šiuo metu yra nagrinėjama ir sprendimas bus praneštas vėliau, pati nukėlė terminą pretenzijai išnagrinėti, todėl atitinkamai skaičiuotinas terminas ieškiniui pateikti.
Pagal nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas nepraleido Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino. Bylos duomenys patvirtina, kad sprendimą dėl ieškovo pateiktos pretenzijos atsakovas priėmė ir apie tai pranešė ieškovui 2012 m. liepos 19 d. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškinys gali būti pareiškiamas per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, todėl ieškinys galėjo būti pareikštas iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. Ieškovas ieškinį teismui padavė 2012 m. rugpjūčio 1 d. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino praleidimo yra nepagrįsta.
Dėl UAB „Gunika" pasiūlymo neatitikimo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimams
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pirkimo sąlygų 2.12 punktas suteikė teisę tiekėjui techniniame darbo projekte nurodytą konkrečią medžiagą MA 11 N pakeisti analogiška su fizinėmis charakteristikomis, ne blogesnėmis už numatytą projekte, o UAB „Gunika" pasiūlyta medžiaga AC 11 VS medžiaga yra tinkamas sprendimas nagrinėjamu atveju. Pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamais atsakovo pateiktus įrodymus (UAB „Ekspertika" 2012 m. liepos 5 d. išvadą ir inžinieriaus R. V. išvadą), ieškovo pateiktą įrodymą (doc. dr. A. V. 2012 m. liepos 24 d. išvadą Nr. 1597 dėl asfaltbetonio mišinių savybių palyginimo) pripažino netinkamu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos.
Pirmosios instancijos teismas be pagrindo tinkamais vertino tik atsakovo pateiktus įrodymus (UAB „Ekspertika" 2012 m. liepos 5 d. išvadą ir inžinieriaus R. V. išvadą), neteisingai vertino ieškovo pateiktą įrodymą (doc. dr. A. V. 2012 m. liepos 24 d. išvadą Nr. 1597 dėl asfaltbetonio mišinių savybių palyginimo) kaip netinkamą.
Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad atsakovo pateiktose įrodymuose išvados išsamesnės, šiose išvadose atskleista analizė ir palyginimas, o doc. dr. A. V. 2012 m. liepos 24 d. išvada, kad MA 11 N dangos pakeitimas AC 11 VS gali neužtikrinti esminių statinio reikalavimų, yra nepagrįsta jokia analize.
Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra visiškai nepagrįstos. Doc. dr. A. V. 2012 m. liepos 24 d. išvada Nr. 1597 dėl asfaltbetonio mišinių savybių palyginimo patvirtina, kad ekspertas savo išvadą, kad MA 11 N dangos pakeitimas AC 11 VS gali neužtikrinti esminių statinio reikalavimų (mechaninio patvarumo ir pastovumo), grindė šia analize ir palyginimais: mastikos asfalto mišinys MA 11 N pasižymi mažu oro tuštymių kiekiu bei dideliu bitumo kiekiu; mastikos asfalto mišinys MA 11 N paprastai naudojamas vandeniui nelaidžiam sluoksniui įrengti, siekiant apsaugoti žemiau esančius dangos konstrukcijos sluoksnius; mastikos asfalto mišinio MA 11 N minimalus bitumo kiekis yra 6,8 %, o asfaltbetonio AC 11 VS tik 5,6 %; asfalto danga iš asfaltbetonio AC 11 VS yra jautresnė vandeniui, tokios dangos pralaidumas vandeniui taip pat yra didesnis dėl mažesnio bitumo kiekio ir didesnio oro tuštymių kiekio; 4 cm storio mastikos asfalto MA 11 N vieno kvadratinio metro įrengimo kaina yra 20 % didesnė už 4 cm storio AC 11 VS asfaltbetonio dangos įrengimą; asfaltbetonis AC 11 VS negali būti analogiška medžiaga mastikos asfalto mišiniui MA 11 N, kadangi šių mišinių fizikinės ir mechaninės savybės skiriasi iš esmės.
Doc. dr. A. V. išvada patvirtina, kad išvadoje yra atliktas išsamus medžiagų palyginimas, taip pat yra atskleista specialisto atlikta analizė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad minėta išvada nepagrįsta jokia analize.
Teisėjų kolegijos nuomone, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas neteisingai įvertino doc. dr. A. V. išvadą, nepagrįstai nesivadovavo šioje išvadoje nurodyta analize. Todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl asfalto dangos AC 11 VS atitikimo pirkimo sąlygų techniniams reikalavimams, kad viršutinis asfaltbetonio dangos sluoksnis turi būti MA 11 N, h = 4,0 cm.
Pirmosios instancijos teismo atliktas specialistų parengtų išvadų vertinimas yra nepakankamai bei netinkamai motyvuotas. Nors ieškovo pateiktos doc. dr. A. V. išvadoje buvo aiškiai konstatuota, kad MA 11 N dangos pakeitimas AC 11 VS gali neužtikrinti esminių statinio reikalavimų (mechaninio patvarumo ir pastovumo), pirmosios instancijos teismas tokią išvadą neteisingai vertino kaip tikimybę, kuri nepagrįsta jokia analize.
Pagal pirkimo sąlygų 2.12 punktą techniniame darbo projekte nurodytą konkrečią medžiagą tiekėjas gali pakeisti analogiška su fizinėmis charakteristikomis ne blogesnėmis už numatytą projekte (pridedant charakteristikų palyginimo lentelę), tačiau UAB „Gunika" pasiūlymas patvirtina, kad tokia charakteristikų palyginimo lentelė nebuvo apskritai pateikta. Todėl ir dėl šios priežasties UAB „Gunika" pasiūlymas negali būti laikomas atitinkančiu pirkimo sąlygų 2.12 punktą.
Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad dėl doc. dr. A. V. išsilavinimo, patirties, kompetencijos, mokslinio darbo patirties, turimų mokslo laipsnių ir nešališkumo (doc. dr. A. V. yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto direktorius), taip pat dėl išvados išsamumo, pagrįstumo ir lyginamosios analizės pirmosios instancijos teismas turėjo remtis doc. dr. A. V. išvada. Pirmosios instancijos teismui nesiremiant šia išvada, teismas privalėjo pasinaudoti aktyviu vaidmeniu viešųjų pirkimų bylose ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus.
Teismų praktikoje yra laikoma, kad, esant esminiams prieštaravimams tarp byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų faktinių duomenų, turinčių esminę reikšmę, nustatant svarbias bylai faktines aplinkybes, ir kai šioms faktinėms aplinkybėms nustatyti būtinos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą, kurio pateikta išvada, nors ir teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, tačiau turi didesnę įrodomąją galią ir yra patikimesnė įrodinėjimo priemonė.
Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo iš viešųjų pirkimų. Pagal CPK 4238 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Pagal CPK 423 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus.
Nurodytos nuostatos įpareigoja teismą sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus būti aktyviam ir, esant reikalui, savo iniciatyva rinkti įrodymus. Viešųjų pirkimų bylos visuomet yra susijusios ir su viešojo intereso apsauga, todėl teismo aktyvus vaidmuo yra būtinas ir dėl visuomenės intereso užtikrinti skaidrias ir teisėtas pirkimų procedūras.
Pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką darytina išvada, kad teismas viešųjų pirkimų bylose, gindamas viešąjį interesą per se, turi imtis aktyvaus vaidmens ir, esant pakankamam pagrindui, siūlyti pateikti bei rinkti įrodymus, kurie padėtų nustatyti bylai svarbias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 4238 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nesilaikė susiformavusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl padarytos nepagrįstos teismo išvados.
Į bylą pateiktas teisėjų kolegijos priimtas įrodymas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. spalio 16 d. raštas Nr. (6.24)2-5550. Šiame rašte pateikta informacija ir duomenys yra reikšmingi nagrinėjamai civilinei bylai. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 5 punktus Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovų ir organizavimo funkcijas, taip pat kontroliuoja, kad valstybinės reikšmės kelius projektuotų, tiestų, statytų, rekonstruotų, taisytų (remontuotų), prižiūrėtų tik asmenys, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Dėl tokio teisinio reguliavimo Lietuvos automobilių kelių direkcija laikytina tinkamu subjektu išvadai dėl mastikos asfalto MA 11 N ir asfaltbetonio AC 11 VS skirtumų pateikti.
Pagal minėtą Lietuvos automobilių kelių direkcijos išvadą asfaltbetonis AC 11 VS negali būti laikomas analogišku arba lygiaverčiu mastikos asfaltui MA 11 N. Išvadoje nurodoma, kad šių dviejų kelių tiekimo produktų charakteristikas reguliuoja du skirtingi Europos Sąjungos standartai, dėl ko šių produktų charakteristikos skiriasi iš esmės, t. y.:
mastikos asfalto (MA) tarpremontinis periodas (ilgaamžiškumas) yra 19-26 metai, kai asfaltbetonio (AC) tarpremontinis periodas (ilgaamžiškumas) yra 12- 18 metų;
mastikos asfaltas (MA) turi papildomą hidroizoliavimo funkciją;
mastikos asfaltas (MA) yra atsparesnis paviršiaus dalelių atplėšimui praslystant ir sukinėjant padangas;
mastikos asfaltas (MA) yra atsparesnis oro sąlygų ir cheminių reagentų poveikiui;
mastikos asfalto (MA) gamybai ir sluoksniams įrengti taikomos kitokios, sudėtingesnės technologijos (pvz., temperatūra siekia iki 230 °C) ir mechanizmai;
mastikos asfaltas (MA) dėl prieš tai išvardintų savybių yra apie 40 % brangesnis už asfaltbetonį (AC);
naudojant mastikos asfaltą (MA) yra galimybė panaudoti ypač kietą 20/30 markės kelių bitumą, ypač didelį iki 28% mikroužpildo kiekį, labai aukštą rišiklio ir rišiklio bei mikroužpildo skiedinėlio minkštėjimo temperatūrą;
mastikos asfalto (MA) sandaros principai ir ypatumai leidžia suprojektuoti, pagaminti mišinius ir pakloti plastinėms deformacijoms labai atsparius sluoksnius;
Vakarų Europoje šio tipo mišiniai naudojami ne tik keliams, bet ir pramoninės paskirties eismo zonoms;
naudoti asfaltbetonį AC 11 VS krovininių automobilių stovėjimo ir perkrovimo aikštelėms, kuriose dar veikia ir statinės apkrovos, yra rizikinga dėl šio tipo mišinio riboto atsparumo plastinėms deformacijoms.
Nurodytas Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštas vienareikšmiškai patvirtina, kad MA 11 N dangos pakeitimas AC 11 VS gali neužtikrinti esminių statinio reikalavimų, o UAB „Gunika" pasiūlymas, kuriuo yra siūlomas asfaltbetonis AC 11 VS vietoje pirkimo sąlygų techniniuose reikalavimuose įtvirtintos nuostatos, kad viršutinis asfaltbetonio dangos sluoksnis turi būti iš mastikos asfalto MA 11 N, negalėjo būti pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas. Tais pačiais argumentais remiantis UAB „Gunika" pasiūlytas gerokai prastesnės kokybės asfaltbetonis AC 11 VS negalėjo būti pripažintas lygiaverte medžiaga mastikos asfaltui MA 11 N (pirkimo sąlygų 2.12 p.).
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. spalio 16 d. raštu Nr. (6.24)2-5550 pateikta išvada paneigia perkančiosios organizacijos nepagrįstus teiginius, jog asfaltbetonis AC 11 VS yra lygiavertė medžiaga mastikos asfaltui MA 11 N, patvirtina nuo pat pretenzijos pateikimo momento ieškovo nuosekliai, pagrįstai išdėstytą poziciją, kad dėl UAB „Gunika" pasiūlytos medžiagos (AC 11 VS) pateiktas pasiūlymas privalėjo būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad į nagrinėjamą civilinę bylą teisėjų kolegijos yra priimtas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. spalio 16 d. raštas Nr. (6.24)2-5550.
Būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado dėl pirmosios instancijos teismo neatliktos pareigos išsamiai ištirti faktines bylos aplinkybes sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus būti aktyviam ir, esant reikalui, savo iniciatyva rinkti įrodymus. Viešųjų pirkimų bylos visuomet yra susijusios ir su viešojo intereso apsauga, todėl teismo aktyvus vaidmuo yra būtinas ir dėl visuomenės intereso užtikrinti skaidrias ir teisėtas pirkimų procedūras.
Pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėtoje civilinėje byloje, gindamas viešąjį interesą per se, turėjo imtis aktyvaus vaidmens ir, esant akivaizdžiai informacijai apie byloje surinktų duomenų apie mastikos asfalto MA 11 N ir asfaltbetonio AC 11 VS skirtumus pasiūlyti pateikti į bylą papildomus įrodymus, kurie padėtų nustatyti, ar šios medžiagos laikytinos lygiavertėmis (pirkimo sąlygų 2.12 p.).
Pirmosios instancijos teismui nesivadovavus CPK 4238 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir nukrypus nuo nurodytos susiformavusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, buvo padarytos nepagrįstos teismo išvados.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos automobilių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. spalio 16 d. raštas Nr. (6.24)2-5550 yra pakankamas įrodymas nustatyti turinčias bylai reikšmės aplinkybes ir skirti ekspertizę apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl UAB „Gunika" pasiūlymo neatitikimo pirkimų sąlygose nurodytų dokumentų formai
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl UAB „Gunika" pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygų 2.3 punktui, konstatavo, kad trečiojo asmens pateiktuose dokumentuose yra nurodyti mato vienetai, kiekiai ir kainos, dėl ko trečiojo asmens pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų 2.3 punktą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.
Pirkimo sąlygų 2.3 punktas nustato: „Kartu su pasiūlymu tiekėjas turi pateikti detalizuotą darbų sąmatą, kuri bus neatskiriama sutarties dalis. (...) Sąmatoje tiekėjo nurodytos darbu vienetu kainos yra nustatytos visam sutarties galiojimo laikotarpiui ir nebus keičiamos. Pasiūlyme ir sąmatoje darbu vienetu kainos bei sumos turi būti nurodytos litais."
Pirkimo sąlygų 2.3 punkte nurodytoje sąlygoje yra tiesiogiai įtvirtintas aiškus ir imperatyvus reikalavimas, kad tiekėjas privalo nurodyti darbų vienetų kainas. Pirkimo dalyvis, būdamas verslininku bei siekdamas dalyvauti didelės vertės viešajame pirkime, rengiant savo pasiūlymą privalo būti rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, t. y. kaip būtų elgęsis bonus paterfamilias.
Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Gunika" pateiktame pasiūlyme (lokalinėje sąmatoje) vienetų kainos nebuvo nurodytos. UAB ,,Gunika“ pateiktame pasiūlyme buvo nurodyti tik šie duomenys: mato vienetas, kiekis, darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai ir visa kaina. Tiek darbo užmokesčio, tiek medžiagų, tiek mechanizmų kaina buvo nurodyta visa, t. y. nebuvo nurodyta vieno atitinkamų darbų vieneto kaina, o tik galutinė kaina.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Nurodyta Viešųjų pirkimų įstatymo norma yra imperatyvi, kuri nesudaro galimybės perkančiajai organizacijai pasirinkti dėl galimybės atmesti arba neatmesti pasiūlymo. Viešųjų pirkimų teisinių santykių reglamentavimo ypatumas yra tas, kad čia dominuoja viešajai teisei būdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, t.y. vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos.
Pagal pirkimo sąlygų 12.4.1 punktą komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, tiekėjų siūlomi darbai neatitinka techninio darbo projekto reikalavimų. Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvus 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas, tiek pirkimo sąlygų 12.4.1 punktas nustato, kad tiekėjas turi pareigą pateikti tiksliai pirkimo dokumentus atitinkantį pasiūlymą, o jeigu pasiūlymas pirkimo dokumentų neatitinka - toks pasiūlymas turi būti atmestas.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinant AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. birželio 8 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo pripažinimo tuo pagrindu, kad UAB ,,Gunika“ pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų ir atmestinas, tokiu būdu kartu tenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl UAB ,,Gunika“ pasiūlymo pripažinimo neatitinkančiu pirkimo sąlygų ir atmetimo, t. y. ieškinys tenkinamas visiškai. Todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti, kad UAB ,,Gunika“ pasiūlymas pripažįstamas neatitinkančiu pirkimo sąlygų ir atmetamas, nereikia. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas ir perkančioji organizacija dėl aukščiau nurodytų aplinkybių turi iš naujo nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėtoją be UAB ,,Gunika“ pasiūlymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 2000 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti visiškai. Panaikinti atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. birželio 8 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo pripažinimo supaprastintu skelbiamų derybų DK PGS Nr. 12-29 būdu Panerių geležinkelio stoties prekių kiemo nuotekų valymo ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbų pirkime, pirkimo Nr. 119869.
Įpareigoti atsakovą akcinę bendrovę ,,Lietuvos geležinkeliai“ iš naujo sudaryti Panerių geležinkelio stoties kiemo nuotekų valymo ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbų pirkime, pirkimo Nr. 119869, pasiūlymų eilę.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ akcinei bendrovei ,,Eurovia Lietuva“ 2000 Lt (du tūkstančius) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Dalia Vasarienė
Vigintas Višinskis