Administracinė byla Nr. eA-3296-662/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04387-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. C. (E. C.) ir N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. C. (E. C.) ir N. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai E. C. ir N. B. (toliau – ir pareiškėjai) 2016 m. lapkričio 9 d. teismui pateikė skundą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1468(00825, 00826) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“.
Pareiškėjų teigimu, ginčijamame sprendime klaidingai nurodyta, jog E. C., kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Edgarma“ (toliau – ir Bendrovė) vadovo ir akcininko, kuriam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė buvo ne mažesnė nei 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo, atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką – ne vadovauti Bendrovei, o gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje. Pareiškėjų nuomone, atsakovui pateikti išsamūs paaiškinimai apie Bendrovės veiklą, šią veiklą patvirtinantys dokumentai (veiklos sutartys, sąskaitos-faktūros, banko sąskaitos išrašai), bet jis į juos neįsigilino. Be to, Departamento darbuotojai pareikalavus pateikti papildomą sutartį su kompanija „Pinkstergement HvG“, kuri buvo atlikusi kelis pavedimus, ši sutartis nebuvo pateikta dėl objektyvių priežasčių. Departamentui paaiškinta, kad ne dėl kiekvieno atliekamo darbo sudaroma sutartis su klientais, kartais tai buvo atskiri pavieniai darbai, dėl kurių šalys susitardavo žodžiu. E. C. sudarytos sutartys, pateiktos patikrinimo metu, buvo galiojančios, teisme nei Departamentas, nei kiti galbūt suinteresuoti asmenys jų galiojimo ar pagrįstumo nenuginčijo. Ginčijamame sprendime pateikta vieno asmens, t. y. šį sprendimą surašiusio specialisto, nuomonė dėl galimų sutarčių sudarymo aplinkybių ir vertinimas dėl galbūt fiktyvių sandorių sudarymo.
Pareiškėjai paaiškino, kad E. C. įsteigė juridinį asmenį, siekdamas užsiimti teisėta veikla Lietuvoje ir užsienyje. Didelė dalis atsiskaitymų buvo gaunami iš užsienio šalių, kadangi Bendrovė bendradarbiavo su ten įsisteigusiais juridiniais asmenimis. Bendrovė užsiėmė įvairia veikla, pavyzdžiui, prekyba kava, statybinių medžiagų prekybiniu tarpininkavimu, labdaringa veikla, ieškant labdaros fondų užsienyje, psichologinės pagalbos teikimu, – teisės aktai to nedraudė. Bendrovė tvarkingai ir laiku mokėjo mokesčius, veiklos vykdymui įkurtos 4 darbo vietos, ateityje planuojamas ir tolimesnis veiklos vykdymas, priklausomai nuo Bendrovės vadovo ir akcininko galimybių būti Lietuvoje, kurias atsakovas, priėmęs ginčijamą sprendimą, ketino apriboti. Įsiteisėjus šiam sprendimui, pareiškėjai praras galimybę būti Lietuvoje ir užsiimti verslu, taip pat dar 1 metus negalės pateikti prašymo dėl galimybės užsiimti verslu ir tuo pagrindu būti Lietuvoje, per šį laikotarpį nutrūks užmegzti verslo santykiai, sudarytos sutartys bus nutrauktos, darbuotojai bus atleisti iš darbo, Bendrovė nebemokės mokesčių valstybei ir tai sukels kitų neigiamų pasekmių tiek pareiškėjams, tiek tretiesiems asmenims, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai buvo susiję su pareiškėjais.
Pareiškėjai akcentavo, kad Departamento prašymu Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atliko patikrinimą, kurio metu pareiškėjai nepateikė visos turimos informacijos ir prašomos dokumentacijos, dėl ko susidarytas klaidingas įspūdis apie galbūt nevykdomą veiklą. Pareiškėjai paaiškino, jog visi Inspekcijos reikalauti dokumentai saugoti buhalterijoje, už buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakingas V. P., tai iš esmės patvirtino ir Inspekcija atsakyme Departamentui. Paskirtas asmuo dėl nežinomų priežasčių dokumentų nepateikė. V. P. iki šiol nepateikė paaiškinimų, kodėl minėtų veiksmų neatliko, neatsakė į telefono skambučius ir elektroninius laiškus. E. C. sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, pagal kurią pradėta tvarkyti Bendrovės buhalterija. Pažymėtina, kad jis neturėjo galimybės užtikrinti dokumentų pateikimo laiku, nes atsakingas asmuo tiriamuoju laikotarpiu buvo dingęs. Darbuotojai neatvyko pas Inspekcijos specialistę pateikti paaiškinimų, nes toks reikalavimas jokiomis formomis nebuvo išreikštas, o apie jį pareiškėjai sužinojo tik gavę ginčijamą sprendimą.
Pareiškėjų nuomone, Departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, privalėjo pakartotinai apklausti E. C. dėl abejones sukėlusių aplinkybių bei suteikti galimybę pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ar kitus įrodymus. Departamentas, nesuteikdamas E. C. galimybės pateikti papildomus paaiškinimus, netinkamai aiškindamas teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neteisingai vertino pateiktus dokumentus ir dėl to padarė klaidingas išvadas.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad E. C. 2016 m. sausio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 2016 m. vasario 10 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi 2 metams. Departamentas, konstatavęs, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti šį leidimą, neatitiko tikrovės, ginčijamu 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą.
Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas, pateikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, deklaravo, kad užsiėmė ir ketino toliau užsiimti teisėta veikla, buvo UAB „Edgarma“ akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų nominalioji vertė buvo ne mažesnė nei 1/3 jos įstatinio kapitalo, taip pat buvo Bendrovės direktorius. Su prašymu pateiktame Bendrovės veiklos aprašyme nurodyta, kad Bendrovė buvo sudariusi sutartis su paramos fondais Nyderlanduose „Stichting Elim“ ir „Stichting Calling“. Pagal šias paslaugų teikimo sutartis, Bendrovė teikė „veiklos administravimo paslaugas“, bet pagal sąskaitą-faktūrą buvo apmokėta už konsultavimo paslaugas, Bendrovės 2016 m. sausio 15 d. veiklos aprašyme nurodyta, kad „Stichting Calling“ ir „Stichting Elim“ buvo Nyderlandų paramos fondai, su kuriais sudarytos sutartys dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, tačiau E. C. 2016 m. birželio 2 d. apklausos metu teigė, kad minėtoms įmonėms padėdavo surasti rėmėjus ir partnerius.
Atsakovo teigimu, su Bendrovės 2016 m. sausio 15 d. veiklos aprašymu Departamentui pateiktos veiklos sutartys su UAB „Gagsa“ (2014 m. gruodžio 2 d.), UAB „Odefa“ (2014 m. gruodžio 9 d.) ir UAB „Transportima“ (2014 m. gruodžio 29 d.), pinigų priėmimo kvitai. Visose pateiktose sutartyse nurodyta, kad UAB „Edgarma“ bendrovėms teikė konsultavimo paslaugas: Lietuvos rinkos ir marketingo tyrimai, verslo organizavimas Lietuvos rinkoje ir kita konsultacinė veikla. Atsakovo vertinimu, šiuose dokumentuose nurodyta veikla apibūdinta labai plačiai ir nekonkrečiai, jie nepatvirtino realios Bendrovės veiklos vykdymo, o E. C. pats niekada neįvardijo, kad Bendrovė teikė rinkos ir marketingo tyrimų paslaugas. Be to, pateiktos sutartys sudarytos su įmonėmis, kurių direktoriai – Armėnijos Respublikos piliečiai, šiuo metu neturintys leidimų gyventi Lietuvoje (P. M. (P. M.) leidimas galiojo iki 2015 m. rugpjūčio 29 d., G. K. (G. K.) – iki 2015 m. liepos 15 d., A. G. (A. G.) – iki 2015 m. liepos 24 d.), todėl Departamentui kilo įtarimų, kad sutartys sudarytos tik formaliai, siekiant įrodyti Bendrovės veiklą. Kitam Bendrovės akcininkui Armėnijos Respublikos piliečiui G. K. (G. K.) Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad buvo rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, 2016 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi. Pastebėtina ir tai, kad UAB „Gagsa“, UAB „Transportima“ ir UAB „Edgarma“ minėtų sutarčių pasirašymo metu buvo registruotos tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini).
Atsakovas paaiškino, kad, siekiant patikrinti Bendrovės veiklą, nuo 2016 m. gegužės 26 d. buvo atliekamas išsamus tyrimas. E. C. 2016 m. birželio 2 d. Departamentui pateikė papildomus dokumentus dėl Bendrovės veiklos: Bendrovės banko sąskaitos išrašą, 2015 m. rugsėjo 1 d. sutartį su UAB „MT Invest Group Baltic“ (įmonės direktorius – V. P., kuris buvo ir Bendrovės buhalteris), pagal kurią Bendrovė įsipareigojo teikti klientų paieškos paslaugas Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Armėnijos teritorijose už 800 Eur per mėn. atlygį; 2014 m. gegužės 15 d. sutartį su Nyderlandų fondu „Stichting Elim“, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo fondui teikti veiklos administravimo paslaugas; 2014 m. gegužės 15 d. paslaugų teikimo sutartį su Nyderlandų fondu „Stichting Calling“, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo fondui teikti veiklos administravimo paslaugas; 2016 m. birželio 1 d. Bendrovės veiklos aprašymą, kuriame nurodyta, kad Bendrovė vykdė veiklą su: minėtais Nyderlandų fondais, kuriems teikė tarpininkavimo paslaugas, ir UAB „MT Invest Group Baltic“, kuriai ieškojo klientų. Atsakovas įtarė, kad už taip įvardyto sutarties su UAB „MT Invest Group Baltic“ dalyko iš tikrųjų glūdėjo susitarimas, kad E. C. ieškodavo užsieniečių, kurie domėjosi atvykimu į Lietuvos Respubliką teisėtos veiklos pagrindu, o tuomet juos perduodavo V. P., kuris rūpinosi dokumentų įforminimu ir kitais formalumais, kad užsieniečiai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas ir jiems būtų išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal atskirą Departamento prašymą, kadangi iš pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog UAB „Edgarma“ gavo įplaukas iš Nyderlandų įmonės „Pinkstergemeente HvG“, E. C. 2016 m. birželio 15 d. pateikė 2016 m. birželio 14 d. Utrechte sudarytą konsultavimo paslaugų teikimo sutartį su „Pinkstergemeente HvG“, pagal kurią Bendrovė nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. liepos 31 d. turėjo teikti Lietuvos rinkos ir marketingo tyrimų, verslo organizavimo Lietuvos rinkoje ir kitas konsultacines paslaugas. Departamento specialistas, pastebėjęs, kad pastaroji sutartis sudaryta viena diena prieš jos pateikimą ir dar už praėjusį laikotarpį, prašė E. C. pateikti paaiškinimą, kodėl pateikta sutartis sudaryta už praėjusį laikotarpį, tačiau šis nieko nepaaiškino, o kitą dieną elektroniniu paštu Departamentui atsiuntė, kaip jis pats nurodė, „teisingą sutartį“, kurioje sutarties galiojimo laikotarpis pakeistas į 2016 m. birželio 14 d. – 2018 m. liepos 31 d. Pažymėtina, kad ši sutartis buvo sudaryta 2016 m. birželio 14 d. (t. y. tik po Departamento prašymo paaiškinti, kokiu pagrindu gautos pajamos iš bendrovės „Pinkstergemeente HvG“), Utrechte, o 2016 m. birželio 16 d. pateikta Departamentui, todėl kilo abejonių dėl šios sutarties tikrumo. Įvertinus išvardytų aplinkybių visumą, Departamentui tik dar labiau sustiprėjo įtarimai, kad Bendrovės dokumentai tvarkomi atmestinai, nesilaikant reikalavimų, teikiami ne tikrovę atitinkantys duomenys, o duomenys, kurie pagrįstų pinigų judėjimą tarp įmonių ir E. C. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebūtų panaikintas. 2016 m. birželio 16 d., Departamentui toliau aiškinantis, kokią veiklą vykdė Bendrovė su „Pinkstergemeente HvG“, E. C. paaiškino, kad UAB „Edgarma“ iki 2016 m. birželio 14 d. nebuvo sudariusi sutarties su minėta Nyderlandų bendrove, iki to laiko atsiskaitymai buvo įforminami sąskaitose faktūrose. Šie teiginiai vertintini kritiškai, nes, pavyzdžiui, pagal 2016 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0000008, už Europos–Armėnijos konferencijos organizavimą ir administracines paslaugas Bendrovė gavo 2 500 Eur, o, vadovaujantis verslo logika, užsakymai už tokias sumas, ypač oficialių renginių užsakymai, neatliekami vadovaujantis vien tik žodiniu susitarimu, rašytinėje sutartyje neaptariant darbų atlikimo terminų ir pan.
Atsakovas pažymėjo, kad, pagal sąskaitas faktūras, Bendrovė įmonei „Pinkstergemeente“ teikė konsultavimo paslaugas, tačiau iš 2016 m. birželio 14 d. sutarties matyti, kad sutarties dalykas buvo Lietuvos rinkos ir marketingo tyrimai, verslo organizavimas Lietuvos rinkoje. Departamentui paprašius detalizuoti, E. C. nurodė, kad 2016 m. vasario 8 d. sąskaita faktūra išrašyta „už kliento atvykimo į Vilnių paslaugas“ (neaišku, ką konkrečiai Bendrovė pardavė „Pinkstergemeente“); 2016 m. kovo 3 d. – „už lietuviškų suvenyrų pristatymą“ (neaišku, kaip susijusios konsultavimo paslaugos su lietuviškų suvenyru pristatymu, kur Bendrovė pristatė tuos suvenyrus ir pan.); 2016 m. kovo 22 d. – „už Europos ir Armėnijos konferenciją. UAB „Edgarma“ buvo organizatorius. Įmonė organizavo jaunimo iš Baltijos šalių, Prancūzijos, Nyderlandų pervežimą transportu į Belgiją. Mano įmonė konferencijos metu aprūpino jaunimą lietuviškais produktais (kanceliarinės prekės, produktai)“ (nesutapimai su pateiktais dokumentais, paaiškinimais, nesuprantama, kodėl įmonei, kuriai teiktos konsultavimo paslaugos, buvo organizuojamos konferencijos, vykdomos transportavimo ir kitos paslaugos).
Atsakovas teigė, kad 2016 m. birželio 2 d. E. C. buvo apklaustas raštu. Departamentas 2016 m. birželio 29 d. kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydamas atlikti Bendrovės patikrinimą jos registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė šiuo adresu veiklos nevykdė, o vėliau, apklausus visus Bendrovės darbuotojus, paaiškėjo, kad darbuotojai šiuo adresu niekada nesilankė, o darbo užmokesčio nuvykdavo atsiimti adresu (duomenys neskelbtini), kur dirbo Bendrovės buhalteriją tvarkęs V. P. Migracijos valdyba 2016 m. liepos mėn. viduryje apklausė visus Bendrovės darbuotojus, taip pat ir E. C., kuris dėl Bendrovės veiklos raštu buvo apklaustas dar kartą 2016 m. liepos 20 d.
Atsakovas nurodė, kad po Migracijos valdybos pateiktos atliktų apklausų medžiagos kilo dar daugiau įtarimų dėl Bendrovės veiklos, todėl 2016 m. rugsėjo 8 d. jis kreipėsi į Inspekciją, prašydamas atlikti Bendrovės patikrinimą. Inspekcija nusiuntė nurodymą E. C., kaip Bendrovės direktoriui, kad jis iki 2016 m. rugsėjo 26 d. pateiktų paaiškinimą dėl darbuotojų darbo vietos, pobūdžio, pateiktų darbuotojų darbo sutartis, 2016 m. balandžio – rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, 2016 m. balandžio – rugsėjo mėn. darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus bei paaiškinimus, darbuotojų darbo grafikus. E. C. telefonu susisiekė su Inspekcija ir pranešė, kad negalėjo atvykti ir pateikti dokumentus kartu su paaiškinimais, nes buvo išvykęs iš Lietuvos, ir informavo, kad įgalios tai padaryti Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę. Po 2016 m. rugsėjo 28 d. pakartotinio nurodymo E. C. atvykti į Inspekciją išsiuntimo niekas iš Bendrovės atstovų iki 2016 m. spalio 6 d. neatvyko ir dokumentų nepateikė. Asmuo, prisistatęs V., 2016 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu pateikė tik 2016 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, darbuotojų darbo sutartis ir 2016 m. balandžio – liepos mėn. darbo užmokesčio apskaičiavimų-išskaičiavimų žiniaraščius bei elektroniniu laišku paaiškino, kad Bendrovės tikslas buvo „uždirbti pelno bei įmonės savininkams gyventi Lietuvoje, vystyti tarptautinius santykius. <...> Šiuo metu įmonė teikia rėmėjų ir partnerių paieškos paslaugas, produktų pristatymo paslaugas, jaunimo bendradarbiavimo organizavimo bei planuoja prekybos operacijas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos“.
Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjai, skunde paaiškindami, kodėl nebuvo geranoriškai bendradarbiauta su Inspekcija, visą atsakomybę dėl nepateiktų dokumentų perkėlė V. P., tačiau tokie paaiškinimai atmestini, nes Inspekcija kreipėsi ne į Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį, o į patį E. C., Bendrovės direktorių, su nurodymu pateikti dokumentus bei reikiamus paaiškinimus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį, įmonės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl būtent E. C. atsakė už reikiamų dokumentų pateikimą kompetentingoms institucijoms. Atsakovo nuomone, tokia situacija sukėlė pagrįstų įtarimų, jog Bendrovės dokumentai buvo tvarkomi ne pagal teisės aktų reikalavimus, siekta nuslėpti reikšmingą informaciją.
Atsakovas nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus, nes, kaip minėta, E. C. nuo 2016 m. gegužės mėn. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (2016 m. spalio 24 d.) daug kartų galėjo pateikti paaiškinimus: 2016 m. birželio 2 d. E. C. raštu apklaustas dėl UAB „Edgarma“ veiklos; visą 2016 m. birželio mėn. vyko aktyvus susirašinėjimas tarp Departamento specialisto ir E. C., prašyta pateikti papildomas sutartis, paaiškinti, už kokias prekes ar paslaugas Bendrovė gavo įplaukas ir pan.; nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. Migracijos valdyba atliko Bendrovės patikrinimą, tyrimas apėmė Bendrovės darbuotojų apklausas, o E. C. apklausa raštu dėl Bendrovės veiklos įvyko 2016 m. liepos 20 d.; nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. spalio 12 d. Inspekcija atliko Bendrovės patikrinimą. E. C. pateikdavo nekonkrečius, formalius paaiškinimus arba jų visai nepateikė (Inspekcijos patikrinimo atveju), todėl būtent jis turėjo prisiimti atsakomybę už netinkamą teisės išreikšti savo požiūrį įgyvendinimą.
Atsakovo vertinimu, sutartys tarp įmonių buvo sudarytos formaliai, siekiant įrodyti Bendrovės veiklos vykdymą, Bendrovės veikla apibūdinta plačiai ir nekonkrečiai, E. C. pateikti dokumentai neinformatyvūs, nepatvirtino realios Bendrovės veiklos vykdymo. Be to, E. C. skirtingai nurodė Bendrovės veiklos pobūdį: 2016 m. birželio 2 d. apklausos metu, kalbėdamas apie įsipareigojimus „Stichting Elim“, nurodė, jog su 2 restoranais jau sutarta, kad jie pirks kavą „Sila“, tačiau pažymėjo, kad sutartis su „Stichting Elim“ sudaryta dėl veiklos administravimo paslaugų, o ne dėl kavos pristatymų ir pardavimų; 2016 m. liepos 20 d. apklausos metu pradėjo teikti parodymus ir apie tai, kad Bendrovė „teikia verslo konsultacijas, t. y. teikia statybos bendrovėms konsultacijas dėl nerūdijančio plieno Latvijoje, Estijoje. Taip pat įmonė ieško klientų, pardavinėja kavą „Sila“ iš Tailando, net reklamuojame kavą. Taip pat su darbuotoja N. L. renkame psichologinę medžiagą, ją analizuojame bei siūlome rusiškai kalbančiam jaunimui, kaip organizuoti jaunimo susirinkimus“. Tuo tarpu iš pateiktų sutarčių ir dokumentų matyti, kad E. C. deklaruojama veikla buvo ypač glaudžiai susijusi su Nyderlandų fondais.
Atsakovas pastebėjo ir tai, jog, 2016 m. birželio 2 d. apklausos metu paprašytas paaiškinti apie darbuotojus ir jų funkcijas, E. C. abstrakčiai atsakė, kad darbuotojai „padeda su administraciniais reikalais, dokumentų vertimais ir bendravimu su klientais“, tačiau nedetalizavo, kokios tiksliai buvo kiekvieno darbuotojo funkcijos, o 3 įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai savo darbo pobūdį ir Bendrovės veiklą taip pat nurodė skirtingai. Darbuotoja (pardavimų vadybininkė) V. M. apklausos metu nurodė, kad Bendrovės veikla – kavos pardavimas, o jos darbo funkcijos – ieškoti klientų, tą ji darė telefonu arba per pažįstamus, internetu nesinaudojo. V. M. teigė, kad Bendrovė prekiavo kava iš Malaizijos, ne iš Tailando. Taigi, dar vienas nesutapimas, nors Bendrovės direktorius turėtų žinoti, kokios šalies kavą reklamavo ir bandė parduoti. Darbuotojas (pardavimų vadybininkas) A. A. (A. A.) nurodė, kad pagrindinė Bendrovės veikla – užsiimti nerūdijančiu plienu, kitos paslaugos neteikiamos. A. A. naujų klientų ieškojo per pažįstamus, internetu nesinaudojo, dirbo namie, kitų Bendrovės darbuotojų nepažinojo. Darbuotoja (pardavimų vadybininkė) N. L. apklausos metu nurodė, kad jos pagrindinė darbo funkcija – problemiško jaunimo rinkimas (paieškos internete), psichologinės pagalbos siūlymas, susitikimų organizavimas su Bendrovės direktoriumi E. C., kuris jiems vedė psichologines paskaitas, teikė psichologines konsultacijas, medžiagą problemiškam jaunimui. Atsakovui nebuvo aišku, kaip pardavimų vadybininkai galėjo dirbti iš namų, du iš jų – nesinaudodami internetu, o trečiosios pagrindinis darbas buvo ieškoti problemiško jaunimo, nors Bendrovė užsiėmė verslo konsultacijomis. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, atsakovas darė išvadą, kad E. C. pateikti duomenys neatitiko tikrovės. Tai reiškė, kad E. C. atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas buvo ne vadovauti UAB „Edgarma“, o gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje (tikėtina – Nyderlandų karalystėje).
Atsakovas paaiškino, kad N. B. 2016 m. gegužės 3 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad buvo pateikti duomenys, jog N. B. nuo 2016 m. balandžio 29 d. buvo E. C. sutuoktinė, 2016 m. liepos 1 d. nusprendė jai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iki 2018 m. kovo 26 d., t. y. kol galios jos sutuoktinio E. C. leidimas. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad E. C. 2016 m. spalio 24 d. nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ginčijamu sprendimu panaikino ir N. B. išduotą leidimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjų E. C. ir N. B. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad E. C. tuo pagrindu, kad užsiėmė ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2016 m. sausio 15 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams bendra tvarka, be kita ko, nurodydamas, jog: UAB „Edgarma“ ketino dirbti ir užsiimti teisėta veikla, jis buvo šios bendrovės direktorius, Bendrovės adresas: (duomenys neskelbtini) (žr., pvz., valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro 2016 m. sausio 15 d. išplėstinį išrašą), tel. Nr. (duomenys neskelbtini); lėšos, skirtos gyvenimui Lietuvoje – atlyginimas iš UAB „Edgarma“; pranešimą apie priimtą sprendimą nurodė siųsti gyvenamosios / buvimo vietos adresu Lietuvoje ir el. paštu (duomenys neskelbtini). E. C. kartu pateikė 2014 m. balandžio 2 d. darbo sutartį Nr. 1, pagal kurią jis įdarbintas Bendrovės direktoriumi už 1 000 Lt (289,62 Eur) atlyginimą per mėnesį, nuo 2014 m. spalio 1 d. – 1 035 Lt (299,76 Eur), nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. nurodyta, kad atlyginimas – Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga; 2015 m. birželio 30 d. darbo sutartis su pardavimų vadybininkais V. M., A. A. ir N. L., Bendrovės veiklos aprašymą ir balansą, pelno mokesčio deklaraciją, veiklos dokumentus.
Bendrovė buvo sudariusi sutartis, be kita ko, su šiomis įmonėmis: 2014 m. gegužės 15 d. paslaugų teikimo sutartys su „Stichting Elim“ ir „Stichting Calling“, pagal kurias Bendrovė klientams teikė administravimo paslaugas; 2014 m. gruodžio 2 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartis su UAB „Gagsa“, pagal kurią Bendrovė klientui teikė konsultavimo paslaugas (Lietuvos rinkos ir marketingo tyrimai, verslo organizavimas Lietuvos rinkoje ir kita konsultacinė veikla); 2014 m. gruodžio 9 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartis su UAB „Odefa“, pagal kurią Bendrovė klientui teikė konsultavimo paslaugas (Lietuvos rinkos ir marketingo tyrimai, verslo organizavimas Lietuvos rinkoje ir kita konsultacinė veikla); 2014 m. gruodžio 29 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartis su UAB „Transportima“, pagal kurią Bendrovė klientui teikė konsultavimo paslaugas (Lietuvos rinkos ir marketingo tyrimai, verslo organizavimas Lietuvos rinkoje ir kita konsultacinė veikla); 2015 m. rugsėjo 1 d. paslaugų teikimo sutartis su UAB „MT Invest Group Baltic“ (vadovas – V. P.), pagal kurią Bendrovė klientui teikė klientų paieškos paslaugas Rusijos Federacijos, Ukrainos, Gruzijos ir Armėnijos teritorijose.
2016 m. sausio 15 d. Bendrovės 2015 m. veiklos aprašyme nurodyta: Bendrovė per praėjusius finansinius metus vykdė užsienio įmonių konsultacines tarpininkavimo paslaugas, gavo 13 655 Eur pajamų; šiuo metu prie Bendrovės prisijungė G. K., kuris turimomis pažintimis, žiniomis ir darbais didins Bendrovės našumą ir plės veiklą, vystys verslą; Bendrovės nuosavas kapitalas – 42 757 Eur, dar nesuformuota pelno mokesčio deklaracija, tačiau tikėtina, kad 2015 m. Bendrovė gavo pelno; Bendrovė įsteigta siekiant užsiimti teisėta veikla, todėl nuo jos akcininko ir vadovo atvykimo į Lietuvą priklausė pradėti vykdyti tikslai ir uždaviniai; Bendrovė buvo sudariusi sutartis su paramos fondais Nyderlanduose „Stichting Elim“ ir „Stichting Calling“ dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ieškojo rėmėjų ir tarpininkų, kurie norėtų prisidėti prie šių fondų veiklos, šie labdaros fondai garsūs Europoje; Bendrovė buvo sudariusi veiklos sutartis su UAB „Gagsa“, UAB „Odefa“, UAB „Transportima“, šios bendrovės ir minėti 2 fondai – pastovūs Bendrovės klientai, atnešantys reguliarių pajamų, nes šiems klientams išrašomos sąskaitos faktūros, kurias jie apmoka.
Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą pakeisti E. C. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams. Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. (15/4-7) 10K-6819 Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus prašė, praėjus 5–6 mėn. po leidimo išdavimo pareiškėjui, patikrinti, ar tikrai Bendrovėje visą darbo laiką dirbo ne mažiau nei 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, ar Bendrovė vykdė veiklą.
N. B. tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyveno jos sutuoktinis E. C. (2016 m. balandžio 29 d. santuokos liudijimas, AA Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. gegužės 3 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirašytinai patvirtino, kad už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, nagrinėdamas N. B. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, 2016 m. gegužės 26 d. kvietime Nr. (15/4-7) 10K-20946 kvietė E. C. iki 2016 m. birželio 2 d. asmeniškai atvykti ir pateikti Bendrovės veiklą patvirtinančius dokumentus (ūkinę-komercinę veiklą patvirtinančias sutartis, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, patalpų nuomos sutartis ir ar pan.); 2016 m. birželio 10 d. kvietime Nr. (15/4-7) 10K-22906 kvietė E. C. iki 2016 m. birželio 23 d. atvykti ir pateikti Bendrovės veiklą su „Pinkstergemeente HvG“ patvirtinančius dokumentus (sutartis).
2016 m. birželio 1 d. Bendrovės 2015 m. veiklos aprašyme, be kita ko, nurodyta: Bendrovė 2015 m. gavo 13 655 Eur pajamų; Bendrovė įsteigta siekiant užsiimti teisėta veikla, todėl nuo jos akcininko ir vadovo atvykimo į Lietuvą priklausė pradėti vykdyti tikslai ir uždaviniai; Bendrovė buvo sudariusi sutartis su paramos fondais Nyderlanduose „Stichting Elim“ ir „Stichting Calling“ dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ieškojo rėmėjų ir tarpininkų, kurie norėtų prisidėti prie šių fondų veiklos, šie labdaros fondai garsūs Europoje; Bendrovė buvo sudariusi veiklos sutartį su UAB „MT Invest Group Baltic“ (klientų paieškos sutartis); už Bendrovės teikiamas paslaugas klientai atsiskaitė banko pavedimais ir grynaisiais pinigais, tai patvirtino banko išrašas; Bendrovė veiklą vykdė adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gaunama korespondencija, priimami klientai ir kt., Bendrovės veiklos dokumentacija saugoma buhalterijoje, adresu (duomenys neskelbtini), šiose patalpose Bendrovei leidžiama naudotis kabinetu, susitikti su klientais, saugoti dokumentus.
2016 m. birželio 2 d. apklausos metu E. C., be kita ko, nurodė: Bendrovės adresas – (duomenys neskelbtini), ten jis gyveno ir dirbo; jo buhalteris – V. P., dirbo adresu (duomenys neskelbtini); jo darbuotojai A. A. ((duomenys neskelbtini)), V. M. ((duomenys neskelbtini)), N. L. ((duomenys neskelbtini)) padėjo su administraciniais reikalais, dokumentų vertimais ir bendravimu su klientais; jis savo klientų kol kas ieškojo reklaminiuose tinklalapiuose, buvo atvejų, kai jie apie E. C. pasakojo kitiems ir jie taip jį surado, porą kartų jis kėlė reklamas į interneto svetainę (Merojax.gov.org); E. C. pirmaisiais metais studijavo rinką Lietuvoje, Baltijos šalyse, planavo būti tarpininku Eurozonoje, Lietuvoje ir Rusijoje, bandyti tiekti autodetales; antraisiais metais surado įmones, su kuriomis pasirašė sutartis „Elim“ ((duomenys neskelbtini), direktorius – G. v. d. B.), „Calling Voice“, „MT Invest Group Baltic“; trečiaisiais metais norėjo ir planavo sukurti interneto svetainę, kad daugelis sužinotų apie Bendrovę; E. C. planavo nupirkti namą, kuriame gyvens ir dirbs; taip pat planavo pasirašyti naujas sutartis ir išplėsti veiklą (priimti naujus darbuotojus); įmonė „Elim“ užsiėmė kavos „Sila“ prekyba visoje Europoje, E. C. buvo jų atstovas Lietuvoje; įmonė „Elim“ kavą atsiveždavo iš Tailando, ji buvo 100 proc. ekologiška, pelną jie naudojo labdaros tikslais, padėjo vystyti trečiąsias valstybes, turėjo ir projektų Pakistane, ten rėmė mokyklas, Indijoje padėjo apmokyti neraštingus žmones; E. C. siūlė jiems paslaugas – surasti klientus, taip pat pristatyti produktą Lietuvoje ir Baltijos šalyse, 2 restoranai jau sutiko nupirkti jų prekes; įmonė „Callig Voice“ ((duomenys neskelbtini), direktorius – G. K.) organizavo pagalbą benamiams vaikams Armėnijoje, Giumri mieste, jie mokė vaikus piešti, groti muzikiniais instrumentais, juos maitino ir aprengė, o E. C. padėjo jiems surasti rėmėjus ir partnerius, pavyko surasti 10 rėmėjų.
E. C., atsakydamas į el. paštu pateiktus klausimus (kokiu pagrindu buvo atlikti „Pinkstergemeente HvG“ pervedimai į Bendrovės sąskaitą 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. kovo 22 d., už kokias paslaugas, ar buvo sutartis), 2016 m. birželio 17 d. el. paštu paaiškino, jog šiais pervedimais „Pinkstergemeente HvG“ atsiskaitė: 2016 m. vasario 28 d. 200 Eur už kliento atvykimo į Vilnių paslaugas, 2016 m. kovo 3 d. 85 Eur už lietuviškų suvenyrų pristatymą, 2016 m. kovo 22 d. 2 500 Eur už Europos–Armėnijos konferenciją, kurią organizavo Bendrovė, Bendrovė taip pat organizavo jaunimo iš Baltijos šalių (Vilnius, Ryga), Prancūzijos, Nyderlandų pervežimą transportu į Belgiją, o konferencijos metu aprūpino jaunimą lietuviškais produktais (kanceliarinės prekės, produktai); Bendrovė neturėjo sutarties su „Pinkstergemeente HvG“ iki 2016 m. birželio 14 d., dirbo pagal sąskaitą faktūrą. E. C. Departamentui pateikė dvi 2016 m. birželio 14 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartis su „Pinkstergemeente HvG“, pagal kurias Bendrovė įsipareigojo klientui teikti konsultavimo paslaugas (Lietuvos rinkos ir marketingo tyrimai, verslo organizavimas Lietuvos rinkoje ir kita konsultacinė veikla), tačiau anksčiau pateiktoje sutartyje jos galiojimas nurodytas 2015 m. sausio 2 d. – 2015 m. liepos 31 d., vėliau pateiktoje – 2016 m. birželio 14 d. – 2018 m. liepos 31 d.
Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. (15/4-7) 10K-25755 Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus prašė: nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), ir patikrinti, ar Bendrovė vykdė veiklą šiuo adresu, ar kitu; apklausti Bendrovės darbuotojus N. L., V. M., A. A. apie įdarbinimo sąlygas, Bendrovės strategiją, teikiamas paslaugas; išsikviesti E. C., paprašyti, kad užpildytų apklausos lapus dėl Bendrovės veiklos, jį apklausti, siekiant nustatyti, kokios verslo konsultacijos teikiamos, kokiomis prekėmis Bendrovė prekiavo, paprašyti, kad E. C. pateiktų Bendrovės ūkinę-komercinę veiklą patvirtinančias sutartis; apie patikrinimo rezultatus pranešti iki 2016 m. liepos 21 d.
Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą išduoti N. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2018 m. kovo 26 d., t. y. kol galios jos sutuoktinio leidimas.
Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnė 2016 m. liepos 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-33829, be kita ko, nurodė, jog, 2016 m. liepos 12 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), turint tikslą patikrinti Bendrovės veiklą, nustatyta, kad Bendrovės iškabos nebuvo, UAB „Magnolija“ direktoriaus padėjėjas paaiškino, kad Bendrovė veiklą vykdė, bet kitu adresu, kokiu – tiksliai nurodyti negalėjo, jie buvo davę sutikimą registruoti Bendrovę adresu (duomenys neskelbtini), tačiau sutikimo galiojimo laikas baigėsi 2016 m. birželio 19 d., dėl sutikimo pratęsimo E. C. nesikreipė, šiuo adresu Bendrovė gavo korespondenciją el. paštu, kurią UAB „Magnolija“ persiųsdavo Bendrovei. Patikrinus Bendrovę, nustatyta, kad ji įregistruota 2013 m. gegužės 15 d., registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), joje įdarbinti 3 Lietuvos Respublikos darbuotojai: A. A., N. L., V. M., jie gavo minimalų mėnesinį atlyginimą; minėtiems darbuotojams išsiųsti kvietimai 2016 m. liepos 18 d. atvykti į Migracijos valdybą, E. C. el. paštu išsiųstas kvietimas į Migracijos valdybą atvykti 2016 m. liepos 20 d. 10.00 val.
E. C. 2016 m. liepos 20 d. apklausos Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriuje metu, be kita ko, nurodė (pasirašytinai patvirtino, kad iš jo žodžių užrašyta teisingai): jis buvo Bendrovės direktorius, Bendrovė registruota ir korespondenciją gavo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau būstinės ten nebuvo; patalpos, kur susitikdavo Bendrovės darbuotojai – (duomenys neskelbtini) (3 aukštas), numerio neprisiminė, t. y. ten, kur dirbo Bendrovės buhalteris V. P.; E. C. ieškojo patalpų biurui, jas rado, bet dar derino kainą, biuro situacija paaiškės rugsėjo mėn., dabar turėjo 3 variantus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), patalpas planavo pirkti; Bendrovės iškabos nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) nebuvo; Bendrovėje dirbo 3 darbuotojai, jiems pareiškėjas mokėjo minimalų mėnesinį atlyginimą; Bendrovė teikė verslo konsultacijas, t. y. konsultacijas dėl nerūdijančio plieno Latvijoje, Estijoje, taip pat pardavinėjo kavą „Sila“ iš Tailando, reklamavo kavą Lietuvoje, Latvijoje; su N. L. rinko psichologinę medžiagą, ją analizavo ir siūlė įvairiam rusų kalba kalbančiam jaunimui; Bendrovė pristatė kavą ir ieškojo klientų kompanijai „Stichting Elim“, parduodančiai kavą.
E. C. 2016 m. liepos 20 d. apklausos lape dėl Bendrovės veiklos įrašė ir pasirašytinai patvirtino tokią informaciją: Bendrovė registruota (duomenys neskelbtini), įstatinis kapitalas – 150 000 Lt (14 500 Eur), Bendrovėje buvo 3 akcininkai; Bendrovė užsiėmė konsultacine ir logistikos veikla, siūlė paslaugas įmonėms, kad jos galėtų efektyviai organizuoti savo prekių pardavimą, keltų veiklos efektyvumą, o taip pat konsultavo organizacijas dėl darbo su jaunimu, statybos įmones apie nerūdijantį plieną (kai reikėjo, organizavo pervežimą), Bendrovė turėjo žmones, kurie buvo pakankamai profesionalūs šioje srityje; E. C. kaip direktorius tęsė savo tobulėjimą šioje srityje jau 2 metus ir turėjo pasiekimų, porą kartų buvo Europoje (Estija, Vokietija, Italija), bet 2014 m. nusprendė sukurti verslą Lietuvoje dėl keleto priežasčių: Lietuva buvo viena iš besivystančių šalių, tenkino mokesčiai, nebuvo kalbos barjero, galėjo lengvai bendrauti rusų kalba, verslui tiko geografinė padėtis (Lietuvoje buvo porą kartų, kad išstudijuotų rinką); Bendrovės pagrindinė veikla vykdoma Lietuvoje, bet kartais bendradarbiaujama su partneriais, gyvenančiais kitose Europos šalyse; E. C. buvo Bendrovės direktorius, pagrindinis jo darbas – stebėti Bendrovės plėtrą, surasti įmones, su kuriomis ji bendradarbiaus, pasirašyti sutartis, susitikti su klientais ir t. t.; jo išvykos – tik trumpalaikės, kartais susitikdavo su partneriais, pristatydavo savo įmonę, iš esmės buvo Lietuvoje; Bendrovėje buvo 3 darbuotojai, kurie padėjo verslo plėtrai: A. A., V. M. ir N. L., taip pat buhalteris, kuris atliko buhalterinį darbą – V. P. (adresas: (duomenys neskelbtini)); E. C. šiuo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini); prieš keletą mėnesių susituokė, todėl greitu metu keis gyvenamąją vietą, rugsėjo mėn. planavo pirkti butą Vilniuje; kaip papildomą informaciją nurodė, kad „yra sutartys, kopijas pateikiu“.
Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (15/4-7) 10K-35419 Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyrių prašė atlikti patikrinimą Bendrovėje, siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimas joje nebuvo formalus, ar darbuotojai N. L., V. M. ir A. A. vykdė darbo sutartyse nustatytas funkcijas, ar nebuvo darbo teisės ir kitų pažeidimų (pastebėta, jog darbuotojai dirbo namuose, tačiau pateiktose darbo sutartyse nenurodyta, kad tai nuotolinio darbo sutartys). Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2016 m. spalio 12 d. rašte Nr. SD-1-12637 nurodė:
1. 2016 m. rugsėjo 16 d. bandyta atlikti patikrinimą Bendrovės buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šiuo adresu buvo administracinis pastatas, tačiau Bendrovės minėtu adresu nerasta, nebuvo nei iškabos, nei jokių kitų kontaktinių duomenų. Bendrovės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) ir internete nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 19 d. išsiųstas nurodymas Bendrovės direktoriui iki 2016 m. rugsėjo 26 d. Inspekcijai pateikti paaiškinimą dėl darbuotojų darbo vietos, pobūdžio, pateikti darbuotojų darbo sutartis, 2016 m. balandžio–rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, 2016 m. balandžio–rugsėjo mėn. darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus, darbuotojų darbo grafikus. 2016 m. rugsėjo 19 d. su inspektore D. L. telefonu susisiekė Bendrovės vadovas ir pranešė, kad negalėjo atvykti ir pateikti dokumentus bei paaiškinimus, nes buvo išvykęs iš Lietuvos, bet informavo, kad įgalios tai padaryti Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę. Bendrovės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) ir žinomais el. pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 28 d. pakartotinai išsiųstas nurodymas iki 2016 m. spalio 6 d. atvykti į Inspekcijos Vilniaus skyrių ir pateikti dokumentus ir paaiškinimus, tačiau paštu siųstas laiškas nebuvo įteiktas, niekas iš Bendrovės atstovų 2016 m. spalio 6 d. neatvyko ir dokumentų nepateikė. 2016 m. spalio 11 d. asmuo, prisistatęs V. (el. paštas (duomenys neskelbtini)), el. paštu pateikė tik 2016 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, darbuotojų darbo sutartis ir 2016 m. balandžio–liepos mėn. darbo užmokesčio apskaičiavimų-išskaičiavimų žiniaraščius bei el. paštu paaiškino, kad „Bendrovės vadovas yra E. C.. Bendrovės tikslas – uždirbti pelno bei įmonės savininkams gyventi Lietuvoje, vystyti tarptautinius santykius. Įmonė kelis kartus keitė verslo vystymo strategiją. Įmonės vadovas turi didelę patirtį vystant komunikacija tarp verslo ir žmonių – įvairios konsultacijos, logistika Lietuvoje bei užsienyje. Šiuo metu įmonė teikia rėmėjų ir partnerių paieškos paslaugas, produktų pristatymo paslaugas, jaunimo bendradarbiavimo organizavimo bei planuoja prekybos operacijas tarp Lietuvos ir Europos sąjungos“.
2. Patikrinti, ar Bendrovės darbuotojų darbas formalus, nebuvo galimybės. Inspekcijos Vilniaus skyrius Departamentui siūlė patikrinimo metu surinktą informaciją vertinti savo nuožiūra: Bendrovė nevykdė veiklos Juridinių asmenų registre registruotoje buveinės vietoje, internete nepavyko rasti kitų kontaktinių telefonų, kontaktinių adresų ar Bendrovės veiklos vykdymo adresų; iš dokumentų, pateiktų Inspekcijos Vilniaus skyriui, negalima atlikti Bendrovės patikrinimo, vadovas kviečiamas neatvyko, nors apie kvietimą jam buvo žinoma, todėl atvykus direktoriui į Inspekcijos Vilniaus skyrių bus sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės vadovui taikymo. Remiantis 2016 m. spalio 12 d. integracijos su Sodra duomenimis, Bendrovėje dirbo 4 darbuotojai: direktorius E. C., darbuotojai V. M., N. L. ir A. A. (dirbti pradėjo 2015 m. liepos 1 d.), tačiau susisiekti su minėtais darbuotojais nepavyko, nes minėti asmenys pagal Sodros duomenis nedirbo jokioje kitoje įmonėje, o jų asmeninių kontaktų Inspekcijos Vilniaus skyrius neturėjo, todėl nustatyti, ar minėtų darbuotojų darbas Bendrovėje formalus, ar jie atliko darbo sutartyse sulygtas funkcijas, nebuvo galimybės.
3. Duomenų apie Bendrovės nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 12 d. ar jos darbuotojų padarytus pažeidimus Inspekcijos Vilniaus skyrius neturėjo, asmenų prašymų / skundų dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų Bendrovėje negauta; šiuo laikotarpiu nebuvo vykdomi Bendrovės inspektavimai; galiojančių administracinių nuobaudų Bendrovės atstovai neturėjo, duomenų apie darbuotojų konkrečioje įmonėje padarytus pažeidimus šiuo laikotarpiu Inspekcija neturėjo.
Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-1468(00825, 00826) panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galiojusius iki 2018 m. kovo 26 d. Sprendime, įvertinus visus surinktus duomenis (formalius, neišsamius E. C. paaiškinimus, Bendrovės darbuotojų paaiškinimus, duomenis apie jų įdarbinimą, pateiktus Bendrovės dokumentus, duomenis apie Bendrovės buveinę, Inspekcijos patikrinimo rezultatus ir kt.), konstatuota, kad sutartys tarp įmonių, kompanijų sudarytos formaliai, siekiant taip įrodyti Bendrovės veiklos vykdymą, Bendrovės veikla apibūdinama plačiai ir nekonkrečiai, E. C. pateikti dokumentai neinformatyvūs, nepatvirtino realios Bendrovės veiklos vykdymo, o pats E. C., atsakydamas į pateiktus klausimus dėl Bendrovės vykdomos veiklos, skirtingai nurodė Bendrovės veiklos pobūdį (prekyba kava, psichologinės konsultacijos, labdaringa veikla, statybų veikla), 3 Lietuvos Respublikos piliečiai, įdarbinti Bendrovėje, taip pat skirtingai nurodė savo darbo pobūdį ir Bendrovės veiklą. Departamentas priėjo prie išvados, kad duomenys, kuriuos E. C. pateikė apie Bendrovės vykdomą veiklą, neatitiko tikrovės, o tai reiškė, kad jo, kaip Bendrovės vadovo ir akcininko, kuriam nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų nominalioji vertė buvo ne mažesnė kaip 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo, atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką – ne vadovauti Bendrovei, o gauti leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu legalizuojant savo buvimą Europos Sąjungoje. E. C. su Lietuvos Respublika nesiejo ilgalaikiai ir tvirti ekonominiai bei socialiniai ryšiai, jis pateikė realybės ir faktinės situacijos neatitinkančius duomenis, taip siekdamas formaliai atitikti sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šioje administracinėje byloje nebuvo ginčo, kad E. C. skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo įformintas kaip UAB „Edgarma“ direktorius, kad joje buvo įforminti darbuotojai. Tačiau teismas, įvertinęs faktinius duomenis, nurodytus skundžiamame sprendime, t. y. E. C. paaiškinimus, Bendrovės registracijos vietos patikrinimą vietoje bei jos darbuotojų apklausas, Inspekcijos vertinimus, nusprendė, kad Departamento išvados, jog Bendrovė veikė tik formaliai, buvo pagrįstos ir teisėtos. Sutartys tarp įmonių, kompanijų sudarytos formaliai, siekiant taip įrodyti Bendrovės veiklos vykdymą, Bendrovės veikla apibūdinama plačiai ir nekonkrečiai, E. C. pateikti dokumentai neinformatyvūs, nepatvirtinto realios Bendrovės veiklos vykdymo. Pats E. C., atsakydamas į pateiktus klausimus dėl Bendrovės vykdomos veiklos, skirtingai nurodė Bendrovės veiklos pobūdį (prekyba kava, psichologinės konsultacijos, labdaringa veikla, statybų veikla), 3 Lietuvos Respublikos piliečiai, įdarbinti Bendrovėje, taip pat skirtingai nurodė savo darbo pobūdį ir Bendrovės veiklą. Dar daugiau, teismo posėdžio metu pareiškėjų pateikti ir tik E. C. pasirašyti dokumentai (2016 m. sausio–spalio mėn. priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai) neįrodė, kad darbuotojams buvo realiai išmokėti darbo atlyginimai, kad jie realiai dirbo nurodytą laiką. Skundžiamas Departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-1468(00825, 00826) buvo pagrįstas tinkamai įvertintais faktiniais duomenimis, priimtas vadovaujantis įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, t. y. Bendrovės veikla buvo formali, o leidimas laikinai gyventi N. B. išduotas todėl, kad jos vyras E. C. neva vykdė veiklą Lietuvoje. Teismas ypač pabrėžė, kad teismo posėdyje buvo suteiktos galimybės pasisakyti abiem pareiškėjams, juos gynė advokato padėjėjas, todėl skundžiamo sprendimo negalima naikinti ir tuo pagrindu, jog esą nebuvo išklausyti pareiškėjai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjų skundas nepagrįstas.
III.
Pareiškėjai E. C. ir N. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir patenkinti jų skundą.
Pareiškėjų nuomone, teismo sprendimas priimtas apsiribojant tik atsakovo atliktu vertinimu, tačiau neatsižvelgiant į pareiškėjų pateiktus dokumentus, paaiškinimus, faktinių ginčo aplinkybių visumą. Teismas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų pakankamumo taisykles, o, neteisėtai ir nepagrįstai reikalaudamas iš pareiškėjų to, kas neįmanoma, nukrypo ir nuo bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas pažymi, jog pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečių įrodymų teismas neištyrė ar kokius konkrečius įrodymus teismas ištyrė netinkamai. Atsakovo nuomone, teismas sprendime detaliai išvardijo ir aprašė byloje esančius įrodymus, o sprendimo turinys patvirtinta, kad sprendimas priimtas įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kaip konkrečiai teismas nukrypo nuo bendrųjų teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl šie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo naikinti teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjams E. C. ir N. B. panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjų leidimus panaikino pagrįstai.
Pareiškėjai su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kai užsienietis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Šiai įstatymo nuostatai konkretizuoti skirtas to paties įstatymo 45 straipsnis (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 7 d.), kuris apibrėžia sąlygas, kurioms esant užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be kita ko, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau nei pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau nei trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau nei 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau nei 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė nei 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (45 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Nagrinėjamu atveju E. C. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje inter alia (lot. – įskaitant, be kita ko) įtvirtinta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (35 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijamas Departamento sprendimas (I t., b. l. 8-12) yra pagrįstas tinkamai įvertintais faktiniais duomenimis ir priimtas vadovaujantis Įstatymu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
Teisėjų kolegija pastebi, jog E. C. 2016 m. sausio 15 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 10-18) nurodė, kad jis yra UAB „Edgarma“, veikiančios (duomenys neskelbtini), vadovas. E. C. kartu su prašymu pateiktame 2016 m. sausio 15 d. išraše iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (II t., b. l. 27-30) pažymėta, kad Bendrovė įsteigta 2013 m. gegužės 10 d. (14.22 p.), tą pačią dieną E. C. išrinktas (paskirtas) jos vadovu (5.2 p.), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) (1 p.). Iš šio išrašo matyti, kad buveinės adresas paskutinį kartą keistas 2015 m. sausio 20 d. (14.1-14.4 p.). 2015 m. birželio 30 d. sąskaitose faktūrose UAB „Gagsa“, UAB „Transportima“ ir UAB „Odefa“ (II t., b. l. 75-77) taip pat nurodyta, kad Bendrovės adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau tą pačią dieną sudarytose darbo sutartyse su V. M., A. A. ir N. L. (II t., b. l. 39-41, 42-44, 45-47) bei 2014 m. balandžio 2 d. darbo sutartyje Nr. 1, kuria E. C. priimtas į UAB „Edgarma“ direktoriaus pareigas (II t., b. l. 36-38), nurodytas Bendrovės adresas – (duomenys neskelbtini), o 2014 m. gruodžio 2 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje su UAB „Gagsa“ (II t., b. l. 51-54), 2014 m. gruodžio 29 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje su UAB „Transportima“ (II t., b. l. 55-58), ir 2014 m. gruodžio 9 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje su UAB „Odefa“ (II t., b. l. 59-62), – (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 1 d. pateiktame Bendrovės 2015 m. veiklos aprašyme (II t., b. l. 131-132) E. C. paaiškino, kad UAB „Edgarma“ veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gaunama korespondencija, priimami klientai ir visa kita, kas yra būtina, o veiklos dokumentacija saugoma buhalterijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, jog Migracijos valdyba 2016 m. liepos 12 d. patikrinimo vietoje metu nustatė, kad Bendrovė adresu (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdė, bet turėjo sutikimą čia registruotis iki 2016 m. birželio 19 d., dėl sutikimo pratęsimo nesikreipė, šiuo adresu gavo korespondenciją, nebuvo žinoma, kur vykdė veiklą (2016 m. liepos 13 d. tarnybinis pranešimas, II t., b. l. 195-196). 2016 m. liepos 20 d. E. C. patvirtino, kad Bendrovė neturėjo biuro (duomenys neskelbtini), nors ten ir gavo korespondenciją, tuo metu E. C. ieškojo patalpų biurui, darbuotojai ir buhalteris dirbo (duomenys neskelbtini) (2016 m. liepos 20 d. paaiškinimas, II t., b. l. 205-206). V. M., A. A. ir N. L. apklausų Migracijos valdyboje metu paaiškino, kad jie adresu (duomenys neskelbtini), niekada nesilankė, dirbo iš namų, pas buhalterį V. P. atvykdavo tik atsiimti atlyginimo. Taigi, E. C. Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės veiklos vietą, o Bendrovė neturėjo tinkamų (pritaikytų) patalpų, reikalingų pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pvz., neįrengtos darbo vietos).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. sausio 15 d. išraše iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (II t., b. l. 27-30) nurodyta, jog Bendrovė užsiima įvairiomis veiklos rūšimis, įskaitant specializuota statybos veikla, kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos didmenine prekyba, automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamąja nuoma, taksi veikla, privačia apsauga, restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, teisine veikla, apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, konsultacijomis mokesčių klausimais, viešųjų ryšių ir komunikacijų veikla, rinkos tyrimais ir viešosios nuomonės apklausa. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų argumentais, kad Bendrovė gali teisėtai užsiimti įvairia veikla, tačiau nagrinėjamu atveju turi būti įrodyta, jog Bendrovė veiklą realiai vykdė, be kita ko, aiškiai nurodyta, kokiomis veiklomis užsiimama, kokios paslaugos teikiamos ar prekės parduodamos, bei pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Akcentuotina, kad 2016 sausio 15 d. ir 2016 m. birželio 1 d. pateiktuose Bendrovės 2015 m. veiklos aprašymuose (II t., b. l. 78-79, 131-132) E. C. nenurodė jokių konkrečių paslaugų ar prekių, kurias teikiant ar parduodant 2015 m. gauta 13 655 Eur pajamų, bet pažymėjo, kad UAB „Edgarma“ buvo įsteigta siekiant užsiimti teisėta veikla, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ieškojo rėmėjų ir tarpininkų, kurie norėtų prisidėti prie paramos fondų Nyderlanduose „Stichting Elim“ ir „Stichting Calling“ veiklos. Tuo tarpu 2014 m. gegužės 15 d. paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje su įmone „Stichting Calling“ (II t., b. l. 213-217), ir 2014 m. gegužės 15 d. paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje su įmone „Stichting Elim“ (II t., b. l. 218-221), Bendrovės teikiamos paslaugos apibrėžtos kaip administravimo paslaugos (1.1 p.), nedetalizuota, ką, kaip ir kokiais terminais Bendrovė administruos, apie šių įmonių vykdomą labdaringą veiklą, prie kurios neva prisidėjo Bendrovė, arba apie „Stichting Elim“ parduodamas prekes (kavą), kurias esą Lietuvoje platino Bendrovė, minėtose sutartyse neužsimenama, jokie papildomi susitarimai, susirašinėjimas su šiomis įmonėmis nepateiki. E. C. 2016 m. liepos 20 d. apklausoje dėl įstaigos veiklos vėlgi nenurodė jokių konkrečių Bendrovės teikiamų paslaugų, tvirtino teikiantis konsultavimo paslaugas siekiant įmonių veiklą padaryti efektyvesnę, konsultuojantis statybos įmones apie nerūdijantį plieną, prireikus organizuojantis pervežimą (apklausos protokolas, II t., b. l. 207-209; vertimas į lietuvių k., III t., b. l. 4).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2014 m. gruodžio 2 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su UAB „Gagsa“ (II t., b. l. 51-54), 2014 m. gruodžio 29 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su UAB „Transportima“ (II t., b. l. 55-58), ir 2014 m. gruodžio 9 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su UAB „Odefa“ (II t., b. l. 59-62), savo turiniu yra identiškos, išskyrus paslaugų kainą (atitinkamai 400 Eur, 900 Eur ir 450 Eur per mėnesį) ir sutarties galiojimo trukmę (sutartys galiojo nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d., UAB „Odefa“ – iki 2015 m. liepos 31 d.; sutarčių su UAB „Gagsa“ ir UAB „Transportima“ 5.1 punkte (lygiagrečiame stulpelyje verčiant į anglų kalbą) padaryta klaida, kad šios sutartys galioja iki birželio 31 d.). Šiose sutartyse sutarties dalykas apibrėžiamas abstrakčiai: „[Bendrovė] teikia Klientui šias konsultavimo paslaugas: Lietuvos rinkos ir marketingo tyrimai, verslo organizavimas Lietuvos rinkoje ir kita konsultacinė veikla“ (1.1 p.), o iš pateiktų E. C. surašytų pinigų priėmimo kvitų (2015 m. liepos 7 d. UAB „Gagsa“ – 1 200 Eur, II t., b. l. 63; 2015 m. liepos 31 d. UAB „Odefa“ – 1 800 Eur, II t., b. l. 64) ir sąskaitų faktūrų (II t., b. l. 74-77) nėra aišku, kokios konkrečiai paslaugos buvo teiktos, jei jos suteiktos, nepaaiškinta, kokie tyrimai atlikti, koks verslas suorganizuotas, nepridėtos jokios suteiktų paslaugų (konsultacijų) ataskaitos. Internete, išskyrus rekvizitus, duomenų apie minėtus Bendrovės klientus nėra, nors UAB „Gagsa“ nurodyta kaip teikianti interneto svetainių kūrimo ir talpinimo paslaugas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į atsakovo pastebėjimą, kad UAB „Gagsa“, UAB „Transportima“ ir Bendrovė minėtų sutarčių sudarymo metu buvo registruotos tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), o, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, 2015 m. birželio 17 d. UAB „Gagsa“ ir UAB „Transportima“ atžvilgiu pateikti patalpų, kuriose įregistruota buveinė, savininko prašymai dėl buveinės išregistravimo, naujos buveinių vietos nežinomos. Remiantis tuo, laikytina, kad Departamentui kilo pagrįstos abejonės dėl E. C. pateiktų dokumentų patikimumo ir paaiškinimų apie Bendrovės veiklą atitikimo tikrovei.
Teisėjų kolegija pastebi, kad Bendrovės darbuotoja V. M. 2016 m. liepos 20 d. paaiškinime Migracijos valdybai (II t., b. l. 201) nurodė iš namų dirbusi pardavimų vadybininke, pardavinėjusi ekologišką kavą iš Malaizijos, klientų ieškojusi telefonu arba per Bendrovės savininko nurodytus kontaktus, prekes siūliusi pažįstamiems, internetu nesinaudojusi. Tai neatitiko E. C. teiginių, kad Bendrovė prekiavo kava iš Tailando, nors pardavimų vadybininkas, neapibrėžtą laikotarpį (galbūt nuo darbo sutarties sudarymo momento) užsiimantis tik vienos prekės prekyba, šios prekės kilmę turėtų gerai žinoti. A. A. 2016 m. liepos 26 d. paaiškinime Migracijos valdybai (II t., b. l. 231) teigė iš namų dirbęs pardavimų vadybininku, klientų ieškojęs per pažįstamus, internetu nesinaudojęs, Bendrovė užsiėmė tik nerūdijančiu plienu. Pažymėtina, kad teismui nepateikti jokie dokumentai (pvz., atitinkamos sutartys, sąskaitos-faktūros), patvirtinantys, kad Bendrovė prekiavo kokiomis nors prekėmis (inter alia kava ar nerūdijančiu plienu) ar tarpininkavo jas parduodant, teikė logistikos paslaugas. N. L. 2016 m. liepos 21 d. paaiškinime Migracijos valdybai (II t., b. l. 233-234) tvirtino iš namų dirbusi pardavimų vadybininke, internetu ieškojusi problemiško jaunimo, kuriam E. C. vesdavo psichologines paskaitas, teikdavo psichologines konsultacijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. sausio 15 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 10-18) E. C. nurodė 2004 m. įgijęs teisės bakalauro laipsnį (8 p.), todėl, nesant pateiktos papildomos informacijos, laikytina, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos ir patirties užsiimti veikla, susijusia su psichologija, be to, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atitinkamos paskaitos yra vedamos, nenurodytos jų datos ir vietos, programa, kita šių paskaitų ir (ar) konsultacijų realumą patvirtinanti informacija.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad 2015 m. birželio 30 d. darbo sutartyje Nr. 5, sudarytoje su V. M. (II t., b. l. 39-41), 2015 m. birželio 30 d. darbo sutartyje Nr. 3, sudarytoje su A. A. (II t., b. l. 42-44), ir 2015 m. birželio 30 d. darbo sutartyje Nr. 4, sudarytoje su N. L. (II t., b. l. 45-47), nenumatyta, kad šie darbuotojai dirbs namuose, nors sutarčių formoje aiškiai išdėstytas reikalavimas pažymėti, jei darbo sutartis sudaroma su namudininkais (sutarčių 2 p.). 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. spalio 13 d. išrašai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (II t., b. l. 87-91, 248-251) bei 2016 m. birželio 1 d. UAB „Edgarma“ banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. (II t., b. l. 108-121) patvirtino, kad už Bendrovės darbuotojus mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, bet pastebėtina, jog 2016 m. spalio 18 d. buvo susidariusi 474,76 Eur skola (Informacija apie draudėjo viešus duomenis, II t., b. l. 257). Iš pateiktų 2016 m. sausio-rugsėjo mėn. priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių (III t., b. l. 13-21) matyti, kad penkiems UAB „Edgarma“ darbuotojams (inter alia E. C. ir A. A. (A. A.)) buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, tačiau nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad šis darbo užmokestis realiai išmokėtas darbuotojams, tai neatsispindėjo ir minėtame banko sąskaitos išraše. Be to, nėra aišku, ar darbuotojams atlyginama už asmeninių priemonių naudojimą darbui (pvz., išlaidos telefoniniams skambučiams), darbo sutartyse šios ir kitos darbo funkcijoms realiai vykdyti reikšmingos sąlygos nėra aptartos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2016 m. sausio-spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (III t., b. l. 22-31) užfiksuota, jog A. A., N. L. ir V. M. Bendrovėje dirbo 8 valandas per parą, 5 dienas per savaitę, kaip ir numatyta jų darbo sutartyse. A. A. ir V. M. darbo funkcijos buvo išimtinai susijusios su klientų paieška, tačiau, pagal 2016 m. birželio 1 d. UAB „Edgarma“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., Bendrovei buvo pervestos sumos tik iš 6 asmenų („Pinkstergement HvG“, „St. Centrum Voor“, G. K. (Bendrovės akcininko), AB „Plasta“, „Stichting Elim“ ir „Stichting Calling“), E. C. paaiškinimuose nurodė dar 4 įmones, kurioms Bendrovė neva teikė paslaugas (UAB „Gagsa“, UAB „Transportima“, UAB „Odefa“ ir UAB „MT Invest Group Baltic“), tačiau sutartys su UAB „Gagsa“, UAB „Transportima“, UAB „Odefa“, „Stichting Elim“ ir „Stichting Calling“ sudarytos iki šių darbuotojų įdarbinimo, taigi per 6 mėnesius du pardavimų vadybininkai Bendrovei surado 5 (tariamus) klientus, įskaitant Bendrovės akcininką ir Bendrovei buhalterijos paslaugas teikiančio asmens įmonę, neatsižvelgiant į paties E. C. vykdomą klientų paiešką. N. L. atžvilgiu jokių duomenų, patvirtinančių jos veiklą Bendrovėje, nebuvo pateikta. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir nesant jas paneigiančių įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateikta informacija neatitiko tikrovės ir minėti darbuotojai Bendrovėje faktiškai nedirbo arba dirbo ne visą darbo laiką, tuo neatitinkant Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų sąlygų.
Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pritardama ginčijamo sprendimo motyvams dėl kitų byloje nustatytų aplinkybių, jų nebekartoja ir plačiau nepasisakys. Juolab kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2954-822/2016, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2558-756/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus dėl Bendrovės veiklos reikėtų vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėjai naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik Departamento atliktu vertinimu, nesivadovavo kitais pareiškėjų pateiktais dokumentais, neatsižvelgė į faktinių ginčo aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimu nesutinka ir konstatuoja, kad ginčijamas teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius, kuriais įrodymais teismo išvados yra grindžiamos. Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjai su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė tik ginčijamą Departamento sprendimą, o skunde nenurodė jokių aplinkybių, neatitinkančių Departamento nustatytas aplinkybes. Pareiškėjai nenurodė, į kokius jų paaiškinimus pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kokios nustatytos aplinkybės turėjo būti vertintos kitaip, todėl apeliacinis skundas laikytinas subjektyviu ir deklaratyviu pareiškėjų nesutikimu su pirmosios instancijos sprendimu, nepagrįstu jokiais argumentais ar įrodymais. Pareiškėjai nedetalizavo ir to, kokių neįmanomų dalykų iš jų reikalavo pirmosios instancijos teismas, todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas.
Teisėjų kolegija, vertindama Departamento sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje N. B., išduotą šeimos susijungimo pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p.), akcentuoja, kad, pagal Įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje E. C. panaikintas pagrįstai, todėl, nesant duomenų apie jo sutuoktinės N. B. teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitais pagrindais, jai išduotas leidimas taip pat naikintinas. Taigi, nagrinėjamoje byloje nenustatytas pagrindas panaikinti ginčijamą Departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1468(00825, 00826).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, objektyviai ištyrė visus byloje esančius duomenis ir todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų E. C. (E. C.) ir N. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė