Civilinė byla Nr. e2A-339-413/2021

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00452-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.3.3.23; 3.1.18.4

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13061-840/2020 pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unijai, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje V. S. dėl papildomų pajų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (DOK-78854) prašydamas priteisti iš atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos 32 880 Eur vertės papildomus pajus, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad šalys 2019 m. lapkričio 4 d. sudarė Kredito sutartį Nr. ŽEM201910-000066 (toliau – Sutartį), kuria atsakovė suteikė ieškovui 360 000 Eur kreditą aštuonerių metų laikotarpiui, tačiau ieškovas šio kredito atsisakė ir juo nepasinaudojo. Prieš Sutarties sudarymą ieškovas privalėjo tapti kredito unijos nariu ir įgyti pajinį išnašą (pagrindinį pajų ir atitinkamo dydžio papildomus pajus). Anot ieškovo, atsakovės internetinės bankininkystės išrašas patvirtina, kad ieškovas turėjo pas atsakovę dešimt pajinių sąskaitų, kuriose iš viso buvo 32 910 Eur vertės pajai.

3.       Ieškovas 2020 m. sausio 23 d. pastebėjo, kad iš minėtų dešimties sąskaitų yra likusi tik viena pajinė sąskaita – Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo 30 Eur vertės pajus. Kitos devynios ieškovo pajinės sąskaitos, kuriose iš viso buvo prašomi priteisti 32 880 Eur vertės pajai, dingo ir ieškovas jų kredito įstaigos internetinėje bankininkystėje nebematė. Atsakovė 2020 m. kovo 9 d. raštu informavo ieškovą, kad jo pajinėse sąskaitose buvusiomis lėšomis galimai buvo padengtas ieškovo sūnaus – trečiojo asmens V. S. vėluojamų paskolų grąžinimas, o pats ieškovas yra apmokėjęs tik pagrindinį 30 Eur vertės pajų.

4.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neteisingai nurodo faktines ginčo aplinkybes, kadangi jis neįgijo nuosavybės teisių į trečiojo asmens V. S. perleidžiamus 32 850 Eur vertės papildomus pajus. Atsakovės pozicija grindžiama tuo, kad ieškovas nėra pasirašęs devynių trišalių papildomų pajų perleidimo sutarčių, nors buvo kviestas tą padaryti; jis nesumokėjo ir neketino sumokėti trečiajam asmeniui V. S. už perleidžiamus papildomus pajus, dėl ko atsakovė, vadovaudamasi Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkos 21 punktu, grąžino trečiajam asmeniui visus 32 850 Eur vertės papildomus pajus, kurie buvo perleisti ieškovui.

5.       Trečiasis asmuo V. S. ieškovo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 3426,74 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 518 Eur žyminio mokesčio bei 6,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovę Vytauto Didžiojo kredito uniją ir trečiąjį asmenį – ūkininką V. S. – nuo 2013 m. siejo teisiniai prievoliniai santykiai, t. y. atsakovė buvo suteikusi trečiajam asmeniui kreditus (paskolas). Ieškovas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. yra kredito unijos narys, kai 2017 m. rugsėjo 13 d. įsigijo iš atsakovės pagrindinį pajų. Trečiasis asmuo V. S. nusprendė perleisti savo ūkį tėvui – ieškovui V. S.. Šiam ūkiui įsigyti ieškovas su atsakove 2019 m. lapkričio 4 d. sudarė Kredito sutartį Nr. ŽEM201910-000066 360 000 Eur dydžio kreditui gauti. Ieškovas, norėdamas pasinaudoti atsakovės suteikiamu kreditu, turėjo įsigyti papildomus pajus. Kadangi trečiasis asmuo turėjo būtent tiek papildomų pajų, kiek jų reikėjo ieškovui, V. S. kreipėsi į atsakovės valdybą dėl leidimo perleisti 32 850 Eur vertės papildomus pajus ieškovui. Papildomi pajai buvo devyniose trečiojo asmens pajinėse sąskaitose. V. S. prašymas perleisti papildomus pajus 2019 m. spalio 23 d. buvo apsvarstytas kredito unijos valdybos posėdyje (protokolo Nr. 19-10/04) ir tenkintas. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

8.       Atsakovės valdyba 2019 m. spalio 23 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 19-10/04) nusprendė leisti trečiajam asmeniui V. S. perleisti 32 850 Eur vertės papildomus pajus ieškovui V. S. su sąlyga, kad visos lėšos, gautos perleidus pajus, bus pervestos pavedimu ir už papildomus pajus gautomis piniginėmis lėšomis pirmiausia bus atsiskaitoma pagal ilgiausiai vėluojančius ir didžiausius V. S. įsiskolinimus kredito unijai, t. y. bus atsiskaitoma už 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskolą Nr. 16-00083, o likučiu – už 2013 m. spalio 21 d. paskolą Nr. 13-00155. Tokiu būdu ieškovas turėjo dešimt pajinių sąskaitų, kuriose iš viso buvo 32 910 Eur vertės pajai. 2020 m. vasario 28 d. iš ieškovo devynių pajinių sąskaitų visi 32 850 Eur vertės papildomi pajai buvo grąžinti į trečiojo asmens V. S. pajines sąskaitas.

9.       2017 m. balandžio 28 d. Juridinių asmenų registre įregistruotuose atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos (tuo metu Kaišiadorių kredito unijos) įstatuose (toliau – Įstatai), galiojusiuose iki 2020 m. kovo 27 d., yra nurodytos pajų rūšys, pajinių įmokų grąžinimo, pajinių įmokų grąžinimo atidėjimo ir pajų perleidimo tvarka. Atsakovės valdyba 2018 m. sausio 3 d. patvirtino Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarką (toliau – Tvarka; priedas DOK-71754), kuri būtent ir reglamentuoja papildomų pajų perleidimo ar grąžinimo procedūras. Pagal šią Tvarką kiekvienas kredito unijos narys turi teisę prašyti kredito unijos perleisti savo papildomą pajų kitų asmenų nuosavybėn (4 punktas). Įgyvendindamas šią teisę, kredito unijos narys turi pateikti unijai motyvuotą prašymą raštu (7 punktas) ir, gavęs kredito unijos leidimą, pasirašyti trišalę – papildomų pajų perleidėjo, papildomų pajų įgijėjo ir kredito unijos – papildomų pajų perleidimo sutartį (15–16 punktai).

10.       Aptartų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad tik pasirašytos papildomų pajų perleidimo sutarties pagrindu, o ne kredito unijos naudojamos programos i-Kubas žymų (įrašų) pagrindu, kredito unijos nariams atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos. Kredito unijos papildomų pajų perleidimo sutartimi nuosavybės teisės į papildomus pajus pereina papildomų pajų įgijėjui tik galutinai už juos atsiskaičius. Nors ieškovas V. S. ir trečiasis asmuo V. S. tvirtino, kad 2019 m. rudenį, tikslaus laiko nepamena, atsakovės buveinėje pasirašė (sudarė) 32 850 Eur vertės papildomų pajų perleidimo sutartį (sutartis), tačiau nepateikė teismui nė vieno tai patvirtinančio įrodymo. Teismo vertinimu, ieškovo teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 2 d. Vytauto Didžiojo kredito unijos internetinės bankininkystės išrašas (dokumento CBP-9342 priedas – 1 nuotrauka), iš kurio matyti, kad V. S. turėjo pas atsakovę dešimt pajinių sąskaitų, kuriose iš viso buvo 32 910 Eur vertės pajai, nėra ir negali būti besąlyginis trečiojo asmens V. S. 32 850 Eur papildomų pajų perleidimo ieškovui sandorius patvirtinantis įrodymas. Lietuvos kredito unijų naudojamos i-Kubus sistemos žymos (įrašai) nėra Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju papildomų pajų nuosavybės teisių perleidimo pagrindas yra sandoris. Pasak teismo, netgi tuo atveju, jei ieškovas bei trečiasis asmuo 2019 m. rudenį atsakovės buveinėje ir pasirašė i-Kubus sistemoje sugeneruotas devynias papildomų pajų perleidimo sutartis, tačiau jų nepasirašė atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos atstovas.

11.       Teismas pažymėjo, kad trišalis sandoris, kaip ir bet kuris kitas sandoris, negali būti laikomas sudarytu, jei jame nedalyvavo nors vienas iš sandorio dalyvių. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog 2019 m. rudenį buvo sudaryti trečiojo asmens 32 850 Eur vertės papildomų pajų perleidimo ieškovui sandoriai, t. y. ieškovas neįrodė, kad buvo įgijęs nuosavybės teises į V. S. papildomus pajus. Ieškovas taip pat neįrodė, kad 2019 m. rudenį už nurodytus papildomus pajus atsiskaitė su V. S..

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, išreikalauti eilę naujų įrodymų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, kadangi atsakovės nepripažįstamą aplinkybę, jog tarp ieškovo V. S. ir trečiojo asmens V. S. buvo sudarytos ginčo pajų perleidimo sutartys, patvirtino eilė įrodymų bei aplinkybių. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek apklausiami teisme minėti asmenys nurodė, kad atsakovės buveinės patalpose buvo sudarytos papildomų pajų perleidimo sutartys pagal atsakovės pateiktą sutarties formą. Tačiau nei apeliantui, nei trečiajam asmeniui atsakovės darbuoja O. O. neišdavė sutarties egzemplioriaus ar kopijos, savo veiksmus paaiškindama tuo, kad atiduos Sutartį tuomet, kai ją pasirašys kredito unijos vadovas M. G.. Apeliantas ir trečiasis asmuo, nebūdami nei profesionalūs rinkos dalyviai, nei turėdami teisinių žinių, pasitikėdami atsakove, su kuria iki tol siejo geri santykiai, net nenumanė, kad bus apgauti, todėl ir nereikalavo papildomų pajų perleidimo sutarties egzempliorių.

1.2.                       Atsakovės įstaigoje buvo atidarytos ieškovo pajinės sąskaitos, į kurias buvo perkelti trečiojo asmens V. S. turėti 32 850 Eur vertės papildomi pajai, atitinkamai V. S. pajines sąskaitas uždarant. Su pirminiu ieškiniu pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pajai ir jų vertė buvo atvaizduotos apeliantui priklausančioje www.i-unija.lt nario sąskaitos išraše, kas neabejotinai patvirtina, kad atsakovui buvo perleistos nuosavybės teisės į 32 880 Eur vertės papildomus pajus, taip pat kad pajų perleidimo sutartis buvo sudaryta, o tuo pačiu už juos atsiskaityta.

1.3.                      Aplinkybę, kad papildomų pajų perleidimo sutartis buvo sudaryta patvirtina pagrindinio sandorio sudarymo faktas ir atliktų finansinių operacijų seka (eiliškumas). Tuo atveju, jeigu tokia sutartis nebūtų sudaryta ir apeliantas neturėtų reikiamo kiekio papildomų pajų, šalys nebūtų galėjusios sudaryti ir 2019 m. lapkričio 4 d. kreditavimo sutarties. Imant paskolą iš kredito unijų, reikalingas papildomo pajaus įnašas, kurio dydį vienašališkai nustato kredito unija, įvertinusi prašomą suteikti paskolos sumą.

1.4.                       Tiek apeliantas, tiek trečiasis asmuo teismui patvirtino, kad už papildomus pajus buvo atsiskaityta. Akivaizdu, jeigu apeliantas nebūtų atsiskaitęs už perleidžiamus pajus su trečiuoju asmeniu, papildomi pajai nebūtų perėję apelianto nuosavybėn ir jo vardu nebūtų atidarytos papildomų pajų sąskaitos, jose nebūtų atvaizduoti pajai ir jų vertė pinigais. Tai, kad apeliantą ir trečiąjį asmenį sieja giminystės ryšiai, ar kad jie nedeklaravo piniginių lėšų, savaime neleidžia daryti išvados, kad už perleidžiamus pajus nebuvo atsiskaityta.

1.5.                       Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vadovautis Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka, nes ši tvarka nebuvo ir nėra išviešinta VĮ „Registru centras“, su ja nei apeliantas, nei galimai joks kitas unijos narys nebuvo supažindinti, tikėtina, kad ši tvarka buvo parengta konkrečiai šios bylos nagrinėjimui, taip pateisinant atsakovės veiksmus. Dar daugiau, minėta tvarka neatitinka įstatuose įtvirtintų papildomų pajų perleidimo sutarčiai keliamų reikalavimų.

1.6.                       Juridinių asmenų registre 2017 m. balandžio 28 d. įregistruotuose atsakovės Vytauto Didžiojo kredito unijos (tuo metu Kaišiadorių kredito unijos) įstatuose, galiojusiuose iki 2020 m. kovo 27 d. (DOK-78854 priedas), nebuvo numatyta tokios papildomų pajų perleidimo tvarkos, kuri numatyta Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarkoje, t. y. nenumatyta, kad papildomų pajų perleidimo sutartis turi būti trišalis sandoris; kad kredito unija gali vienašališkai nurašinėti papildomus pajus, juos grąžinti pardavėjo nuosavybėn jau po perleidimo; kad papildomų pajų perleidimo sutartį automatiškai generuoja sistema; kad unijos narys privalo pateikti pajaus apmokėjimą patvirtinantį rašytinį įrodymą ir t. t. Atsakovės įstatuose numatyta tik tai, kad turi būti sudaryta unijos reikalavimus atitinkanti sutartis, pateiktas prašymas dėl leidimo perleisti papildomus pajus ir gautas unijos valdybos sutikimas. Visi šie veiksmai buvo atlikti.

1.7.                       Teismas visiškai neįvertino 2019 m. spalio 23 d. Kaišiadorių kredito unijos Valdybos posėdžio protokolo Nr. 19-10/04 turinio esmės, iš kurio seka, kad papildomų pajų perleidimas apelianto nuosavybėn neturėjo jokios prasmės, nes nors ir buvo duotas leidimas perleisti papildomus pajus, tačiau tik su įpareigojimu iš karto papildomų pajų lėšomis dengti net ne apelianto, o jo sūnaus, kuris ir perleido pajus, finansinius įsipareigojimus.

1.8.                       Atsakovė neturėjo jokios teisės be visuotinio narių susirinkimo sprendimo disponuoti papildomais pajais, kas leidžia tvirtinti apie valdybos protokolo dalies, atsakovės veiksmų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą. Pagal Kredito unijų įstatymo 32 straipsnio l dalies 2 punktą, 39 straipsnį kredito unijos atsargos kapitalas formuojamas iš kredito unijos narių papildomu įnašų ir be visuotinio narių susirinkimo sprendimo atsargos kapitalo (t. y. papildomų įnašų) lėšomis unija apskritai negali disponuoti. Šis kapitalas gali būti panaudotas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, o ne kitų unijos narių paskoloms dengti.

1.9.                       Neatsižvelgiant į tai, kad minėta 2019 m. spalio 23 d. atsakovės valdybos protokolo išrašo dalis yra niekinė, kyla abejonių ir išrašo tikrumu. Dėl kilusių abejonių atsakovės pateikto dokumento autentiškumu apeliantas pirmos instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovę į bylą pateikti tuometinės Kaišiadorių kredito unijos valdybos posėdžio 2019 m. spalio 23 d. protokolo Nr. 19-10/4 originalą, taip pat atsakovės visuotinio narių susirinkimo nutarimą ir protokolą dėl Valdybos išrinkimo (sprendžiant ar buvo teisėta valdybos sudėtis). Šį, kaip ir kitus prašymus, teisėja atmetė protokoline nutartimi. Dėl to liko neatskleista bylos esmė, nes ir po sprendimo priėmimo liko neaišku, kam šiandien nuosavybės teise priklauso 32 850 Eur vertės papildomi pajai ir kur jie yra.

1.10.                       2019 m. rudenį pas apeliantą į namus buvo atvažiavęs atsakovės vadovas M. G. su dokumentais (sutartimis, kvitais) ir juose padėtu parašu, tačiau apeliantas dokumentų nepasirašė, nes toks kredito unijos vadovo apsilankymas apelianto namuose atrodė keistas ir neįprastas. Atsakovė į bylą taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad papildomų pajų pagrindu būtų padengti trečiojo asmens V. S. įsipareigojimai, nors tokiais duomenimis disponuoja tik atsakovė.

1.11.                      Skundžiamu teismo sprendimu buvo pažeista apelianto teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, kadangi sprendimą priėmė šališkas ir priklausomas teismas. Anot apelianto, teismo (teisėjos) šališkumą patvirtina tai, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino vienpusiškai ir palankumą rodė tik vienai iš šalių – atsakovei, nes kredito unijos patvirtintą Papildomų pajų perleidimo tvarką aiškino remdamasis atsakovei palankiomis šios Tvarkos nuostatomis, tačiau ieškovo nurodomą Tvarkos 19 punktą, patvirtinantį atsakovės veiksmų neteisėtumą, tiesiog ignoravo, nepaaiškindamas tokių savo veiksmų motyvų. Teismas atmetė visus ieškovo prašymus dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą ir įrodymų išreikalavimo dėl esminių byloje įrodinėtinų aplinkybių. Be to, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-12834-840/2020 pagal Vytauto Didžiojo kredito unijos (buvusios Kaišiadorių kredito unijos) ieškinį apeliantui dėl 1800 Eur skolos, kaip sutarties administravimo išlaidų, priteisimo. Šią tariamą skolą ieškovė kildino iš tos pačios kredito Sutarties, kuria remiantis apeliantas įgijo papildomus pajus,  tačiau atsisakė sudaryti kredito sutartį dėl atsakovės veiksmų, nurodytų šioje byloje. Svarbu tai, kad minėtoje byloje apeliantas pateikė atsakovei priešieškinį dėl 32 880 Eur piniginių lėšų priteisimo, tačiau teisėja atsisakė priimti priešieškinį, dėl ko apeliantas buvo priverstas užvesti šią civilinę bylą. Minėtoje kitoje civilinėje byloje ta pati teisėja 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu patenkino Vytauto Didžiojo kredito unijos ieškinį, tačiau Kauno apygardos teismas 2020m. lapkričio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1614-480/2020, panaikino šios teisėjos sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės Vytauto Didžiojo kredito unijos ieškinį atmetė.

13.       Atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                       Apelianto pozicija, kad jis buvo apgautas atsakovės ir kad nereikalavo pasirašytų sutarčių egzempliorių, nes pasitikėjo atsakove, yra paremta tiek apelianto, tiek trečiojo asmens suinteresuotumu nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ir siekiant įtikinti teismą atsakovės nesąžiningumu. Be to, teismo posėdžio metu teismui paklausus apelianto kaip atrodė pajų perleidimo sutartys, kas jose buvo parašyta, ar apeliantas, prieš pasirašydamas, jas skaitė, apeliantas nei į vieną klausimą negalėjo atsakyti ir paaiškinti. Situacija, kai asmuo pasirašo dokumentus jų neskaitęs, teismų praktikoje pripažįstama kaip neatitinkanti protingo ir apdairaus asmens elgesio standartų.

2.2.                       Atsakovė pripažįsta, kad iš tikrųjų jos vadovas su savo darbuotoja Gabriele vyko pas S., kad jie abu pasirašytų dar 2019 m. lapkričio 4 d. parengtus dokumentus: papildomo pajaus perleidimo sutartis, kvitus, kurie taip ir nebuvo pasirašyti. Šių dokumentų nepasirašius, papildomi pajai buvo grąžinti į trečiojo asmens V. S. pajines sąskaitas.

2.3.                       Pajinių sąskaitų atidarymas apelianto vardu ir V. S. pajinių sąskaitų uždarymas nepatvirtina papildomų pajų perleidimo sutarčių sudarymo fakto, o juo labiau apmokėjimo bei nuosavybės teisių į 32 850 Eur vertės papildomus pajus turėjimą. Dėl programos i-Kubas specifikos ir techninių galimybių nebuvimo visada pirmiausiai programoje įvyksta pajų perleidimo operacija, pajai atsiranda pajų įgijėjo pajinėje sąskaitoje, nes tik tada yra sugeneruojama pati Papildomų pajų perleidimo sutartis, kuri vėliau gali būti koreguojama atsižvelgiant į sandorio šalių patikslinimus ar papildymus ir pasirašoma visų šalių. Tačiau kol papildomo pajaus perleidimo sutartis nėra pasirašyta ir nėra apmokėta už papildomus pajus, unijos darbuotojas mechaniniu būdu turi „uždėti“ varnelę, kad papildomų pajų įgijėjas nematytų pajinių sąskaitų ir jose esančių perleistų neapmokėtų pajų. Šiuo atveju, dėl unijos darbuotojo klaidos, varnelė nebuvo uždėta, dėl ko apeliantui buvo matomos visos pajinės sąskaitos ir jose esantys neapmokėti pajai. Ši klaida atsakovės buvo ištaisyta, todėl apeliantas 2020 m. sausio 23 d. prisijungęs prie elektroninės bankininkystės matė tik vieną 30 Eur vertės pajaus pajinę sąskaitą.

2.4.                       Nei Kredito unijų įstatyme, nei atsakovės įstatuose, nei jokiame kitame teisės akte ir teismų praktikoje, o juo labiau kredito unijų praktikoje nenurodyta, jog prieš sudarant kreditavimo sutartį, kredito unijos narys privalo įsigyti papildomus pajus. Todėl tam, kad būtų sudaryta kreditavimo sutartis, prieš tokios sutarties sudarymą apeliantas neprivalėjo nuosavybės teise turėti papildomų pajų. Tačiau atitinkamo dydžio papildomo pajaus turėjimas yra reikalaujamas prieš kredito išmokėjimą, t. y. prieš paskolos suteikimą.

2.5.                       Papildomo pajaus perleidimo (grąžinimo) tvarka yra skirta kredito unijos darbuotojams, kurie, vadovaudamiesi šia tvarka, turi atlikti atitinkamus veiksmus, reikalingus papildomo pajaus perleidimui, t. y. įgyvendinti kredito unijos nario prašymą perleisti papildomus pajus bei Valdybos priimtus sprendimus dėl papildomų pajų perleidimo. Atsakovė pažymi, kad šia tvarka jokie įsipareigojimai pačiam kredito unijos nariui nėra nustatomi, nes tik pasirašytos Papildomų pajų perleidimo sutarties pagrindu, o ne šios tvarkos pagrindu, kredito unijos nariams atsiranda atitinkami įsipareigojimai ir prievolės. Todėl apelianto teiginys, jog teismas negalėjo šia tvarka remtis priimdamas sprendimą, nes su ja nebuvo supažindintas apeliantas, yra visiškai nepagrįsti.

2.6.                       Teismas buvo suteikęs galimybę apeliantui pateikti duomenis, kad jis asmeniškai negali pateikti prašomus išreikalauti dokumentus, tačiau apeliantas tokių duomenų nepateikė. 2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu buvo patenkintas apelianto prašymas, įpareigojantis atsakovę pateikti duomenis apie pajų judėjimą iš sąskaitų, taip pat buvo patenkintas apelianto prašymas į teismo posėdį kviesti ir apklausti atsakovės vadovą M. G.. Teisėjos atlikti procesiniai veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kokiu nors būdu teisėja išreiškė akivaizdų šališkumą apelianto atžvilgiu, kad teismas turi išankstinę poziciją dėl bylos baigties. Pažymi, kad apelianto prašymas dėl dokumentų išreikalavimo iš atsakovės nebuvo tenkintas, kadangi nebuvo nustatytas prašomų išreikalauti dokumentų ryšys su byla.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Vienas iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų – kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (1 punktas).

16.       Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000 konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

17.       Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, be kitų atvejų, jeigu jis yra (ne)tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme; jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktai); taip pat kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis).

18.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo neturėjimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme turi būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu vadovaujantis objektyviuoju testu vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80, par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98).

19.       Sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių skirtingose bylose spręstų klausimų, nagrinėtų faktų ryšys. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką, bylos šaliai argumentuojant, jog ji neteko galimybės į nešališką požiūrį naujoje (šioje) byloje, kadangi pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo nulemtas kitos civilinės bylos, kurioje tas pats teisėjas priėmė sprendimą dėl tų pačių asmenų ir juo rėmėsi šioje byloje, turi būti identifikuoti teisėjo nurodytose bylose nagrinėti faktai, jų ryšys (tapatumas), taip pat bylose spręsti teisiniai klausimai, siekiant nustatyti, ar jie yra panašūs ar galbūt visiškai skirtingi. Taip pat kasacinio teismo konstatuota, kad tai, jog teismas savo sprendime remiasi kai kuriomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos tos pačios sudėties teismo ankstesnėje byloje tarp tų pačių ginčo šalių, savaime nepagrindžia teismo (teisėjo) šališkumo, absoliutaus šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916/2021, 42 punktas ir jame nurodyta praktika).

20.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ta pati teisėja pirmosios instancijos teisme nagrinėjo dvi civilines bylas – šią civilinę bylą (pagal apelianto ieškinį kredito unijai dėl 32 880 Eur vertės papildomų pajų priteisimo) ir  kitą civilinę bylą Nr. e2-12834-840/2020 (pagal kredito unijos ieškinį apeliantui dėl 1800 Eur skolos priteisimo).

21.       Civilinėje byloje Nr. e2-12834-840/2020 šalių ginčas kilo dėl šioje byloje jau minėtos 2019 m. lapkričio 4 d. Kredito sutarties Nr. ŽEM201910-000066 sudarymo (nesudarymo) fakto ir atsakovo (nagrinėjamos bylos ieškovo) V. S. pareigos sumokėti 1 800 Eur dydžio Sutarties administravimo mokestį. Gindamasis nuo pareikšto ieškinio (atsiliepime į kredito unijos ieškinį) atsakovas nurodė, kad ieškovė yra nesąžininga, kadangi jos atliekamos operacijos, susijusios su atsakovo turimomis sąskaitoms, yra neteisėtos, iš jo sąskaitos dingo 32 000 Eur dydžio pajai, t. y. tie patys pajai, kurie yra ir šios (nagrinėjamos) bylos ginčo dalykas.  

22.       Iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 3d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12834-840/2020 turinio matyti, kad paminėti atsakovo V. S. argumentai pateko į nurodytos bylos nagrinėjimo apimtį (sprendimo 6.1, 9.3, 16.3 punktai).

23.        Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi tendencingai atsisakė priimti atsakovo V. S. priešieškinį civilinėje byloje e2-12834-840/2020 ir priėmė 2020 m. rugpjūčio 3d. sprendimą kredito unijos naudai turėdamas išankstinį nusistatymą atsakovo atžvilgiu, tačiau šis teisėjos sprendimas, kaip neteisėtas, buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo. 

24.       Apibendrindama aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tos pačios sudėties pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą tarp tų pačių šalių dvejose civilinėse bylose, kai šalių reikalavimai buvo kildinami iš tos pačios 2019 m. lapkričio 4 d. Kredito sutarties Nr. ŽEM201910-000066 ir kai šios bylos ieškovo (V. S.) vienas iš atsikirtimų į ieškinį motyvų, kuris yra nagrinėjamos bylos įrodinėjimo pagrindas ir dalykas, buvo atmestas kaip nepagrįstas, taip pat tokį teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui pripažinus neteisėtu ir jį panaikinus, ieškovui V. S. galėjo susidaryti pagrįstos abejonės dėl abejas civilines bylas nagrinėjančios tos pačios teisėjos galimo išankstinio nusistatymo ir šališkumo nagrinėjamojoje byloje.

25.       EŽTT konstatuota, kad tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimo byloje C. A. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45).

26.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjo šališkumo teikia pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

27.       Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Žibutė Budžienė

Gintautas Koriaginas

Egidijus Tamašauskas