Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2026-02-06][nuasmeninta nutartis byloje][eB2-1503-861-2026].docx
Bylos nr.: eB2-1503-861/2026
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Edensa“ 304711259 atsakovas
„Insolvensa“ 302315617 atsakovo atstovas
„Interjero virtuvė“ 303884354 Kreditorius
Kategorijos:
Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
Civilinis procesas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Juridinių asmenų bankrotas
Bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Prašymas dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo

?

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

 (S)

Civilinė byla Nr. eB2-1503-861/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00578-2025-4

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2026 m. sausio 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo RUAB „Edensa nemokumo administratoriaus prašymą dėl kreditoriaus UAB „Interjero virtuvė“ kreditorinio reikalavimo nemokumo byloje,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė nemokumo (restruktūrizavimo) bylą RUAB Edensa“, juridinio asmens kodas 304711259, registruotos buveinės adresas Savanorių pr. 11A-41, LT-03116 Vilnius. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. liepos 12 d.

2.       2025 m. spalio 23 d. byloje patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai. Byloje taip pat gautas nemokumo administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų sąrašas.

3.       Byloje gautas UAB „Interjero virtuvė“ kreditorinis reikalavimas, kuriuo prašoma patvirtinti UAB „Interjero virtuvė“ papildomą 8 640,00 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Nurodo, kad kreditorė susipažinusi su kitų kreditorių patvirtintais reikalavimais šioje restruktūrizavimo byloje pastebėjo, jog vieno kreditoriaus reikalavimas dėl nuostolių buvo patvirtintas taikant kainų skirtumo metodą, t. y. remiantis naujai įsigyto turto kaina ir kaina, kuri būtų buvusi taikoma pagal preliminariąją sutartį. Atsižvelgusi į tai, kreditorė peržiūrėjo savo pačios 2022 m. liepos 7 d. sudarytą įsigyto turto pirkimo – pardavimo sutartį ir pastebėjo, kad jos sudaryto pakeičiančiojo sandorio kaina yra didesnė, nei kaina pagal preliminarią sutartį. Dėl to kreditorė patyrė realius nuostolius, kurių iki šiol ji nebuvo paskaičiavus ir nebuvo įtraukus į kreditorinį reikalavimą. Pažymi, kad dėl RUAB „Edensa“ įsipareigojimų nevykdymo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl kreditorė buvo priversta įsigyti kitą, analogiškos paskirties turtą rinkoje, sudarydama pakeičiančią sutartį. 2022 m. liepos 7 d. kreditorė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo kitą butą ir automobilio stovėjimo vietą didesne kaina. Pagal pakeičiančią sutartį buto kaina – 123 000 Eur ir automobilio stovėjimo patalpos kaina – 15 500 Eur. Taigi bendra pakeičiančiojo sandorio suma sudarė 138 500 Eur. Lyginant preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą (129 860 Eur) su naujo sandorio kaina (138 500 Eur), susidaro kainų skirtumas – 8 640 Eur.

4.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius ginčija pareikštą prašymą, nurodo, kad netenkintinas kreditoriaus UAB „Interjero virtuvė“ pareikštas prašymas dėl papildomo 8 640,00 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Pažymi, kad kreditorė buvo informuota apie nemokumo procesą kartu su visais kreditoriais ir jų kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas. Kodėl dabar teikiamas papildomas reikalavimas praleidus visus terminus, jokia priežastis nenurodoma.

5.       Kreditorė UAB „Interjero virtuvė“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog nemokumo proceso specifika ir jo tikslai leidžia spręsti, kad kreditorės prašymas dėl reikalavimo patikslinimo yra leistinas ir gali būti nagrinėjamas iš esmės, o ankstesnė teismo nutartis savaime neužkerta kelio įvertinti patikslinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Nurodo, kad kreditorė pateikė anksčiau pareikšto kreditorinio reikalavimo patikslinimą. Reikalavimo pagrindas nuo pat pradžių išliko tas pats – nesudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, kuri turėjo būti sudaryta pagal preliminariąją sutartį, ir dėl to kreditorės patirti turtiniai nuostoliai. Kreditorė nepakeitė nei faktinių aplinkybių, iš kurių kyla reikalavimas, nei materialinės teisės normų, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Šiuo atveju buvo patikslintas tik nuostolių dydis ir jų apskaičiavimo metodas. Aiškina, jog pirminiame kreditoriniame reikalavime nuostoliai buvo skaičiuojami kaip planuoto įsigyti buto su garažu pardavimo negautas pelnas. Vėliau, susipažinusi su kitų RUAB „Edensa kreditorių reikalavimais, kreditorė patikrino savo vėliau įsigyto buto (kurį įsigijo akivaizdžiai supratusi, kad RUAB „Edensa“ savo įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį nevykdys, kas ir įvyko) dokumentus, suskaičiavo skirtumą ir patikslino nuostolių apskaičiavimo metodą, nuostolius apskaičiuodama pagal faktinį kito buto įsigijimą. Taip pat nurodo, jog teisinė pagalba buvo suteikta būtent kreditorei, o sąskaitą apmokėjo kreditorės UAB „Interjero virtuvė“ vadovė ir akcininkė.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

6.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

7.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

8.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama, kad jos kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

9.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi RUAB „Edensa“ iškėlus nemokumo (restruktūrizavimo) bylą, bendrovės kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi. Kreditoriaus UAB „Interjero virtuvė“ 8 640,00 Eur kreditorinis reikalavimas nėra įtrauktas į bendrovės kreditorių sąrašą, kadangi nebuvo pateiktas nemokumo administratoriui ir/ar teismui patvirtinti.

10.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 28 d. nemokumo administratorius gavo kreditoriaus UAB „Interjero virtuvė“ prašymą dėl naujo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Prašoma patvirtinti reikalavimo suma sudaro 8 640,00 Eur.

11.       Kreditorė nurodo, kad susipažinusi su kitų kreditorių patvirtintais reikalavimais šioje restruktūrizavimo byloje pastebėjo, jog vieno kreditoriaus reikalavimas dėl nuostolių buvo patvirtintas taikant kainų skirtumo metodą, t. y. remiantis naujai įsigyto turto kaina ir kaina, kuri būtų buvusi taikoma pagal preliminariąją sutartį. Atsižvelgusi į tai, kreditorė peržiūrėjo savo pačios 2022 m. liepos 7 d. sudarytą įsigyto turto pirkimo – pardavimo sutartį ir pastebėjo, kad jos sudaryto pakeičiančiojo sandorio kaina yra didesnė, nei kaina pagal preliminarią sutartį. Dėl to kreditorė patyrė realius 8 640,00 Eur nuostolius, kurių iki šiol ji nebuvo paskaičiavus ir nebuvo įtraukus į kreditorinį reikalavimą.

12.       Nemokumo administratorius pažymi, kad kreditorė buvo informuota apie nemokumo procesą kartu su visais kreditoriais ir jų kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas. Kodėl dabar teikiamas papildomas reikalavimas praleidus visus terminus, jokia priežastis nenurodoma.

13.       Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalį kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1– 2 dalys). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus JANĮ 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis).

14.       Nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima nuspręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. 

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su kreditoriaus reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Kuo ilgesnis yra termino kreditoriaus reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).

16.       Sprendžiant klausimą dėl praleisto termino (ne)atnaujinimo, prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y., kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1532-241/2015; 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-642-450/2019, 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1-450/2024).

17.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat šalių nurodytus argumentus, šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios realiai objektyviai sukliudė pareiškėjai UAB „Interjero virtuvė“  įgyvendinti savo teisę pateikti kreditorinį reikalavimą JANĮ nustatyta tvarka.

18.       Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

19.       Atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, svarbu įvertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti.

20.       JANĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimą ir tvirtinimą, finansinio reikalavimo tvirtinimą sieja su konkretaus kreditoriaus valia. Tik pats kreditorius turi teisę spręsti – teikti ar ne nemokumo administratoriui pareiškimą patvirtinti finansinį reikalavimą juridinio asmens nemokumo byloje. Nemokumo administratorius tik gavęs konkretaus kreditoriaus pareiškimą sužino jo valią dėl finansinio reikalavimo ir, patikrinęs prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, teikia jo (ne)patvirtinimo klausimą išspręsti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui. 

21.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius akcentuoja, kad kreditorė nenurodė jokių objektyvių ir svarbių priežasčių, kodėl prašymas dėl finansinio reikalavimo Įmonės bankroto byloje yra teikiamas tik dabar. Teismo vertinimu finansinio reikalavimo laiku kreditorius nepareiškė tik dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo, jokių objektyvių ir nuo kreditoriaus valios nepriklausiusių termino praleidimo aplinkybių nenustatyta.

22.       Teismo nuomone, termino atnaujinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) kitų kreditorių atžvilgiu, kurie savalaikiai pateikė kreditorinius reikalavimus, kas sąlygotų šių kreditorių, savalaikiai pateikusių kreditorinius reikalavimus mažesnę tikimybę patenkinti jų kreditorinius reikalavimus.

23.       Teismas vertina, kad pareiškėjos reikalavimo teisė RUAB „Edensanemokumo byloje dėl papildomo reikalavimo tvirtinimo pasibaigė ir negali būti tvirtinama (JANĮ 41 straipsnio 4, 6 dalis).

24.       Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

25.       Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorė buvo informuota apie nemokumo procesą kartu su visais kreditoriais ir jų kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas. Papildomą reikalavimą tvirtinti 8 640,00 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą kreditorė pateikė 2025 m. lapkričio 28 d. Kreditorė deklaratyviai nurodo, kad peržiūrėjo savo pačios 2022 m. liepos 7 d. sudarytą įsigyto turto pirkimo – pardavimo sutartį ir pastebėjo, kad jos sudaryto pakeičiančiojo sandorio kaina yra didesnė, nei kaina pagal preliminarią sutartį. Dėl to kreditorė patyrė realius nuostolius, kurių iki šiol ji nebuvo paskaičiavus ir nebuvo įtraukus į kreditorinį reikalavimą.

26.       Kaip žinoma, CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. 

27.       Teismo vertinimu, pareiškėja šiuo metu nepateikia objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti jos nurodomo kreditinio reikalavimo pagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjos prašymas administratoriui neįrodo kreditorės reikalaujamos 8 640,00 Eur sumos pagrįstumo. Kreditorei neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo CPK įrodinėjimo priemonėmis, tenkinti jos prašymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (178 straipsnis).

28.       Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas neįrodytas, nepagrįstas, dėl to netenkintinas.

29.       Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis), nemokumo administratoriui pavedama per tris dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos apie priimtą nutartį informuoti kreditorius ir pateikti kreditorių informavimą patvirtinančius dokumentus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Kreditoriaus UAB „Interjero virtuvė“ prašymo dėl 8 640,00 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo netenkinti.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                             Donata Kravčenkienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • e3K-3-236-690/2018
  • e2-1309-798/2022
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • 3K-3-630/2012
  • 3K-3-539/2013
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-197/2011
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas