Civilinė byla Nr. e2A-476-828/2022
Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00756-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Pranckienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Pasvalio agrochemija“ ieškinį atsakovui H. B. dėl baudos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Pasvalio agrochemija“ prašė iš atsakovo H. B. priteisti 38 200,89 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. UAB „Pasvalio agrochemija“ ir atsakovas ūkininkas H. B. sudarė rapsų grūdų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PAK-210201 -3, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti (ir užauginti) ieškovei 500 tonų rapsų grūdų, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už 500 tonų rapsų grūdų nustatytą kainą - 386,50 Eur už 1 toną rapsų grūdų (toliau - Sutartis). Sutarties 1.1 punkte šalys sutarė rapsų grūdų priėmimo terminus - nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Sutarties 6.1 punkte šalys numatė atsakomybę už Sutarties nevykdymą - atsakovui laiku nepristačius rapsų grūdų, numatoma bauda 30 proc. nuo nepristatytos rapsų grūdų kiekio vertės. Suėjus Sutarties 1.1 punkte numatytam terminui pristatyti rapsų grūdus, atsakovas pristatė tik 120,54 t rapsų grūdų, t. y. - nepristatė apie 380 t rapsų grūdų. Bauda, remiantis Sutarties nuostatomis, apskaičiuojama tokiu metodu: atsakovas turėjo pristatyti 500 t - 10 proc. paklaida, atsakovas pristatė 120,54 t. Atsakovui liko pristatyti 500 t -10 proc. paklaida - 120,54 t. Nepristatytas kiekis (500 t - 10 proc. paklaida - 120,54 t) x kaina (386,5 Eur/t) x 30 proc. – 38 200,89 Eur bauda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo 38 200,89 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 798 Eur žyminį mokestį, 5 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Taip pat priteisė iš atsakovo 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
4. Nustatė, kad pagal Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2022 m. sausio 17 d. pažymą Nr. 1-22, 2021 m. dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų (birželio mėnesį Biržų rajone fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinio rodiklis - smarkus lietus bei vietomis kilęs škvalas) ūkininko H. B. pasėtų žieminių rapsų derlingumas ženkliai sumažėjo. Situacija laikytina force majeure aplinkybėmis, dėl kurių pardavėjas negali pilnai įvykdyti sutarties įsipareigojimų“. Teismas šį įrodymą vertino susietai kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Minėta pažyma yra surašyta, remiantis atsakovo H. B. pateiktais duomenimis ir 2022 m. sausio 13 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažyma Nr. SR-SR-23 bei 2021 m. liepos 28 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1960. 2022 m. sausio 13 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažymoje išimtinai vadovaujamasi ta pačia 2021 m. liepos 28 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1960 bei paties H. B. pateiktais duomenimis.
5. Iš 2021 m. liepos 28 d., 2022 m. kovo 8 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymų apie hidrometeorologines sąlygas nustatė, kad 2021 m. birželio 20-23 d. Biržų MS buvo registruota kaitra, kitų stichinių ar katastrofinių meteorologinių reiškinių nebuvo fiksuota. Buvo fiksuojamas smarkus lietus, tačiau stichinio lietaus kriterijaus nepasiekė, škvalas nebuvo fiksuotas, kartu pažymint, kad galima daryti prielaidą, kad vietomis Biržų rajone galėjo kilti škvalas. Jokių kitų duomenų apie galimą škvalą byloje nėra pateikta. Duomenų, kad Biržų rajone ar visoje šalyje būtų paskelbta ekstremali situacija dėl žemės ūkio ar kitiems laukiniams augalams padaryto poveikio dėl meteorologinių ir hidrologinių reiškinių byloje nėra. Iš Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pateiktų duomenų, Oficialiosios statistikos portalo duomenų bazės nustatė, kad 2021 m. žieminių rapsų derlingumas buvo artimas vidutiniam (2,8-3 t/ha). Iš UAB „Pasvalio agrochemija“ pateiktų duomenų, liudytos I. K. parodymų nustatė, kad iš 247 sutarčių 246 buvo įvykdytos, arba sumokėtos baudos, nebuvo pateisintų sutarčių nevykdymo dėl force majeure.
6. Teismas sprendė, kad 2021 m. birželio 24 d. mažiau nei 12 valandų truko smarkus lietus, (iškrito 19,7 mm kritulių). Šis lietus nėra ta aplinkybė, kurios atsakovas, būdamas ūkininku ir užsiimantis grūdų auginimu bei pardavimu, būtų negalėjęs protingai numatyti ir prisiimti tokios aplinkybės atsiradimo rizikos. Iš 2022 m. kovo 8 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimato ir tyrimų skyriaus pažymos Nr. (5.58-10)-B8-860 nustatė, kad 2021 m. stichinių ar katastrofinių meteorologinių reiškinių nebuvo fiksuota, buvo fiksuotas smarkus lietus. Smarkus lietus, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, 2017-2020 m. birželio mėn. Biržų MS buvo registruotas: 2018-06-24,2019-06-13,2020-06-07 ir 2020-06-30.
7. Teismas sprendė, jog šio lietaus negalima laikyti Lietuvos lietingam klimatui nebūdinga, ekstremalia situacija, kas lemtų atsakovo negalėjimą įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį su ieškove. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, Lietuvoje kiekvienais metais (nuo 2017 m.) birželio mėnesį yra fiksuojamas smarkus lietus (2022 m. kovo 8 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimato ir tyrimų skyriaus pažyma Nr. (5.58-10)-B8-860)). Tokio pobūdžio smarkų lietų pripažįstant force majeure susidarytų situacija, kai ūkininkus kiekvienais metais būtų galima atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kas iškreiptų verslo ir sutarčių praktiką bei stabilumą.
8. Byloje nėra pateikta duomenų apie H. B. laukuose kilusį škvalą ir dėl jo sunaikintą derlių. 2021 m. liepos 28 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1960 nurodoma, kad galima daryti prielaidą, kad vietomis Biržų r. galėjo kilti škvalas. Jokių kitų įrodymų apie škvalo kilimą atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas byloje teikė išrašus iš draudimo bendrovės „V. H.“ dokumentų, iš kurių nustatė, kad beveik 77 ha nustatytas žalos dydis dalyje ploto yra 35 proc. Atsakovas nurodė, kad draudimo bendrovė jam sumokėjo 43 000 Eur dėl škvalo padarinių. Tačiau byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių draudimo išmokos buvo sumokėtos, nėra pateikta draudimo sutarties sąlygų, laukų vertinimo dokumentų ir panašiai. Teismas pripažino, kad atsakovo ir draudimo įmonės „V. H.“ sudaryta sutartis susaisto tik jos šalis, ir šioje byloje ja negalima remtis vertinant dėl force majeure aplinkybių.
9. Būdamas profesionaliu ūkininku ir užsiimdamas žemes ūkio produkcijos auginimo verslu, atsakovas galėjo numatyti, kad orų sąlygos Lietuvos klimatinėje zonoje beveik visada yra nepastovios ir permainingos, Lietuvos klimatinėje zonoje dažnai būna tiek sausros, tiek liūtys. Be to, išankstinis derliaus pardavimas visuomet susijęs su derliaus neužauginimo ir ne pristatymo rizika.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas Sutartį su ieškove sudarė anksti, lyginant su esančia sutarčių dėl būsimo derliaus sudarymo praktika. H. B. nurodė, kad sutartis buvo sudaryta tikintis 5 t/ha derliaus. Toks derlingumas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į statistinį žieminių rasų derlingumą Lietuvoje ir Biržų rajone, yra ženkliai didesnis nei vidutinis. Pats atsakovas pripažino, kad galbūt ir per daug rizikavo. Liudytoja I. K. teisme parodė, kad prieš sudarant sutartį, H. B. norėjo sudaryti sutartį dėl 250 t - 300 t grūdų, tačiau paaiškinus, kad kuo didesnis pristatomas kiekis, tuo didesnė supirkimo kaina, pasiryžo pasirašyti sutartį dėl 500 t grūdų. Taigi net esant normalioms (ar artimoms normalioms) gamtinėms sąlygoms, H. B. būtų sunkiai objektyviai galėjęs išauginti tokį rapsų kiekį (2022 m. sausio 13 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažymoje Nr. SR-SR-23 pažymima, kad 2019 – 2020 m. žieminių rapsų vidutinis derlingumas – 3,945 t/ha). Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovas nepakankamai įvertino galimybes pagal pasėtų žieminių rapsų kiekį (ieškovei nurodė 100 ha, deklaracijoje – apie 150 ha), prognozuojamą derlingumą dėl grūdų kiekio, kurį būtų pajėgus pristatyti, taigi prisiėmė didelę riziką dėl galimo sutarties neįvykdymo. Kaip minėta, sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, dėl kurių derlius būna didesnis ar mažesnis. Todėl ūkininkas gali (turi) numatyti, kad tam tikros netinkamos derliui augti ir bręsti sąlygos gali kilti.
11. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad atsakovas byloje neįrodė, jog 2021 m. klimato sąlygos buvo itin nepalankios, ekstremalios, lėmusios didelės dalies atsakovo derliaus sunykimą. Teismas nenustatė visos nenugalimos jėgos institutui taikyti reikalingos sąlygos, kurios būtų pagrindas atleisti ieškovą nuo sutartinės civilinės atsakomybės pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, 6.253 straipsnio 1, 2 dalis.
12. Teismas pripažino, kad atsakovas padarė sutartinės prievolės pažeidimą ir atsakovui gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis). Tokiu atveju, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6. 248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas įstatymu įtvirtintos kaltės prezumpcijos nepaneigė ir tokios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis).
13. Pažymėjo, kad Sutartyje aiškiai reglamentuotas netesybų apskaičiavimas, todėl atsakovas, neįvykdęs sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, galėjo pagrįstai tikėtis kilsiančios civilinės atsakomybės. Teismas, įvertinęs paskaičiavimą, neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog netesybos apskaičiuotos neteisingai. Teismas, taip pat atsižvelgė į tai, kad abi šalys yra verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, netesybos sulygtos sutartimi ir jos mažesnės už patirtus realius nuostolius.
14. Taigi atsakovas H. B. byloje neįrodinėjo, kokius nepriimtinus ir sunkius padarinius jam sukeltų baudos sumokėjimas, o tai, kad atsakovui dėl blogų meteorologinių sąlygų, kurias jis galėjo ir turėjo numatyti, užaugo mažesnis nei tikėtasi derlius, teismas nelaikė pakankamu pagrindu mažinti sutartyje numatytą baudos dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas H. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti dėl nenugalimos jėgos ir atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantas nori duoti išsamius paaiškinimus.
16. Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė procesinės teisės normą - civilinio proceso kodekso 185 straipsnį, neįvertino civilinėje byloje surinktų įrodymų viseto ir dėl šios procesinės teisės normos pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla.
17. Teismas turėjo taikyti Civilinio kodekso 6.212 straipsnį, 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės vykdant 2021 m. vasario 1 d. rapsų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PAK-2102021-3. Teismas priimdamas sprendimą netaikė šių materialinės teisės normų dėl ko sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
18. Apeliantas nurodo, kad į ieškovę dėl negalimumo pristatyti rapsų sutarto kiekio kreipėsi tiek telefonu, tiek raštu keletą kartų, todėl mano, kad pagal sutarties 6.1 punktą turėtų būti atleistas nuo baudos.
19. Pažymi, jog jo ūkio vidutinis žieminių rapsų derlingumas būna apie 4t/ha. 2020 m. buvo pasėjęs ir deklaravęs 151,65 ha. 4X151,65=606,6 t. Sudarydamas sutartį nepervertino savo galimybių. Esant normalioms, ar arti normalioms gamtinėms sąlygoms galėjo išauginti apie 600 tonų rapsų derliaus. Realiai įvertinęs nepastovų Lietuvos klimatą (sausros ir perteklinės drėgmės galimybes) pardavimo sutartį su ieškove sudarė 500 tonų. (100 tonų pasiliko atsargai dėl galimo derliaus sumažėjimo dėl nepalankių oro sąlygų). Kad kils škvalas numatyti negalėjo, šis reiškinys nebūdingas Lietuvos orams. Per jo ūkininkavimo 30 metų škvalas pasitaikė pirmą kartą. Sudarant pardavimo sutartį žodžiu paminėjau plotą apie 100 ha, nes pasėlių plotas sutartyse nenumatomas, fiksuojamos tik parduodamos tonos. Kad derlingumas bus 5 t/ha buvo toks sąlyginis, žodinis pasakymas, sutartyje nefiksuojamas, (faktiškai buvo planavęs 4 t/ha, nes faktiškai buvau pasėjęs 151,65 ha). Galutinai apelianto rapsų derlių suniokojo 2021 m. birželio 24 d. jo rapsų laukuose siautusi audra, liūtis.
20. Dėl iškritusio per trumpą laiką didelio kritulių (liūties) kiekio ir smarkaus gūsingo vėjo, rapsas buvo išguldytas, dalis stiebų buvo nulaužti (apie 35 proc. nuo visų išguldytų rapsų), grūdai smulkūs, nepribrendę. Aiškiai matėsi, kad derlius bus itin menkas. Apie tai pranešė ieškovei ir Vokietijos draudimo bendrovei „V. H. VVaG“ filialui „VH Lietuva“. Žalų nustatymo protokolas 22.07.2021., žalų akto Nr. 2021-230207. Apeliantas prašo šiuos dokumentus prijungti prie bylos, nes jie patvirtina apie tai, kad jo rapsų pasėlių laukuose buvo škvalas, kuris sunaikino derlių. Taip pat prašo iškviesti į posėdį liudininkę G. L., gyvenančią netoli jo dirbamų laukų.
21. Nesutinka su teismo argumentais, kad byloje neįrodyta, jog buvo škvalas jo laukuose, nes tai matosi iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos Nr. (5.58-10)- B8-1960, kurioje nurodoma, kad Biržų meteorologijos stoties duomenimis 2021 m. birželio 24 d. 1.00 valanda fiksuotas 14,5 m/s vėjo greitis. 2021 m. birželio 24 d. nuo 00.19 valandos iki 02.40 valandos registruota perkūnija. Nuo 00.24 valandos iki 02.49 valandos iškrito 19,7 mm kritulių ir buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis - smarkus lietus, kai per 12 valandų ar trumpesnį laiką iškrenta 15 mm ir daugiau kritulių. Škvalas nebuvo fiksuotas, tačiau tai yra lokalus meteorologinis reiškinys, apimantis nedideles teritorijas, todėl ne visi atvejai užregistruojami meteorologijos stočių. Atsižvelgiant į minėtas meteorologines sąlygas, galima daryti prielaidą, kad vietomis galėjo kilti škvalas." Dėl iškritusio per trumpą laiką didelio kritulių ( liūties ) kiekio ir smarkaus gūsingo vėjo, žieminio rapsas buvo išguldytas, dalis stiebų buvo nulaužti (apie 35 procentai nuo visų išgulusių rapsų ), matėsi, kad žieminių rapsų derlius bus itin menkas, grūdai smulkus ir nesubrendę. 2022 m. sausio 13 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažymoje Nr. SR - SR - 23 pažymima, kad ūkininko H. B. ūkyje dėl nepalankių hidrometeorologijų sąlygų 2021 metais žieminių rapsų derlius sumažėjo 80 procentų - derlingumas 0,795 t/ha.
22. 2022 m. sausio 17 d. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymoje Nr. 1 - 22 nurodoma, kad dėl pavojingo meteorologinio reiškinio - smarkaus lietaus bei vietomis kilusio škvalo, sumažėjus ženkliai žieminių rapsų derlingumui, situacija laikytina nenugalima jėga (force majeure) dėl to 2021 m. vasario 1 d. rapsų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PAK - 2102021-3 buvo pilnai neįvykdyta.
23. Byloje yra pateikta draudimo bendrovės „V. H. WaG"( VH ) filialo „VH Lietuva" dokumentai, iš kurių matyti, kad nustatyta žieminių rapsų laukuose žalos dydis yra 35 procentai.
24. Apeliantas kartu apeliaciniu skundu pateikia draudimo bendrovės naujai atsiųstus dokumentus bei fotonuotraukas, kuriose matosi škvalo padariniai.
25. Pažymi, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. apeliantas vėl informavo ieškovę, kad sutarties vykdymo galimybės dar sumažėjo dėl 2021 m. birželio 23 d. - 24 d. d. siautusios audros ir liūties, liūtis ir audra sunaikino dar papildomai likusią nuo žiemos iššalimo dalį žieminių rapsų pasėlių. Po liūties, nukūlęs, išvalęs ir išdžiovinęs likusius rapsų grūdus pranešė I. K. apie audros padarytą žalą. Šis įvykis konstatuotas kaip nenugalima jėga (force majeure). Byloje esantis dokumentai įrodo, kad yra nustatyta nenugalima jėga dėl kurios nebuvo visiškai įvykdyta 2021 m. vasario 1 d. rapsų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PAK-2102021-3. Apeliantas įrodė visas sąlygas numatytas Civilinio kodekso 6.212 straipsnyje, 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Apeliantas turi būti visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės.
26. Apeliantas kreipėsi į ieškovę keletą kartų, raštu ir telefonu, informavo, kad sutartį įvykdys dalinai, todėl remiantis sutarties 6.1 p. nuostata, neprivalo mokėti netesybų.
27. Ieškovė, dėl nepilnai įvykdytos sutarties nuostolių neturėjo (nes buvo pranešęs keletą kartų), žinojo, kad apeliantas nepristatys sutarto kiekio rapsų, galėjo tą dalį nusipirkti iš kitų augintojų, kol rapsų pirkimo kainos dar nebuvo pakilusios.
28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Pasvalio agrochemija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė šalių ginčą. Atsakovės apeliacinio skundo turinys ir apimtis parodo atsakovo siekį nukreipti apeliacinės instancijos dėmesį nuo bylos esmės į nereikšmingas ginčo sprendimui detales ir faktines aplinkybes.
29. Nurodo, kad prieštarauja atsakovo teiktiems argumentams ir toliau palaiko savo poziciją, kad atsakovas neteisėtai nevykdė sutarties ir turi sumokėti baudą dėl nepristatytos rapsų grūdų dalies.
30. Atsakovas neteisėtai teikia naujus (nereikšmingus) įrodymus apeliacinėje instancijoje, civilinėje byloje neegzistavo force majeure aplinkybės, atsakovas į civilinės bylos medžiagą teikė išimtinai šališkus ir neaiškius įrodymus, jis įvairiose bylos nagrinėjimo stadijose teikė prieštaringus ir nenuoseklius paaiškinimus. Akivaizdu, jog atsakovas apeliaciniu skundu neginčija sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo, o atsikirtinėja į patį sprendimą teikdamas naujus įrodymus ir net nurodydamas naujas aplinkybes.
31. Mano, kad, atsakovo teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl jie nepriimtini apeliacinės instancijos teisme. Apelianto teikiami nauji įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai. Pats draudimo išmokos išmokėjimo faktas negali būti pagrindas force majeure aplinkybėms nustatyti.
32. Pažymi, kad atsakovas turėjo pareigą patiekti ieškovei sulygtą kiekį rapsų grūdų. Kadangi jis šios pareigos neįvykdė, ieškovė teisėtai atsakovui taikė Sutarties 6.1 p. numatytą baudą ir reikalauja sumokėti ieškovei 38 200,89 Eur baudos sumos.
33. Atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai kvestionavo Sutartyje numatytos baudos dydžio teisėtumą, teikė samprotavimus apie tariamą būtinybę mažinti baudą. Su šia atsakovo pozicija nesutiktina, kadangi baudos dydis viena vertus yra įprastas šios srities versle, o kita vertus – dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nepristačius sulygto rapsų grūdų kiekio, atsakovas patyrė žymiai didesnius nuostolius, nei prašoma bauda. teismas, spręsdamas netesybų pagal Sutartį priteisimo klausimą, tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, bei tinkamai nesumažino priteistinų netesybų.
34. Civilinėje byloje nagrinėjamu atveju neegzistuoja nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės – atsakovas neįrodė visų kumuliatyviųjų nenugalimos jėgos (force majeure) taikymo sąlygų, o atsakovo į civilinę bylą pateikti tariami įrodymai yra neobjektyvūs ir nieko nepagrindžiantys.
35. Mano, kad atsakovas galimai prarado didelę dalį užsėtų rapsų grūdais laukų dėl savo kaltės pasėjus vasarinius, o ne žieminius rapsus.
36. Byloje nenustatytos prastos gamtinės sąlygos, galėjusios padaryti reikšmingą įtaką atsakovo rapsų derliui, t. y. byloje nenustatytos aplinkybės dėl kurių objektyviai negalima įvykdyti Sutarties. Atsakovo nurodomas smarkus lietus negalėjo objektyviai per vieną parą (o realiai porą valandų) sumažinti rapsų pasėlių derlingumo iki 0,795 t/ha.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo H. B. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
38. Byloje kilo ginčas dėl baudos ir procesinių palūkanų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir liudytojų apklausos
39. Apeliantas prašo apklausti liudytoją G. L., kuri gyvena netoli jo dirbamų laukų ir galės paaiškinti apie oro sąlygas, draudiko, išmokėjusio žalos atlyginimą jam, atstovus A. A., A. P., kurie galėtų paaiškinti apie žalos dydį, meterologijos stoties vadovą B. M., kuris galėtų paaiškinti apie meterologinius reiškinius, agronomą T. M., kuris apaiškintų agronomines sąvokas. Taip pat prašo priimti į bylą naujus įrodymus: VH Lietuva 2022 m. gegužės 24 d. raštą Nr. 03-05-2022 Dėl žalos nustatymo H. B. pasėliuose kopiją; „V. H. VVaG" filialo „VH Lietuva" atsiskaitymo už žalų išmokas; 9 fotonuotraukas. Nurodo, jog šių įrodymų pateikti negalėjo anksčiau, nes jie buvo gauti jau po teismo posėdžio be to teismo sprendimas priimtas ne jo naudai.
40. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
42. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad atsakovas nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme. Iš prašomų pridėti prie bylos dokumentų datų matyti, kad atsakovas galėjo šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teisme galėjo būti apklausti ir atsakovo nurodyti liudytojai, kuriuos jis prašo apklausti apeliacinės instancijos teismo. Tokio prašymo pirmosios instancijos teismui atsakovas nereiškė ir jis teismo nebuvo atmestas.
43. Pažymėtina, jog atsakovui buvo užtikrintos visos procesinės galimybės pateikti įrodymus bei šaukti liudytojus, teikti paaiškinimus dar pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, buvo surengti net 4 teismo posėdžiai, taip pat šalys teismui nuolat teikė ir papildomus rašytinius paaiškinimus ir kitus papildomus naujus įrodymus, taip pat posėdžiuose buvo apklausiami ir ieškovo darbuotojai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepasinaudojo savo teisėmis ir nereiškė prašymo apklausti liudytojų. Pirmosios instancijos teismas užtikrino abiejų šalių teisę teikti paaiškinimus bei įrodymus, kviesti liudytojus. Tačiau apeliantas nepasinaudojo savo teise kviesti liudytojų į teismo posėdį.
44. Todėl apelianto pateiktus įrodymus atsisakoma priimti bei nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl liudytojų apklausos. Nepriimami ir apelianto 2022-09-27 apeliacinės instancijos teismui pateikti paaiškinimai, kadangi įstatymas draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą (CPK 323 str.).
Dėl žodinio proceso
45. Apeliantas pateikė teismui prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, nes jis nori duoti išsamius ir agrotechninius paaiškinimus.
46. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Toks CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog teismas tiek savo, tiek šalių prašymu, kuris teismui neprivalomas, gali nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau tokia teise jis gali pasinaudoti tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto apeliaciniu skundu, atsiliepimu į apeliacinį skundą, bylos medžiaga, laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas (apelianto prašymas apklausti liudytojus atmestas), todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka.
47. Kolegija pripažįsta, kad procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, o byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
48. Bylos duomenimis šalys 2021 m. vasario 1 d. sudarė Rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PAK210201-3, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovei pristatyti 500 tonų žieminių rapsų grūdų nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Nustatyta kaina už 1 t be PVM 386,50 Eur. Šalių sutarties 6.1 punkto sąlyga numatė, kad „Pardavėjas“, nepateikęs sutarto kiekio rapsų, per nurodytą terminą <...> privalo sumokėti „Pirkėjui“ 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojant nuo nepristatyto rapsų kiekio vertės. Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad „Pirkėjas“ ir „Pardavėjas“ atleidžiami nuo atsakomybės, jei įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių <...>. Atsakovas sutartyje numatytu terminu ieškovei pristatė 120,54 t rapsų grūdų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas padarė sutartinės prievolės pažeidimą ir atsakovui gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis).
49. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-208/2013). Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).
50. Apeliantas sutarties neįvykdymą grindžia nenugalimos jėgos aplinkybe, šalinančia apelianto sutartinės atsakomybės buvimą pagal 2021 m. vasario 1 d. sutartį. Apeliaciniam skunde jis teigia, kad teismas, nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad atsakovas negalėjo įvykdyti sutarties dėl susiklosčiusių nepalankių gamtinių sąlygų – force majeure aplinkybių, kurias patvirtina visų byloje nustatytų sąlygų visuma. Taip pat mano, jog teismas turėjo taikyti CK 6.212 straipsnį, 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės vykdant 2021 m. vasario 1 d. rapsų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PAK-2102021. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.
51. Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.
52. Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure aplinkybe besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent dėl jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).
53. Apeliantas ginčydamas savo atsakomybę pagal sutartį vieną iš priežasčių nurodo, jog dalis rapsų buvo iššalę, apie tai jis ne kartą informavo ieškovę tiek žodžiu, tiek raštu prašydamas sumažinti sutarties kiekį. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas yra ypač patyręs ūkininkas. Vienas stambiausių ūkininkų (vieno didžiausių ūkių Biržų rajone savininkas), vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos ūkininkų. Todėl didelę patirtį turintis ūkininkas, sudarydamas sutartį, turėjo numatyti įvairias nepalankias gamtines sąlygas bei prisiimti ir tam tikrų gamtos reiškinių riziką. Bylos duomenys gi patvirtina, kad vis tik atsakovas netinkamai įvertino rizikas, prisiėmė jų daugiau (sudarė sutartį anksčiau (lyginant su bendra praktika) bei nurodė itin didelį (lyginant su ankstesnių metų vidurkiu) galimo parduoti derliaus kiekį).
54. Apeliantas prievolių nevykdymo pateisinimą dėl force majeure aplinkybių grindžia Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2022 m. sausio 17 d. pažymą Nr. 1-22, kurioje nurodoma, kad vadovaujantis pateiktais dokumentais (buvo pateiktas H. B. prašymas, Sutarties kopija, H. B. pranešimas dėl sutartinių įsipareigojimų UAB „Pasvalio agrochemija“ nevykdymo, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos raštas Nr.20220103/01-e Dėl atliktos apklausos rezultatų, 2022-01-13 Biržų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažyma Nr. SR-SR-23, 2021 m. liepos 28 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1960), konstatuojama, jog „2021 m. dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų (birželio mėnesį Biržų rajone fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinio rodiklis - smarkus lietus bei vietomis kilęs škvalas) ūkininko H. B. pasėtų žieminių rapsų derlingumas ženkliai sumažėjo. Situacija laikytina force majeure aplinkybėmis, dėl kurių pardavėjas negali pilnai įvykdyti sutarties įsipareigojimų“.
55. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ginčą sprendžiant teisme prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu. Faktų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva, jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas. Tačiau prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma oficialiuoju rašytiniu įrodymu gali būti pripažinta tik dėl joje užfiksuotų atitinkamų faktinių duomenų: žalojančio veiksnio buvimo, jo trukmės intensyvumo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik nurodyta pažyma dar nepagrindžia nenugalimos jėgos aplinkybės.
56. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nei Lietuvos, nei Biržų savivaldybės mastu 2021 m. nebuvo skelbta ekstremali padėtis dėl meteorologiniu reiškinių, kas, kolegijos nuomone, įvertinus ir reiškinio pobūdį (smarkus lietus) patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apskritai neegzistavo ekstremalios, negalimos numatyti gamtinės sąlygos, galėjusios padaryti esminę įtaką atsakovo rapsų derliui.
57. Iš 2021 m. liepos 28 d., 2022 m. kovo 8 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymų apie hidrometeorologines sąlygas nustatyta, kad 2021 m. birželio 20-23 d. Biržų MS buvo registruota kaitra, kitų stichinių ar katastrofinių meteorologinių reiškinių nebuvo fiksuota. Buvo fiksuojamas smarkus lietus, tačiau stichinio lietaus kriterijaus nepasiekė, škvalas nebuvo fiksuotas, kartu pažymint, kad galima daryti prielaidą, kad vietomis Biržų rajone galėjo kilti škvalas. Tačiau ir škvalo galimas buvimas, kolegijos vertinimu, nepatvirtintų nenugalimos jėgos aplinkybės, kadangi škvalas Lietuvoje nėra retas, nenumatomas reiškinys.
58. Pažymėtina, jog apelianto pateikti 2021 m. liepos 22 d. draudimo kompanijos V. H. VVaG filialas „VH Lietuva" dokumentai patvirtina, kad sunaikinta galėjo būti tik ne daugiau kaip 35 proc. derliaus. Manytina, kad kitą dalį derliaus atsakovas galėjo parduoti ieškovui. Tačiau tai nebuvo padaryta.
59. Teisėjų kolegija pripažįsta reikšminga aplinkybe ir tai, jog atsakovas su ieškove pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė dar 2021 m. vasario 1 d., kai tuo tarpu grūdus turėjo pristatyti laikotarpiu nuo 2021-07-12 iki 2021-10-31 (sutarties 1.1.1 punktas). Taigi atsakovas, vystydamas veiklą žemės ūkio srityje ir užsiimantis grūdų auginimu, galėjo ir turėjo numatyti galimas nepalankias gamtines sąlygas, turinčias įtakos grūdų derliui ar jo kiekiui. Pritartina ieškovės argumentui, jog prastos oro sąlygos kiekvienais metais pasitaiko bei nulemia didesnį ar mažesnį derlių ir tai laikytina įprasta apelianto veiklos rizika, juolab pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį iš anksto. Taigi vertintina, jog atsakovas prisiėmė visą galimų neigiamų aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo riziką, kadangi galėjo numatyti galimus sunkumus vykdant sutartinius įsipareigojimus.
60. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė egzistavusių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių jam įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl ko nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
61. Konstatavus, kad atsakovas neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybę, pripažintina, jog egzistuoja sąlygos taikyti jam civilinę atsakomybę už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą – ieškovo prašomą baudą. Teisėjų kolegijai baudos dydis abejonių nekelia, jis aiškiai nustatytas sutartyje, sudarytoje tarp dviejų verslininkų. Todėl mažinti jo pagrindo nėra.
62. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiąsias teisės normas byloje, konstatuodamas, jog atsakovas nepagrindė nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl ko atsakovui, neįvykdžiusiai sutartinių įsipareigojimų, kilo pareiga mokėti ieškovei baudą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam neatlyginamos.
65. Ieškovė UAB „Pasvalio agrochemija“ nurodo turėjusi 3 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ir pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 2022 m. spalio 3 d. pinigų priėmimo perdavimo kvitą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir rekomenduojamus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius (kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau - Rekomendacijos)), sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą suma viršija Rekomendacijose 8.11 punkte numatytą dydį, todėl mažintina iki maksimalios galimos priteisti sumos, t. y. iki 2 314,65 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. gegužės 10 d sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 314,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų ir 65 ct) teisinės pagalbos išlaidas, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio agrochemija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Teisėjai Vygintas Mažuika
Dalia Pranckienė
Birutė Valiulienė