Civilinė byla Nr. 2YT-17178-155/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10699-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.7.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. N. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje K. N., VMI prie LR FM,

              nustatė:             

pareiškėja A. N. pateikė antstolei B. P. 2016-03-15 skundą dėl antstolės veiksmų, skundžia 2016-01-19 patvarkymą, skundu kuriuo prašo panaikinti jai pritaikytą turto areštą ir sustabdyti išieškojimą iš jos darbo užmokesčio. Skunde pareiškėja nurodė, kad ji su sutuoktiniu K. N. bendro ūkio neveda nuo 2010 metų, jos žiniomis, K. N. gyvena kažkur vakarų Europoje. Pareiškėja sužinojo, kad dėl sutuoktinio skolos iš jos darbo sąskaitos yra išskaičiuojamos piniginės lėšos pagal vykdomuosius raštus, todėl kreipėsi į vykdomuosius dokumentus vykdančią antstolę, tačiau ši atsisakė nutraukti atliekamus vykdymo veiksmus jos atžvilgiu. Pareiškėja su tuo nesutinka, nes antstolei išskaičiavus lėšas iš jos darbo užmokesčio, jai pačiai nepakanka lėšų už įsipareigojimus jos pačios kreditoriams ir pragyvenimui. Neįvykdžius šių įsipareigojimų pareiškėjos ir jos pilnamečio sūnaus gyvenimas taps nepakenčiamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėja prašo skundą patenkinti.

Papildomai pareiškėja pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo teismo nagrinėjant šią bylą dėl antstolės B. P. veiksmų atsižvelgti į tai, kad 2016-03-07 pareiškėja su sutuoktiniu padavė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Be to pažymėjo, jog pareiškėja iš savo asmeninio darbo užmokesčio moka lizingo kompanijoms: AB (duomenys neskelbtini) bankui 405 EUR per mėnesį, AB (duomenys neskelbtini) bankui 138 EUR per mėnesį, taip pat reikalingos lėšos susimokėti už komunalinius patarnavimus, todėl antstolei areštavus pareiškėjos gaunamas lėšas, pareiškėja nesugeba vykdyti turimų įsipareigojimų lizingo kompanijoms.

A. B. P. nesutiko su pareiškėjos skundo motyvais ir persiuntė skundą su vykdomąja byla teismui. Antstolė nurodė, kad vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. N. išieškotojo VMI prie LR FM naudai, buvo atlikti aktyvus vykdymo veiksmai bei nustatyta, kad skolininkas turi sutuoktinę, todėl skolininko sutuoktinei buvo išsiųstas patvarkymas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo. 2016-01-19 patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į sutuoktinės darbo užmokestį. Antstolė pažymėjo, jog LR CK 3.87 str. 1 d. įtvirtintas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuriame nurodyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numato, kad sutuoktinių darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolė nenustatė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė būtų sudarę vedybų sutartį, pasidalinę turtą ar nutraukę santuoką, antstolė neturi jokių duomenų ir informacijos apie skolininko ir jo sutuoktinės gyvenimą skyriumi. Todėl antstolei nustačius, kad pačiam skolininkui neturint pakankamai turto, kad būtų įvykdytas vykdomasis dokumentas, antstolė nukreipė išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, t.y. į bendrąją skolininko dalį jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolė taip pat pažymėjo, jog laikėsi visų LR CPK 666 str. ir LR CPK 667 str. numatytų reikalavimų, o būtent jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2012-05-24 nutartyje Nr. 2SA-166-450/2012 pažymėjo, jog minėtas straipsnis numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Šiuo atveju išieškojimas iš skolininko negalimas,  todėl nustačius, jog skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį, skolininko sutuoktinės darbovietei buvo išsiųstas 2016-01-19 antstolės patvarkymas dėl išmokėtinų lėšų arešto, taip pat išieškotojui išsiųstas siūlymas, kuriuo pasiūlyta per 2 mėnesius nuo minėto patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą teismui nepateikė.

Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.).   

Skundas atmestas.

Byloje nėra duomenų, rodančių, kad 2016-01-19 patvarkymą pareiškėja gavo, kad laiku gavusi  antstolės patvarkymą delsė jį apskųsti.  Vykdomojoje byloje išsiuntimą patvirtinančių duomenų nėra, be to, antstolė atsiliepimą į skundą negrindžia aplinkybe, kad skundas paduotas suėjus apskundimo terminui. Todėl teismas skundą išnagrinėjo iš esmės.

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką.

              Iš civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo 2015-04-30 išduotą VMI prie LR FM sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-10878 dėl 1471,72 EUR skolos išieškojimo iš skolininko K. N. išieškotojo VMI prie LR FM naudai. Skolinininkui buvo išsiųstas raginimas geruoju įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau skolininkas geranoriškai išieškotojui šios susidariusios skolos nesumokėjo. Iš GRT duomenų matyti, kad skolinininkas K. N. nuo 1987-10-03 yra vedęs A. N.. Antstolė atliko aktyvius vykdymo veiksmus ir nustatė, jog skolininko K. N. turto nepakanka, kad būtų įvykdytas vykdomasis dokumentas, todėl 2015-08-05 antstolė priėmė patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, kurį išsiuntė skolininko sutuoktinei. Šiuo patvarkymu antstolė įpareigojo skolininko sutuoktinę pateikti antstolei detalią informaciją apie visą žinomą jai ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą bei apie visą žinomą skolininko asmeninį turtą. Byloje nėra duomenų, kad antstolei būtų pateikta kokia nors papildoma informacija. Taip pat antstolė vykdymo proceso metu nustatė, kad skolininko sutuoktinė A. N. dirba BĮ (duomenys neskelbtini), todėl 2016-01-19 priėmė patvarkymą dėl išmokėtinų lėšų arešto, kurį išsiuntė vykdymo proceso šalims ir skolininko sutuoktinės darbovietei. Šiuo patvarkymu antstolė areštavo skolininko sutuoktinei A. N. išmokėtinas lėšas 1826,93 EUR sumai, t.y. 70 proc. nuo skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Iš 2016 m. vasario 23 d. antstolės patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo matyti, kad buvo išieškota 190,62 EUR suma, kuri buvo paskirstyta išieškotojui ir antstolei už vykdymo išlaidas. Iš 2016-03-16 antstolės patvarkymo dėl lėšų grąžinimo matyti, kad antstolė dėl techninės klaidos paskirstytas ir išieškotojui pervestas pinigines lėšas (57,98 EUR) paprašė išieškotojo antstolei grąžinti. Iš vyr. buhalterės atžymos matyti, kad šios lėšos buvo grąžintos 2016-03-16. 2016-03-16 antstolė B. P. išsiuntė vykdymo proceso šalims siūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo antstolė pasiūlė vykdymo proceso šalims per 2 mėnesius nuo šio patvarkymo gavimo dienos, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo. Dėl antstolės veiksmų, areštuojant iš darbo užmokesčio gaunamas lėšas, skolininko sutuoktinė pateikė antstolei skundą.

        Prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, kai vienas sutuoktinis yra skolininkas, nustato tik teismas. Šiuo nagrinėjamu atveju susipažinus su vykdomąja byla ir byloje esančiais antstolės rašytiniais paaiškinimais (patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą), spręstina, kad antstolė skolininko K. N. prievolę laikė asmenine, todėl vadovaujantis LR CK 3.112 str. išieškojimas pagal asmenines prievoles galėjo būti nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Vykdomosios bylos Nr. 0171/15/02874 medžiaga patvirtina aplinkybes, kad antstolė B. P. ėmėsi visų procesinių priemonių, siekdama nustatyti skolininko K. N. turtą (jo sudėtį, vertę, buvimo vietą), nukreipiant į šį turtą išieškojimą. Iš NTR išrašų matyti, kad skolininkui priklauso 250/3000 žemės sklypo (8,33 proc. viso žemės sklypo), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau registro duomenimis viso šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra tik 652 EUR (t.y. skolininkui priklausančios žemės sklypo dalies vidutinė vertė yra tik apie 5,41 EUR). Iš Sodros duomenų nustatyta, kad skolininkas yra IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Skolininkui priklausantis automobiliai yra išregistruoti ir jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Taip pat skolininko K. N. atžvilgiu vykdomi dar kiti išieškojimai (pvz. antstolė D. P. vykdo išieškojimus tam pačiam išieškotojui kaip ir šioje byloje dėl 17969,18 EUR ir 19968,54 EUR susidariusių skolų išieškojimo). Esant visoms šioms aplinkybėms darytina išvada, jog kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimams patenkinti nepakanka skolininko turto.

          Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 str. reglamentuota kas sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Remiantis šio straipsnio 5 dalimi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kaip minėta, skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatoma vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).

            Nagrinėjamu atveju antstolė vykdomojoje byloje būtent areštavo K. N. priklausantį turtą, o skundžiamu 2016-01-19 patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinei A. N. išmokėtino darbo užmokesčio dalį, kuri vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2016-03-16 siūlymu Nr. 0171/15/02874/SRD antstolė pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko K. N. turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Tokiu būdu antstolė nevykdo išieškojimo iš A. N. turto, skundžiamas patvarkymas areštuoti A. N. darbo užmokesčio dalį, priimtas tikslu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Tik vėliau nustačius turto dalį bendrojoje nuosavybėje, bus galimas išieškojimas. Remiantis CPK 667 str. 1 d. matyti, jog yra nustatytas eiliškumas veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis. Pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai, skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio areštas, atitinka CPK 667 str. reikalavimus, nes pačio skolininko turto nepakanka, skolininkas ir jo sutuoktinė santuokos nėra nutraukę, vykdomosios bylos duomenimis jokių vedybų sutarčių nėra sudarę. Nors kartu pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos matyti tam tikri neatitikimai (netinkamai atlikti veiksmai), kuriuos vykdymo proceso metu ištaisė pati antstolė, t.y. antstolei priėmus 2016-01-19 patvarkymą dėl išmokėtinų lėšų arešto, ji gautas areštuotas lėšas iš skolininko sutuoktinės darbovietės paskirstė (t.y. pradėjo vykdymą iš skolininko sutuoktinės lėšų, nenustačius turto dalies bendrojoje nuosavybė), tačiau vėliau antstolė patvarkymais pripažino šią savo klaidą kaip techninę ir išieškotos bei paskirstytos skolininko sutuoktinės lėšos buvo grąžintos į statusą areštuotos kol nėra nustatyta dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atitinkamai dėl to antstolė uždelsė priimti siūlymą šalims dėl skolininko turto dalies nustatymo (nes patvarkymas dėl turto arešto priimtas 2016-01-19, o siūlymas priimtas tik 2016-03-16). Tačiau kaip pažymėtina, antstolė šiuos neatikimus (netinkamai atliktus veiksmus) vykdomojoje byloje ištaisė ir pagrindo šiuo metu naikinti pareiškėjos skundžiamą antstolės 2016-01-19 patvarkymą ar 2016-03-16 siūlymą, nėra. Tai, kad skolininko sutuoktinė galimai taip pat turi kitų kreditorių ar prievolių, taip pat nėra pagrindas naikinti antstolės 2016-01-19 priimtą patvarkymą, tuo labiau pažymint, kad skolininko sutuoktinė su skundu ar su papildomu prašymu teismui nepateikė jokių jos skunde nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Taip pat teismas neturi jokių duomenų apie nustatytą pareiškėjos ir jos sutuoktinio gyvenimą skyriumi. Skolininko sutuoktinė nurodė, kad neva jos sutuoktinis gyvena kažkur vakarų Europoje, tačiau kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, skolininko sutuoktinė su skolininku drauge 2016 m. yra pateikę teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (abu nurodė gyvenamąją vietą S. R. g. 5, Vilnius). Jų pareiškimui buvo nustatyti trūkumai, kadangi pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje susitarė, jog visas skolininko turtas bus perduotas asmeninės nuosavybės teise sutuoktinei, nors skolininkas turi 22 641,78 Eur nepriemoką valstybinėms institucijoms. 2016-04-19 teismo nutartimi Nr. 2YT-15898-558/2016 po trūkumų pašalinimo pareiškėjos ir jos sutuoktinio prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme buvo priimtas. Pažymėtina, kad LITEKO duomenimis pareiškėjai bandė skirtis bendru sutikimu dar 2013 m., tačiau pareiškimui taip pat buvo nustatyti trūkumai, kurių pareiškėjai nepašalino (civilinė byla Nr. 2-11891-96/2013). GRT duomenimis skolininko deklaruota gyvenamoji vieta yra S. R. g. 5, Vilnius. Iš šių visų aplinkybių, jas vertinant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat pagal įrodymų vertinimų taisykles, darytina labiau tikėtina išvada, kad skolininkas vis dar gyvena su sutuoktine adresu (duomenys neskelbtini), adresu (tai nurodė skolininkas tiek deklaruodamas savo gyvenamąją vietą, tiek pareiškime dėl santuokos nutraukimo) ir skolininko sutuoktinė, paduodama su savo sutuoktiniu pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, apie tai žinojo, tačiau antstolei pateikdama skundą dėl veiksmų, nurodė, priešingas aplinkybes (jog nežino, kur jos sutuoktinis gyvena, nurodė kažkur Vakarų Europą, nurodė, jog nuo 2010 metų faktiškai kartu negyvena). Šios skolininko sutuoktinės nurodytos aplinkybės teismo vertinimu vertinamos kritiškai, nes kaip matyti iš įrodymų visumos, skolininko sutuoktinė po skyrybų su sutuoktiniu (skolininku) siekia gauti asmeninės nuosavybės teise visą turtą, o sutuoktiniui po skyrybų paliekant iš esmės tik visas prievoles valstybės institucijoms (kurių susidariusi skolos suma yra didelė), t.y. siekia iš esmės tokio turto pasidalinimo, kuris visiškai pažeistų skolininko kreditorių teises ir interesus, siekia, kad neliktų skolininko turto iš kurio būtų galima išieškoti. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų teisėtumo/neteisėtumo, todėl vien tai, kad pareiškėja su sutuoktiniu teismui pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo bei pradėta civilinė byla nepaneigia LR CK 3.88 str. numatytos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos, todėl naikinti skundžiamus antstolės patvarkymus šiais pagrindais taip pat nėra pagrindo, šiai dienai pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka dar nėra nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas. Dėl šių aplinkybių ne kartą yra pasisakę ir apeliacinės instancijos teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis Nr. 2SA-104-560/2012, atmesdami tokius analogiškus apeliantų argumentus.

           Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, pareiškėjos skundo nėra pagrindo tenkinti, nes antstolės veiksmų neteisėtumo byloje nenustatyta. Antstolė šiuo atveju, negalėdama įvykdyti vykdomąjį dokumentą iš skolininko turto, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi CPK 667 str. 1 d., areštavo bendrą turtą ir tuomet pasiūlė vykdymo proceso šalims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pažymėtina, kad jokie išieškojimo vykdymo veiksmai iš pareiškėjos A. N. turto skundžiamu patvarkymu šiuo metu dar nėra atliekami, turtas (darbo užmokestis) areštuotas siekiant nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas galės būti vykdomas iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atitinkamai antstolei pradėjus išieškojimo procedūra, pareiškėja turi teisę nurodyti antstolei jei yra LR CPK 668 str. (turto iš kurio išieškoti negalima) pagrindai.

           Pažymėtina ir tai, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei per antstolio nustatytą terminą prašymas teismui dėl skolininko turto dalies, nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia, todėl iš esmės neatmetama galimybė, jog vykdymo proceso šalims nesikreipus į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybė, antstolis išieškojimą iš šio turto išieškojimo nutrauks. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nutarties priėmimo dienai bylos, iškeltos dėl  skolininko dalies nustatymo šiuo atveju nėra, tačiau 2006-03-16 antstolės siūlyme  dėl skolininko turto dalies nustatymo  nustatytas terminas kreiptis į teismą dar nėra suėjęs. Todėl šiai dienai pagrindo antstolei nutraukti  pradinius vykdymo veiksmus iš skolininko sutuoktinės, bylos pareiškėjos dar nėra  pagrindo.  

             Kitos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės esminės reikšmės teisingam skundo išsprendimui neturi.

             Pažymėtina, kad dėl panašių bylai aplinkybių ne kartą yra pasisakę ir apeliacinės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2015-02-02 nutartis Nr. 2S-383-173/2015).

             Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str.,

nutaria:

atmesti pareiškėjos A. N. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                     Rima Krušnienė