Civilinė byla Nr. e2S-242-613/2023

                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00133-2023-5

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4;

                                                                     3.1.14.8.2; 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.3.2.4 

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 9 d.

  Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 

1.                      Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) santuoką, įregistruotą 2009 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – K., atsakovui – K.; 3) nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. K.; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės; 5) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės nustatyti iš atsakovo nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo sumą, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. K.; 6) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; 7) padalinti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybes teise priteisti: butą Ispanijoje, adresu (duomenys neskelbtini); butą Ispanijoje, adresu (duomenys neskelbtini); automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui asmenines nuosavybes teise priteisti: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); butą Ispanijoje, adresu (duomenys neskelbtini); butą Ispanijoje, adresu (duomenys neskelbtini); automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) verslo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini); 8) už atitenkančią didesnę turto dalį atsakovas privalo išmokėti ieškovei 102 500 Eur piniginę kompensaciją per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis; 9) grąžinti ieškovei atsakovui padovanoto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį ir 1/240 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 10) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 8 900 Eur už šeimos turto sumažėjimą; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. K. ieškinio dalį dėl reikalavimo padalinti Ispanijos Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą, tenkino ieškovės prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, dėl likusių reikalavimų ieškinį priėmė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai: 

2.1.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad joks Europos Sąjungos teisinio reguliavimo instrumentas nereglamentuoja jurisdikcijos klausimų, susijusių su sutuoktinių bendro turto padalijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-916/2020 26 punktas), į tai, kad šio klausimo taip pat nereglamentuoja Lietuvos ir Ispanijos dvišalė tarptautinė sutartis, nusprendė, kad reikia vadovautis tarptautinėje teisėje egzistuojančiais abipusiškumo ir pagarbos principais ir išimtine valstybių teise spręsti dėl jų teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų. Pažymėjo, kad dėl to klausimus dėl užsienio valstybėse esančio nekilnojamojo turto sprendžia tų valstybių (šiuo atveju – Ispanijos Karalystės) teismai.

2.2.       Teismas atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą atsisakė priimti ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio Ispanijos Karalystėje, padalinimo, kaip nepriklausantį Lietuvos teismų jurisdikcijai.

2.3.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į dabartines ieškovės finansines galimybes, siekdamas nevaržyti ieškovės teisės į teisminę gynybą ir siekdamas pusiausvyros tarp ieškovės teisės į teisminę gynybą ir įstatymų leidėjo nustatytų žyminio mokesčio mokėjimo tikslų, ieškovei atidėjo likusios dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos.

2.4.       Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu ir likusiais jame pareikštais reikalavimais, nusprendė, kad pareikštas ieškinys atitinka procesiniam dokumentui keliamus turinio ir formos reikalavimus ir papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus, todėl priėmė nagrinėti.

III. Atskirojo skundo argumentai

3.                      Ieškovė A. K., atstovaujama advokatės S. B., teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovui A. K. dėl reikalavimo padalinti Ispanijos Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.       Pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartyje buvo nagrinėjamas ginčas dėl nekilnojamojo turto, registruoto N. K., kuri nėra Europos Sąjungos narė.

3.2.       Akcentuoja, kad  kasacinis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai tarptautinį (užsienio) elementą turintis ieškinio reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos tarptautinės privatinės teisės normas galėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose, o užsienio valstybė nėra priskyrusi tokio ieškinio reikalavimo savo išimtinei jurisdikcijai, Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl savo jurisdikcijos, turi apsvarstyti ir tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje.

3.3.       Nurodo, kad ieškovės atstovė kreipėsi į Ispanijos Karalystės ambasadą su paklausimu ir gavo atsakymą, kad reikia kreiptis į Ispanijos advokatą dėl teisinės konsultacijos, advokatas 2022 m. gruodžio 23 d. savo raštu išaiškino, kad nėra kliūčių Ispanijoje pripažinti Lietuvos teismo sprendimą dėl registruoto Ispanijoje turto padalinimo Lietuvos teisme, ir detaliai aprašė šią procedūrą bei išaiškino taikymo Ispanijoje teismingumo klausimą.

3.4.       Nurodo, kad, atsisakius priimti ieškinio dalį dėl Ispanijoje esančio turto įtraukimo į  dalintino turto sąrašą, pažeidžiama CK 3.118 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

3.5.       Pažymi, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalis numato, kad nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendro turto ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto.

3.6.       Teismui atsisakius priimti nagrinėti ieškinio dalį, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir betarpiškumo principai, o tai nepagrįstai suvaržo ieškovės bei nepilnamečių vaikų teisę greitai išspręsti šią bylą, kadangi santuokoje įgyto turto padalijimas turės lemiamą reikšmę nustatant vaikų gyvenamąją vietą ateityje. ?

4.                      Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas netenkintas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6.                      CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7.                      Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinio dalį dėl reikalavimo padalinti Ispanijos Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą.

8.                      Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

9.                      Bylos medžiagoje nustatyta, kad ieškovė ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašė padalinti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybes teise priteisti: butą Ispanijoje, adresu (duomenys neskelbtini); butą Ispanijoje, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmenines nuosavybes teise priteisti: butą Ispanijoje, (duomenys neskelbtini); butą Ispanijoje, adresu (duomenys neskelbtini).  

10.                      Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovės ieškinio dalį dėl reikalavimo padalinti Ispanijos Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą atsisakė priimti kaip nepriklausantį Lietuvos teismų jurisdikcijai.

11.                      Ieškovė nesutinka su 2023 m. sausio 11 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus dėl minėto turto, esančio Ispanijos Karalystėje, padalinimo, kaip vieną iš argumentų ieškovė nurodo, jog Ispanijoje esantis advokatas raštu nurodė, kad nėra kliūčių Ispanijoje pripažinti Lietuvos teismo sprendimą dėl dalintino registruoto Ispanijoje. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.

12.                      Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas). Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

13.                      Pažymėtina, kad tarptautinėje privatinėje teisėje įprastas autonomiškas jurisdikcijos nagrinėti vienoje byloje reiškiamus skirtingus reikalavimus vertinimas (t. y. jurisdikcija kiekvienam reikalavimui vertinama atskirai). Teismas dėl savo tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti bylą ar tam tikrą joje kylantį klausimą visais atvejais sprendžia savo iniciatyva (CPK 782 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas gali imtis iš esmės nagrinėti bylos, turinčios užsienio elementą, tik tą reikalavimų dalį, kurią nagrinėti jis yra kompetentingas. Dėl šių priežasčių reikalavimo dėl užsienio valstybėje esančio turto teisinio statuso ir jo padalijimo tarptautinio teismingumo klausimas turi būti vertinamas atskirai ir nepriklausomai nuo reikalavimo dėl santuokos nutraukimo nacionalinio teismingumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015). Bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismui automatiškai nereiškia šio teismo galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

14.                      Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimo dalis dėl nekilnojamojo turto, esančio Ispanijos Karalystėje, neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

15.                      Vadovaujantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai (to paties straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (to paties straipsnio 3 dalis).

16.                      Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Tuo pagrindu kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).

17.                      Remiantis CPK 786 straipsniu, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į CPK 786 straipsnyje įtvirtintą Lietuvos Respublikos teismų išimtinės jurisdikcijos taisyklę, taip pat tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiškumo ir pagarbos principus, CPK 786 straipsnyje įtvirtintą teisės normą aiškino kaip reiškiančią ne tik tai, jog visiškai eliminuojama ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybė spręsti dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, bet taip pat ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018 37 ir 38 punktus). Taigi, remiantis ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad valstybės teisė spręsti dėl jos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų yra išimtinė ir susijusi su jos suverenitetu, Lietuvos Respublikos teismai, nesant su Ispanijos Karalyste sudarytos tarptautinės sutarties, kuri leistų nuspręsti dėl asmens daiktinių teisių į Ispanijos Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą, neturi jurisdikcijos nuspręsti dėl santuokoje įgyto Ispanijos Karalystėje esančio nekilnojamojo turto padalijimo.

18.                      Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare – Ispanijos Karalyste. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas nepatenka į ES teisės aktų reguliavimo sritį, o Ispanijos Karalystė ir Lietuva dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose nėra sudariusios. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nesant tarptautinių sutarčių, o santykiuose su ES valstybės narėmis – ES teisės aktų, leidžiančių tai daryti, negalima spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą.

19.                      Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Nustačius aukščiau nurodytas esmines aplinkybes, kiti atskirojo skundo argumentai yra nekeičiantys esmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

20.                      Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė reikalavimo dėl Ispanijos Karalystėje esančio nekilnojamojo turto padalijimo teismingumo klausimą, todėl pagrįsta ir teisėta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

          Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Giedrė Seselskytė