Civilinė byla Nr. e2-8000-1125/2023
Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00116-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUSMIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Embrakus“ atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, atsakovės UAB „Stratonas“ atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Embrakus“ ieškinį atsakovei UAB „Stratonas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė UAB „Embrakus“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Stratonas“ 3 500 Eur skolą, 450 Eur baudą, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2022-06-07 tarp ieškovės UAB „Embrakus“ ir atsakovės UAB „Stratonas“ buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 2022/06/07. Sutarties 1 punktu ieškovė paskolino atsakovei 3500 Eur sumą, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2022-07-08. Paskolos suma 2022-06-07 mokėjimo nurodymu Nr. 1446 buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą. Paskolos sutarties 1 punktu šalys taip pat buvo sutarę dėl 30 Eur palūkanų sumos. Skolos suma su palūkanomis - 3530 Eur. 2022-10-14 atsakovė, vykdydama Paskolos sutartį, bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 580 Eur. Daugiau jokių mokėjimų atsakovė neatliko.
3. Teigia, kad Paskolos sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad Paskolos sutarties įvykdymas užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (bauda ir delspinigiais). Netesybomis laikoma šioje sutartyje nustatyta pinigų suma, kuri yra vienas tūkstantis eurų, kurią viena šalis privalo sumokėti kitai šaliai, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Kokiu būdu turi būti paskirstytos įmokos šalys nebuvo susitarę. Todėl atsakovės sumokėta 580 Eur suma paskirstyta pagal CK 6.54 straipsnio taisykles, t. y. 30 Eur iš nurodytos sumos ieškovė paskirstė palūkanoms pagal Paskolos sutarties 1 punktą apmokėti (CK 6.54 str. 2 d.), o likusius 550 Eur paskirstė netesyboms (baudai) pagal Paskolos sutarties 7 punktą sumokėti (CK 6.54 str. 3 d.). Atsakovė pilnai atsiskaitė Pagal sutarties 1 punktą ir sumokėjo 30 Eur palūkanas, dalinai apmokėjo 550 Eur baudos - baudos likutis pagal Paskolos sutarties 7 punktą sudaro 450 Eur, skolos negrąžino visiškai. Tokiu būdu atsakovės skola ieškovei sudaro 3950 Eur, iš kurių 3500 Eur negrąžinta paskolos suma ir 450 Eur bauda.
4. Atsiliepimu atsakovė UAB „Stratonas“ su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad atsakovė UAB ,,Stratonas“ neneigia ir neginčija fakto, jog 2022 m. birželio 07 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2022/06/07. Teigia, kad dalį skolos, t.y. 580 Eur atsakovė yra gražinusi. Pažymi, kad ieškovės savininkas ir direktorius N. J., taip pat yra ir atsakovės bendrasavininkis turintis 50 procentų šios įmonės akcijų. Be to, ieškovė buvo pagrindinė atsakovės paslaugų užsakovė ir šiuo metu už atliktus darbus su atsakove nėra atsiskaičiusi. Šiai dienai, pati ieškovė už atliktus darbus atsakovei yra skolinga daugiau kaip 102 000 Eur. Raginimus atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus, ieškovė ignoruoja ir iki šiol su atsakove yra neatsiskaičiusi. Kadangi ieškovė iki šiol yra neatsiskaičiusi su atsakove, atsakovės kaltės šioje situacijoje dėl skolos negražinimo nėra. Todėl 2022 m. birželio 07 d. paskolos sutarties 7 punkte numatytas baudos dydis 1000 Eur yra aiškiai per didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą ieškovei leistų nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
5. Dublike ieškovė nurodo, kad ieškovė laikosi teisinės pozicijos, kad atsakovė skolos negrąžino visiškai. Gautą 580 Eur įmoką ieškovė paskirstė pagal CK 6.54 straipsnio taisykles ir tai jau įvykęs faktas, kurio atsakovė neginčija, t. y. pirmiausiai lėšos buvo skirtos palūkanoms apmokėti, o likusi sumos dalis - netesyboms mokėti. Tokiu būdu už paskolos sutartimi sutartas 30 Eur palūkanas atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi, o netesybos yra padengtos tik iš dalies - apmokėta netesybų suma yra 550 Eur, likutis - 450 Eur. Tokiu būdu ieškovė laiko, kad 3500 Eur skola yra negrąžinta visiškai. Ieškovė nesutinka su atsakovės išsakyta pozicija, jog dėl to, kad atsakovė negrąžino ieškovei skolos, yra kalta pati ieškovė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės kaltę ar prisidėjimą prie to, kad atsakovė negalėjo grąžinti skolos Paskolos sutartyje numatytu terminu.
6. Pažymi, kad atsakovė taip pat nesutinka su palūkanomis, nors aiškių teisinių argumentų, kodėl turėtų nemokėti palūkanų, nepateikia. Paties paskolos fakto atsakovė neginčija. Pasirašydama paskolos sutartį, ieškovė pasitikėjo patikinimu, kad atsakovė atsiskaitys paskolos sutartyje sutartu laiku, todėl už paskolos laikotarpį nuo 2022-06-07 iki 2022-07-28 sutarė konkretaus dydžio, 30 Eur palūkanų sumą. Tolimesniam laikotarpiui dėl palūkanų ir jų dydžio šalys nesusitarė. Toks susitarimas visiškai atitinka paskolos sutarties esmę ir CK 6.872 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
7. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad prašo priteisti 450 Eur, o ne 1000 Eur dydžio baudą, nes dėl likusios baudos dalies prievolę atsiskaityti atsakovė jau yra įvykdžiusi ir šio fakto neginčija, tai pirma. Antra svarbi aplinkybė ta, kad abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Todėl preziumuotina, kas atsakovė aiškiai suprato baudos dydį ir aiškiai suprato skolinimo sąlygas bei paskolos negrąžinimo pasekmes, todėl galėjo paskolos sutarties atsisakyti prieš ją pasirašydama ir paimdama pinigus. Trečia, atsakovė turėjo galimybę derėtis dėl sutarties sąlygų ir dėl netesybų dydžio, tačiau sąlygas priėmė, todėl jos niekaip nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros principo.
8. Be to, sutartyje aptartas baudos dydis atlieka kompensacinę funkciją, kompensuoja ieškovės praradimus ne tik dėl praleisto paskolos grąžinimo termino - ieškovė negali naudotis savo pinigais, - bet ir dėl palūkanų. Ieškovės intencija gauti palūkanas buvo gana aiški. Pasitikėdama, kad atsakovė paskolą grąžins sutartyje nustatytu laiku, ieškovė nesulygo palūkanų dydžio procentine išraiška tam atvejui, jei paskolos terminas būtų praleistas. Tačiau sutartyje buvo numatyta bauda, kuri iš esmės turėjo ne tik skatinti atsakovę laiku atsiskaityti su ieškove, bet ir kompensuoti ieškovės praradimus už uždelstą laikotarpį ne tik dėl negalėjimo naudotis savo pinigais bet ir dėl prarastų (nenustatytų) palūkanų tam atvejui, jei paskolos suma nebūtų laiku grąžinta. Įvertinus, kad viešai prieinamais duomenimis metinė infliacija per ginčo laikotarpį siekia 20 proc., kas nuo 3500 Eur sumos sudaro 700 Eur, šalių aptarta bauda yra visiškai adekvati ir atitinkanti šiandienines realijas. Aptarta bauda nesudaro sąlygų ieškovei praturtėti atsakovės sąskaita, o faktiškai kompensuoja ieškovės praradimus.
9. Pažymi, kad skaičiuojant baudą kitu paskolos sutartyje aptartu būdu, po 5 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, įvertinus, kad iki šios dienos atsakovė paskolos grąžinimo terminą yra praleidusi 258 kalendorines dienas, baudos dydis sudarytų 1290 Eur (5X258=1290). Šiuo atveju atsakovės atžvilgiu ieškovė pritaikė palankesnį baudos variantą - baudą konkrečia suma, nors gali būti ir taip, kad atsakovė net ir priteistos skolos negrąžins dar metus, o gal ir visai neketina grąžinti.
10. Tripliku atsakovė nurodo, kad UAB ,,Embrakus“ dėl skolos į teismą kreipėsi suėjus paskolos atidavimo terminui. Tai taip įrodo, kad UAB ,,Embrakus“ neturi pretenduoti į baudą ar delspinigius. UAB ,,Stratonas“ nesutinka su UAB ,,Embrakus“ teismui pateiktais delspinigių ir baudos užskaitymais, todėl teismo prašo UAB ,,Embrakus“ ieškinį tenkinti tik ta apimtimi, kuria UAB ,,Embrakus“ įmonei būtų priteista tik likusi skolos dalis, bet be baudos ir delspinigių.
11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
Ieškinys tenkintinas.
13. Pagal 2022 m. birželio 7 d. paskolos sutartį ieškovė UAB „Embrakus“ paskolino atsakovei UAB „Stratonas“ 3 500 Eur sumą, atsakovė sutarties 1 punktu įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui 3 500 Eur sumą ir 30 Eur palūkanų už paskolą iki 2022 m. liepos 28 d.
14. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
15. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai paskolos sutartis yra atlygintinė. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
16. Ieškovė byloje nurodo, kad atsakovės sumokėta 580 Eur suma paskirstyta pagal CK 6.54 straipsnio taisykles, t. y. 30 Eur iš nurodytos sumos ieškovė paskirstė palūkanoms pagal Paskolos sutarties 1 punktą apmokėti (CK 6.54 str. 2 d.), o likusius 550 Eur paskirstė netesyboms (baudai) pagal Paskolos sutarties 7 punktą sumokėti (CK 6.54 str. 3 d.). Ieškovė nurodo, kad atsakovė pilnai atsiskaitė pagal sutarties 1 punktą ir sumokėjo 30 Eur palūkanas, dalinai apmokėjo 550 Eur baudos - baudos likutis pagal paskolos sutarties 7 punktą sudaro 450 Eur, skolos negrąžino visiškai. Tokiu būdu atsakovės skola ieškovei sudaro 3 950 Eur, iš kurių 3 500 Eur negrąžinta paskolos suma ir 450 Eur bauda.
17. Paskolos 7 punktu šalys sulygo, kad paskolos sutarties įvykdymas užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (bauda ir delspinigiais). Netesybomis laikoma šioje sutartyje nustatyta pinigų suma, kuri yra 100 eur (vienas tūkstantis eurų), kurią viena šalis privalo sumokėti kitai šaliai, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Už kiekvieną pradelsta mokėjimo dieną skaičiuojama bauda, kuri yra lygi penki eurai.
18. Pagal aptartą paskolos sutarties punktą matyti, kad skaitine išraiška baudos dydis nurodytas neteisingai, tačiau raštu baudos dydis nurodytas vienas tūkstantis eurų, ir ginčo, kad tokio dydžio bauda numatyta sutartyje byloje nėra. Atsakovė sutinka, kad ji yra skolinga ieškovei, nurodo, kad prašo ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. pripažįsta, jog yra skolinga – 2 920 Eur sumą.
19. Ginčas, kaip matyti kilęs, dėl atsakovės sumokėtos 580 Eur sumos įskaitymo į baudą ir 1 000 Eur baudos dydžio pagrįstumo. Pirmiausiai teismas pasisakys dėl netesybų dydžio pagrįstumo, o tada dėl mokėjimo paskirties (netesyboms ar skolos dengimui).
20. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
21. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis).
22. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
23. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
24. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002).
26. Minėta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas). žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).
27. Ieškovė nurodo, kad sutartimi sulygta 1 000 Eur netesybų suma yra pagrįsta ir proporcinga minimaliems nuostoliams. Bylos nagrinėjimo metu dublike bei posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė prašo priteisti 450 Eur, o ne 1000 Eur dydžio baudą, nes dėl likusios baudos dalies prievolę atsiskaityti atsakovė jau yra įvykdžiusi ir šio fakto neginčija. Pagal bylos duomenis matyti, kad abi paskolos sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovė aiškiai suprato baudos dydį ir aiškiai suprato skolinimo sąlygas bei paskolos negrąžinimo pasekmes, todėl galėjo paskolos sutarties atsisakyti prieš ją pasirašydama ir paimdama pinigus. Atsakovė turėjo galimybę derėtis dėl sutarties sąlygų ir dėl netesybų dydžio, tačiau sąlygas priėmė, todėl jos niekaip nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros principo. Pažymi, kad aptartas baudos dydis atlieka kompensacinę funkciją, kompensuoja ieškovės praradimus ne tik dėl praleisto paskolos grąžinimo termino - ieškovė negali naudotis savo pinigais, - bet ir dėl palūkanų. Pasitikėdama, kad atsakovė paskolą grąžins sutartyje nustatytu laiku, ieškovė nesulygo palūkanų dydžio procentine išraiška tam atvejui, jei paskolos terminas būtų praleistas. Tačiau sutartyje buvo numatyta bauda, kuri iš esmės turėjo ne tik skatinti atsakovę laiku atsiskaityti su ieškove, bet ir kompensuoti ieškovės praradimus už uždelstą laikotarpį ne tik dėl negalėjimo naudotis savo pinigais bet ir dėl prarastų (nenustatytų) palūkanų tam atvejui, jei paskolos suma nebūtų laiku grąžinta. Ieškovė teigia, kad įvertinus, jog viešai prieinamais duomenimis metinė infliacija per ginčo laikotarpį siekia 20 proc., kas nuo 3 500 Eur sumos sudaro 700 Eur. Atkreipia dėmesį, kad skaičiuojant baudą kitu paskolos sutartyje aptartu būdu, po 5 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, įvertinus, kad iki šios dienos atsakovė paskolos grąžinimo terminą yra praleidusi 258 kalendorines dienas, baudos dydis sudarytų 1290 Eur. Šiuo atveju atsakovės atžvilgiu ieškovė pritaikė palankesnį baudos variantą - baudą konkrečia suma, nors gali būti ir taip, kad atsakovė net ir priteistos skolos negrąžins dar metus, o gal ir visai neketina grąžinti.
28. Atsakovė atsiliepime ir triplike teigia, kad ieškovė nėra atsikaičiusi su atsakove pagal kitą sutartį, bet dėl šių aplinkybių reikalavimo nėra pareikšta, tačiau tai kad pagal paskolos sutartis nėra vykdoma, yra pačios ieškovės kaltė. Teigia, kad baudos dydis neprotingas ir neproporcingas. Atsakant į teismo klausimus, kodėl nevykdo prievolės dalyje, kurioje ją pripažįsta, atsakovės atstovas paaiškino, kad šiuo metu įmonė neturi lėšų.
29. Pagal aptartas aplinkybes matyti, kad netesybos buvo sulygtos paskolos sutartimi, paskolos negrąžinimo terminas iki sprendimo priėmimo dienos yra vieneri metai ir vienas mėnuo (skaičiuojant nuo paskolos grąžinimo termino - 2022 m. liepos 8 d.), t. y. 395 dienos. Viešais Lietuvos banko duomenimis, kaip ir nurodė ieškovo atstovas metinė infliacija Lietuvoje 2022 m. gruodžio mėnesį sudarė 20 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarė 18,9 proc. Bylos duomenys patvirtina, kad paskolos sutartis sudaryta 2022 m. birželio 7 d., paskolos grąžinimo terminas, kaip nustatyta, sutartyje 2022 m. liepos 28 d., sulygtos palūkanos pagal sutartį 30 Eur už visą laikotarpį iki paskolos grąžinimo, t. y. atsakovė turėjo galimybę skolintis iš ieškovės ženkliai palankesnėmis sąlygomis nei rinkoje, tačiau pagal sutartį matyti, jog atsakovei tinkamai nevykdant sutarties numatytas kompensacinis mechanizmas – 1 000 Eur bauda. Pažymėtina, kad abu sutarties kontrahentai yra juridiniai asmenys, atsakovė skolintis galėjo ženkliai palankesnėmis sąlygomis nei rinkoje, tačiau sutarties pažeidimo atveju, t. y. jos nevykdant laiku buvo, numatytas pakankamai griežtas nuostolius kompensuojantis mechanizmas. Šioje byloje svarbi jau paminėta aplinkybė, jog teismo posėdžio metu paklausus kodėl skola, kurią atsakovė pripažįsta, nėra apmokėta, buvo nurodyta, kad įmonė neturi lėšų, tačiau skola net dalimis per daugiau nei metus laiko nemokama, jokių papildomų įrodymų apie blogą skolininko finansinę būklę bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta, bylos vedimui naudojamasi mokama teisine pagalba, o mokėjimo kreditorei stengiamasi išvengti, deklaratyviai teigiant apie sunkią finansinę būklę.
30. Apibendrinant teismas daro išvadą, kad atsakovui daugiau nei metus laiko naudojantis ieškovės lėšomis už mažą paskolos kainą, įvertinus metinę šalies infliaciją bei pinigų nuvertėjimą bei tai, kad nors atsakovė dalį skolos pripažįsta, jos nedengia, o deklaratyviai teigia apie sunkią finansinę būklę, abiem paskolos sutarties šalims esant juridiniams asmenims ir lygiaverčiais kontrahentais, nėra pagrindo mažinti sutartimi sulygtų netesybų, todėl ieškovės UAB „Embarkus“ ieškinys dėl skolos ir baudos priteisimo tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteistina 3 500 Eur skola bei 450 Eur bauda.
31. Dėl įskaitymo eiliškumo, kaip ir nurodo ieškovė finansinių įsipareigojimų vykdymo eiliškumas aptartas CK 6.54 straipsnyje, kur nuodyta, kad pirmiau už pagrindinę prievolę dengiamos palūkanos (2 dalis) ir netesybos (3 dalis). Kadangi šiuo atveju netesybos buvo fiksuota ir apibrėžta suma, vėluojant apmokėt skolą kreditorius turi teisę į netesybas visa apimti, todėl laikytina, kad jis turėjo teisę pirmiausiai pagal sutartį įskaityti palūkanas bei netesybas. Iš esmės šio ginčo atveju mokėjimų užskaitymo eiliškumas įsipareigojimų dydžio nekeitė, nes jie, kaip minėta, buvo nustatyti konkrečia suma, o ne skaičiuojami nuo likusios skolos sumos.
32. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinių palūkanų.
33. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 950 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
34. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal pateiktus įrodymus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 546 Eur, tenkinus ieškinį nurodyta suma ieškovei priteistina iš atsakovės.
35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Embarkus“, į. k. 304315480, iš atsakovo UAB „Stratonas“, į. k. 306066405, 3 500 Eur skolą, 450 Eur baudą, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 546 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė