Civilinė byla Nr. e2-14334-861/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09209-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1;

 (S)

2.1.6.2; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo tretieji asmenys B. J., D. J., SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir UAB „Mano Būstas Neris“,

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 200,97 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Ignitis“ tiekė elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2019-05-16 už nurodytame objekte suvartotą elektros energiją objekte atsiskaitoma nebuvo, todėl susidarė 200,97 Eur skola. Rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į objektą skolos susidarymo laikotarpiu sudaryta nebuvo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakove byloje turėtų būti ne ji, o D. J.. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau dėl ginčo patalpų 2001-11-06 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su nuomininke D. J., kuri įsipareigojo kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, elektros, šilumos energiją ir ryšių paslaugas. 2013-12-18 tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir D. J. buvo sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė, remdamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 (5 punktas) SĮ „Vilniaus miesto būstas“, perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Nuo 1992-05-25 ginčo bute deklaruotas D. J. sūnus B. J.. Ieškovei kreipiantis į teismą, nuomotojas nebuvo išviešintas, kadangi dėl nuomos sutarties nesilaikymo iškeldinus B. J., buvo galima jį išdeklaruoti iš ginčo buto, tai pagrindžia 2019-05-16 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta pritarti B. J. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo panaikinimui.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad objektas, kuriam ieškovė tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Su ieškove dėl elektros energijos tiekimo objektui nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Atkreipė dėmesį, kad faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Kai byloje nustatoma, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkai nebuvo sudarę sutarties su ieškove, ši aplinkybė yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Skolos susidarymo laikotarpiu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Iš viešai skelbiamų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad objekto nuomos sutartis skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo registruota.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad teisės aktų nustatytais atvejais už atsiskaitymą taip gali būti atsakingi ir nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai. Atkreipė dėmesį, kad jeigu su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, tuomet privalo atsiskaityti objekto savininkas. Atsakovė yra identifikavusi konkretų elektros energijos vartotoją, t. y. buto nuomininkę D. J. ir jos šeimos narį B. J., ir pateikusi įrodymus, pagrindžiančius, jog būtent jie turėjo prievolę mokėti už tiekiamą elektros energiją. Vertina, kad pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą atsakovei neatsirado. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė siu?lyti ies?kovei pakeisti atsakove? byloje, atsakove traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybę, o SĮ „Vilniaus miesto bu?stas“, trečiuosius asmenis D. J. bei B. J..

Tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 200,97 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2019-05-16. Butas tiek įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, tiek dabar nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.

Atsakovė nurodo, kad 2001-11-06 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su nuomininke D. J.. Nuo 1992-05-25 ginčo bute yra deklaruotas D. J. sūnus B. J.. Ieškovei kreipiantis į teismą, nuomotojas nebuvo išviešintas, kadangi dėl nuomos sutarties nesilaikymo iškeldinus B. J., buvo galima jį išdeklaruoti iš ginčo buto, tai pagrindžia 2019-05-16 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta pritarti B. J. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo panaikinimui. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.

Šalys neginčijo, jog su ieškove sutartis dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo nėra sudaryta, todėl vadovaujantis nurodyta teismų praktika, priešingai nei teigia atsakovė, skolą turi sumokėti buto savininkė, t. y. atsakovė. Tuo tarpu aplinkybė, kad butą patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo, atsakovės nuo šios prievolės neatleidžia. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė neginčijo, kad trečiasis asmuo valdo pastarąjį butą, esantį patikėjimo teise, jį administruodamas ir prižiūrėdamas, tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui perduota ir pareiga mokėti buto mokesčius. Savivaldybės sprendimas dėl buto perdavimo patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp atsakovės ir trečiojo asmens, tačiau atsakinga už buto išlaikymą ieškovei ir energijos tiekėjai išlieka savivaldybė.  

Esminis ginčas šioje byloje yra tas, ar atsakovei, kaip minėto buto savininkei skolos susidarymo laikotarpiu, kyla prievolė sumokėti už butui ir bendrosioms namo reikmėms tiektą elektros energiją. Ieškovės teigimu, rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties dėl elektros tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo sudarytos, todėl pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka buto savininkei – atsakovei. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka. Įrodinėdama, kad nuomininkei (D. J.) pagal nuomos sutartį kyla pareiga mokėti už elektros energijos pirkimo pardavimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad D. J. su ieškove buvo sudariusi elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Atsakovė, įrodinėdama, kad už ginčo laikotarpiu susidariusį įsiskolinimą ji neturi pareigos atsiskaityti, remiasi tuo, jog nuomos sutartis su nuomininku nebuvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Ieškovei kreipiantis į teismą, nuomotojas nebuvo išviešintas, kadangi dėl nuomos sutarties nesilaikymo iškeldinus B. J., buvo galima jį išdeklaruoti iš ginčo buto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, kuri faktinėmis aplinkybėmis yra panaši į nagrinėjamą civilinę bylą (nuomos sutartis sudaryta su nuomininku, tačiau su nuomininku nebuvo sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties), yra išaiškinęs, kad remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu, darytina išvada, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas. Taisyklių 100 punktas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kai nuomininkas nėra sudaręs rašytinės sutarties su tiekėju ar operatoriumi, pareiga atsiskaityti už patiektą elektros energiją tenka objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkui. Atsakovė nurodo, kad ji už butui teikta? elektros energija? nemokėjo, už ieškovės tiektas paslaugas mokėjo nuomininkė. Teismas vertina, kad nesant su buto nuomininku sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, pareigos buto savininkui atsiskaityti už pateiktą energiją nepaneigia aplinkybė, kad buto nuomininkas atsiskaitydavo už nuomojamam butui tiektą šilumos energiją. Teismas pažymi, kad išviešinus nuomos juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, nuomininkas elektros energijos tiekimo sutarties šalimi savaime netampa, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad nuomos sutartis nebuvo išviešinta. Faktinis elektros energijos vartojimas ir dalinis atsiskaitymas už suvartotą energiją nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti, kadangi, kaip minėta, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.  

Vilniaus miesto savivaldybė skolos susidarymo laikotarpiu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o ieškovė yra elektros energijos tiekėja, tiekianti elektros energiją daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties su ieškove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energiją naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusio buto nuomininkui nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – Vilniaus miesto savivaldybei. 

Iš byloje pateiktos ataskaitos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją nustatyta, kad skola už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2019-05-16 už bute suvartotą elektros energiją iš viso sudaro 200,97 Eur. Šioje ataskaitoje užfiksuoti skaitiklio rodmenys patikrinimų metu, nurodytas taikomas tarifas, atsižvelgiant į tai, paskaičiuota mokėtina suma. Nors atsakovė ginčija ieškovės nurodomų parodymų tikslumą, tačiau pati tiksliai nenurodo, kurie parodymai yra netikslūs, klaidingi ar/ir abejotini. Teismo vertinimu, ši ataskaita laikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susidariusio įsiskolinimo dydį, dėl kurio ginčo nėra (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 200,97 Eur įsiskolinimas už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

CPK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ies?kovė nesutinka, jog atsakovas bu?tu? pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrine?ja byla? is? esme?s. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurode?s, kad pras?yti pakeisti netinkama? s?ali? (tiek ies?kova?, tiek atsakova?) gali bet kuri s?alis, taip pat s?is pakeitimas gali i?vykti ir teismo iniciatyva, tac?iau netinkamos s?alies pakeitimas gali i?vykti tik sutinkant ies?kovei. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje ir turi būti pakeista tinkamu atsakovu, tačiau iš procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė atsisakė tai daryti. Teismas vertina, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė šioje civilinėje byloje.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 200,97 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Ignitis“, į. k. 303383884, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės,  j. a. k. 188710061, 200,97 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (200,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Donata Kravčenkienė