Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-1420-487/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-02337-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija: 50.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimo, kuriuo D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d. 500 Lt bauda,
n u s t a t ė :
D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. gegužės 31 d. apie 12.00 val. S. D. aikštėje, Vilniuje, organizavo žmonių susirinkimą (protesto akciją - vaikštynes prieš žodžio laisvę), nesilaikydamas Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 9 straipsnyje numatytų susirinkimų organizatorių ir dalyvių bendrųjų pareigų, t.y. būdamas organizatoriumi, nepateikė pranešimo apie susirinkimo organizavimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos, žmonių susirinkimą organizavo, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo išduoto nustatytos formos pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros susirinkimus rengti ne arčiau, kaip 75 metrų atstumu.
D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, kad teismas neobjektyviai nustatė tam tikras bylos aplinkybes, kurios lėmė neteisingų išvadų apie jo veiksmus padarymą. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į faktą, kad 2012 metų gegužės 31 dieną prie Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų taikiomis piliečių vaikštynėmis buvo ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos piliečiams užtikrinta žodžio laisvė, į kurią buvo valdžios brutaliai pasikėsinta.
Teigia, jog teismo nutartyje klaidingai tvirtinama, jog „D. K. pripažino, kad jis organizavo, jo teigimu, eitynes". Pažymi, jog kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo nėra pripažinęs. Priešingai – stengėsi teismui išaiškinti, kad Lietuvos ir savo laisvę branginantys piliečiai buvo pakviesti ne į gatvės eitynes, o į ramų pasivaikščiojimą pietų pertraukos metu - į piliečių vaikštynes, kurios ne kartą be jokio suderinimo su savivaldybe buvo anksčiau rengiamos toje pačioje vietoje, reiškiant nuomonę dėl LEO energetinio projekto bei kitais klausimais.
Anot apelianto, piliečių teisių ir laisvių gynimo forma – pilietinės vaikštynės nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme. 2012 metų gegužės 31 dieną vykęs piliečių pasivaikščiojimas neturėjo nė vienos įstatyme numatytos draudžiamos savybės. Teigia, kad žinomi mokslo ir meno žmonės savo pasivaikščiojimu siekė paskatinti Lietuvos visuomenę įveikti pilietinį abejingumą, aktyviau ir drąsiau rūpintis Respublikos reikalais. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į esmines Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Administracinio teisės pažeidimu kodekso nuostatas.
Anot apelianto, teismo įvertinti jo ir kitų piliečių veiksmai neturi administracinių teisės pažeidimų kodekse apibrėžto teisės pažeidimo pagrindinių savybių. Teismas nenurodė, kokią konkrečią žalą visuomenei, valstybei, viešajam gėriui savo veiksmais padarė jis ir kiti žodžio laisvę nuo valdžios savivalės gynę piliečiai. Teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos piliečiams suteiktas teises ir laisves, sykiu - ir pilietinę atsakomybę už savo valstybę, jos santvarką ir moralinius pagrindus.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikoje susiklosčiusią visuomeninio gyvenimo praktiką.
Jis neįvertino fakto, kad iki šiol pozityvi spontaniška pilietinė raiška Lietuvos Respublikoje nebuvo laikoma įstatymo pažeidimu. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos poskyris atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo tinkamai įvertinti visi įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog D. K. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
D. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad D. K. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 1887 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą, ši norma yra blanketinio pobūdžio. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 1 straipsnyje numatyta, jog šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinės teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir dorovės, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką, organizuojant susirinkimus, bei atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.
Pagal Susirinkimų įstatymo 9 straipsnį susirinkimų organizavimo tvarkos būtinasis elementas yra susirinkimo organizatorių arba jų atstovų raštiškas pranešimas apie susirinkimo organizavimą, kuris paduodamas ir nagrinėjamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pranešimą apie susirinkimo organizavimą organizatorius arba jų atstovas paduoda ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad susirinkimų organizatoriai informuoja apie organizuojamą susirinkimą savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovą ar jo įgaliotą atstovą raštišku pranešimu (pateikiamas ir jo nuorašas), kurį pasirašo ne mažiau kaip du asmenys, kad suderintų susirinkimo vietą, laiką ir sąlygas. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad pranešime turi būti nurodyta: 1) susirinkimo forma ir turinys; 2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas; 3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai; 4) numatomas dalyvių skaičius; 5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo; 6) ne mažiau kaip dviejų organizatorių ar jų įgaliotų asmenų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad raštiškas pranešimas nėra reikalingas tada, kai susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o jo dalyvių skaičius yra ribotas (iki 100 žmonių), tokiu atveju užtenka, kad apie susirinkimo organizavimą informuojamas savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Nebūtina pranešti apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas išduoda nustatytos formos pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos.
A. S. įstatymo 9 straipsnį, darytina išvada, kad organizuojamiems susirinkimams nereikia išankstinio savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo nustatytos formos pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, kai susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o susirinkimo dalyvių skaičius yra iki 100 žmonių; kai piketuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-976/2006).
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodžio „organizuoti“ reikšmė nurodoma kaip kurti, steigti, telkti, rengti, vadovauti (http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/O/organizatorius). Susirinkimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad susirinkimą pradeda, jam vadovauja arba pirmininkauja ir užbaigia jo organizatoriai arba šių pakviesti asmenys, arba susirinkimo išrinkti asmenys. Susirinkimo organizatorius ir vadovas turi teisę: 1) sudrausti susirinkimo dalyvį, kuris pažeidžia viešąją tvarką ar šio įstatymo reikalavimus; 2) reikalauti, kad būtų pašalinti iš susirinkimo asmenys, keliantys netvarką, nesilaikantys įstatymų, arba prašyti tai padaryti policiją. Įvertinus minėtą įstatymo normą, galima daryti išvadą, kad susirinkimo organizavimas apima tokius veiksmus kaip jo rengimas, vadovavimas jam, dalyvių veiksmų koordinavimas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1501/2010).
Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Iš šios normos konstrukcijos galima daryti išvadą, kad teisė į taikius susirinkimus nėra absoliuti, ji tam tikrais atvejais gali būti ribojama įstatymu, kurio nuostatos yra privalomos. Tarptautinės teisės aktai ir nacionalinis teisės aktas Lietuvos Respublikos Konstitucija ne tik garantuoja taikių susirinkimų laisvę, bet ir numato galimybę įstatymu riboti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, kai reikia apsaugoti gyventojų sveikatą ar dorovę ar kitas asmenų teises ir laisves.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra pasisakęs, kad susirinkimo organizatoriai gali laisvai pasirinkti susirinkimo vietą, laiką, tikslą ir būdą. Jei nebūtų šių teisių, netektų prasmės pati susirinkimų laisvė. Drauge susirinkimų organizatoriai privalo imtis priemonių, kad susirinkimas, kaip nustatyta Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje, nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Savo ruožtu institucija ar pareigūnas, priimdamas sprendimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, turi išsiaiškinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Derindami susirinkimo vietą, ši institucija ar pareigūnas taip pat turi įvertinti, ar ji yra tinkama pačių susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti. Žmogaus ir piliečio teisė į taikius susirinkimus nepažeidžiant pamatinių visuomenės vertybių ir kitų asmenų teisių yra įtvirtinta tarptautinės teisės aktuose ir konstatavo, kad Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymų, D. K. dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo kaltu neprisipažino ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2012 metų gegužės 31 d. S. D. aikštėje prie Prezidentūros kartu su bičiuliais surengė piliečių vaikštynes žodžio laisvei ginti. Jis surašė skelbimą, kurį išsiuntinėjo žiniasklaidai ir tiems žmonėms, kuriems, manė, tai atrodys svarbu. Skelbimą įdėjo į internetinę svetainę www.uzteisinguma.lt, pakviesdamas piliečius ateiti ir dalyvauti pilietinėse vaikštynėse. Svarstė, kaip ginti laisvą žodį, nepažeidžiant Susirinkimų įstatymo, todėl rengė ne susirinkimą, ne mitingą, ne piketą, o pilietines vaikštynes. Vaikštynes jis supranta, kaip piliečių vaikščiojimą, jos gali būti paprastos ar turėti tam tikrą pobūdį. Galimybės kreiptis į savivaldybę nesvarstė. Dėl šių savo veiksmų jautė didelę atsakomybę. Vaikštynės truko apie pusvalandį. Aikštėje susirinkę žmonės pradėjo rateliu šnekučiuodami vaikščioti. Apsukę kelis ratus, stabtelėjo ir, tylos minute pagerbę laisvą žodį, išsiskirstė. Jis vaikštinėjo kartu su visais ir šnekėjosi. Nieko nešvankaus nerodė. Gal mostelėjo ranka, kviesdamas aplink stovinčius žmones prisijungti. Nereikėjo rodyti, ką daryti, nes jie vaikštinėjo. Jo skaičiavimais buvo apie 80 žmonių. Mano, kad susirinkimas yra mitingo ar piketo sinonimas. Susirinkimo įstatymo prasme vaikštynėse žmonės nestovi, o vaikštinėja. Piketuose žmonės stovi su plakatais, mitinguose – kalba. Žmonės vaikštynėse susirenka pasivaikščioti. Visi vaikšto ramiai, niekam netrukdydami, taip, kaip vaikšto ekskursijų grupės. Yra įsitikinęs, kad jokio įstatymo nepažeidė, rėmėsi Konstitucijos 3 ir 6 str.
Nors D. K. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.1), policijos pareigūnų A. Z., G. L. tarnybiniais pranešimais (b.l.10 – 13), vaizdo įrašu ir kt. bylos medžiaga.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, policijos pareigūnas A. Z., tiek tarnybiniame pranešime (b.l.10,11), tiek apklaustas teismo posėdyje liudytoju, nurodė, kad jis, kaip VPK Tarnybos organizavimo skyriaus specialistas, renginių metu užtikrina viešąją tvarką, dokumentuoja vaizdo kameromis. Gegužės 31 dieną apie 11.30 val. prie LR Prezidentūros buvo susirinkimas, kuriame iš pradžių buvo apie 15 žmonių, paskui žmonių daugėjo. Iš viso žmonių buvo apie 80. Jie susirinko prie geležinės tvoros, kuria atskirtas 75 metrų atstumas nuo Prezidentūros. Žmonės turėjo plakatus, stovėjo su partijos vėliava, todėl matėsi, kad jie ne praeiviai. Buvo ir praeivių, bet jis matė, kad yra daugiau žmonių, kurie bendrauja. D. K. susirinkusiems žmonėms pasakė „Jau laikas, einam“ ir tada minia vorele, kaip eisena, ėjo ratu S. Daukanto aikšte ir vaikščiojo ratu prie Prezidentūros pastato. Prie D. K. ėjo žmonės. Pavaikščiojo kokių 20 minučių, paskui grižo ten, kur yra grandinės, buvo užrašytas žodis „Tiesos“, jį rašė daug žmonių, jis buvo pagerbtas tylos minute. Šūkių negirdėjo, kokie buvo plakatai - nepamena. Mano, kad tai buvo protestas prieš įvykius Garliavoje. Jam (A. Z.) buvo pasakyta, kad tai yra meninė akcija, o konkrečiai - kas ir kaip, nebuvo pasakyta. Tai buvo eitynės, nes jos buvo organizuotos, buvo kviečiama, einama, ten buvo daugiau, nei 10 žmonių, jie buvo ir su vėliavom, ir su plakatais. Mano, kad buvo organizuotas piketas ir eitynės. Žmonės vaikščiojo, laisvai mušant būgnelį. Jie vaikštinėjo, o ne žygiavo griežtu ritmu. Mano, kad kiekvieną dieną nebūna toks vaikštinėjimas, buvo organizuota akcija. Viešoji tvarka nebuvo pažeista. Kad leidimas negautas - jis sužinojo, pabendravęs su D. K. ir jo pasiteiravęs, ar turi leidimą, kokie bus veiksmai vykdomi. Buvo atsakyta, kad tai pilietinė akcija, kad leidimo neturi. Kai žmonių būna daugiau, nei 10, leidimą renginiui išduoda Savivaldybė. Jei vykdomas kažkoks tokio masto renginys, tai turi būti laikomasi atstumo. Šiuo atveju žmonės buvo susirinkę tikslingai. Jei žmonės šiaip sau susirinktų, tai būtų visai kitaip. Buvo pažeistas Susirinkimų įstatymas, nes buvo nesilaikoma atstumo ir nebuvo gautas leidimas renginiui.
Policijos pareigūnas G. L. tiek tarnybiniame pranešime (b.l.12, 13), tiek teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, nurodė, jog jis, kaip VPK Viešosios tvarkos tarnybos specialistas, 2012 m. gegužės 31 d. kartu su kolega A. Z. prieš 12.00 val. nuvyko prie Prezidentūros, nes buvo gauta informacija, kad ten gali būti renginys. Jie turėjo palaikyti viešąją tvarką ir dokumentuoti renginį. Aikštėje buvo 15-20 žmonių, kurie protestavo prieš įvykius Garliavoje. Prieš 12.00 val. pradėjo rinktis daugiau žmonių. Kai kurie žmonės buvo su plakatais ir kažkokios partijos vėliava. Jis matė, kaip D. K. bendrauja su susirinkusiais, ranka parodė link Prezidentūros, kad ten vaikščios. Teigia girdėjęs, kad žmonės sakė „Eisim tenai, kad 15 minučių turim vaikščiot“. Vienas iš žmonių pasakė „Dariau, pradedam“. Kai žmonės nuėjo prie Prezidentūros, D. K. parodė, kaip jiems vaikščioti. Iš šitų momentų nusprendė, kad D. K. yra renginio organizatorius. Palei Prezidentūros pastatą 15-20 minučių žmonės vaikščiojo ratu su plakatais ir protestavo. Tai buvo kažkokia protesto akcija. Po 15-20 minučių Kuolys davė komandą susirinkti prie stiebų iškelti vėliavoms. Tylos minute kažką pagerbė ir kažkas pakvietė parašyti žodį „Tiesos“. Visi nuėjo prie Daukanto aikštės pradžios ir piešė kreidutėmis, rašė žodį „Tiesos“ ant plytelių, aikštės grindinio. Jis ir kolega filmavo daromus veiksmus. Žmonės nebuvo nusiteikę agresyviai, keiksmų nebuvo, vienas asmuo mušė būgnelį ir dainavo. Paskui žmonės pradėjo skirstytis. Susirinkę asmenys nesilaikė atstumo, žmonių kiekis neatitiko leidžiamo kiekio. Liudytojas buvo prie žmonių priėjęs, bet su jais nebendravo. Susirinkimo organizatorius turi turėti leidimą, kurį išduota savivaldybės administracija, nustatytos formos pažymėjimą dėl susirinkimo laiko, vietos.
Liudytojų policijos pareigūnų A. Z., G. L. nurodytos aplinkybės užfiksuotos pateiktame vaizdo įraše.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad teismo posėdyje liudytoja apklausta D. Š. nurodė, jog gavo tarnybinį pranešimą ir filmuotą medžiagą dėl mitingo, piketo. Įvertinusi medžiagą, ji išsikvietė D. K. ir surašė jam administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimo, nes jis nesilaikė įstatyme nustatyto atstumo bei mitingą, piketą surengė be savivaldybės išduoto leidimo. Abejoti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais nebuvo pagrindo. Susirinkimų įstatymas yra taikomas mitingams, piketams, eitynėms už atstumo nesilaikymą. Vaikštynės, mitingas, piketas niekuo nesiskiria, šitie žodžiai, jos manymu, yra sinonimai.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. K. organizavo susirinkimą – eitynes, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo (eitynių) vietos, laiko ir formos.
Proporcingumas reikalauja išlaikyti pusiausvyrą tarp tikslų ir laisvės žodžiu, gestu ar net tylėjimu reikšti asmenų, susirinkusių gatvėje ar kitose viešose vietose, nuomonės, todėl D. K., organizuodamas žmonių susirinkimą (protesto akciją-vaikštynes prieš žodžio laisvę), kurios buvo iš anksto paskelbtos ir neuždraustos, pasinaudojo savo taikaus susirinkimo laisve.
Kaip matyti iš D. K. parodymų teismo posėdžio metu, jis patvirtino, jog 2012 m. gegužės 31 d. S. D. aikštėje kartu su bičiuliais surengė piliečių vaikštynes žodžio laisvei ginti. Šio žmonių susirinkimo tikslas buvo siekis išreikšti pilietinį protestą, pilietinę poziciją tam tikru klausimu, šiam protestui išreikšti buvo pasitelkta ir tam tikra meninio pobūdžio priemonė – vaikštynės.
Iš vaizdo įrašo matyti, kad prie Prezidentūros žmonės vaikščiojo, kai kurie buvo su plakatais. Šiame įraše matyti, jog D. K. vadovavo minėtam susirinkimui, koordinavo jo dalyvių veiksmus, savo veiksmais ragino ir skatino susirinkusių žmonių elgesį. Taigi, akivaizdu, kad šis vaikščiojimas buvo organizuotas, žmonėms buvo nurodomas ėjimo vieta ir būdas.
Apeliaciniame skunde D. K. nurodo, jog prie Prezidentūros vyko vaikštynės, t.y. susirinkę žmonės tiesiog ramiai vaikščiojo ir tai nėra draudžiama įstatymo. Šis skundo argumentas nepagrįstas.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmos instancijos teismas šiuos įrodymus betarpiškai ištyrė, išanalizavo ir įvertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatė, kad D. K. laikytinas eitynių organizatoriumi, jis pats išsirinko vietą ir laiką eitynėms, tai nebuvo savivaldybės tam paskirta nuolatinė vieta ar patalpa ir nustatytas laikas, į jo kvietimą atsiliepė ir susirinko maždaug 80 žmonių, eitynes D. K. organizavo prie pat Prezidentūros pastato, nesilaikydamas reikalaujamo atstumo, todėl jis pažeidė Susirinkimų įstatymo 9 str., 6 str. 4 d. nuostatų reikalavimus.
D. K. apeliaciniame skunde ginčija pirmos instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dviem aspektais - kad jis nepagrįstai teismo buvo pripažintas eitynių, kaip vienos iš Susirinkimų įstatyme nustatytų susirinkimo formų, organizatoriumi, tuo tarpu jis tik buvo vienas iš pilietinės akcijos - vaikštynių organizatoriumi, tokiai akcijai Susirinkimų įstatymo nuostatos netaikytinos. Taip pat jis argumentavo tuo, kad minėtomis vaikštynėmis viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, niekam jokia žala nebuvo padaryta. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.
Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo D. K., jis teismo posėdžio metu patvirtino (b.l. 17), kad jis buvo 2012 m. gegužės 31 d. 12.00 val. žmonių susirinkimo S.Daukanto aikštėje, Vilniuje, organizatorius. Jis surašė skelbimą, kurį išsiuntinėjo žiniasklaidai ir tiems žmonėms, kuriems, manė, kad tai atrodė svarbu, įdėjo į internetinę svetainę www.uzteisinguma.lt, pakviesdamas piliečius ateiti ir dalyvauti pilietinėse vaikštynėse, vadovavo susirinkimui, koordinavo jo dalyvių veiksmus, savo veiksmais ragino ir skatino susirinkusių žmonių elgesį (b.l.18,19). Šio žmonių susirinkimo tikslas, kaip patvirtino ir pats apeliantas, buvo siekis išreikšti pilietinį protestą, pilietinę poziciją tam tikru klausimu. Tai patvirtinta ir vaizdo įrašu (b.l. 14). Ta aplinkybė, kad šiam protestui išreikšti buvo pasitelkta ir tam tikra meninio pobūdžio priemonė, tai yra žodžio „Tiesos“ piešimas ant šaligatvio, nepaneigia šio susirinkimo tikslo ir esmės.
Nors D. K. savo suorganizuotą pilietinę akciją vadina vaikštynėmis, protestuojant prieš laisvo žodžio suvaržymą, tačiau toks jo sukviestų žmonių susirinkimo su plakatais, vėliavomis įvardijimas nustatytų aplinkybių nepaneigia. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodžio „vaikštynės“ reikšmė nurodoma kaip organizuotas pasivaikščiojimas, eitynės, iš ko galima daryti išvadą, kad šie žodžiai turi tokią pačią prasme, yra sinonimai. LR Susirinkimų įstatymo 3 str. nustatytos susirinkimų formos, kur pasakyta, kad pagal šį įstatymą organizatoriai gali organizuoti įvairius susirinkimus: mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, įvairias eitynes, kitokius taikius beginklius susirinkimus. Akivaizdu, kad įstatyme, kalbant apie susirinkimus, neturimi omenyje pavienių asmenų veiksmai, išskyrus susirinkimų organizavimą. Iš to daroma išvada, kad D. K. prie Prezidentūros organizavo susirinkimą ir jo vietai bei tvarkai palaikyti turėjo vadovautis LR Susirinkimų įstatymu.
Kaip jau buvo minėta, LR ATPK 1887 str. 1d. norma, kurios pažeidimas D. K. buvo įkaltintas, yra blanketinė norma, todėl tam, kad būtų nustatoma šio pažeidimo sudėtis, nebūtina nustatyti, kad atsirado tam tikros pasekmės, pakanka, kad būtų konstatuojamas atitinkamo įstatymo nuostatų pažeidimas.
Įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 6 str. 4 d. , 9 str. reikalavimus, todėl pirmos instancijos teismo pagrįstai pripažintas savo veiksmais padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1887 straipsnio 1 dalyje. D. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 500 Lt bauda.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimą palikti nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja (parašas) Jolanta Čepukėnienė
Nuorašas tikras:
Teisėja Jolanta Čepukėnienė