Civilinė byla Nr. e2-833-1097/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00808-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Modernūs namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modernūs namai“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Statom parduodam“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Modernūs namai“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kuriuo, jį patikslinusi, prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2023 m. gruodžio 2 d. ieškovės ir atsakovės sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis); 2) iš dalies taikyti abipusę restituciją natūra ir priteisti ieškovei 2023 m. gruodžio 2 d. Sutartimi ieškovės atsakovei perleistus žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai yra: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – žemės sklypai); 3) iš dalies taikyti abipusę restituciją ir, netaikant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), restitucijos natūra, priteisti atsakovei iš ieškovės už šį sklypą ieškovės iš atsakovės gautas pinigines lėšas, t. y. kainą, už kurią atsakovė perleido šį sklypą. Prašydama pripažinti Sutartį negaliojančia, ieškovė argumentavo, kad šalys tinkamai nesusitarė dėl Sutartimi parduotų žemės sklypų kainų, t. y. Sutartis sudaryta nesilaikant imperatyvaus įstatymo reikalavimo, todėl turi būti pripažinta negaliojančia. Ieškovės teigimu, ji Sutarties pagrindu iš atsakovės gavo iš viso 390 330,25 Eur. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė jau yra perleidusi tretiesiems asmenims; jo restitucijos ieškovė neprašo, tačiau prašo taikant restituciją dėl kitų žemės sklypų iš ieškovės atsakovei priteistinos sumos išskaityti sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kainą, už kurią atsakovė perleido šį sklypą tretiesiems asmenims.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei perleisti Sutartimi įgytus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Grįsdama prašymą, ieškovė argumento, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja tikimybė, jog, patenkinus ieškinį, jo nebus galima įvykdyti, nebus galima pritaikyti restitucijos, nes atsakovė siekia parduoti Sutartimi įsigytus sklypus. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenys patvirtina, kad atsakovė 2025 m. gegužės 27 d. sutartimi jau perleido tretiesiems asmenims žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viešai prieinami duomenys patvirtina, kad atsakovė pardavinėja ir likusius sklypus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartimi patenkino ieškovės BUAB „Statom parduodam“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iki kol įsiteisės procesinis sprendimas byloje – įrašą viešajame registre (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre), draudžiantį perleisti nuosavybės teises į atsakovės UAB „Modernūs namai“ nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nurodė, kad, įvertinus pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus, darytina išvada, jog ieškovė gana aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė tam tikrus įrodymus, todėl, nesant akivaizdaus pareikštų reikalavimų nepagrįstumo, laikytina, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – yra tenkinama.
5. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – (ne)buvimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, teismas pažymėjo, kad ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisiniu režimu, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovės teisę disponuoti jos žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovė, net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims ir tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti sunkiai įmanomas. Teismas pažymėjo, kad vieną iš ginčo Sutartimi parduotų sklypų atsakovė jau yra perleidusi tretiesiems asmenims, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina ir atsakovės siekį parduoti kitus Sutartimi įgytus žemės sklypus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė pagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą ir įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Modernūs namai“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas; su ieškiniu nepateikti įrodymai, kurie galėtų patvirtinti ieškinio pagrįstumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Ieškovė neteisingai nurodė atsakovei priklausantį turtą. Atsakovė nuo 2025 m. birželio 30 d. jau yra perleidusi žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas neįsitikino, kad ginčo žemės sklypai iš tikrųjų nuosavybės teise priklauso atsakovei ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė byloje nedalyvaujančių trečiųjų asmenų nuosavybei. Ieškinys, taip kaip jis suformuluotas, negali būti patenkintas, nes dalis ieškiniu prašomų grąžinti sklypų priklauso byloje nedalyvaujantiems asmenims.
6.2. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Sutartis ginčijama prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms pagrindu, tačiau ji buvo patvirtina notaro. Sandorio atitiktis imperatyvioms įstatymo normoms yra notaro atsakomybė, tačiau Sutartį patvirtinęs notaras nėra įtrauktas į bylą. Be to, visas Sutartimi ieškovės perleistas turtas buvo įkeistas Šeimos kredito unijai. Atsižvelgiant į tai, Sutartyje buvo numatyta, kad dalį Sutarties kainos atsakovės perves įvykdydama ieškovės prievoles tiesiogiai jos kreditorei Šeimos kredito unijai. Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad atsakovė įkeis turtą kredito unijai „Neris“, atitinkamai, atsakovei įgijus turtą, jis buvo įkeistas užtikrinant atsakovės prievolių įvykdymą. Taigi, sandorio, pagal kurį buvo perleidžiamas įkeistas turtas, po to turtas vėl įkeičiamas ir atsiskaitoma tarp hipotekos kreditorių, nuginčijimas turės įtakos hipotekos kreditorių teisėms ir pareigoms, tačiau nei Šeimos kredito unija, nei kredito unija „Neris“ nėra įtrauktos į bylą. Ieškinyje nėra duomenų, kokių teisinių pasekmių hipotekos kreditorėms siekia ieškovė. Hipoteka apsunkinto turto restitucija nepanaikintų hipotekos, todėl ieškinys, kaip jis pareikštas šiuo metu, negalėtų būti tenkinamas. Kadangi ieškovei parduodant turtą jis buvo įkeistas ir dalis kainos buvo sumokėta tiesiogiai ieškovės hipotekos kreditorei, o ieškovė ieškiniu siekia atgauti visą neįkeistą turtą, ieškovė nesąžiningai praturtėtų, todėl tokio pobūdžio restitucija neatitiktų įstatymo reikalavimų ir negalėtų būti taikoma.
6.3. Ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, nes teismų praktikoje jau pasisakyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.397 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas nurodyti nekilnojamojo daikto kainą nereiškia reikalavimo nurodyti kiekvieno objekto kainą atskirai, kai kartu kaip kompleksas parduodamas ne vienas objektas.
6.4. Ikisutartiniai šalių santykiai aiškiai patvirtina, kad šalys 2022 m. liepos 28 d. preliminaria sutartimi buvo aiškiai susitarusios dėl 19 statybai skirtų namų valdos sklypų perleidimo už bendrą 390 330,25 Eur kainą, kuri apskaičiuota skaičiuojant vieno aro kainą 2 050 Eur, įskaičiavus PVM. Dėl ieškovės piktybinių veiksmų neteisingai išrašant PVM sąskaitas faktūras už Sutartimi perleistą turtą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1062-1012/2025.
6.5. Ieškovė pareikštu ieškiniu piktnaudžiauja teise, siekia pakenkti atsakovei, keršyti jai. Ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 1487-432/2025 iškelta bankroto byla. Bankroto byla ieškovei iškelta atsakovei atsisakius sutikti su restruktūrizavimo bylos bendrovei (iš)kėlimu, todėl pareikštu ieškiniu ieškovė keršija atsakovei dėl sutrukdymo fiktyviai restruktūrizuotis. Ieškovės piktnaudžiavimą teise ir nesąžiningumą nagrinėjamu atveju pareiškiant ieškinį patvirtina civilinės bylos Nr. eB2-1487-432/2025 medžiaga (2025 m. kovo 25 d. prašymas dėl papildomų įrodymų), kuri patvirtina, kad dėl sklypų kainų nėra jokių neaiškumų.
7. Atsiliepime ieškovė BUAB „Statom parduodam“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškinio pareiškimo metu ieškovė turėjo informaciją tik apie 2025 m. birželio 3 d. atsakovės tretiesiems asmenims perleistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šio sklypo atžvilgiu ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikyti neprašė. Aplinkybę, kad atsakovė jau yra perleidusi ir žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė sužinojo tik VĮ Registrų centrui apie tai pateikus duomenis į bylą. Likę 17 žemės sklypų, kuriems buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuosavybės teise vis dar priklauso atsakovei, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, ginčo turtas yra aiškus ir jo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai.
7.2. Aplinkybė, kad ginčijama Sutartis buvo patvirtina notaro, neužkerta kelio reikšti reikalavimo dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teismui pripažinti šį sandorį negaliojančiu. Tai, kad sandorį patvirtinęs notaras nėra įtrauktas į bylą, nėra susiję su ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimu taikant laikinąsias apsaugos priemones. Byla yra parengiamojoje stadijoje, todėl notaras gali būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Hipotekos kreditorė yra informuota apie pareikštą ieškinį ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl gali pati nuspręsti dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu. Atsakovė taip pat gali įtraukti hipotekos kreditorę į bylą savo iniciatyva. Kita vertus, hipotekos kreditorės nedalyvavimas nėra reikšmingas sprendžiant dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
7.3. Atsakovės nurodoma teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali ir reikšminga, negali būti taikoma. Atsakovės nurodyta 2022 m. liepos 28 d. šalių sudaryta preliminari sutartis taip pat nėra aktuali, nes, sudarant Sutartį, preliminarios sutarties terminas jau buvo pasibaigęs, skiriasi preliminarios sutarties bei ginčo Sutarties objektas. Be to, preliminariosios sutarties reikšmė ginčui gali būti nustatyta tik bylą nagrinėjant iš esmės.
7.4. Atsakovės teiginiai dėl ieškovės nesąžiningumo nepagrįsti. Ieškovės nemokumo administratorius nėra susijęs su buvusių ieškovės vadovų ar kitų su ieškove susijusių asmenų buvusiais galimai konfliktiniais santykiais su atsakove. Vykdydamas savo funkcijas, nemokumo administratorius veikia visų ieškovės kreditorių interesais. Atsakovės teiginiai dėl nepagrįsto ieškovės praturtėjimo nepagrįsti, nes patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl abipusės restitucijos taikymo, t. y. tenkinus ieškinį atsakovei būtų grąžintos visos jos sumokėtos piniginės lėšos.
7.5. Atsakovė neginčija teismo išvados, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu – yra tenkinama. Atsakovės pateikti duomenys apie sklypų perleidimą tretiesiems asmenims patvirtina šios sąlygos egzistavimą.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties, kuria teismas, tenkindamas ieškovės BUAB „Statom parduodam“ prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teises į atsakovės UAB „Modernūs namai“ nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apibrėžiant šio apeliacinio nagrinėjimo ribas, pažymėtina, kad, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo esant abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas: tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę, jog nepritaikius nurodytų priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Grįsdama atskirąjį skundą, apeliantė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinys preliminariai pagrįstas – priešingai, apeliantės teigimu, ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas ir toks, koks yra pateiktas, negalės būti tenkinamas. Iš pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Taigi, apeliacinės instancijos teisme keliamas klausimas tik dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo – (ne)buvimo. Atitinkamai, šio apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-222-370/2025). Sprendžiant, ar ieškinys tikėtinai (preliminariai) pagrįstas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-1120/2022). Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-567-910/2025).
12. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Dėl to teismas netiria ginčo aplinkybių iš esmės ir nesprendžia tarp šalių susiformavusio ginčo. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymo kontekste reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, ar pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, patikrina, ar ieškovas nepasirinko neleistino ar aiškiai neįmanomo savo civilinių teisių gynybos būdo, ar prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra užtikrinamas reikalavimas, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais.
13. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio materialinis reikalavimas – pripažinti šalių sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti abipusę restituciją, nėra negalimas ar prieštaraujantis teisei; ieškinyje nurodytas ieškinio faktinis pagrindas – ieškovė nurodė šalių sudarytą sutartį, kuria perleido atitinkamą turtą (žemės sklypus), jos nuostatas, kurios, ieškovės vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti sutartį negaliojančia, taip pat įvardijo, kokie sklypai ginčijama sutartimi buvo perleisti atsakovei ir kokiems sutarties pagrindu perleistiems sklypams prašoma taikyti restituciją. Tokio pobūdžio ieškinio turinys ir formuluojami reikalavimai yra pakankamai aiškūs ir konkretūs, atitinka materialinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją įrodinėjimo dalyką. Taip pat ieškovė pateikė ginčijamą sutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes – ieškinio turinį bei jo priedus, formuluojamą reikalavimą, taip pat į pirmiau aptartą teismų praktiką, nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde dėstomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas preliminarų ieškinio pagrįstumą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, nustatė nepagrįstai (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
14. Atskirajame skunde apeliantės dėstomi argumentai, kuriais grindžiami teiginiai dėl ieškinio nepagrįstumo, šios išvados nepaneigia. Apeliantės nurodomos tokio pobūdžio aplinkybės, kad, apeliantės teigimu, kai kurie iš ieškovės ginčijama sutartimi apeliantei perleistų nekilnojamojo turto objektų apeliantės jau buvo perleisti tretiesiems asmenims ir todėl ieškovės ieškinys negalimas; jog ieškovės teiginiai dėl kainos nenurodymo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje reikšmės neatitinka teismų praktikos ir nereiškia sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms; kad šalys, apeliantės teigimu, buvo sudariusios preliminarią sutartį, kuri patvirtina ieškovės reikalavimo nepagrįstumą; jog kiti apeliantės pateikti duomenys patvirtina dėl sklypų kainų nesant jokių neaiškumų, yra susiję su ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo vertinimus ir, atitinkamai, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje abiem šalims pateikus savo poziciją, argumentus ir įrodymus, teismui juos įvertinus ir nustačius, kokios bylos nagrinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės (ne)įrodytos, teismui kvalifikavus ginčo teisinius santykius, bus atsakyta, ar nurodyti apeliantės argumentai yra įrodyti ir pagrįsti, ar patvirtina, jog ieškinio faktinis pagrindas nepagrindžia materialinio reikalavimo, t. y. ar ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti šalių sudarytą sutartį negaliojančia ir (ar) yra galima šia sutartimi perleistų nekilnojamojo turto objektų restitucija.
15. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti apeliantės argumentai yra siejami ne su ieškinio negalimumu, kaip pirmąja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, apskritai, o su ieškinio reikalavimo nepagrįstumu iš esmės, vertinant ieškinio preliminarų (ne)pagrįstumą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nurodyti apeliantės argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir, atitinkamai, nevertintini, nes, kaip minėta, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, neanalizuojant bylos iš esmės, nėra vertinama ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įtaka byloje nedalyvaujančių asmenų teisėms ir (ar) pareigoms, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms nustatyti teisiškai nereikšmingas ir apeliantės argumentas, kad, jos teigimu, ieškovei palankus teismo sprendimas, jeigu ieškinys, toks, koks yra pareikštas, būtų patenkintas, turėtų įtakos į bylą šiuo metu neįtrauktų asmenų teisėms ir (ar) pareigoms.
16. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismų praktikoje suformuotą preliminaraus ieškinio (ne)pagrįstumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, turinį, įvertinus pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdį, ieškinio turinį bei jo priedus, nenustatyta pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, ieškinys vertintinas kaip preliminariai pagrįstas, t. y. teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo esant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Apeliantė, atskirajame skunde keldama bylos nagrinėjimo iš esmės klausimus, nepakankamai atsižvelgė į bylos nagrinėjimo stadiją, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymo ypatumus, o atskirajame skunde nurodyti argumentai teismo išvadų nepaneigia. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Kartu pastebėtina, kad situacija byloje yra dinamiška: bylos medžiaga, atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai patvirtina, jog, tenkindamas ieškovės prašymą, pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teises į atsakovės nekilnojamąjį turtą – teismo nutartyje išvardintus žemės sklypus. Tarp šių sklypų nurodyti ir žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš VĮ Registrų centro buvo gauta informacija, kad šis nekilnojamasis turtas atsakovei nebepriklauso (dokumento registracijos Nr. DOK-27009), todėl įrašai apie draudimą atsakovei perleisti šiuos sklypus viešajame registre nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, paaiškėjusias po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, taip pat įvertinus šalių procesinių dokumentų turinį ir ieškovės teiginius, kad reikalavimas taikant restituciją priteisti tretiesiems asmenims jau perleistus žemės sklypus natūra nėra formuluojamas, paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atliktas įrašas viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į atsakovei priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą, tačiau siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, tikslintini šio turto duomenys – žemės sklypų, priklausančių atsakovei nuosavybės teise ir esančių ginčo objektu – sąrašas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:
„Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje – įrašą viešajame registre (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre), draudžiantį perleisti nuosavybės teises į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Modernūs namai“ (juridinio asmens kodas 304500867) nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“.
Teisėja Rūta Latvelė