Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3246-961/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02934-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.9.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V.,

suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, o būtent, 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 10.36 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi Q8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš kurio pasitraukė pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus.  

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad minėtą dieną atvažiavo įleisti darbininkus į butą. Įvažiavo į aikštelę ir užmiršo parkingo numerį, kurį turėjo pasakyti darbininkui. Įvažiavo į parkingą, pasižiūrėjo numerį. Matė, kad vartai pakelti, ir išvažiavo, tuomet pajuto vartų smūgį į automobilio stogą. Išlipo iš automobilio, pasižiūrėjo, kad vartuose įlenkimų, įbrėžimų nebuvo, nuostolis nepadarytas. Niekur nebuvo parašyta, kas administruoja pastatą. Galvojo, kad pasiskambins dėl padarytos žalos. Automatiniai vartai turi turėti fotoelementus ir garso ar šviesos signalus, bet nieko tokio nebuvo. Jaustųsi kaltas, jeigu būtų atbulomis įvažiavęs į vartus, bet jie tiesiog nukrito ant jo automobilio stogo, tą patvirtino ir pareigūnė, kuri apžiūrėjo vartus, matė, kad jokios žalos nėra padaryta, sakė, kad surašytas protokolas bus tik dėl to, kad pasišalino iš įvykio vietos. Jis nematė žalos, todėl nieko nekvietė. Paaiškinime nurodė, kad gailisi, nes dar nebuvo pasikonsultavęs. Nesijaučia kaltas dėl įvykio. Nesupranta, kokiu pagrindu surašė tokią sąmatą, nesutinka ir su komerciniu pasiūlymu. Atkreipia dėmesį, kad jo atsiųstuose vaizdo įrašuose matyti, jog po jo apklausos policijoje spalio mėnesį padarytas įrašas, kad vartai nusileidžia per 4 sekundes, o jau lapkričio mėnesį vartai nusileidžia per 22 sekundes. Matosi, kad vartai sutvarkyti, kad būtų galima saugiai išvažiuoti. Po to, kai vartai atsimušė į stogą, jis išlipo ir apžiūrėjo automobilį. Kadangi švietė saulė, nesimatė, kad yra įbrėžimų. Kai nuplovė automobilį, tai nieko ir neliko, nes tai buvo nešvarumai nuo vartų apačios. Nuo smūgio nukrito vartų guma, bet net varžtai neišbyrėjo. Vartai nenusileido, pažeidimų ant vartų nematė. Apėjo parkingą viduje pasižiūrėti, gal yra kokie informaciniai telefono numeriai, bet jų nebuvo, ir kadangi nesijautė kažką pažeidęs, išvažiavo. Galvojo vėliau suras atsakingą žmogų ir jiems paskambins. Prie kitų išvažiavimo vartų yra įspėjamieji ženklai, yra mirksinti lempa, bet prie šių vartų nieko nebuvo. Prižiūrinti vartus kompanija sakė, kad neva jo greitis buvo labai didelis, bet jo nebuvo, nes tik 5 metrų atstumas. Jis nuvažiavo įleisti darbininką ir tada apžiūrėjo parkingą. Gal ir kalbėjo su darbininku. Nuėjo prie vartų ir surinko varžtus, pasižiūrėjo į kairę ir į dešinę, bet nebuvo jokios informacijos apie atsakingą asmenį, jokių kontaktų. Bet esmės tai nekeičia, juk ne jis įvažiavo į vartus, o vartai ant jo užkrito. Prašo laikyti jį nekaltu, kadangi ne jis sugadino vartus, o dėl netvarkingai prižiūrimų vartų jie užkrito ant jo stogo, jeigu jie būtų sumontuoti techniškai tvarkingai, būtų jutikliai ir įspėtų likus metrui nuo vartų, bet kadangi jutikliai sumontuoti pačiuose vartuose, todėl sureaguoti neįmanoma. Jo pozicija dėl pasišalinimo yra tokia, kad jis padarė klaidą, kad nepaskambino, buvo afekto būsenoje, jam tai nepasirodė eismo įvykis, tačiau tai jo klaida. Jeigu jis būtų kaltas, tai būtų pasilikęs.

Tyrimo metu A. V. paaiškino, kad vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 22 d., ryte, atvyko į (duomenys neskelbtini), parkingą. Įvažiavo į vidų pažiūrėti parkingo vietos numerį, nes turėjo atvažiuoti darbininkai ir pastatyti automobilį jo parkinge. Išvažiuojant pažiūrėjo per veidrodėlį, įsitikinęs, kad vertai atidaryti, bandė išvažiuoti, tačiau pajuto smūgį į automobilio stogą, sustojo. Tada vartai patys vėl pasikėlė automatiškai. Vartai visada užsidarinėja automatiškai, be žmogaus pagalbos. Vartų šviesos ir garsiniai perspėjimai garaže neįrengti. Ant jo automobilio stogo buvo nežymūs įbrėžimai, todėl nusprendė nepranešti apie įvykį, dėl ko labai gailisi (b. l. 10).

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. A. paaiškino, kad įrengtas automatinis atitvaras, kuris reaguoja į automobilį. Matyt, buvo per didelis greitis, asmuo važiavo atbulomis ir atitvaras nespėjo sureaguoti į važiuojantį automobilį. Atitvaras reagavo, bet asmens automobilis yra aukštas ir atitvaras nespėjo pakilti iki reikiamo aukščio. Asmuo, važiuojantis atbulomis, turi įsitikinti, ar nėra kliūties, ir tik tada važiuoti. Kreipėsi į asmens draudiką dėl žalos atlyginimo, tačiau iš draudiko jokių žinių negavo. Turėjo kreiptis ir į policiją, nes buvo padaryta žala, ir kadangi žmogus nesitarė dėl žalos atlyginimo, jie neturėjo kitos išeities. Buvo daryti remonto darbai, atstatymo darbai, bet čia jau rangovo reikėtų klausti, ar jie keitė kažkokį vartų pakilimo, nusileidimo laiką.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad įvykį prisimena. Nebūtų šio įvykio, jeigu vartai neturėtų mechanizmo, kuris automatiškai nuleidžia vartus. Žmogus neturėjo galimybės numatyti, kada tie vartai nusileis, gal per skubėjimą atbulomis važiavo, tie vartai fiziškai nespėjo sustoti, nors ir yra fotoelementai, kas reiškia, kad vartai turi justi. Ji nekonstatavo, kad asmuo per greitai išvažiavo, neįmanoma greičio išmatuoti. Surašytas protokolas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, asmuo išlipo, pasižiūrėjo, dar paliko tą daiktą nuo vartų nukritusi, matyt, nesureikšmino įvykio. Įraše fiksuota, kad asmuo važiuodamas atbulas staiga išvažiuoja ir jam bevažiuojant link vartų jie neužsifiksuoja ir nusileidžia ant stogo. Asmuo išvažiavo iš garažo, vėl įvažiavo ir staigiai atbulomis išvažiavo ir tuomet vartai nusileido ant stogo, nes vartai jau buvo po stogu ir automobilio galas išlindęs. Po kontakto vartai sureagavo ir pasikėlė. Automobilio stogo pabraižymai buvo nežymūs. Leisdamiesi vartai nerodė jokių šviesos signalų.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. I. parodė, kad įmonė administruoja pastatą. Gavo pranešimą iš pastato bendraturčių, kad yra sugadinti vartai, tai nustatė rangovai, ir galimai buvo įvažiuota į vartus automobiliu. Tuomet buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas ir nustatytas įvykis, kadangi asmuo buvo jiems nežinomas, todėl kreipėsi į policiją, kad nustatytų kaltininką. Vartai nustatyti taip, kad atsidaro pultelio paspaudimu, po minutės maždaug jie automatiškai užsidarinėja, yra įrengti fotoelementai apsaugai nuo kliūties, bet, kaip matoma iš įrašų, jie nesureagavo, tačiau ir gana neįprastai vairuojama buvo. Kaip ir minėjo policijai, fotoelementai nespėjo sureaguoti, jie nusileidžia ir susidūrę su kliūtimi kyla aukštyn. Kadangi automobilis važiavo atbulomis, buvo mažas tarpelis tarp vartų ir automobilio stogo, todėl vartai pradėjo leistis žemyn ir užteko 10 cm atstumo, kad užkabintų. Vartai atsidaro paspaudus pultelį. Jeigu važiuojama priekiu, tai vartai į kapotą neatsitrenks, nes yra metras atstumo. Aikštelėje nėra ženklų, kad vartai automatiškai užsidaro, praktikoje neteko su tuo susidurti. Nebuvo draudimo atbulam važiuoti. Nėra jokių įspėjimų, kad vartai leidžiasi. Kai vartai atsidaro, tai apie minutę trunka iki nusileidimo. Viskas kaip buvo iki įvykio, taip ir liko iki šiol, niekas nieko nereguliavo. Patirta žala yra apie 1300 eurų su PVM.

Taip pat byloje gauti tokie duomenys:

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo gauta eismo įvykio medžiaga ir pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti pakeliami vartai ir automobilis Audi Q8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Pakeliamiems vartams padaryta 1305,00 eurų žala (automobilio Audi Q8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žala dar nėra apskaičiuota). 2020 m. spalio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad adresu (duomenys neskelbtini), garažo vartuose yra sumontuoti fotoelementai (apsaugos, kurios reaguoja į kliūtį, kuri atsiranda, kada vartai būna atviri), tačiau vartai yra sunkūs, didelis mechanizmas, ir suveikus apsaugai jie negali per sekundės dalį sureaguoti. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, nėra galimybės nustatyti, ar automobilio Audi Q8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo ir galėjo naudotis vartų atidarymo/uždarymo pulteliu ar ne, taip pat nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių nesuveikė pakeliamųjų vartų apsauga. Automobilio Audi Q8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET 222 punkto reikalavimus, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar vairuotojas yra kaltas ar ne (b. l. 12);

- policijos registruojamų įvykių suvestinės duomenys, jog pareiškėjas pranešė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruoja daugiabutį pastatą (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 10.15 val. iš požeminio automobilių parkingo išvažiuodamas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadino parkingo vartus ir pasišalino iš įvykio vietos. Prašo nustatyti kaltininką ir įpareigoti atlyginti žalą bendrasavininkams. Yra filmuota medžiaga, galės pateikti per wetransfere (b. l. 5);

- 2020 m. rugsėjo 28 d. komercinis pasiūlymas, iš kurio matyti, jog padaryta žala yra 1305 Eur su PVM, iš kurių vartų plokštumos kaina yra 1030 Eur, remonto darbų kaina 275 Eur (b. l. 7);

- informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, jog Audi Q8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra AB SEB bankas, valdytojas yra A. V. (b. l. 8);

- nuotraukos, iš kurių matyti, jog ant Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo yra matomi nežymūs įbrėžimai (b. l. 13);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas įvykis (b. l. 36), bei A. V. pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad pirmajame įraše vartai ima leistis beveik iš karto, antrajame – vartai ima leistis po žymiai ilgesnio laiko (b. l. 27).

ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Paties A. V. parodymais, taip pat vaizdo įrašais nustatyta ir neginčijama, kad A. V. išvažiuojant atbuline eiga iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, besileidžiantys vartai nusileido ant automobilio stogo, tuomet sustojo ir pakilo aukštyn, nuo vartų nukrito guminė apdailos (ar apsaugos) juosta. Taip pat neginčijama, kad A. V. automobilis nebuvo apgadintas, kad A. V. matė, kad nuo vartų nukrito apdailos juosta, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Kita vertus, pažymėtina, kad A. V. inkriminuojama tai, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau nėra nurodoma, koks gi eismo įvykis kilo, ir kas dėl eismo įvykio kaltas.

Kelių eismo saugumo ir iš dalies kelių transporto priemonių eksploatavimo taisyklių bendrieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Minėti reikalavimai sukonkretinti Kelių eismo taisyklėse, nustatančiose eismo tvarką keliais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vadinasi, nagrinėjamu atveju konstatuojant, jog A. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos, turi būti nustatyta: 1) kad buvo eismo įvykis ir 2) kokie konkrečiai ir kieno padaryti KET pažeidimai įtakojo eismo įvykio kilimą. Tik nustačius šias aplinkybes, gali būti vertinama pasišalinusio iš eismo įvykio vietos asmens tyčia. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui (nuleidžiamiems vartams) apgadinimai padaryti A. V. vairuojant transporto priemonę. Tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo manyti, kad A. V. vairuodamas pažeidė Kelių eismo taisykles; minėta, jis nėra ir kaltinamas sukėlęs eismo įvykį. Teismas pažymi, kad kaltinant asmenį pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, administracinio nusižengimo protokole turėjo būti nurodyta, koks būtent eismo įvykis įvyko ir dėl ko (kokių KET pažeidimų) įvyko. A. V. surašytame protokole šios aplinkybės nėra nurodytos, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog A. V. sukėlė eismo įvykį, ką patvirtino ir kaip liudytoja apklausta A. Š., manytina, kad grąžinti protokolą institucijai, tyrusiai administracinį nusižengimą, netikslinga, nes taip būtų tik užvilkintas bylos nagrinėjimas.

Teismas neturi pagrindo nepritarti A. V. argumentams, kad jis neįvažiavo į vartus, o vartai atsitrenkė į jo automobilio stogą. Tai patvirtina vaizdo įrašų turinys. A. V. veiksmai, t. y. važiavimas atbuline eiga, nepažeidžia KET reikalavimų, nes taip važiuoti nėra draudžiama, o apie galimą pavojų (važiuojant atbuline eiga) jokių informacinių pranešimų aikštelėje nebuvo įrengta, ką patvirtino ir liudytojas V. I. Liudytojas V. I. teismui pripažino, kad vartuose nebuvo įrengta ir jokių įspėjamųjų (vaizdo ar garso) signalų, jog vartai leidžiasi; vadinasi, nėra pagrindo manyti, kad A. V. buvo neatidus eismo saugumo prasme. Dėl viršyto greičio ar kitų KET pažeidimų taip pat nėra jokių duomenų. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad A. V. veiksmais kilo pavojus eismo saugumui, t. y. kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje apskritai buvo kilęs eismo įvykis. Taigi, nebuvus eismo įvykio, A. V. nekilo pareiga išpildyti KET 222 punkto reikalavimus – nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Esant šioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas nekvestionuoja, jog nagrinėjamu atveju A. V. vairuojant transporto priemonę buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Tačiau nustačius, jog dėl A. V. veiksmų nekilo pavojus eismo saugumui, – klausimas, ar kilę padariniai yra priežastiniu ryšiu susiję su A. V. veiksmais, t. y. jo kaltė, nėra šios bylos dalykas, ginčas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teismas

A. V. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Ilona Mateikienė