Civilinė byla Nr. 2A-181-258/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38359-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 3.3.1.18.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų N. G. M. ir K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimo pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovams N. G. M. ir K. M., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl skolos priteisimo už administravimo ir komunalines paslaugas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų N. G. M. ir K. M. ieškovo naudai 4 100,90 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 520 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas yra juridinis asmuo teikiantis butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas daugiabučiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsakovai kaip šio namo bendrasavininkiai turėjo ir turi prievolę mokėti už suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalinių paslaugų, techninės priežiūros suteiktas paslaugas. Atsakovai prievolę mokėti mokesčius vykdė nereguliariai. Skola pradėjo formuotis nuo 2009m. spalio mėn. 2013m. vasario mėnesiui išaugo iki 4 100,90 Lt sumos.
Atsakovai su ieškovo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad dar 2011m. spalio mėn. pateikė prašymą ieškovui nedelsiant atlikti nesuteiktų paslaugų perskaičiavimą ir pateikti permokos balansą, taip pat ateityje nesiųsti mokėjimų pranešimų už nesuteiktas paslaugas (išskyrus komunalinių atliekų išvežimą), nes ieškovo administruojamame pastate bendros nuosavybės, kuriai būtų atlikti kokie nors administratoriaus darbai nėra. Perskaičiavimas už nesuteiktas paslaugas negautas.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų N. G. M. ir K. M. ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai 1 187,70 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2014-01-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 552,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-25 papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovų 115,85 Eur bylinėjimosi išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006m. sausio 16d. įsakymu Nr. 30-29 UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiek korpuso 1A1p, tiek korpuso 2A1p, administratoriumi iki 2012-12-31. Byloje nustatyta, kad atsakovai kiekvieną mėnesį gaudavo iš ieškovo pranešimus, taip pat mokėjimo pranešimus galėjo peržiūrėti įmonės internetinėje svetainėje – www.senamiesčio-ukis.lt, Teismas padarė išvada, kad pareigą informuoti apie suteiktas paslaugas, jų kainą, kiekį, mokėtinas sumas ieškovas atliko tinkamai. Iš atsakovų nereguliarių mokėjimų sprendė, kad atsakovai suvokė savo pareigą mokėti mokesčius, kurių mokėjimai nustatyti įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose. Teismas nustatė, jog abu namo korpusai yra sujungti bendru vandentiekio ir nuotekų tinklų vamzdynu. Techninės priežiūros žurnaluose ir apžiūros aktuose užfiksuoti atlikti techninės apžiūros darbai. Teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog jie neprivalėjo mokėti ieškovui už jo suteiktas paslaugas. Pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovas tinkamai neįvykdė jam, kaip administratoriui, nustatytų pareigų, kad namo apžiūros aktai yra suklastoti, neteisėti ir negaliojantys, atsakovai nepateikė. Ieškovo prašomos priteisti namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos, yra išlaidos būtinos privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, todėl atsakovai turėjo pareigą proporcingai jiems priklausančiai nuosavybės daliai jas mokėti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantai (atsakovai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą bei 2015 m. vasario 25 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2p.). Atsakovai 2014-09-22 prašymu teismui (1 t. b.l. 133-134) nurodė, kad ieškovas neįtraukė į bylą visų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms šios bylos išsprendimas turės įtakos, t.y. ieškovas į bylą neįtraukė trečiuoju asmeniu buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų V. V. ir N. R.-V..
2. Byloje nėra nei sąskaitų už „teiktas paslaugas“, nei darbų priėmimo perdavimo aktų, nei apžiūros aktų pasirašytų atsakovų, nei bet kokių kitų faktinių duomenų, kurie įrodytų, kad kokie nors administravimo darbai buvo atlikti atsakovų nuosavybės atžvilgiu. Apyvartos žiniaraščio (nepasirašyto jokio ieškovo įgalioto asmens ar atsakovų) pateikimas teismui negali būti įvertintas kaip administravimo darbas, už kurį atsakovai turėtų apmokėti ieškovui.
3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad jeigu ieškovas darbų neatliko arba juos atliko netinkamai, atsakovai turėjo dėl to reikšti pretenzijas ir/arba reikalauti iš administratoriaus atlikti darbą, kuris buvo privalomas atlikti. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į 2011 m. spalio 13 d. atsakovų pretenziją ir klaidingai nurodė, jog atsakovai ieškovui jokių pretenzijų nereiškė.
4. Ieškovas atsakovams neteikė jokių paslaugų, todėl neįgijo teisės gauti atlyginimo už nesuteiktas paslaugas. Ieškovas netgi nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovų skolą ieškovui, t.y. sąskaitų, kurios būtų pateiktos atsakovams apmokėti. Atsakovai atliko ieškovui kelis dalinius mokėjimus, tačiau šių mokėjimų negalima aiškinti kaip atsakovo atliktą visos ieškovo reikalaujamos sumos pagrįstumo, įskaitant išlaidas už administravimą ir techninę priežiūrą, pripažinimą, kadangi, kaip procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovai, jie pripažino, jog jiems buvo teikiamos komunalinių atliekų išvežimo atliekos, ir atitinkamai šioms išlaidoms apmokėti buvo atlikti daliniai mokėjimai.
5. Pagal CK 4.242 str. 2 d. administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Visi iš gyventojų surenkami mokesčiai turi būti pagrįsti faktiškai atliktais darbais. Byloje pateikti tik 8 namo apžiūros aktai, išrašyti laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. (b. l. 68-75, 1 tomas).
6. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė nuomonę, jog atsakovai N. G. M. bei K. M. turi pereigą apmokėti tas UAB „Senamiesčio ūkis“ bendrosios nuosavybės administravimo išlaidas, kurias administratorius gali pagrįsti ir kurias jis faktiškai patyrė administruodamas daugiabučio namo bendrąją nuosavybę, eksploatuodamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir atlikdamas kitas funkcijas. Teismas priimdamas skundžiamą 2015 m. vasario 6 d. sprendimą visiškai neatsižvelgė į šią Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomonę ir dėl šios nuomonės, kaip byloje esančio rašytinio įrosimo niekaip nepasisakė.
7. Ieškovas savo ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė tik gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, apžiūros aktus. Minėti apžiūros aktai anksčiau atsakovams nebuvo pateikti. Iš ieškovo pateiktų įrašų aktuose neaišku, kokio kiemo nuotėkų tinklai buvo užsikimšę ir nėra duomenų, kad jie priklausytų atsakovams. Į bylą nepateikti jokie kiti įrodymai, kurie patvirtintų, kad buvo atlikti kokie nors faktiniai techninės apžiūros ar administravimo veiksmai atsakovų patalpų/pastato atžvilgiu.
8. Ieškovas pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, korpuso 1A1p administravo tik iki 2013 m. sausio mėnesio. Tuo tarpu į bylą pateiktas šio namo techninės priežiūros žurnalas, kurio 2 skyriaus „Namo būklės nuolatiniai stebėjimai“ eilutėse Nr. 20-25 įrašai atlikti 2013 metais iki 2013 m. gruodžio 11 d.
9. Ieškinio suma buvo 1 187,70 Eur (4 100,90 LT). Tuo tarpu ieškovui priteista suma už advokatų teisinę pagalbą iš viso sudaro 633,09 Eur (2 185,93 LT). Ieškovui priteistų išlaidų advokatų pagalbai dydis sudaro daugiau nei pusę ieškinio sumos. Atsižvelgiant į ieškinio sumą, taip pat į tai, jog nustatytos formos pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinys ir dublikas sudarė vos po 2 puslapius, ieškovo atstovams nereikėjo vykti į kitą vietovę, taigi advokato darbo ir laiko sąnaudos buvo minimalios, todėl priteistas ieškovui išlaidų už advokatų pagalbą dydis yra neproporcingai didelis ir turėtų būti mažintinas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-06 sprendimą bei 2015-02-25 papildomą sprendimą nepakeistus, priteisti ieškovo naudai iš apeliantų 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Teismo sprendimas materialiąsias pasekmes sukelia tik atsakovams – atsakovai privalo sumokėti ieškovui priteistas sumas. V. V. ir N. R. – V. pagal teismo sprendimą neprivalo atlikti jokių veiksmų. Prievoliniai santykiai yra susiklostę būtent tarp ieškovo, kaip administratoriaus, ir atsakovų, kaip buto Nr. 3 savininkų. Aplinkybė, kad V. V. ir N. R. – V. yra kito buto (Nr. 4), esančio tame pačiame name, savininkai, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas priteisti skolą iš buto Nr. 3 savininkų turės įtakos buto Nr. 4 savininkų pareigoms.
2. Ieškovo veiklą reglamentuojančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 5.8 p. numatyta, kad administratorius „apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas, parengia ir iki kito mėnesio 15 dienos laišku, faksu, elektroniniu ar kitais būdais pateikia patalpų savininkams <...> informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas ir mokėjimo būdus <..>.“ Teismų praktikoje apyvartos žiniaraštis laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu administratoriaus priskaičiuotus mokesčius butų savininkams.
3. Apeliantai neteisingai vadovaujasi bendrąja įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle teigdami, kad ieškovas turėjo įrodyti, kad atliko administravimo veiksmus. Panašaus pobūdžio bylose teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, kad administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą. Šiuo atveju atsakovai, atstovaujami advokato, nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, patvirtinančių savo teiginius, jog administravimo ir techninės priežiūros paslaugos nesuteiktos.
4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas faktiškai teikė administravimo ir techninės priežiūros paslaugas. Byloje pateikta 2007-10-31 Sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAJ -711644 ir vėlesni jos pakeitimai, sudaryta tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „VSA Vilnius“ patvirtina, kad ieškovas atliko sutarčių su paslaugų teikėjais vykdymo priežiūrą. Techninės priežiūros žurnalas ir namo apžiūros aktai patvirtina namo dokumentacijos tvarkymą ir techninės priežiūros organizavimą bei darbų atlikimą. Byloje apklaustas liudytojas Baranauskas, dirbęs UAB „Senamiesčio ūkis“ vadybininku, kuriam buvo priskirtas prižiūrėti namas (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad reguliariai lankėsi name ir apžiūrėdavo abu adresu (duomenys neskelbtini)esančius korpusus.
5. Nors Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba buvo įtraukta į bylą kaip institucija išvadai pateikti, tačiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadą pateikti atsisakė, kadangi byloje nagrinėjami klausimai neįeina į šios tarnybos kompetencijos ribas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė tik savo nuomonę, kuri, manome, negali turėti jokios reikšmės bylą nagrinėjančiam teismui.
6. Apeliantai teigia, kad ieškovo pateikti gyvenamojo namo apžiūros aktai nepatvirtina, kad buvo atliekamos apeliantų namo apžiūros, nes apeliantų name nėra bendrojo naudojimo patalpų, namas neturi bendros šalto vandens sistemos, stogas naujai pakeistas, namo inžineriniai tinklai yra atsakovų buto viduje. Visų pirma, šiems teiginiams patvirtinti atsakovai nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Antra, vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d., bendrosios nuosavybės objektai – tai ne tik bendros patalpos, tai ir visos bendrosios pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos, išorinės sienos, perdangos ir kt) bei bendrosios pastato inžinerinės sistemos.
7. Kiekvieną apžiūros aktą pasirašė ne vienas, o net trys asmenys. V. R. pasirašė 2009-04-08 akte, 2009-10-06 akte, 2009-10-06 akte. J. B. pasirašė 2011-12-01 aktą, 2012-04-26 aktą ir 2012-11-28 aktą. V. S. pasirašė 2011-06-15 aktą, 2010-11-24 aktą. Kiekvieną iš šių aktų pasirašė dar du asmenys, nes apžiūros buvo vykdomos sudarius trijų asmenų komisiją. Visi liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad aktuose esantys parašai yra tikri.
8. Ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Pagrindų sumažinti neviršijančias numatytų dydžių išlaidas šiuo atveju nėra.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.
Apeliantų teigimu, pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2p.) - buto (duomenys neskelbtini)savininkų V. V. ir N. R.-V..
Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė reikalavimą dėl skolos už administravimo ir komunalines paslaugas priteisimo iš atsakovų Nijolės G. M. ir K. M. kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų. Tuo tarpu V. V. ir N. R. – V. yra kito buto tame pačiame name savininkai ir su ieškovo prašoma priteisti skola nėra susiję. Kaip teisingai ieškovas nurodo prievoliniai santykiai yra susiklostę būtent tarp ieškovo, kaip administratoriaus, ir atsakovų, kaip buto Nr. 3 savininkų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs teismas nesprendė dėl V. V. ir N. R.-V. teisių ir pareigų, todėl nėra ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas neteikė jokių paslaugų, todėl neįgijo teisės gauti atlyginimo už nesuteiktas paslaugas. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apie ieškovo suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas, skaičiuodamas mokesčius už suteiktas paslaugas, vadovaujasi 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-269 „Dėl „Senamiesčio ūkis” skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore”, 2010-01-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-8 „Dėl administracijos direktoriaus įsakymo 2006-01-16 Nr. 30-29“ „Dėl „Senamiesčio ūkis” skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore” keitimo, 2012-12-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis” skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore”. Taip pat UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriaus 2010-12-23 Nr. 42 įsakymu „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) mokesčio tarifų.
Į bylą pateikti buto, esančio Tilto g. 3-3, Vilniuje apyvartos žiniaraščiai nuo 2007-04 iki 2013-01 patvirtina, kad ieškovas skaičiavo mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą, namo (duomenys neskelbtini) administravimą bei šio namo techninę priežiūrą. Byloje nėra ginčo dėl skaičiuojamų šių mokesčių dydžio. Administravimo mokestis mėnesiui (0,12Lt/kv.m.) nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu. Apeliantai nesutinka su ieškovo paskaičiuotais mokesčiais už namo administravimo ir techninės priežiūros paslaugas.
CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 1 d., 4 d.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Buto savininkas negali atsisakyti apmokėti išlaidų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Ši nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 Nr. 3K-3-232-916/2016).
Privalomi statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (galiojusiame iki 2011 m. sausio 7 d.), statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (galiojančiame nuo 2011 m. sausio 7 d.).
Ieškovas pateikė Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalą (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.46-52), kasmetinius Gyvenamojo namo apžiūros aktus (t.1, b.l. 68-75), kuriais įrodinėja vykdęs namo pagrindinių pastato konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūros stebėjimo darbus, fiksavo defektus, deformacijas, įrangos gedimus. Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale yra užfiksuoti atskiri darbai, kuri, kaip nurodyta žurnale, faktiškai buvo atlikti. Į bylą ieškovas tai pat pateikė sudarytą sutartį su UAB „VSA Vilnius“, kuri patvirtina, kad ieškovas buvo atsakingas už namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje priežiūrą ir administravimą.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 1-1206 „Dėl Daugiabučių namų bendrijos nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) tai – namo būklės nuolatinis stebėjimas, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugos naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas. Šiame sprendime sąvoka „administravimas“ apibrėžiama kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirti užtikrinti. Taigi ieškovas, kaip namo administratorius vykdo pagrindinį uždavinį - įgyvendina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Tai patvirtina jog ieškovas vykdė techninės priežiūros darbus, atliko daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo funkcijas. Atsakovams, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams, kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu už šias paslaugas.
Apeliantų teiginiai, kad ieškovas pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, korpuso 1A1p administravo tik iki 2013 m. sausio mėnesio, o techninės priežiūros žurnale įrašai yra ir už 2013 m., neturi reikšmės, kadangi ieškovas kaip matyti iš apyvartos žurnalo sumos už 2013 m. administravimą neskaičiavo. Tokiu būdu, spręstina, jog apeliantų interesai nebuvo pažeisti, t.y. jų neprašoma apmokėti už tą laikotarpį, kuomet ieškovas nebeteikė apeliantams bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų.
Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovų skolą ieškovui, t.y. sąskaitų, kurios būtų pateiktos atsakovams apmokėti. Apeliantai atliko ieškovui kelis dalinius mokėjimus, pripažindami, jog jiems buvo teikiamos komunalinių atliekų išvežimo paslaugos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prievolę mokėti už daugiabučio namo administravimo ir technines priežiūros paslaugas numato įstatymas. Apeliantai nurodydami, kad pripažįsta tik atliekų išvežimo paslaugas ir dėl to tik už šias paslaugas mokėjo, kartu netiesiogiai pripažįsta ir faktą, kad administratoriaus sąskaitas jie visgi yra gavę ir toks sąskaitų siuntimo būdas jiems tiko, kadangi pagal šias sąskaitas dalinai atsiskaitinėjo su ieškovu.
Apeliantai taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo ieškovui iš atsakovų buvo priteista 552,86 Eur bylinėjimosi išlaidų bei papildomu sprendimu 115,85 Eur išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo suma. Nurodo, kad priteistos ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Ieškovas, nesutikdamas su šia apeliacinio skundo dalimi, teigia, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo rekomendacijų (toliau –rekomendacijos), todėl nėra tikslinga jas mažinti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečiu atveju teismas turi atsižvelgti ne tik į rekomendacijų dydžius, bet taip pat kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą. Nagrinėjamu atveju kaip matyti pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra standartinės formos dokumentas, visiškai nesudėtingas teisiniu požiūriu, todėl 115,85 Eur suma mažintina iki 28,96 Lt. Teismas taip pat atsižvelgia, į tai, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės klausimai, taip pat į tai, kad visų posėdžių trukmė, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovė sudaro 3 val. 35 min. sprendžia, kad pirmos instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pirmos instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos nuo 517,24 Eur (1 785,93 Lt) iki 260,66 Eur (900 Lt), kartu priteisiant ieškovo sumokėtą 35,62 Eur žyminį mokestį. Viso iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 296,28 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pirmos instancijos teisme.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą skundžiamoje dalyje, kuri yra teisėta ir pagrįsta, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, tik sumažinama sprendimu iš atsakovų ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma.
Pagal CPK 93 straipsnį atmetus apelianto apeliacinį skundą, ieškovo naudai priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas patyrė 450 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą surašymą, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Atsižvelgus į tai, kaip minėta, kad byla nėra sudėtinga, kad nėra sprendžiami teisės taikymo klausimai, kad ieškovo atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl ko realiai negalėjo patirti didesnių darbo sąnaudų, nei buvo patirta pirmosios instancijos teisme, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti iš dalies ir sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (450 Eur) iki 200 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimu iš atsakovų N. G. M. ir K. M. ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ lygiomis dalimis priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 296,28 Eur.
Priteisti iš atsakovų Nijolės G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“, įmonės kodas 121452134, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Rita Kisielienė