(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Moldovos Respublikos ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens „MAVIROM TRANS“ ir atsakovės I. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Moldovos Respublikos ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens „MAVIROM TRANS“ ieškinį I. V. dėl skolos priteisimo, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš I. V. 41 800 Eur, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Atsakovė sutiko su ieškinio dalimi, kurios suma 20 900 Eur, todėl šalys pateikė teismui tvirtinti jų sudarytą taikos sutartį.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti taikos sutartį.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių pasirašytos taikos sutarties sąlyginės nuostatos taikos sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, priešingai, tik sukeltų šalių ginčus, pvz., teismo nepriteistos baudos, delspinigių mokėjimo klausimu, ir tuomet išduoti vykdomojo rašto būtų neįmanoma.

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Ieškovas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Taikos sutarties sąlygų dėl netesybų taikymo nėra pagrindo laikyti sąlygomis, kurių atsiradimas ar neatsiradimas lems, bus įvykdytas teismo sprendimas (taikos sutartis) ar ne, nes jos (netesybos) bus (gali būti) taikomos tik pažeidus taikos sutartį.
2. Šalys sulygo dėl skolos dydžio ir mokėjimo terminų. Todėl užkirto kelią teisminiam ginčui vystytis toliau. Šalys sulygo ir dėl konkrečių netesybų, jeigu nebus vykdoma taikos sutartis, todėl tai negali būti laikoma ginčo sukėlimu ateityje. Jokia teisės norma nedraudžia šalims sulygti taikos sutartyje dėl netesybų (baudos ar palūkanų) taikymo. Taip pat šalys sulygo ir dėl to, jog, esant sutarties pažeidimui, šalis įgis teisę gauti vykdomąjį raštą dėl konkrečių sumų (netesybų) išieškojimo. Taigi, kodėl vykdomasis raštas negalimas, nutartyje neargumentuota visiškai.
6. Atsakovė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikos sutartį patvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčo šalys derėjosi ir rado abiem pusėms priimtiną sprendimą, kurį išdėstė sutarties sąlygose. Taip pat pasirašytos taikos sutarties 5, 10 ir 11 punktuose aiškiai aptarė šalių sutartus šios sutarties netinkamo vykdymo / neįvykdymo padarinius. Šiuose punktuose nurodyta, kad, atsakovei netinkamai įvykdžius šios sutarties sąlygas, ieškovas įgyja teisę ne tik į atsakovės pripažintos visos skolos sumokėjimą, bet ir į sutarto dydžio bei rūšies netesybas. Būtent tokio šalių susitarimo, perkelto į nutarties, kuria tvirtinama taikos sutarties rezoliucinė dalis, pagrindu, kaip aptarta pirmiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, teismas prireikus išduotų vykdomąjį raštą.
7. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą patenkinti ir palaiko jo argumentus.
8. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą patenkinti ir palaiko jo argumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl nutarties, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį, skundžiamumo

10. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti ginčo byloje sudarytą taikos sutartį. Nors byloje nėra keliamas klausimas dėl to, ar galima atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį, o pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutartis skundžiama, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinio proceso prielaidų buvimą teismas turi išspręsti savarankiškai (CPK 315 straipsnis).
11. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aktualią teismų praktiką, nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-140/2012, nurodė, jog CPK nenumatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria atsisakoma tenkinti prašymą patvirtinti taikos sutartį, o galimybė apskųsti tokią nutartį nenumatoma ir kituose teisės aktuose. Teisėjų kolegija išaiškino, kad teismo nutartis, kuria atsisakoma tenkinti šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl ji neskundžiama. Šia teismų praktika vadovautasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-487-196/2017.
13. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. liepos 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-717/2012, suformulavo kitokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad teismo nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, užkerta kelią šalims baigti bylą jų pageidaujamu būdu, todėl tokia nutartis taip pat gali būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dispozityvumo principą išreiškianti šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi yra viena pagrindinių procesinių teisių, nes procesas prasideda ir vyksta šalių iniciatyva. Teismo atsisakymas tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį gali reikšti, jog procesas iš esmės tęsiamas prieš šalių valią, todėl atsižvelgiant į tokio teismo procesinio sprendimo reikšmę turėtų būti suteikta galimybė skųsti jį aukštesnės instancijos teismui. Be to, proceso koncentruotumo principas taip pat reikalauja sudaryti sąlygas apeliacinės instancijos teismui kuo ankstesniame etape pasisakyti dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Priešingu atveju galėtų susiklostyti situacija, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėtų bylą iš esmės, vertintų faktines bylos aplinkybes ir teisės normas, tačiau šalys nebeturėtų intereso tokiu teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismui teiktų argumentą, jog buvo nepagrįstai paneigta jų valia baigti bylą taikos sutartimi.
14. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – į precedento sukūrimo laiką, į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis, į teismo precedento argumentacijos įtikinamumą, į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis), į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių, į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-313/2015).
16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nutarties, kuria atsisakoma tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, egzistuoja teismų precedentų konkurencija – civilinėse bylose Nr. 2-140/2012 ir Nr. 2-717/2012 suformuluotos priešingos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, todėl teisėjų kolegija šia nutartimi siekia suvienodinti iki tol buvusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl nutarties, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį, skundžiamumo.
17. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, kuris nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio atsisakymo ar atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo arba netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį (CPK 140 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išvadomis 2012 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-140/2012, jog CPK tiesiogiai nenumatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria atsisakoma tenkinti prašymą patvirtinti taikos sutartį, o galimybė apskųsti tokią nutartį tiesiogiai nenumatyta ir kituose teisės aktuose. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šie argumentai, atsižvelgiant į taikinimo civiliniame procese ypatumus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį, negali būti skundžiama atskiruoju skundu.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinės taikos atkūrimas tarp šalių yra vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas įgyvendinamas skatinant šalis, nes vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi ieškovui grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos, jei šalys sudaro taikos sutartį. Įstatyme taip pat nustatytas ir aktyvus teismo vaidmuo taikinimo procese. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį teismas turi skirti parengiamąjį teismo posėdį, jei mato, kad byloje galima sudaryti taikos sutartį arba teismas įpareigojamas įstatymais imtis priemonių šalims sutaikyti. CPK 231 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas, parengiamajame teismo posėdyje nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusėmis nuolaidomis pasiekti abiem priimtiną susitarimą ir sudaryti taikos sutartį, be to, imasi priemonių šalims sutaikyti. CPK 159 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ėmimasis priemonių šalims sutaikyti yra sudedamoji teismo posėdžio pirmininko pareigos užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą dalis. CPK 249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas ir teisminio nagrinėjimo pradžioje turi išsiaiškinti, ar išnaudotos visos galimybės taikos sutarčiai sudaryti.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą padeda užtikrinti civilinio proceso principai (CPK 5–21 straipsniai). Šalių sutaikinimo tikslas tiesiogiai susijęs su CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Taikos sutarties sudarymas byloje šalims lemia trumpesnį ir ekonomiškesnį teismo procesą, todėl nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o priimti sprendimą tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-717/2012 pateiktais išaiškinimais, kad svarbu atsižvelgti ir į dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), nes civilinis procesas prasideda ir vyksta šalių iniciatyva. Kaip minėta anksčiau, civilinio proceso tikslas yra visų pirma siekti šalių taikos, todėl, šalims išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti.
20. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra pagrindas nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 5 punktas), o tokia nutartis, kuria nutraukiama byla, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 295 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, užkertant kelią šalims apskųsti nutartį, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį, ir užbaigti bylą, susidarytų teisiškai ydinga situacija, neatitinkanti civilinio proceso tikslų, nes, šalims nerandant kitokio susitarimo, iki procesinio sprendimo priėmimo prarandama galimybė atkurti taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis), o bylos baigtis priimant procesinį sprendimą tokiu atveju ne tik lemtų ilgesnį teismo procesą (CPK 7 straipsnis), bet ir šalys, atsižvelgdamos į sprendimo rezultatą, gali būti dėl to praradusios suinteresuotumą ginčą išspręsti taikiai.
21. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti iki tol buvusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl nutarties, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį, skundžiamumo, konstatuoja, kad ši nutartis, kaip užkertanti kelią baigti bylą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

22. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali pačios išspręsti byloje kilusį ginčą ir padarydamos viena kitai nuolaidas sudaryti taikos sutartį, kurią teismui patvirtinus, byla nutraukiama. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Todėl dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais gali būti ribojamas. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šalių pasirašytos taikos sutarties netvirtino, nurodęs, kad sąlyginės nuostatos taikos sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, priešingai, tik sukeltų šalių ginčus, pvz., teismo nepriteistos baudos, delspinigių mokėjimo klausimu, ir tuomet būtų neįmanoma išduoti vykdomojo rašto.
24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pateiktos taikos sutarties patvirtinimas pažeistų draudimą priimti sąlyginius sprendimus ir (ar) sudarytų kliūtis išduoti vykdomąjį raštą. Sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka. Taigi, taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.
25. Taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Pirmosios instancijos teismo nurodytos taikos sutarties sąlygos – pažeidus mokėjimo terminus, mokėti 0,06 proc. dydžio delspinigius; iš esmės pažeidus sutartį, sumokėti ieškovui baudą, lygią visam negrąžintos skolos likučiui; iš esmės pažeidus taikos sutartį už naudojimąsi laiku negrąžintais ieškovo pinigais mokėti ieškovui metines 5 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo atsakovės nesumokėtos skolos likučio per visą laikotarpį nuo taikos sutarties 8 punkte nurodyto papildomo termino prievolei įvykdyti pabaigos iki dienos, kurią atsakovė visiškai padengs visą skolos sumą, yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, kuriuos, kaip minėta, nedraudžiama nustatyti sutartyje.
26. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
27. Teismo nurodytos aplinkybės, kad taikos sutartis neužkerta kelio kitiems ginčams ateityje, nesudaro pagrindo netvirtinti taikos sutarties. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad aplinkybė, jog pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka, nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka; teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą. Analogiškos nuostatos buvo laikomasi ir kitoje kasacinio teismo nutartyje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010, kurioje taip pat nurodyta, kad reikalavimai dėl taikos sutarties pažeidimo ir kylančių teisinių padarinių, jų faktinis ir teisinis pagrindai negali būti išnagrinėti vykdymo proceso tvarka vykdomojoje byloje dalyvaujant antstoliui, o turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka.
28. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktos taikos sutarties sąlygas, nustatė, jog taikos sutartis apima tik byloje nagrinėtų reikalavimų taikų išsprendimą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas patvirtinti šią taikos sutartį. Šalims žinoma, jog, sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – šalių pateikta taikos sutartis patvirtintina, civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Teisėjų kolegija į taikos sutarties, tvirtinamos šia teismo nutartimi, sąlygas neįtraukia joje nurodytų šalių pareiškimų dėl teisinių padarinių, susijusių su taikos sutarties tvirtinimu teismo nutartimi, supratimo (taikos sutarties 19 punktas) ir garantijų, kad ši sutartis sudaryta laisva valia, atlikus visus teisinius veiksmus, būtinus taikos sutarčiai sudaryti, atitinka šalių interesus (taikos sutarties 18, 20 punktai), taip pat prašymo išduoti vykdomąjį raštą sąlygų (taikos sutarties 12 punktas), šalių prašymo teismui patvirtinti taikos sutartį ir grąžinti žyminį mokestį (taikos sutarties 14, 17 punktai), sutarties sudarymo, įsigaliojimo, sutarties egzempliorių, pateikimo teismui aplinkybių (taikos sutarties 21–22, 24–25 punktai) bei įvadinės dalies (taikos sutarties preambulė), nes šios nuostatos nelaikytinos susitarimais dėl ginčo esmės.
30. Ieškovui grąžintina 479,25 Eur žyminio mokesčio dalis, nes tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir taikos sutartyje nurodyta ieškovo prašoma grąžinti dalis – 639 Eur, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tai visas sumokėtas žyminis mokestis. 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos šiuo atveju sudaro 479,25 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Patvirtinti ieškovo Moldovos Respublikos ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens „MAVIROM TRANS“ ir atsakovės I. V. 2017 m. lapkričio 30 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Atsakovė pripažįsta iš viso 20 900 Eur (dvidešimties tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio skolos, ieškovo reikalaujamos ieškiniu, pareikštu civilinėje byloje Nr. e2-5479-392/2017, dalį (toliau – skola) ir įsipareigoja šią skolą padengti taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

2. Ieškovas atsisako visų Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje                   Nr. e2-5479-392/2017 atsakovei pareikštų reikalavimų, išskyrus reikalavimą dėl 20 900 Eur dydžio skolos sumokėjimo, t. y. ieškovas atsisako minėtoje civilinėje byloje pareikštų šių reikalavimų atsakovei:

– 20 900 Eur skolos dalies;

– 5 proc. dydžio procesinių palūkanų;

– 25 proc. žyminio mokesčio (kuris nebus grąžintas ieškovui);

– patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

3. Ieškovo sutikimu, atsakovė įsipareigoja šios sutarties 1 punkte nurodytą skolą (t. y. iš viso 20 900 Eur) sumokėti ieškovui dalimis per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo šios taikos sutarties įsiteisėjimo dienos.

4. Šalių susitarimu daliniai mokėjimai pagal įsiteisėjusią taikos sutartį bus vykdomi tokia tvarka ir terminais:

4.1. iki mėnesio, kurį įsiteisės ši taikos sutartis, paskutinės kalendorinės dienos atsakovė ieškovui sumokės 368 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) skolos dengimo įmoką;

4.2. likusius 59 (penkiasdešimt devynis) skolos dengimo mėnesius atitinkamai iki kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės dienos atsakovė įsipareigoja ieškovui mokėti skolos dengimo įmokas, lygias 348 Eur (trims šimtams keturiasdešimt aštuoniems eurams).

4.3. Visos pagal šią taikos sutartį atsakovės mokėtinos skolos dengimo įmokos ieškovui turi būti mokamos mokėjimo nurodymu į ieškovo atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), swift kodas (duomenys neskelbtini).

5. Šalys susitaria, jog, atsakovei pažeidus taikos sutarties 4 punkte nustatytus skolos dengimo įmokų mokėjimo terminus, atsakovė mokės po 0,06 proc. (šešių šimtųjų procento) delspinigius už kiekvieną dieną, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos įmokos.

6. Einamieji skolos dengimo įmokų mokėjimai bus laikomi įvykdytais, kai bus įskaityti ieškovo atsiskaitomojoje banko sąskaitoje, nurodytoje taikos sutarties 4.3 papunktyje, arba kitoje ieškovo atskirai raštu nurodytoje sąskaitoje, arba perduoti ieškovui grynaisiais pinigais pagal ieškovo išduotą pakvitavimą, jeigu ieškovas sutiks priimti grynuosius pinigus.

7. Ieškovas aiškiai sutinka ir įsipareigoja priimti trečiųjų asmenų įmokas, mokamas už atsakovę, su sąlyga, kad apie tokį trečiųjų asmenų mokėjimą atsakovė iš anksto informuoja ieškovą.

8. Šios taikos sutarties 4 punkte nustatytu terminu atsakovei nesumokėjus einamosios įmokos (visos sumos) ir šio taikos sutarties pažeidimo nepašalinus per 14 (keturiolika) dienų nuo ieškovo rašytinio įspėjimo gavimo dienos, tai bus laikoma esminiu taikos sutarties pažeidimu.

9. Esant taikos sutarties 8 punkto sąlygoms (t. y. įvykus esminiam taikos sutarties pažeidimui), ieškovas įgyja teisę reikalauti, kad atsakovė nedelsdama, t. y. nesilaikydama taikos sutarties 4 punkte nustatytų dalinių mokėjimo terminų, sumokėtų visą likusią nepadengtą skolą, taip pat sumokėtų taikos sutarties 10 punkte šalių sutartas netesybas.

10. Šalių susitarimu, atsakovė, iš esmės pažeidusi šią taikos sutartį (kaip tai aptarta taikos sutarties 8 punkte), privalo nedelsdama sumokėti ieškovui ne tik visą likusį nepadengtą skolos likutį, bet ir baudą, lygią visam negrąžintos skolos likučiui. Atsakovė pareiškia, sutinka ir patvirtina, jog šiame punkte nustatyto dydžio netesybų suma priimtina, tinkama ir nepažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, dėl jos nėra jokių pretenzijų ir jų atsakovė nereikš ateityje bei nereikalaus mažinti šios netesybų sumos dydžio.

11. Be šios taikos sutarties 10 punkte nurodytų netesybų, atsakovė, iš esmės pažeidusi šią taikos sutartį (kaip tai aptarta taikos sutarties 8 punkte), už naudojimąsi lauku negrąžintais ieškovo pinigais įsipareigoja ieškovui mokėti metines 5 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo atsakovės nesumokėtos skolos likučio per visą laikotarpį nuo taikos sutarties 8 punkte nurodyto papildomo termino prievolei įvykdyti pabaigos iki dienos, kurią atsakovė visiškai padengs visą skolos sumą.

12. Atsakovė turi teisę be jokių sankcijų ar papildomų mokėjimų sumokėti skolos dengimo įmokas anksčiau nei taikos sutarties 4 punkte pateiktame grafike nustatytais terminais ir (arba) sumokėti didesnio dydžio skolos dengimo dalines įmokas, nei nustatyta taikos sutarties 4 punkte pateiktame grafike, ir (arba) sumokėti visą skolos sumą anksčiau, nei nustatytas galutinio atsiskaitymo terminas (t. y. nei baigsis 60-ies mėnesių skolos gražinimo terminas). Šalių susitarimu anksčiau, nei taikos sutartyje nustatytas terminas, sumokėta didesnė skolos dengimo dalinė įmoka įskaitoma į ateinančio mėnesio skolos dengimo įmoką ir sumokėta dalimi proporcingai sumažinama ateinančio mėnesio skolos dengimo įmoka.

13. Šalys susitaria, kad teismo išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, jei jos turi būti atlyginamos, apmokės atsakovė.

14. Šalys susitaria, kad viena kitai neatlygina bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, t. y. kiekviena šalis prisiima savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas atlygina savo sąskaita.

15. Bet kokie pranešimai (ar informacija), susiję su taikos sutarties vykdymu, šalims siunčiami taikos sutartyje nurodytais kontaktiniais adresais arba elektroniniu paštu (šalių rekvizitai) ir bus laikomi įteiktais praėjus 3 dienoms po pranešimo išsiuntimo dienos.“

Civilinę bylą pagal ieškovo Moldovos Respublikos ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens „MAVIROM TRANS“ ieškinį I. V. dėl skolos priteisimo nutraukti.

Grąžinti ieškovui Moldovos Respublikos ribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui „MAVIROM TRANS“ 479,25 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2017 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1688 AB SEB banke.

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

Rasa Gudžiūnienė

Antanas Rudzinskas