Civilinė byla Nr. e2A-1464-343/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22677-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-247-429/2019 pagal ieškovų D. P. (buvusio (duomenys neskelbtini)) ir R. A. ieškinį atsakovei J. B. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - A. A., M. A., R. M.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškinyje ieškovai iš atsakovės prašė priteisti 32 186,63 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. 2017 08 18 atsakovei J. B. nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Nuo šio ūkinio pastato apdegė gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis tretiesiems asmenims A. A. ir M. A.
2. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad ginčo ūkinis pastatas yra rekonstruotas ir buvo naudojamas kaip gyvenamasis namas. Panaudos sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, nes ji neįregistruota viešajame registre. Tvirtina, jog atstumas nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato – 50 cm, todėl dėl gaisro metu buvusio didelio vėjo, ugnis iš ūkinio pastato pateko į gyvenamąjį namą, ko pasėkoje apdegė gyvenamojo namo siena, esanti šalia ūkinio pastato, išdužo langų stiklai, apdegė mansardoje įrengti kambariai su baldais ir kitais daiktais, nudegė ir nuardyta dalis namo stogo dangos. Specialistų nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis ūkiniame pastate – elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Tyrime dėl ikiteisminio tyrimo pradžios nustatyta, kad elektros instaliaciją ūkiniame pastate išvedžiojo tam reikiamų žinių ir išsilavinimo neturintis asmuo V. A. Gauta draudimo išmoka nekompensavo visų ieškovo turtui padarytų nuostolių - buvo sugadintas turtas, kuris nebuvo įvertintas, sudarant nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimą. Daiktų sąraše yra pateikiami turimi duomenys apie sunaikintą daiktą – jo įsigijimo dokumentai, nuotraukos, patvirtinančios jo sunaikinimą / turėjimą. Šio turto netekties sąlygotus nuostolius sudaro 32 186, 63 Eur, kuriuos atsakovė, kilus gaisrui jai priklausančiame ūkiniame pastate dėl jame netinkamai išvedžiotos elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, privalo atlyginti.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad po namo perdavimo seseriai, ji šio nekilnojamojo turto nebevaldė. Ieškovas elgėsi neadekvačiai. Grasino jai, jos vyrui, R. M. ir V. A. Ieškovas visą laiką elgėsi kaip vienvaldis (norėjo, kad parduotų ūkinį pastatą). Atsakovė matė, kaip gaisrininkas iš mansardos numetė albumą, daugiau daiktų nematė. Po gaisro prie tvenkinio ant pievos buvo atnešta nemažai stambesnių daiktų. Ieškovas į atsakovę nesikreipė dėl nuostolių atlyginimo. Tvirtina, kad iš Kauno apskrities PGV nutarimo atsakovė suprato, kad niekas niekam pretenzijų neturi. Atsakovė su kainomis, nurodytomis ieškovų sąraše, nesutinka.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - R. M., prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad elektros instaliacija jau prieš įsikeliant į namą buvo seniai padaryta. Panaudos sutartį, kurią parengė atsakovė, sudarė po motinos mirties. Sutartis įregistruota nebuvo. Tvirtina, kad 2017 08 18 apie 21 val. 30 min. visi nuėjo miegoti. Po 3 val. 00 min. vyriausioji dukra S. M. pranešė R. M. ir V. A. apie gaisrą. R. M. ir V. A. iškvietė gaisrinę, paskambino atsakovei. Ieškovas grasino V. A., jį sumušė. Dėl baimės į policiją bei medikus nesikreipė. Nurodo, kad R. M. gaisro metu gyveno adresu, kur kilo gaisras, tačiau dėl jo nei ji, nei kas nors iš kitų gyventojų nieko paaiškinti negali, gaisras kilo netikėtai. Gaisro priežasčių ir jo kaltininkų nenustatė ir gaisrą tyrusios tarnybos. Į ieškovų pusę gaisras pateko dėl to, kad jų statiniai pastatyti nesilaikant nustatytų atstumų, todėl jie patys dėl to kalti. Ieškovų turtas yra draustas, tačiau draudimo kompanija atsisakė padengti dalį nuostolių, kurių fakto ir / ar priežastinio ryšio su draudžiamuoju įvykiu ieškovai neįrodė. Ieškovas taip pat su ieškiniu nepateikė įrodymų, kaip šiuos draudimo neatlygintus nuostolius galima susieti su gaisru, o faktas, kad jie nebuvo atlyginti draudimo, patvirtina prielaidą, kad ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas. Ieškovai kaltina konkretų asmenį V. A. neteisėtais veiksmais – elektros instaliacijos išvedžiojimu, neturint tam reikiamo išsilavinimo. Toks kaltinimas nepagrįstas, nes teisės aktai nenustato kokių nors specialių reikalavimų išsilavinimui tokiems darbams. Be to, jokiame tyrime nenustatyta, kad gaisro priežastimi buvo elektros instaliacijos įrengimo darbų kokybė: tyrime tik konstatuota, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra elektros instaliacijos avarinis darbo režimas, tačiau nenurodytos jo atsiradimo priežastys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 05 02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovų D. P. (buvusio (duomenys neskelbtini)) ir R. A. naudai iš atsakovės J. B. 4 313,15 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) priteisė ieškovo D. P. (buvusio (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovės J. B. 80,40 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; 3) priteisė ieškovės R. A. naudai iš atsakovės J. B. 148,47 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisė atsakovės J. B. naudai iš ieškovo D. P. (buvusio (duomenys neskelbtini)) ir ieškovės R. A. po 368,05 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; 5) priteisė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. M. naudai iš ieškovo D. P. (buvusio (duomenys neskelbtini)) ir ieškovės R. A. po 151,55 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; 6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 11 24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-29858-429/2017 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikto galioti iki teismo sprendimo įvykdymo; 9) grąžino advokato A. B. kontorai 75,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį; 10) grąžino advokato A. B. kontorai 50,00 Eur užstatą; 11) valstybės naudai iš ieškovės R. A. priteisė 12,76 Eur, o iš ieškovo D. P. (buvusio (duomenys neskelbtini)) -12,77 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo nustatė, kad gaisras kilo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų - R. M. valdomame ūkiniame pastate. Sprendė, kad gaisro metu buvusio 2,4 m/s stiprumo vėjo užteko, kad gaisras išplistų į ieškovų valdomą pastatą. Taipogi nustatė, kad Kauno apskrities PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2017 08 28 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo. Liudytojas V. A. pripažino, kad jis ūkiniame pastate išvedžiojo elektros instaliaciją, nors neturėjo tam reikiamo išsilavinimo ir žinių.
7. Teismas atsakovės versiją, jog gaisras galėjo kilti dėl cigaretės nuorūkos atsiradimo gaisro židinyje vertino neigiamai, kadangi šios versijos nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Nustatė, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog gaisrą sukėlė apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų asmenys.
8. Teismas nesutiko su trečiojo asmens teiginiu, jog gaisras į ieškovų pusę pateko dėl to, kad jų statiniai pastatyti nesilaikant nustatytų atstumų, kadangi nėra nustatyta, kad pagalbinis ūkinis pastatas rekonstruojamas neišlaikant teisės aktų nustatytų atstumų iki besiribojančio žemės sklypo ribos. Nustatė, kad 2013 10 04 deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą nurodoma, kad gautas statybą leidžiantis dokumentas – 2012 04 15 sutikimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis J. B., patikslinusi reikalavimus, Kauno apylinkės teismo prašė pripažinti negaliojančia 2013 10 04 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ex officio nuo jos sudarymo momento. Kauno apylinkės teismas 2018 12 31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018 patikslintą ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismas 2019 04 18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-729-601/2019 Kauno apylinkės teismo 2018 12 31 sprendimą paliko nepakeistą. Teismas, nustatęs ginčo ūkinio pastato trūkumus (netinkamą elektros instaliaciją), nesant CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių sprendė, kad atsakovei CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu kyla deliktinė atsakomybė kitam asmeniui dėl to padarius žalą.
9. Sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 32 186,63 Eur turtinę žalą, tačiau rašytiniais įrodymais įrodė, kad patyrė 4 313,15 Eur turtinę žalą. Teismo vertinimu, atsakovė net ir bijodama ieškovo turėjo pareigą bendradarbiauti su ieškovais (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir siekti apžiūrėti sugadintus ieškovų daiktus. Ieškovų patirta turtinė žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovės veiksmais (neveikimu), sukėlusiais gaisrą.
10. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikytos Kauno apylinkės teismo 2017 11 24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-29858-429/2017, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 05 02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Žalą turi atlyginti už ją tiesiogiai atsakingas asmuo R. M., kaip pastato, kuriame kilo gaisras, valdytoja. Aplinkybė, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens panaudos sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre nėra reikšminga, kadangi byloje nustatyta, jog pastatą, kuriame kilo gaisras, faktiškai valdė R. M. Pažymėtina ir tai, kad teismas taip pat konstatavo faktą, kad ieškovai gyveno nukentėjusiame pastate taip pat be teisinės registracijos ir netgi nesant jokios rašytinės sutarties. Tačiau šis faktas teismui nesukėlė abejonių, kad reikalavimo teisė galbūt priklauso ne ieškovams, o tretiesiems asmenims - pastato savininkams.
11.2. Teismas atsisakė tirti pagrindinę gynybos versiją, t. y. tai, kad rekonstruotas pastatas, į kurį perėjo gaisras, buvo neteisėtai per arti sklypo ribos, kas neatitiko priešgaisrinio saugumo reikalavimų ir tuo būdu žala kilo dėl pačių nukentėjusiųjų asmenų kaltės. Byloje nėra pateiktas J. B. motinos sutikimas 2013 m. rekonstruoti ūkinį pastatą. Nenustačius šio sutikimo egzistavimo fakto, negalima teigti, kad 2013 m. ūkinio pastato rekonstrukcija esamu atstumu buvo teisėta. Teismas taipogi atmetė atsakovės prašymą skirti ekspertizę nustatyti ar ūkinis pastatas atitiko II grupės nesudėtingam statiniui keliamus reikalavimus ir galėjo būti 50 cm atstumu nuo sklypo ribos.
11.3. Ieškovų žalos faktas nėra įrodytas, nes sunaikinti daiktai ir dėl to patirtas žalos dydis buvo nustatyti vienašališkai. Atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti daiktų apžiūroje, o teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė pati kalta nedėjusi pastangų toje apžiūroje dalyvauti.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nors atsakovė į bylą pateikė 2014 11 30 panaudos sutartį, kurios pagrindu Ūkinis pastatas perduotas neatlygintinai naudotis R. M., kas pagrindžia, jog ji buvo Ūkinio pastato valdytoja, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos paneigti CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos. CK 6.266 straipsnio 2 dalies ir CK 6.478 straipsnio 2 dalies santykis lemia, kad atsakovės ir R. M. panaudos santykiai ieškovams gali sukelti teisines pasekmes tik tada, jei tokia sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai, bylos atveju CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją gali paneigti tik panaudos sutarties įregistravimas nekilnojamojo turto registre.
12.2. Nors atsakovė teigia, kad Ūkinis pastatas rekonstruotas neteisėtai, tačiau ji nesikreipė į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento ginčijimo. Pažymėtina, kad atsakovė buvo pareiškusi ieškinį dėl 2013 10 14 Deklaracijos apie statybos užbaigimą nuginčijimo, tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 12 31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018 patikslintas ieškinys atmestas, o Kauno apygardos teismo 2019 04 18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-729-601/2019 Kauno apylinkės teismo 2018 12 31 sprendimas paliktas nepakeistas. Tai reiškia, kad teisiniai pagrindai, kuriais buvo pradėta ir užbaigta Ūkinio pastato rekonstrukcija nebuvo pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka.
12.3. Vien tai, kad atsakovė nedalyvavo daiktų apžiūroje, nereiškia, kad žalos nebuvo, juolab, kad priteista žalos suma yra įrodyta rašytiniais įrodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovės ieškovų naudai priteistas 4 313,15 Eur turtinės žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Byloje nustatyta, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovo tėvams A. A. ir M. A., kurie neatlygintinai juo naudotis leido ieškovams. Šis ūkinis pastatas yra rekonstruotas. Gyvenamasis namas, pastogė, tvora su kiemo vartais ir jame esantis turtas buvo apdraustas nuo 2016 08 30 iki 2017 08 29 namų turto draudimu AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas ir naudos gavėjas D. A., draudimo suma 23100,00 Eur. Gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas, esantys(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei J. B. 2007 02 14 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. LG-327 pagrindu. Po atsakovės motinos Z. J. N. mirties (duomenys neskelbtini) šiuo adresu esančiame gyvenamajame name atsakovės sutikimu, 2014 11 30 panaudos sutarties pagrindu, apsigyveno jos sesuo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M., tačiau panaudos sutartis viešajame registre neįregistruota. 2017 08 18 atsakovei priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Nuo šio ūkinio pastato apdegė gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2017 08 28 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovams priteisė 4 313,15 Eur turtinės žalos atlyginimą, tačiau atsakovė nesutinka, kad būtent ji turi atlyginti žalą. Apeliaciniame skunde teigia, kad žalą turi atlyginti už ją tiesiogiai atsakingas asmuo, šiuo atveju jos sesuo R. M., kaip pastato, kuriame kilo gaisras, valdytoja. Tvirtina, kad aplinkybė, jog tarp jos ir trečiojo asmens R. M. panaudos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo, nėra reikšminga, kadangi byloje nustatyta, jog pastatą, kuriame kilo gaisras, faktiškai valdė trečiasis asmuo. Su šiuo apeliantės teiginiu teisėjų kolegija nesutinka.
18. LR CK 6.266 straipsnis nustato, kad žalą, padarytą pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). CK 6.629 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.
19. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje, kuri pagal CK 6.629 straipsnio nuostatas taikoma ir panaudos sutartims, nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pagal CK 4.254 straipsnio 1 punktą viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokiais atvejais, kai tam tikrą privalomai registruotiną, bet neįregistruotą sandorį siekiama panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurių teisiniams interesams, susijusiems su sandorio dalyku, sandorio sudarymas gali turėti įtakos, CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas juo remtis turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013).
20. Minėta, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens R. M. 2014 11 30 buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu ūkinis pastatas perduotas neatlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), 2007 02 14 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. LG-327 pagrindu, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Žymų, kad minėta panaudos sutartis būtų įregistruota viešame registre, nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog žalą turi atlyginti trečiasis asmuo, kaip faktinis pastato, kuriame kilo gaisras valdytojas, kadangi teisės normos imperatyviai nurodo, kad neįregistravus panaudos sutarties viešame registre, ja prieš trečiuosius asmenis remtis negalima. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė CK 6.280 straipsnio pagrindu, atlyginusi dėl kito asmens padarytą žalą, turi regreso teisę į trečiąjį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
21. Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad rekonstruotas pastatas, į kurį perėjo gaisras, yra neteisėtai per arti sklypo ribos, kas neatitiko priešgaisrinio saugumo reikalavimų. Tvirtina, jog į bylą nėra pateiktas atsakovės motinos sutikimas 2013 metais rekonstruoti ūkinį pastatą nesilaikant teisės aktų nustatytų atstumų nuo sklypo ribos, o nenustačius šio sutikimo fakto negalima teigti, kad 2013 metų ūkinio pastato rekonstrukcija esamu atstumu (50 cm) buvo teisėta. Vertinat šį apeliacinio skundo argumentą, nagrinėjamu atveju reikšmę turi Kauno apylinkės teismo 2018 12 31 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018, kuriuo buvo atmestas atsakovės patikslintas ieškinys. Minėtoje civilinėje byloje patikslintame ieškinyje atsakovė teismo prašė pripažinti negaliojančia 2013 10 04 deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą ex officio nuo jos sudarymo momento. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 04 18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-729-601/2019 Kauno apylinkės teismo 2018 12 31 sprendimą paliko nepakeistą. Svarbią reikšmę turinčiu įrodymu laikytinas ir į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame yra žyma apie atliktą ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, nurodant, kad įregistravimo pagrindas 2013 10 14 Deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą.
22. CK 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad minėta deklaracija būtų nuginčyta ar negaliojanti. Taigi, įvertinusi anksčiau nurodytas nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada bei ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, jog teisiniai pagrindai, kuriais buvo pradėta ir užbaigta ūkinio pastato rekonstrukcija, nebuvo pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka, todėl apeliantės teiginiai dėl neteisėtos rekonstrukcijos bei pažeisto atstumo nuo atsakovės sklypo ribos laikytini nepagrįstais.
23. Be jau aptartų apeliacinio skundo argumentų, atsakovė nesutinka ir su ieškovams padarytos žalos fakto nustatymu. Teigia, jog atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti daiktų apžiūroje, o teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė pati kalta nedėjusi pastangų toje apžiūroje dalyvauti. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu argumentu, jog atsakovė realiai faktą, kad dėl gaisro buvo sunaikinti ieškovų daiktai pripažįsta, tačiau žalos faktą neigia vien dėl to, kad nedalyvavo jų apžiūroje. Teisėjų kolegijos vertinimu, žalos faktas yra nustatytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, jog pati atsakovė nurodė, jog ji matė, kaip gaisrininkas iš mansardos numetė albumą, o po gaisro prie tvenkinio ant pievos buvo atnešta nemažai stambesnių daiktų, todėl, byloje nesant priešingų įrodymų, negalima tvirtinti, jog šie daiktai yra ne tie, kuriuos atsakovė nurodė kaip atneštus po gaisro ant pievos prie tvenkinio.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl turtinės žalos atlyginimo, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovų bei atsakovės pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl turtinės žalos atlyginimo suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
26. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi nepateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 6,05 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovės J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 6,05 Eur (šešių eurų ir 5 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Jos mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė