Civilinė byla Nr. 2A-2497-275/2012

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00847-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui J. S. dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas J. S. yra jos dukros A. K., gim. 2006 m. rugpjūčio 1 d., tėvas, priteisti iš atsakovo J. S. A. K. naudai išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinę 400 Lt išmoką nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, priteisti iš atsakovo J. S. A. K. naudai išlaikymo 14 400 Lt (400 Lt x 36 mėnesiai) įsiskolinimą už tris metus, skaičiuojant nuo 2008 m. gegužės mėn., palikti A. K. esamą pavardę „K.“, nustatyti A. K. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove A. K.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas J. S. yra ieškovės A. K. nepilnametės dukters A. K., gim. 2006 m. rugpjūčio 1 d., tėvas bei A. K. yra J. S. dukra. Paliko A. K. jos dabartinę pavardę – K. ir nurodė įrašyti jos gimimo liudijime duomenis apie tėvą, eilutėje „vardas” – J., „pavardė” – S., „asmens kodas” – (duomenys neskelbtini). Nustatė nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą su jos motina ieškove A. K. Priteisė iš atsakovo J. S. darbo užmokesčio ir visų kitų pajamų rūšių dukrai A. K., gim. 2006 m. rugpjūčio 1 d., išlaikyti 300 Lt periodinę išmoką, mokamą kas mėnesį, pradedant nuo 2011 m. birželio 16 d.  iki dukros pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise pavedė ieškovei A. K. Priteisė iš atsakovo J. S. nepilnametės dukros A. K., gim. 2006 m. rugpjūčio 1 d., 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2011 m. birželio mėn., išdėstant šią sumą trejiems metams bei įpareigojant atsakovą J. S. mokėti kiekvieną mėnesį po 300 Lt, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise pavedė ieškovei A. K. Priteisė iš atsakovo J. S. 40 Lt žyminio mokesčio ieškovės A. K. naudai bei 492 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teismas konstatavo, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikyti 400 Lt periodinę išmoką, mokamą nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2011 m. birželio 16 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutiko mokėti 200 Lt išlaikymą nuo ieškinio padavimo datos. Ieškovės dukra A. yra penkerių metų, šiuo metu lanko darželį, sveika, todėl ieškovė neturi papildomų išlaidų dėl jos išlaikymo, pateikė paskaičiavimus, kad dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia 1200 Lt. Teismas nurodė, kad abu vaikų tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o jų išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad galėtų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Todėl vaikų išlaikymas tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties, atsižvelgiant į vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Nustatė, kad ieškovė A. K. dirba puse etato UAB „Eisiga“, gauna apie 360 Lt darbo užmokesčio, gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini), nurodė, kad apmoka pusę išlaidų, susijusių su tėvų namo išlaikymu, nuosavybėje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas J. S. turi šeimą, su sutuoktine I. S. laukiasi vaiko, nedirba, įregistruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo nuo 2011 m. birželio mėnesio, paaiškino, kad gyvena iš žmonos gaunamo 800 Lt atlyginimo, nuomoja butą Vilniaus m., už kurio nuomą ir komunalines paslaugas moka apie 650 Lt. Tačiau nuosavybėje turi automobilį bei senelio padovanotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jo vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis, padeda seneliui apdirbti žemę, kuris padeda jam materialiai ir kiekvienais metais gauna 6 000 Lt kompensacijos už žemę, kurios dalį atiduoda seneliui. Atsakovas taip pat teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dėl kokių priežasčių jis nedirba: problemų su sveikata neturi, yra jauno darbingo amžiaus, nes gimęs 1983 metais, turi vidurinį išsilavinimą, gyvena Vilniuje, kur galimybė surasti darbą žymiai didesne negu kitoje vietovėje, atleistas iš darbo tik po to, kai buvo gautas teisme ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Teismas motyvavo, kad sprendžiant iš atsakovo turimų išlaidų tik dėl buto nuomos, akivaizdžiai matyti, kad jis negyvena vien tik iš sutuoktinės gaunamų pajamų bei senelio paramos, tuo tarpu jo, kaip tėvo pagal įstatymą, pareiga pirmiausiai tinkamai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl visas abejones dėl atsakovo turtinės padėties, nustatant išlaikymo dydį, teismas vertino vaiko interesų naudai. Teismas taip pat nurodė, kad pagal teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 Lt. Aplinkybės, jog vaikui reikia pirkti maistą, rūbus, aprūpinti jį būstu ir atitinkamai apmokėti būsto išlaikymo išlaidas, be to užtikrinti tam tikrą vaiko laisvalaikį, visuotinai žinomos ir jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 p.). Tačiau ieškovės A. K. paaiškinimą ir pateiktą paskaičiavimą, jog ji, turėdama 360 Lt pajamų, išleidžia kas mėnesį vaiko išlaikymui vidutiniškai apie 1 200 Lt, kad tinkamai užtikrintų jo poreikius, vertino kritiškai. Konstatavo, kad vaikas yra sveikas, papildomų išlaidų ieškovė neturi, todėl tokio amžiaus vaikui, kaip jos dukra, pakanka išlaikymui per mėnesį mažesnės negu 1 MMA sumos, nes tenkinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, kad abu tėvai turi prisidėti prie išlaikymo pagal savo galimybes. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas ir išlaidas bei į tai, kad atsakovo sutuoktinė laukiasi vaiko, o abiejų atsakovo vaikų išlaikymas turėtų būti vienodas, ieškovė jauna ir darbinga, padarė išvadą, kad atsakovas realiai pagal savo turtinę padėtį gali mokėti ieškovei dukrai A. išlaikyti 300 Lt periodinę išmoką kiekvieną mėnesį.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant jį po 400 Lt kiekvieną mėnesį. Atsakovas sutiko sumokėti 7 000 Lt įsiskolinimą. Teismas nurodė, kad remiantis Civilinio kodekso 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo J. S. nepilnametis vaikas A. K. pagal kilmę įgijo nuo jos gimimo dienos (CK 3.137 str. ), kuri Civilinio kodekso 3.138-3.140 str. nustatyta tvarka buvo tik patvirtinta. Atsakovas J. S., būdamas A. K. tėvu, savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdė nuo 2008 m. gegužės mėnesio, nors šiuo laikotarpiu dirbo ir turėjo pajamas, nes įregistruotas darbo biržoje tik 2011 m. birželio mėnesį, faktiškai po to, kai buvo paduotas ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš jo 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 300 Lt kiekvieną mėnesį, už trejus metus nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2011 m. birželio mėn.

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d., priteisė iš atsakovo J. S. ieškovės naudai 40 Lt žyminio mokesčio, kurį ji sumokėjo paduodant ieškinį teisme už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir priteisė iš jo 492 Lt žyminio mokesčio (300 Lt x 12 = 3 600 Lt + 10 800 Lt x 3 proc. = 432 Lt, Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3-4 p. (dėl išlaikymo priteisimo); 60 Lt, Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 5 p. (dėl tėvystės nustatymo)) valstybės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas J. S. apeliaciniu skundu prašo:

1. Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą dalyje dėl 300 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, išlaikymo nepilnametei dukrai A. K. ir dėl 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. priteisimo, išdėstant šią sumą trejiems metams bei įpareigojant atsakovą J. S. mokėti kiekvieną mėnesį po 300 Lt, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priimti naują sprendimą, o būtent:

- priteisti iš J. S. darbo užmokesčio ir visų kitų pajamų rūšių dukrai A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikyti 200 Lt periodinę išmoką, mokamą kas mėnesį, pradedant nuo 2011 m. birželio 16 d. iki dukters pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

- priteisti iš J. S. nepilnametės dukros A. K., gim. 2006 m. rugpjūčio 1 d., 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2011 m. birželio mėn., išdėstant šią sumą trejiems metams bei įpareigojant J. S. mokėti kiekvieną mėnesį po 200 Lt, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2. Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą dalyje dėl 492 Lt žyminio mokesčio priteisimo valstybės naudai;

3. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas sutinka, kad turi materialiai išlaikyti savo dukrą, bet šiuo metu jo materialinė padėtis yra bloga ir po išlaikymo dukrai priteisimo iš esmės nepasikeis į gerąją pusę, o artimiausiu laiku atvirkščiai - dar pablogės, nes atsakovo šeimoje turi gimti vaikas ir jo išlaikymui jam taip pat reiks rasti lėšų. Šiuo metu surasti gerai apmokama darbą praktiškai nėra galimybių. Teismo argumentas, kad atsakovas yra gimęs 1983 m., neturi problemų su sveikata, yra darbingo amžiaus ir gyvena Vilniaus mieste, todėl turi mokėti 300 Lt išlaikymą dukrai, yra nepagrįstas. Teismo motyvas, kad atsakovas buvo atleistas iš darbo, kur ankščiau dirbo UAB „Palink“, tik po to, kai buvo gautas ieškinys, yra nepagrįstas. Atsakovas, pagal Darbo kodekso 127 str. 1 d., iš darbo buvo atleistas 2011 m. balandžio 23 d., o ieškovės ieškinys buvo surašytas 2011 m. birželio 9 d. ir pateiktas teismui jau po atsakovo atleidimo iš darbo dienos. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad jis neieško darbo. Atsakovas registruotas darbo biržoje, taip pat pats bandė susirasti darbą, bet tinkamą ir padoriau apmokamą darbą surasti sunku, todėl bedarbio statusą turi iki dabar. Kokio nors turto, iš kurio atsakovas gali gauti pajamų ar kitų nuolatinių pragyvenimo šaltinių, šiuo metu neturi. Nors atsakovo vardu ir yra registruotas ūkininko ūkis, bet faktiškai ūkį tvarko atsakovo senelis, nes žemė yra jo ir kiekvienais metais būtent jis gauna išmokas už žemę. Išmoką jis naudoja savo ūkio reikalams, atsakovas tik esant galimybei, jam padeda ūkyje ir už tai gauna tik maisto produktus, todėl toks teismo argumentas, kad atsakovas turi turtą ir pragyvenimo šaltinį, yra nepagrįstas. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 300 Lt išlaikymą neatsižvelgė į atsakovo turtinės padėties principą, sprendžiant dukros išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, neįvertino atsakovo galimybių tenkinti daugiau dukros poreikius nei yra priteista dabar. Atsakovas, apsvarstęs savo galimybes ir įsipareigojimus teikti dukrai išlaikymą, teismui ir ieškovei pareiškė, kad yra pasirengęs geranoriškai, be jokių priverstinių išieškojimų mokėti dukros išlaikymui kas mėnesį po 200 Lt. ir pagal atitinkamą ekvivalentą padengti skolą, bet teismas ir ieškovė atsakovo geranoriškumą be jokių motyvų atmetė. Kaip rodo teismų praktika, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų ne tik turtinė padėtis bet ir galimybės. Teismas bylos dalyje dėl išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio priteisimo netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nevisapusiškai išnagrinėjo visus atsakovo pateiktus įrodymus dėl jo galimybių teikti 300 Lt išlaikymo dydžio dukrai ir savo sprendime nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neteisingai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis ir jo galimybės leidžia jam teikti dukrai būtent 300 Lt išlaikymą. Teismas sprendime visiškai nepasisakė apie atsakovo argumentus ir motyvus dėl atsakovo sutikimo teikti 200 Lt išlaikymą ir sprendime nėra jokių motyvų ar argumentų, kodėl teismas nesutinka, dėl atsakovo motyvų ir argumentų dėl jo geranoriškumo mokėti dukrai 200 Lt išlaikymą. Atsakovas taip pat mano, kad teismas neteisėtai priteisė iš jo 492 Lt žyminio mokesčio, nes pagal Civilinio kodekso 85 str. 1 d. 3 p. nuostatą ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą, t.y. šioje byloje žyminis mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo 3 600 Lt, o ne nuo 10 800 Lt.

Ieškovė A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniam skunde atsakovas J. S. tarp nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų pabrėžė tai, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nes negali surasti „tinkamo ir padoriau apmokamo darbo“. Tokia apelianto argumentacija yra visiškai nepagrįsta byloje esančiais įrodymais bei prieštarauja apelianto išreikštai pozicijai pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu. Kaip paminėjo pirmosios instancijos teismas apeliantas yra jauno amžiaus, geros sveikatos asmuo, nuomojantis butą Vilniaus mieste, iš to neginčijamai seka, kad apelianto turtinė padėtis yra gera, nes turint savo vardu registruotą ūkį Šalčininkų rajone apeliantas turi lėšų nuomotis butą Vilniuje. Apelianto teiginius, kad pastarasis dalinosi gautomis pajamomis su savo seneliu kaip tik papildomai pabrėžė apelianto materialinės galimybės teikti nepilnamečiam vaikui pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo bei padengti dėl apelianto nerūpestingumo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui. Apeliantas klaidina apeliacinės instancijos teismą teigdamas, kad iš darbo UAB „Palink“ išėjo tik po ieškinio gavimo. Apeliantas buvo informuotas, kad ieškovė kreipsis į teismą dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo priteisimo, nes su apeliantu buvo vykdomos derybos dėl nurodyto klausinio išsprendimo ne ginčo teisena. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovė buvo susitarusi su apeliantu, kad pastarasis atvyks pas notarą patvirtinti nepilnametės A. K. tėvystę iš anksto susitartu laiku, tačiau apeliantas sutartu laiku pas notarę neatvyko ir atsisakė pripažinti savo tėvystę. Atsižvelgiant į tokį apelianto elgesį ieškovė buvo priversta siekiant apsaugoti vaiko interesus kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o taipogi ir išlaikymo dydžio nustatymo. Apeliantas pabrėžė, kad šiuo metu jo šeimoje turi gimti vaikas ir vaikui išlaikyti bus reikalingos lėšos. Šie teiginiai nurodo į apelianto lengvabūdiškumą dėl vaikų išlaikymo, nes apeliantas žinodamas, kad teks mokėti A. K. išlaikymą bei susidariusį dėl apelianto nerūpestingumo išlaikymo įsiskolinimą, ryžosi turėti antrą vaiką ir tuo faktu siekia išsisukti nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaiką. Apeliantas nesiekia pagerinti savo turtinės padėties. Pats registravimosi Darbo biržoje faktas neišreiškia apelianto valios aktyviai ieškoti darbo. Atsižvelgiant į apelianto amžių ir sveikatą pastarasis gali lankyti kursus tolimųjų reisų vairuotojo kategorijai gauti, o tai leistų gauti gerai apmokamą darbą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl priteisto  išlaikymo dydžio

Teismas, darydamas išvadą,  kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi mokėti po 300 Lt į mėnesį vaiko išlaikymui ieškovei, atsižvelgė į tai, kad atsakovo sutuoktinė laukiasi vaiko, kad šio vaiko išlaikymui atsakovas turės rasti lėšų, dėl to priteisė ne 400 Lt mėnesį išlaikymą, kurio prašė ieškovė dukrai, bet mažesnį, 300 Lt per mėnesį.  Sumažinti iki 200 Lt per mėnesį išlaikymą nėra pagrindo, nes  atsakovo pareiga  yra materialiai išlaikyti turimą vaiką, tai, kad dukrai A. bylos nagrinėjimo metu buvo 5 metai,  reiškia, kad vaiko poreikiai jam augant darosi didesni,  todėl reikalinga didesnė išlaikymui skiriama suma, nei mažesniam vaikui. Be to, įrodinėdamas aplinkybę, kad atsakovas turės išlaikyti vaiką, kuris turi gimti, atsakovo pareiga  buvo pateikti  įrodymus, kad  gimsiančio vaiko motina negalės teikti pakankamo išlaikymo šiam vaikui. Tai, kad šiuo metu atsakovo sutuoktinė jį išlaiko, tikėtina, kad ji turi galimybę išlaikyti ne tik sutuoktinį, bet ir gimsiantį vaiką. Taigi, atsakovui nepateikus visų galimų įrodymų dėl jam ateityje, tikėtina, atsirasiančių išlaidų kito vaiko išlaikymui, darytina išvada, kad teismas, nustatydamas 300 Lt per mėnesį išlaikymą dukrai, išlaikymo sumą nustatė pagal atsakovo turtinę padėtį ir pagal išlaikomo vaiko poreikius, kurių tik dalį patenkina tėvų skiriamas išlaikymas ( poreikiai yra apie 1200 Lt mėnesiui) . Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jis neturi turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, tačiau iš byloje esančio įrodymo- Nekilnojamojo turto registro išrašo ( b.l.50-51) matyti, kad jo turimo  7,45 ha žemės sklypo 730/745 dalys  priklauso  nuosavybės teisėmis atsakovui, todėl jis turi galimybę naudoti šį sklypą pajamoms gauti, ar parduoti jį skolos už išlaikymą sumokėjimui. Tai, kad atsakovo vardu registruotą ūkį faktiškai tvarko jo senelis, nėra priežastimi, trukdančia  atsakovui pačiam tvarkyti savo  ūkį ir vykdyti pareigą išlaikyti vaiką. Vien šio sklypo ir dviejų automobilių valdymas nuosavybės teisėmis  neleidžia  pripažinti atsakovo turtinės padėties  sunkia, dėl kurios jis negalėtų sumokėti išlaikymo įsiskolinimo ir teikti išlaikymo po 300 Lt  per mėnesį.

Dėl priteistos įsiskolinimo  sumos

Ieškovės pareikštas  reikalavimas priteisti  įsiskolinimą  už pastaruosius trejus metus – 10800 Lt , yra savarankišku turtiniu reikalavimu, kuris buvo patenkintas padarius išvadą, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai iki ieškinio pareiškimo jau trejus metus. Jo dydį ieškovė įrodinėjo tokiais įrodymais, kaip atsakovo darbas laikotarpiu, kai jis neteikė išlaikymo dukrai  iki ieškinio pareiškimo,  todėl buvo pagrindas  teismui daryti išvadą, kad atsakovas, turėdamas galimybę, gaudamas darbo užmokestį, nesirūpino dukra, laikotarpiu iki ieškinio pareiškimo,  todėl pagrįstai buvo pripažinta ieškovės teisė į išlaikymą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo. Priteista įsiskolinimo  suma negali būti mažinama iki 7200 Lt, kaip prašo atsakovas, kadangi nepateikta byloje įrodymų, kad įsiskolinimo  priteisimo laikotarpiu atsakovo  turtinė padėtis buvo blogesnė, nei yra šiuo metu. Žemės sklypą nuosavybės teisėmis  jis valdo nuo 2006-02-14, gauna 6000 Lt kompensacijos už žemę kiekvienais metais, todėl  turėjo galimybę ir įsiskolinimo susidarymo  laikotarpiu  naudotis šiuo  turtu ir gauti iš jo pajamas. Turto perleidimas naudotis kitam asmeniui savo valia, nereiškia, kad asmens turtinė padėtis pablogėja. Teismo sprendime yra išvada, kad atsakovas buvo atleistas iš darbo po to, kai teisme buvo gautas ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tačiau pagal Sodros pažymą ( b.l.57) matyti, jog atsakovas dirbo UAB „Palink“ iki 2011-04-23, todėl pripažintina, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje klaidingai  nurodyta aplinkybė, jog atsakovas buvo atleistas iš darbo tik po to, kai teisme buvo gautas ieškinys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi  išlaidų priteisimo, tačiau jo argumentai  nepagrįsti, nes  remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais buvo apskaičiuotas mokėtinas byloje žyminis mokestis už du atskirus reikalavimus - išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis ir išlaikymo priteisimą konkrečia suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

n u t a r i a:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Teisėja                                                                      Danutė Kutrienė