(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKO VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovei E. P. ir jos atstovams advokatui Šarūnui Jazukevičiui ir pagal įgaliojimą veikiančiam sutuoktiniui J. P.,

A. K., byloje dalyvaujančiam kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bei kaip atsakovės vadovas,

atsakovės ir trečiojo asmens A. K. atstovui advokatui Gintariui Trakšeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. patikslintą ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Gabusta“ dėl permokos už neatliktus darbus ir nuostolių priteisimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo, su trečiaisiais asmenimis A. K., A. M. ir Mažąja bendrija „LT konstrukta“.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 16 992,81 Eur permoką už neatliktus rangos darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, l. 1-12).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp šalių 2017 m. kovo 31 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 04/2017RD, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pastatyti jai pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir priduoti rezultatus sutartyje numatytais terminais. Visų darbų sulygta kaina – 61 700 Eur, darbai turėjo būti atlikti laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Nurodė, kad atsakovė nesilaikė sutartyje numatytų terminų, todėl 2018 m. vasario 7 d. pateikė jai pretenziją dėl sutarties nutraukimo ir permokos už neatliktus darbus grąžinimo. Paaiškino, kad už ginčo pastato pastatymą ir kitų darbų atlikimą yra gavusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, tuo tarpu atsakovė kartu su MB „LT konstrukta“, veikdamos pagal 2017 m. kovo 1 d. jungtinės veiklos sutartį, yra laimėjusios viešą statybos darbų pirkimo konkursą šių darbų atlikimui, todėl jokie papildomi terminai darbų atlikimui nebuvo galimi. Pažymėjo, jog MB „LT konstrukta“ savo dalį įsipareigojimų atliko laiku. Atsižvelgiant į tai, kad dalis darbų buvo apmokėta atsakovei avansu, prašė priteisti 16 992,81 Eur susidariusią permoką.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį (el. b. t. II, l. 1-13) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį, savo sutartinius įsipareigojimus iki termino pabaigos įvykdė 90 procentų, nebuvo atlikusi tik pastato išorės apdailos. Pažymėjo, jog minėtiems darbams atlikti yra būtinos specialiosios sąlygos t. y. neturi būti kritulių, pastato sienos neturi būti drėgnos, oro temperatūra ir dieną ir naktį turi būti ne mažesne septynių laipsnių šilumos. Paaiškino, kad būtent atsižvelgiant į aukščiau nurodytų sąlygų nebuvimą minėtų darbų nespėjo atlikti sutartyje numatytais terminais. Taip pat paaiškino, kad statybos metu ieškovė pareiškė pageidavimą įdėti į pastatą didesnius ir kokybiškesnius langus: pagal projektą langų kaina buvo paskaičiuota 2 786,93 Eur, o ieškovės nurodytų naujų langų kaina – 11 063,86 Eur, be to ieškovė nurodė įrengti gręžinį. Dėl papildomai atliktų darbų buvo patirtos papildomos išlaidos, tačiau nepaisant pasikeitusios projekto kainos ieškovė nenorėjo primokėti už papildomai atliktus pageidaujamus nei numatyta projekte darbus. Atsižvelgiant į tai buvo susitarta, kad vietoje stogo apšiltinimo, atsakovė ieškovei už tą pačią sumą įstatys didesnius ir brangesnius langus bei įrengs vandens gręžinį. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad jai nebuvo nieko žinoma apie tai, kad ginčo objektas buvo statomas pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama bei apie ieškovės įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei (el. b. t. II, l. 26-28), prašydama priteisti iš ieškovės 6 042,66 Eur nuostolių atlyginimą, 67,87 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytą 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutartį Nr. 04/2017RD atliko sąmatoje detalizuotus darbus t. y. visus sąmatos 1 punkte numatytus darbus, 2 sąmatos punkte numatytus darbus, dalį 3 sąmatos punkte numatytų darbų ir dalį 4 sąmatos punkte numatytų darbų. Už darbų atlikimą ieškovei buvo pateiktos sąskaitos faktūros apmokėjimui, pateikti atliktų darbų aktai bei pažymos apie atliktų darbų vertę. Nurodo, jog ieškovė nėra apmokėjusi atliktų darbų pagal sąskaitą faktūrą GB Nr. ST1528 už 6 042,66 Eur.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį (el. b. t. II, l. 36-46), kuriame prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2018 m. vasario 7 d. pranešimu informavo atsakovę, kad po šios pretenzijos išsiuntimo dienos neapmokės jokių atsakovės išrašytų sąskaitų faktūrų bei jas lydinčių dokumentų. Pažymėjo, kad atsakovė į jos pretenzijas niekaip nereagavo ir tik pasikreipus į teismą pateikė priešieškinį byloje. Priešingai negu priešieškinyje nurodo atsakovė, tai būtent atsakovė yra skolinga už permokėtus realiai neatliktus darbus, o atsakovės nurodyta PVM sąskaita faktūra, pagal kurią yra prašomas priteisti įsiskolinimas, jai nebuvo įteikta, ir apie tokios sąskaitos buvimą nebuvo žinoma iki priešieškinio byloje pateikimo dienos. Nurodė, jog pažyma apie atliktų darbų vertę bei atliktų darbų aktas yra 2017 m. sausio mėnesio, todėl yra abejotina, kad jie yra susiję su 2018 m. sausio mėnesį išrašyta sąskaita, be to nurodytos atliktų darbų apimtys visiškai neatitinka tikrovės t. y. tik dalis atsakovės nurodytų darbų buvo realiai atlikta, todėl priešieškinis turėtų būti atmestas.

2018 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu teismas priėmė ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (el. b. t. IV, l. 1-9), kuriuo ieškovė, vadovaudamasi teismo eksperto D. K. vertinimo akto išvadomis padidino atsakovei reiškiamus reikalavimus nuo 16 992,81 Eur iki 33 951,16 Eur. Paaiškino, jog teismo ekspertui D. K. apžiūrėjus pastatą ir surašius 2018 m. rugsėjo 26 d. aktą, sužinojo, jog pagal pastato techninio darbo projekto Nr. 3225 sprendinius atsakovė neatliko statybos darbų už 31 844 Eur sumą, todėl įvertinusi atsakovės pripažinimą dėl dalies - 12,05 m3 nesumūrytų keramzitbetonio blokelių mūro (1 988,13 Eur) ir 4,2 m2 bekilpinių kiaurymėtų perdangos plokščių (119,03 Eur), prašo iš atsakovės priteisti 33 951,16 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovės pagal projektą neatliktų darbų.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį (el. b. t. IV, l. 125-126), kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės pozicija, kad pasirašyta rangos sutartimi ji (atsakovė) buvo įsipareigojusi atlikti visus projekte numatytus darbus. Nurodė, jog savo įsipareigojimų apimtį pagal sutartį aiškiai ir konkrečiai apibrėžė 2017 m. kovo 31 d. Lokalinėje sąmatoje, darbų sąrašas ir jų kainos buvo suderintos, abi sutarties šalys Lokalinę sąmatą pasirašė. Pagal šią Lokalinę sąmatą atliko visus darbus, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti, išskyrus pastato išorės apdailos darbus, kurių atlikti negalėjo dėl klimatinių sąlygų. Ieškovė atsisakė palaukti tinkamų klimatinių sąlygų ir sutartį nutraukė. Mano, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ji buvo įsipareigojusi atlikti apskritai visus darbus pagal projektą. Taip pat mano, jog tai būtų alogiška ekonomine prasme, atsižvelgiant į šalių suderintą sutartyje kainą, t. y. už 51 000 Eur be PVM, (nes šiuose santykiuose buvo taikomas atvirkštinis PVM pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį), nes už tokią kainą būtų neįmanoma pastatyti tokio ploto pastatą su visa vidaus apdaila ir dar realizuoti absoliučiai visus projekte pateiktus sprendinius.

Trečiasis asmuo MB „LT konstrukta“ pateikė atsiliepimą byloje (el. b. t. IV, l. 169-170), kuriame paaiškino, jog 2017 m. kovo 1 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB „Gabusta“ dalyvavo ūkininkės E. P. viešai paskelbtame konkurse dėl statybos darbų ir jį laimėjo. Dar pačioje jungtinės veiklos sutartyje tarp šalių buvo sutarta, kokius konkrečius statybos darbus, laimėjus viešą konkursą, įsipareigoja atlikti kiekviena įmonė. MB „LT konstrukta“ įsipareigojo pastatyti plieninio karkaso sandėlį už 77 100 Eur, o UAB „Gabusta‘ - mūrinį sandėlį už 51 000 Eur. Bendras pasiūlymas buvo pateiktas, įvertinus 2016 09 statybos techninį projektą. Laimėjus viešą konkursą, MB „LT konstrukta“ su ūkininke E. P. sudarė 2017 m. balandžio 2 d. statybų rangos sutartį dėl savo statybų darbų apimties atlikimo. Šioje sutartyje papildomai buvo nurodyta, kokius konkrečius statybos darbus konkrečiai įsipareigojo atlikti MB „LT Konstrukta“ ir UAB „Gabusta“. Statybos darbai buvo vykdomi laikantis 2016 09 statybos techninio projekto. Savo statybos darbus atliko tinkamai, jokių priekaištų ir pretenzijų negavo. UAB „Gabusta“ su ūkininke E. P. taip pat sudarė atskirą 2017 m. kovo 31 d. statybų rangos sutartį dėl savų įsipareigotų atlikti statybos darbų. Statybos darbai turėjo būti vykdomi, laikantis 2016 09 statybos techninio projekto, tačiau iš teismo pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Gabusta“ neatliko didelės dalies statybos techniniame projekte nustatytų darbų, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti pagal laimėto viešo konkurso sąlygas, sudarytą 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutartį ir 2016 09 statybos techninį projektą, pagal kurį ir buvo vykdomos statybos. Net į pačią lokalinę sąmatą nebuvo įtraukta didelė dalis statybos techniniame projekte nustatytų statybos darbų. Pažymėjo, jog negali vertinti byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tačiau mano, jog UAB „Gabusta“ sandorio vykdymo metu elgėsi nesąžiningai užsakovės ūkininkės E. P. atžvilgiu. Taip pat mano, jog UAB „Gabusta“ teiginiai, kad ji 2017 metais negalėjo užbaigti pastato apšiltinimo darbų dėl nepalankių gamtinių sąlygų, taip pat nepagrįsti, kadangi ji (MB „LT konstrukta“), laimėjusi papildomą viešą konkursą, pastato apšiltinimo ir padengimo dekoratyviniu tinku darbus atliko 2019 m. sausio mėnesį, visą pastatą su pastoliais apdengus apsaugine pastolių plėve ir susidariusią erdvę nuolat šildant bei tokiu būdu palaikant tinkamą temperatūrą statybos darbų atlikimui. Šių statybos darbų atlikimą labai sunkino ir tai, kad prieš tai pastatas buvo pradėtas, tačiau nebaigtas šiltinti, o jau atlikti darbai nebuvo jokiu būdu užkonservuoti bei buvo veikiami gamtos reiškinių (lietaus, sniego, vėjo, drėgmės) beveik pusantrų metų. Mano, jog susiklosčiusi situacija verčia tik apgailestauti, kad ji viešame konkurse dalyvavo su tokiu nepatikimu partneriu kaip UAB „Gabusta“, su kuriuo ateityje neketina turėti jokių bendrų projektų.

Trečiasis asmuo A. K. (atsakovės vadovas) atsiliepime į ieškinį (el. b. t. IV, l. 171-177) nurodė, jog į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ieškovės prašymu, kadangi remiantis 2017 m. gegužės 2 d. sutartimi Nr. 1 ieškovės jam buvo pavesta atlikti statinio adresu Biliūnų km., Vyžuonų sen., Utenos rajone statybos darbus, vadovaujantis projektu ir normatyviniais statybos dokumentų reikalavimais. Nurodė, jog turėjo vadovauti visiems statybos darbams (pagal statytojo patvirtintą projektą) nuo leidimo statyti gavimo iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, koordinuodamas visus statybos darbus, tačiau šios prievolės negalėjo atlikti pilnai, kadangi ieškovė, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, jos nepratęsė, o vėliau pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus neturėjo teisės, nes sutarties galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, jog statybos darbų organizavimą vykdė laikydamasis tarp ginčo šalių 2017 m. kovo 31 d. pasirašyta statybos rangos sutartimi ir 2017 m. kovo 31 d. lokalinėje sąmatoje išdėstytu darbų sąrašu, taip pat tikrindavo, kad atliekami lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai atitiktų projektinius sprendinius. Atkreipė dėmesį, jog 2017 metų birželio mėnesį ieškovė pareiškė jam, kad norinti pakeisti statinio projektinius sprendinius ir vietoje pagal lokalinę sąmatą numatytų langų ir durų, kurių kaina sąmatoje buvo sulygta 2 787,08 Eur, įstatyti didesnius langus. Paklausus jos kodėl sandėliavimo patalpoms ji nori didesnių langų, ieškovė paaiškino, kad galbūt ateityje šiose patalpose ji įrengs gyvenamąją patalpą, todėl vėliau bus reikalingi didesni, platesni langai. Vykdydamas ieškovės prašymą, susisiekė su Utenos regione veikiančia ir langų gaminimo ir statymo organizavimu užsiimančia L. G. įmone „(duomenys neskelbtini)“, kuriai perdavė ieškovės pageidavimą keisti langus į didesnius, nei numatyta lokalinėje sąmatoje. Šios įmonės vadovas L. G. susisiekė su ieškove, buvo atvykęs prie statinio, išklausė ieškovės pageidavimus, atliko naujų langų išmatavimus ir pateikė ieškovei keletą komercinių langų pasiūlymų. Ieškovė iš pateiktų pasiūlymų išsirinko langus, kurių vien tik gaminio kaina buvo 8 027,27 Eur be PVM, o kartu su darbu, langų ir durų kaina ieškovės buvo pasirinkta už 11 063,84 Eur vietoje sąmatoje sulygtų langų ir durų už 2 787,08 Eur. t. y. 8 276,76 Eur didesne kaina. Be to, ieškovė išreiškė pageidavimą įrengti statinio kieme vandens gręžinį, kuris lokalinėje sąmatoje taip pat nebuvo numatytas. Vykdydamas ieškovės pageidavimą susisiekė su įmone UAB „Geologai“, kurios atstovas atvyko į statybos objektą, išklausė ieškovės pageidavimų, suderino gręžinio įrengimo sklype vietą ir gręžinio kainą. Gręžinys buvo įrengtas už 1 100 Eur (be PVM). įmonei UAB „Geologai“ sąskaitą už atliktus darbus apmokėjo statybos rangovas - atsakovė. Taigi, ieškovės prašymu, atsakovė atliko darbų už 9 376,76 EUR daugiau, nei šalys sulygo pasirašytoje lokalinėje sąmatoje. Įvertinęs ieškovės pageidavimą pasirinkti kitus, brangesnius langus, nei numatyta sąmatoje ir pageidavimą įrengti sąmatoje nenumatytą vandens gręžinį, turėjo išspręsti lokalinėje sąmatoje šalių sutartos statomo statinio kainos ir ieškovės pageidavimu, projektinių sprendinių pakeitimų kainų neatitikimus, kad visi darbų, kurie numatyti lokalinėje sąmatoje, ir tų darbų, kuriuos papildomai atlikti pageidavo ieškovė kainų suma, atitiktų sąmatoje, bei statybos rangos sutartyje šalių sulygtą bendrą darbų ir medžiagų kainą, t. y. 51 000 Eur ( be PVM), todėl ieškovei buvo pasiūlyta pasirinkti ir atsisakyti kai kurių sąmatoje numatytų darbų, mainais į ieškovės pageidaujamų brangesnių projektinių sprendinių realizavimą, t. y. vietoje pageidautų brangesnių langų ir vandens gręžinio. Kadangi statinio paskirtis buvo sandėliavimo patalpos, bendrai su ieškove buvo sutarta, kad galima, iš esmės nepažeidžiant projekto, atsisakyti dalies stogo apšiltinimo darbų - už 4 293,00 Eur, be to, įstačius platesnius langus buvo sutaupyta 12,05 m3 keramzitbetonio blokelių mūro už 1 988,13 Eur ir sutaupyta 4,2 m2 bekilpinių perdangos plokščių už 119,09 Eur ir tokiu būdu buvo iš dalies sulyginta de facto atliktų darbų ir medžiagų kainą su lokalinėje sąmatoje šalių sulygta kaina, t. y.: už 9 376,76 Eur - atlikta užsakovės prašymu daugiau darbų ir medžiagų, nei buvo numatyta sąmatoje - ( minus) 4 293,00 Eur – 1 988,13 Eur - 119,09 Eur = 6 400,22 Eur su užsakovės sutikimu sutaupytų medžiagų ir darbų bendra kaina. Likusi dalis 2 976,54 Eur yra už atsakovės pagal sutartį neatliktus darbus, susijusius su statinio tinkavimo dekoratyviniu tinku statybos pabaigoje, dėl kurių atsakovė nėra išrašiusi sąskaitos ir nereiškia ieškovei reikalavimo. Iš viso atsakovė atliko ieškovei darbų už 51 144,32, o ieškovė sumokėjo atsakovei 43 112, 17 Eur. Ieškovės įsiskolinimas yra 8 032,15 Eur, dėl kurios dalies – 6 042.66 Eur atsakovė pareiškė priešieškinio reikalavimą. Nei ieškovė, nei atsakovė tokiam susitarimui neprieštaravo ir jokių pretenzijų, nei statybos vadovas, nei rangovas per sutarties galiojimo laiką iš ieškovės dėl dalies stogo neapšiltinimo iš ieškovės negavo. Mano, jog iš esmės visi lokalinėje sąmatoje sulygti darbai buvo atlikti laiku ir kokybiškai. Pastebėjo, jog ieškovė patvirtino jai pateiktus darbų atlikimo aktus ir apmokėjo visas jai pateiktas sąskaitas, taip pat apmokėjo ir sąskaitą už pagamintus ir įstatytus jai padidintus ir brangesnius langus. Konfliktas su ieškove prasidėjo 2017 metų rudenį, kai dėl ypač lietingo 2017 metų sezono Lietuvoje tapo aišku, kad atsakovė (rangovas) nespės atlikti dalies darbų - statinio fasado padengimo dekoratyviniu tinku ir tokiu būdu pilnai užbaigti pagal rangos sutartį sulygtus darbus iki sutartyje nustatyto termino 2017 m. lapkričio 1 d. 2017 metų spalio mėnesio pabaigoje atlikti baigiamuosius darbus pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, padengiant statinio fasadą dekoratyviniu tinku, būdamas, statybos vadovu, atsakingu už kokybės rodiklius, uždraudė, nes tuo metu buvo įsiviravusi neigiama oro temperatūra, o tokiai esant, tinkuoti fasadą pagal galiojančius standartus yra negalima, nes neišvengiamai dėl to galėjo atsirasti statybos brokas, už kurį atsakovė vėliau būtų atsakinga. Šiuos darbus žadėjo atlikti tik 2018 metų balandžio mėnesį, tačiau ieškovė su tuo nesutiko ir nutraukė statybos rangos sutartį anksčiau, todėl orų temperatūrai tapus teigiamai, tęsti prisiimtų įsipareigojimų nebegalėjo. Atlikus sienų šiltinimą polistirolu ir putplasčiu, tinkuojant plonu sluoksniu ir dengiant armuotu tinku 2017 metų spalio mėnesį ir pateikus ieškovei atliktų darbų aktą, ieškovė atsisakė šiuos dokumentus pasirašyti ir tik tada, pirmą kartą, atsakovei ir jam, kaip statybos vadovui, buvo pradėtos reikšti pretenzijos apie neva ne visus atliktus darbus bei pažeistus terminus. Atkreipė dėmesį, jog vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Ieškovė 2017 m. sausio mėnesio atliktų darbų akto teisme neginčijo, todėl mano, jog 2017 m. sausio mėn. pažyma apie atliktų darbų vertę ir 2017 m. sausio mėn. Atliktų darbų aktas yra galiojantys ir sukelia ieškovei tas pačias teisines pasekmes kaip ir abiejų šalių pasirašyti dokumentai - pareigą atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus, nes neįrodė, jog ji pagrįstai atsisakė priimti darbų rezultatą. Dėl ieškovės pozicijos, neva atsakovė privalėjo atlikti darbus ne pagal šalių sulygtą Lokalinę sąmatą, bet visus darbus numatytus projekte, nurodė, jog jis, kaip statybos vadovas, perkant statybos medžiagas ir atliekant darbus, vadovavosi šalių suderintu ir pasirašytoje lokalinėje sąmatoje nurodytu medžiagų ir darbų sąrašu. Kitaip vykdyti sutartinių įsipareigojimų negalėjo nei ieškovė, nei atsakovė, nes atliekant visus darbus pagal projektą žymiai skirtųsi bendra statybos kaina, kurios ieškovė nebuvo nei raštu įsipareigojusi, nei žodžiu pažadėjusi papildomai sumokėti. Pažymėjo, kad iš ieškovės nebuvo gautas nei prašymas, nei pretenzija pildyti lokalinėje sąmatoje sulygtą darbų sąrašą, nei garantija, kad ji įsipareigoja papildomai sumokėti daugiau, nei buvo sulygta statybos rangos sutartyje. Mano, kad ieškovė tik vėliau išplėtė reikalavimų apimtį ir be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, galimai siekdama iš šio teisinio ginčo neteisėtai praturtėti.

Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime į ieškinį (el. b. t. IV, l. 194-195) nurodė, jog į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas dėl to, jog 2017 m. gegužės 5 d., ieškovė, per jos vyrą J. P., sudarė su juo Techninės priežiūros sutartį Nr. TP17.05.03. Sutarčiai aptarti ir ją sudaryti, 2017 m. gegužės mėn. pradžioje atvyko J. P.. Jam ir paaiškino įstatymo nuostatas dėl statinio statybos techninės priežiūros privalomumo, o taip pat dėl to statytojui (užsakovui) atsirandančių prievolių ir 2017 m. gegužės 2 d., vėl gi užsakovui (-ams) atstovaujant tik J. P., buvo parengta dvišalė sutartis. Nurodė, jog vadovaujantis sutartimi pagal užsakovo pateiktas numatomų atlikti statybos darbų apimtis ir techninę dokumentaciją, privalėjo vykdyti pagalbinio ūkio paskirties pastato (sandėlio), Biliūno k., Vyžuonų šen., Utenos r., bendrąją statinio statybos techninę priežiūrą, tačiau, užsakovas(-ai) neinformavo jo nei apie apimtis, nei neturėjo galimybės susipažinti su technine dokumentacija ir dar, kaip išskirtinį faktą, pabrėžė, kad nebuvo informuotas, kad objektas numatomas statyti struktūrinių fondų lėšomis, nes dėl šios aplinkybės, šio objekto, dėl jau tuo metu esamo darbinio krūvio, nebūtų ėmęsis vykdyti. Nurodė, jog 2017 m. gegužės 8 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatomis, kaip atstovaujantis E. P. ir turintis jos įgaliojimą pateikti pranešimą (Nr. 001-01, 2017-05-05), per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus departamentui nuotoliniu būdu įkėlė 2017 m. gegužės 5 d. Statytojos pranešimą Nr. 001 apie statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą. Atkreipė dėmesį, kad apie pradėtas ir vykdomas statybas, jų eigą sužinojo tik 2017 metų lapkričio mėnesio pabaigoje ar gruodžio mėnesio pradžioje, kai pas jį atvyko E. P. atstovas, sutuoktinis J. P.. Iki to laiko iš užsakovo neturėjo jokios informacijos. Nebuvo įvykdytos ir kitos dvišalės Sutarties (5.3. punktas) bei žodinio susitarimo (dėl techninio prižiūrėtojo Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įgijimo) nuostatos, o Statytojos atstovo J. P. prašymas patikrinti atliktų darbų kiekius ir kokybę, praėjus 5 mėnesiams ir tik tada informavus apie struktūrinių paramos fondo lėšų panaudojimą šiame objekte (per Nacionalinę mokėjimo agentūrą), privertė jį sutartį nutraukti, jos nepradėjus vykdyti. Taip pat pažymėjo, kad sutarties nutraukimo įforminimas užtruko, dėl jo ligos. Paaiškino, jog 2018 metų vasario 19 dieną pasikvietė susitikimui ir pateikė J. P., kaip žmonos E. P. atstovui ir jos sutuoktiniui, pranešimą Nr. TP17.05.05-001, 2018 m. vasario 19 d., kuriuo informavo užsakovę, kad, net nepradėjęs vykdyti nurodytos techninės priežiūros sutarties, ją nutraukia. J. P. šį pranešimą pasirašė, tuo patvirtindamas, kad nurodyta sutartis nebegaliojanti. Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir motyvų pasisakyti negali, nes nebuvo šios statybos dalyviu nuo pat jos pradžios ir nedalyvavo statybos atliktų darbų aktų priėmimo ir pasirašymo procesuose. Dėl tų pačių priežasčių neturiu jokių argumentų ar įrodymų dėl atsakovės UAB „Gabusta“ ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

Į bylos nagrinėjimą iš esmės 2019 m. kovo 27 d. teismo posėdyje, teismui pripažinus dalyvavimą būtinu, atvyko trečiojo asmens MB „LT konstrukta“ vadovas ir davė paaiškinimus. Vadovas nurodė, jog dalyvauti konkurse ieškojo partnerio, nes bendrovė tuo metu neatlikinėjo mūro darbų. Savo dalį darbų įsivertino pagal projektą ir apsidraudimui pasirašė atskirą sutartį su ieškove, o į UAB „Gabusta“ dalį nesikišo. Nurodė, jog dažnai dalyvauja konkursuose. Paaiškino, jog paprastai einant į konkursą „Sistela“ kainomis nesivadovaujama, nes su jomis konkurso nelaimėsi, kaip taisyklė nubraukiama apie 20 procentų realios rinkos vertės. Nagrinėjamu atveju konkursas buvo paskelbtas, sistemoje prikabintas projektas. Jei kilo kokių klausimų, galima buvo skambinti ir aiškintis daugiau. Norėdamas dalyvauti konkurse ir matydamas, jog reikia mūro darbų, klausė užsakovo gal ką pažįsta. Gabusta buvo pasirinkta, nes veikia toje teritorijoje (Utenoje). Kas ją rekomendavo, (ar užsakovas ar jos vadybininkas) neprisimena. Iki konkurso užsakovo nepažinojo. Mano, kad UAB „Gabusta“ privalėjo atlikti visus darbus pagal projektą, nes jei tik pamatai, sienos ir stogas, tai būtų kainavę tik 30 000 Eur, o 51 000 Eur už tokius darbus reikštų laibai didelį uždarbį. Tai, jog konkursui pateiktame pasiūlyme nenurodyta, kad mūras atliekamas su komunikacijomis, tikėtina atsitiko dėl žmogiškos klaidos. Pažymėjo, jog atliekant darbus sąmatinės eilutės gali būti stumdamos ir būna stumdomos priklausomai nuo atliekamų darbų ir faktinės padėties, tačiau galutinė suma negali keistis. Atsakydamas į šalių klausimus dėl UAB „Gabusta“ neatliktų dekoro darbų nurodė, jog juos atlikti laimėjo užsakovės konkursą, jie buvo atlikti pasitelkus papildomą pašildymą, visas namas buvo uždengtas plėvele ir šildomas ir būtent dėl šių priežasčių kaina išėjo tokia didelė. Su kaina užsakovė sutiko ir apmokėjo. Specifikacija siūlyme buvo teikiama tam, kad būtų pagrįsta kaip bus skiriamos lėšos darbams už pasiūlytą kainą atlikti. Kodėl prie Rangos sutarties nėra priedo Nr. 2, nežino, Jungtinės veiklos sutartis buvo pasidaryta tik tam, kad laimėti konkursą, o vėliau jau buvo sudarytos atskiros sutartys ir kiekviena šalis turėjo pasirūpinti savo sutarties priedais.

Bylos nagrinėjimo metu teismas apklausė šalių prašytus liudytojus.

Liudytojas J. Š. nurodė, kad dirbo UAB „Gabusta“ mūrininku ir statė namą. Paaiškino, jog buvo statoma kaip namą, nors projekte nurodyta, jog sandėlis. Statyboje dalyvavo užsakovės vyras (atpažino J. P.) ir duodavo įvairius nurodymus. Buvo statoma pagal projektą, tačiau užsakovės vyro prašymu buvo projekto pakeitimų: buvo keičiamos pertvarų vietos (keitėsi kambarių išdėstymas), įstatyti didesni langai nei projekte. Didesnių langų norėjo, nes sakė, kad bus gyvenamasis namas. Visus užsakovės vyro pageidavimus perduodavo atsakovės vadovui – A. K., paprastai jie visi buvo tenkinami. Statybos metu darbai buvo atliekami pagal direktoriaus duotą atšviestą projektą. Pakeitimai buvo atliekami pagal žodinius pageidavimus, tai nebuvo esminiai pakeitimai, šiek tiek keitėsi pertvarų išdėstymas, langų išdėstymas, dydžiai. Kas antrą dieną užsakovės atstovas atvykdavo į vietą ir nurodydavo kaip ko nori tuo momentu (darbų eigoje). Namo gabaritai nesikeitė, keitėsi neesminiai dalykai.

Liudytojas A. V. paaiškino, jog dirba UAB „Geologas“. Jam paskambino UAB „Gabusta“ atstovas ir pasakė, kad reikia žmogui gręžinio, davė J. P. kontaktus. Susisiekus su juo buvo susitarta dėl susitikimo. Susitikimo metu kartu apžiūrėjo vietą ir kartu nusprendė dėl gręžinio vietos. Nurodymus kokio gręžinio pageidauja gavo būtent iš J. P., jam buvo paaiškinti didelio našumo gręžinio minusai, gręžiama buvo pagal faktą, gręžinys iškastas visokeriopai paskirčiai, tiek gėrimui tiek prūdui pildyti, jei reikia. Gręžinį gręžiant reikia kreiptis į savivaldybę, kur tam tikras skyrius įsivertina ar nėra centralizuotų tinklų, ir išduoda leidimą. Leidimą išsiėmė ir atnešė J. P.. Gręžinys buvo įrengtas, apmokėjo UAB „Gabusta“. Gręžinio pasas įteiktas J. P., kuris priėmė darbus. Gręžinio kaina sulygta su UAB „Gabusta“. Kas ekskavatorių duobės iškasimui parūpino, neprisimena.

Liudytojas L. G. - L. G. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, nurodė, jog teikė langus į ieškovės objektą. Kiek prisimena parengė kelius variantus, susitikimas vyko UAB „Gabusta“ patalpose, dalyvavo Gabustos direktorius ir J. P., buvo nuspręsta kokius langus dėti (kokios klasės ir spalvos). Vėliau telefonu su Justu dar bendravo dėl to, ar langai turi būti atsparūs saulei ar ne, nes tai papildomai 200 Eur išlaidos. Langai buvo pasirinkti itin aukštos kokybės. Visi trys pasiūlymai buvo nagrinėjami susitikimo metu, pasiūlymų kainos buvo nurodytos pasiūlymuose, kainos labai skyrėsi (net dvigubai), nes buvo skirtingų klausių pasiūlymai. Langų dydžius pats išmatavo objekte, angos langams jau buvo padarytos mūre. Už langus buvo atsiskaityta, apmokėjo UAB „Gabusta“. Be langų buvo įrengta ir aliuminio lauko vitrina, skirta išėjimui į terasą, vietoj vartų. Tai pat įrengtos lauko dyrus. Buvo pasirinkta A plius klasė, labai aukšto šilumos koeficiento klasė. 

Šalių prašymu byloje atlikta statybinė ekspertizė (el. b. t. VI, l. 1-560, ieškovė į bylą pateikė specialisto išvadą (el. b. t. IV, l. 32-56), atsakovė antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (el. b. popierinio priedo l. 2).

Šalys bylos nagrinėjimo metu iš esmės palaikė savo rašytiniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Baigiamosiose kalbose ieškovės atstovas papildomai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčas iš specifinės veiklos srities – statybų vykdymo, kurioje ieškovė neturi specialių žinių, todėl visiškai pasikliovė atsakovės profesionalumu. Pažymėjo, jog už tinkamą dokumentacijos paruošimą buvo atsakinga atsakovė, būtent ji privalėjo imtis veiksmų, jei eigoje teko keisti projektinius sprendinius. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl didesnių langų įdėjimo, taip pat byloje atsakovė jokių reikalavimų dėl didesnių langų apmokėjimo nereiškia. Taip pat atkreipė dėmesį, jog byloje esanti sąmata yra pasirašyta J. P., kuris nėra su atsakove sudarytos rangos sutarties šalis. Atstovas pastebėjo, jog sąmata atsirado po to, kai atsakovė laimėjo konkursą, pasiūlyme buvo nurodyta tik pastato pastatymo kaina, jokia sąmata prie pasiūlymo nebuvo pridėta, todėl kyla klausimas kuo vadovaudamasi atsakovė nurodė konkrečią siūlomą kainą, jei ne projektu. Dėl priešieškinio papildomai nurodė, jog nors iš esmės nesutinka su priešieškiniu reiškiamu reikalavimu, tačiau jei pastarasis visgi bus tenkinamas, tai priteistina suma turėtų būti nustatyta pagal į bylą teismo eksperto D. K. pateiktus skaičiavimus, kurių atsakovė neginčijo, t. y. 4 773,70 Eur apimtyje.

Atsakovės ir trečiojo asmens – atsakovės vadovo – atstovas baigiamosiose kalbose papildomai nurodė ir atkreipė teismo dėmesį, jog teikiant pasiūlymą dėl atsakovės įsipareigojimų dalies, buvo nurodyta: sandėliavimo patalpos (be komunikacijų) ir toks pasiūlymas buvo priimtas, todėl tai paneigia atsakovės įsipareigojimą įrengti pastate komunikacijas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pagal įstatymą vandentiekis, elektra ir pan., yra vadinamos inžinieriniais tinklais. Dėl pastarųjų įvedimo pasiūlymo atsakovė neteikė, įsipareigojo pastatyti pastatą. Atstovas pastebėjo, jog ieškovė yra ūkininkė, t. y. verslininkė ir negali būti vertinama kaip silpnesnioji sutarties šalis, tuo labiau, jog jos sutuoktinis J. P. dirba Nacionalinėje mokėjimų agentūroje ir yra šios srities specialistas. Būtent dėl šios priežasties pastarasis nedalyvavo konkurse, o šiuo metu pastatas pastatytas ir yra abiejų sutuoktinių nuosavybė. Atkreipė dėmesį, jog tiek pasiūlyme, tiek su atsakove sudarytoje sutartyje nėra nurodyta konkreti sulygtų darbų apimtis, konkretūs darbai yra numatyti pasirašytoje darbų sąmatoje. Ši sąmata nėra ginčijama, iki sutarties nutraukimo ir netgi pirminiu ieškiniu jokių pretenzijų dėl inžinierinių tinklų neįrengimo atsakovei nebuvo reiškiama, nes dėl to šalys nesusitarė. Sutinka, jog atsakovė visus darbus privalėjo atlikti pagal projektą, tačiau tai reiškia, jog buvo privalu laikytis projekto sprendinių, bet tai neapibrėžia atliktinių darbų apimčių.

Ieškinys ir priešieškinis tinkinti iš dalies.

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 17 d. buvo paskelbtas viešas konkursas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-924 patvirtintas „Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles“ dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato (sandėlio ne mažesnio kaip 4035 m3 tūrio) statybos. Kvietimą dalyvauti konkurse pateikė ieškovė – ūkininkė E. P. (el. b. t. IV, l. 10). Iš į bylą pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto Pagalbinio ūkio paskirties pastato (sandėlio) (duomenys neskelbtini)., statybos projekto (toliau – Projektas, el. b. t. I, l. 85-206), į bylą pateiktų nuotraukų bei šalių paaiškinimų, nustatyta, jog konkurso objektą - pagalbinio ūkio paskirties pastatą, kuris bylos nagrinėjimo metu jau yra pastatytas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro dvi patalpos: plieninio karkaso sandėlis ir mūrinis sandėlis.

Konkurse sudalyvavo vienas tiekėjas, 2017 m. kovo 1 d. jungtinės veiklos pagrindu veikiantis MB „LT konstrukta“ ir UAB „Gabusta“ konsorciumas (el. b. t. I, l. 26-28), kuris pasiūlė konkurso objektą pastatyti už 155 001 Eur su PVM kainą (128 100 Eur be PVM) ir buvo paskelbtas konkurso nugalėtoju (el. b. t. IV, l. 14-16).

2017 m. kovo 31 d. ieškovė su atsakove UAB „Gabusta“ pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 04/2017 RD, kurioje sulygo, jog atsakovė už 51 000 Eur kainą be PVM naujai pastatys pagalbinio ūkio paskirties pastatą adresu: (duomenys neskelbtini).

2017 m. balandžio 2 d. ieškovė su MB „LT konstrukta“ pasirašė Statybų rangos sutartį Nr. KON 54 dėl viešo konkurso objekto rangos už 128 100 Eur (be PVM ) kainą, su rangovo prievole ir pareiga tinkamai išskaityti ir sumokėti PVM. Šios sutarties III dalyje šalys nurodė, jog plieninio karkaso kaina - 77 100 Eur, atsakingas už pastatymą partneris – MB „LT konstrukta“; mūrinio sandėlio kaina – 51 000 Eur, atsakingas už pastatymą partneris – UAB „Gabusta“.

Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio metu nei ieškovė, nei atsakovė, nei trečiojo asmens MB „LT konstrukta“ vadovas, negalėjo paaiškinti faktinių aplinkybių, kodėl viešąjį konkursą laimėjus bendrovių konsorciumui, buvo sudaryta ne viena, o kelios rangos sutartys, kurių įvykdymo terminai tapatūs, tačiau su UAB „Gabusta“ sudarytoje rangos sutartyje rangos objektu yra nurodytas visas pagalbinio ūkio paskirties pastatas ir 51 000 Eur be PVM kaina, o su MB „LT konstrukta“ sudarytoje rangos sutartyje nurodyta viešo konkurso pasiūlyme nurodyta kaina ir pastaroji padalinta į dvi dalis: plieninio karkaso kaina - 77 100 Eur ir mūrinio sandėlio kaina – 51 000 Eur. Pažymėtina, jog toks kainos išskaidymas numatytas ir UAB „Gabusta“ ir MB „LT konstrukta“ sudarytoje Jungtinės veiklos sutartyje. Byloje dalyvaujantys asmenys taip pat negalėjo paaiškinti, kokią įtaką turėjo vėlesnės rangos sutarties sudarymas su MB „LT konstrukta“ anksčiau sudarytai rangos sutarčiai su UAB „Gabusta“. Tačiau tiek bylos šalys, tiek trečiasis asmuo MB „LT konstrukta“ teismui nurodė, jog nepaisant pasirašytų sutarčių ir aplinkybės, jog vieša konkursą laimėjo dviejų juridinių asmenų konsorciumas, buvo susitarta, jog pagalbinio ūkio paskirties pastatas bus statomas dviejų bendrovių, tačiau ne kartu, o kiekviena iš konsorciumo dalyvių atliks tam tikrą pastato rangos darbų dalį, o konkrečiai – MB „LT konstrukta“ už 77 100 Eur be PVM pastatys plieninio karkaso sandėlį, o UAB „Gabusta“ – mūrinį sandėlį už 51 000 Eur.

Byloje taip pat nustatyta, jog MB „LT konstrukta“ pastatė plieninio karkaso sandėlį ir ieškovė jai jokių pretenzijų neturi, atsakovė UAB „Gabusta“ atliko mūro darbus (pastatė mūrinį sandėlį), įstatė langus bei duris, įrengė vandens gręžinį ir dalinai atliko pastato apšiltinimo darbus, t. y. pastato sienas apdėjo putplasčiu, užarmavo, tačiau nepadengė dekoratyviniu tinku. 2018 m. vasario 7 d. pretenzija (el. b. t. I, l. 17-25) ieškovė pranešė atsakovei, jog nutraukia su atsakove sudarytą 2017 m. kovo 31 d. Rangos sutartį Nr. 04/2017, nes visi darbai nebuvo atlikti sulygtu laiku (iki 2017 m. lapkričio 1 d.) ir pareikalavo grąžinti 16 992,81 Eur permoką. Atsakovei atsisakius grąžinti permoką, ieškovė kreipėsi į teismą.

Dėl sutartinių santykių nutraukimo teisėtumo tarp šalių ginčo nėra.

Dėl šalių pareikštų reikalavimų tenkinimo

Pirminiu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 16 992,81 Eur permoką, kuri atsirado dėl to, jog atsakovė išrašė atliktų darbų aktus bei sąskaitas faktūras statybos medžiagoms, kurios nebuvo panaudotos (t. y. aktai ir sąskaitos išrašyti didesniam kiekiui nei buvo realiai panaudota): 12,05 m3 keramzitbetonio blokelių mūro 1 988,13 Eur ir 42 kv. m bekilpinių kiaurymėtų perdangos plokščių 119,03 Eur, iš viso – 2 107,16 Eur už nepanaudotas statybines medžiagas bei dėl 14 885,65 Eur už neatliktus stogo apšiltinimo darbus. Ieškinyje ieškovė pabrėžė (el. b. t. I, l. 6), jog atsakovė privalėjo griežtai laikytis Projekto bei pačios atsakovės sudarytos darbų atlikimo 2017 m. kovo 31 d. Lokalinės sąmatos, kurioje stogo apšiltinimo darbai įkainoti 14 885,65 Eur be PVM ir kurie nebuvo atlikti.

Patikslintu ieškiniu ieškovė palaikė reikalavimą dėl 2 107,16 Eur už nepanaudotas, tačiau apmokėtas statybines medžiagas priteisimo bei papildomai pareikalavo iš atsakovės priteisti 31 844 Eur nuostolių, patirtų dėl to, jog atsakovė neįvykdė visų darbų pagal rangos sutartį. Tokių neatliktų darbų sumą ieškovė grindžia specialisto išvadomis – eksperto D. K. vertinimo aktu, kuriame nustatyta, jog pagal pastato techninio darbo projekto Nr. 3225 sprendinius mūrinio sandėlio statybos darbų neatlikta už 31 844 Eur sumą. Ekspertas nurodė, jog pagal projektą neatlikti tokie darbai: šildymo sistemos įrengimas, lauko vandentiekio ir buities nuotekų, vidaus vandentiekio ir nuotekų įrengimas, elektros įrengimas, laiptų įrengimas, stogo šiltinimas ir fasado sienų apdaila dekoratyviniu tinku. Atsakovė su pateiktu vertinimo aktu ir pagal projektą neatliktų darbų įvertinimu sutiko ir jų neginčijo, tačiau nurodė, jog dėl minėtų darbų šalys nesusitarė ir jai nekilo pareiga jų atlikti. Savo poziciją atsakovė byloje grindė ieškovės su ieškiniu į byla pateikta 2017 m. kovo 31 d. Lokaline sąmata (el. b. t. I, l. 207), pasirašyta atsakovės ir ieškovės sutuoktinio J. P., kurioje eksperto D. K. nustatyti neatlikti darbai nenumatyti.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prisiimtų rangos įsipareigojimų apimties.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtinta, jog rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį - vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Todėl byloje kilusiam ginčui išnagrinėti būtina nustatyti šalių sulygtų rangos darbų apimtį.

Kaip jau minėta, šalių santykiai susiklostė viešojo konkurso pagrindu, tačiau iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovės viešai paskelbtame kvietime dalyvauti konkurse plieninio angaro specifikacija yra itin detali ir užima devyniais lentelės pozicijas, tuo tarpu mūrinio sandėlio specifikacija – 9 pozicija apibrėžta lakoniškai: nemažiau kaip 190 kv. m su komunikacijomis; Siūlyme, kurį pateikė MB „LT konstrukta“, taipogi plieninio karkaso dalies specifikacija yra detali, tuo tarpu dalyje dėl sandėliavimo patalpų nurodyti keli žodžiai: „nemažiau kaip 190 kv. m“. Aplinkybė, jog teikiant pasiūlymą dėl 190 kv. m sandėlio dalies nenurodyta, jog pastarasis bus su komunikacijomis, neturi jokios teisinės reikšmės, nes pagal viešam konkursui taikytiną teisinį reglamentavimą draudžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus arba pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, todėl pasiūlymo neatitinkančio kvietimą ieškovė iš vis neturėjo priimti, o tuo labiau skelbti jį nugalėtoju. Tačiau kaip matyti iš tolimesnio viešo konkurso dalyvių elgesio, šalys ir nesiekė griežtai laikytis viešo konkurso sąlygų, nes nei viena iš šalių pasirašytų rangos sutarčių neatitinka viešo konkurso sąlygų. Bylos nagrinėjimo metu viešo konkurso dalyviai patvirtino, jog prisirišo prie viešo konkurso kainos, tačiau įsipareigojimus pasidalino. Bylos nagrinėjimo metu MB „LT konstrukta“ vadovas taip pat paaiškino, jog norėjo sudalyvauti konkurse, tačiau neturėjo galimybių pastatyti mūrinį sandėlį ir dėl to buvo būtina į konkursą įtraukti dar vieną dalyvį; dėl galimo partnerio kreipėsi į pačią ieškovę (konkurso organizatorę), kaip buvo surasta ir į konkursą įtraukta UAB „Gabusta“ (kas ją rado ar pasiūlė), nė viena iš konkurso dalyvių neatskleidė. Nei iš su atsakove pasirašytos Rangos sutarties teksto, nei su MB „LT konstrukta“ pasirašytos rangos sutarties, negalima nustatyti atsakovės įsipareigojimų ieškovei apimtį, nes pagal pirmą, kaip minėta, rangos objektas – visas pagalbinis ūkio paskirties pastatas (t. y. dvi dalys: tiek plieno, tiek mūro), pagal antrą – atsakovės darbų apimtis turėjo būti numatyta sutarties antrame priede (Priede Nr.1 numatyta MB „LT konstrukta“ darbų apimtis), tačiau tokio priedo šalys į bylą nepateikė, MB „LT konstrukta“ vadovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo atsakyti, ar toks priedas realiai buvo sudarytas.

Įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju vienintelis rašytinis įrodymas, apsprendžiantis šalių realiai pasiektą susitarimą dėl atliktinų rangos darbų yra atsakovės UAB „Gabusta“ ir ieškovės sutuoktinio J. P. pasirašyta 2017 m. kovo 31 d. Lokalinė sąmata 51 000 Eur sumai be PVM (el. b. t. I, l. 207), kurioje už minėtą sumą numatyta atlikti (pastatyti) pamatus, atlikti mūro ir stogo su pašiltinimu darbus, išorės sienų šiltinimą, įstatyti langus ir duris. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, t. y. :

visų pirma į tai, jog nutraukdama sutartinius santykius su atsakove ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl minėtoje Lokalinėje sąmatoje nenumatytų darbų neatlikimo, t. y. nutraukimas buvo grindžiamas stogo ir sienų apšiltinimo darbų neatlikimu sulygtu terminu, bet nereiškiant jokių reikalavimų dėl laiptų, pašildytų grindų, elektros ar vandentiekio darbų neatlikimo;

antra, tokių reikalavimų ieškovė nereiškė ir pirminiame ieškinyje, kuriame teigė, jog atsakovė privalėjo griežtai laikytis pasirašytos Lokalinės sąmatos (el. b. t. I, l. 6);

trečia, į Lokalinę sąmatą neįtraukti projektiniai sprendiniai dėl inžinierinių tinklų mūro sandėlyje atlikimo (elektros, vandentiekio, šildymo) ir laiptų yra tokio pobūdžio, kurių neatlikimo faktui nustatyti nėra būtinos specialios žinios, t. y. jei jie yra atlikti, jie yra matomi (nepaslėpti) ir suprantami net ir statybinių žinių neturinčiam žmogui, todėl teismas kritiškai vertina ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytą poziciją, jog apie minėtų darbų neatlikimą jai tapo žinoma tik pasikreipus į teismo ekspertą D. K. ir pastarajam surašius vertinimo aktą;

ketvirta, iš liudytojų J. Š. ir L. G. bei atsakovės vadovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovei atliekant mūrinio pastato darbus nebuvo griežtai laikomasi Projekto, t. y. byloje nustatyta, jog buvo pakeisti kambarių dydžiai, keičiant pertvarų vietas, ir tokių nurodymų dėl pertvarų vietos pakeitimo davimą bylos nagrinėjimo metu patvirtino ieškovės atstovas J. P., teigdamas, jog pakeitimai nebuvo esminiai; taip pat nustatyta, jog buvo įstatyti didesni nei projekte numatyti, langai, vietoj vartų – padaryta aliuminio arka su durimis, kurios vėliau gali būti naudojamos, kaip išėjimas į terasą. Visą tai byloja apie tai, jog pati ieškovė siekė tam tikrų Projekto sprendinių pakeitimo ir jiems pritarė;

penkta, byloje nustatyta, jog MB „LT konstrukta“, kuri statė plieninio karkaso pagalbinio ūkio pastato dalį, pastarąją pastato dalį pastatė be jokių inžinierinių tinklų ir ieškovė jai jokių pretenzijų neturėjo; nors byloje teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas T. M. nustatė, jog pagal Projektą plieninio karkaso sandėlio dalyje turėjo būti įrengti vidaus elektros tinklai ir žaibosauga (el. b. t. VI, l. 22-23). Ši aplinkybė byloja apie tai, jog tiek MB „LT konstrukta“, tiek UAB „Gabusta“, šalių sulygtos rangos darbų apimtys nebuvo grindžiamos visų projektinių sprendinių atlikimu;

šešta, Lokalinę sąmatą pasirašė ieškovės sutuoktinis, veikiantis ieškovės vardu pagal notaro patvirtintą įgaliojimą, ir jokių pretenzijų dėl tokių įgaliotinio veiksmų ieškovė pastarajam nereiškė.

Dėl Lokalinės sąmatos datos bylos nagrinėjimo metu ieškovė iškėlė ginčą, teigdama, jog pastaroji buvo pasirašyta, ne kaip joje nurodyta, 2017 m. kovo 31 d. bet vėliau, po to kai 2017 m. gegužės 12 d. atsakovė ją išsiuntė ieškovei elektroniniu paštu. Atsakovė su ieškovės teiginiais dėl netinkamos Lokalinės sąmatos datos nesutiko. Tačiau Lokalinės sąmatos pasirašymo tiksli data nagrinėjamu atveju ginčui išspręsti neturi jokios teisinės reikšmės, nes tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. lapkričio 1 d. ir vėlesnis lokalinės sąmatos pasirašymas tik neigiamai įtakotų rangovo galimybes laiku atlikti darbus, tačiau niekaip neįtakotų ieškovės kaip užsakovės įsipareigojimų atsakovei.

Konstatavus, jog šalių už 51 000 Eur kainą sulygtų pagalbinio ūkio paskirties pastato mūrinės dalies statybos rangos darbų apimtis numatyta 2017 m. kovo 31 d. Lokalinėje sąmatoje, ieškovės priešieškinis dalyje dėl išlaidų, būtinų į Lokalinę sąmatą neįtrauktiems darbams atlikti, atmestinas, kaip nepagrįstas, kitoje dalyje tenkintinas iš dalies.

Įvertinus tai, jog atsakovė pripažino, jog dalis statybinių medžiagų - 12,05 m3 keramzitbetonio blokelių mūro už 1 988,13 Eur ir 42 kv. m bekilpinių kiaurymėtų perdangos plokščių už 119,03 Eur buvo sutaupyta – priešieškinis dalyje dėl 2 107,16 Eur permokos priteisimo tenkintinas pilnai.

Atsižvelgiant į tai, jog šalių sulygtų darbų apimtis teismas nusprendė vertini pagal Lokalinės sąmatos duomenis, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog neatliko sąmatoje numatytų stogo apšiltinimo darbų bei nepilnai atliko sienų apšiltinimo darbus (nepadarė dekoratyvinio tinko apdailos darbų), atsakovei nepriklauso atlyginimas už šiuos statybos darbus, o tuo atveju, jei ieškovė už juos sumokėjo, sumokėtos lėšos turi būti grąžintos ieškovei. Byloje nustatyta ir tarp šalių dėl to ginčo nėra, kad ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 43 112,17 Eur (tai patvirtina atsakovės buhalterinė pažyma el. b. t. III, l. 163-164 ir ieškovės pateikti paskaičiavimai el. b. t. I, l. 6), t. y. tuo atveju, jei visi darbai būtų atlikti tinkamai, ieškovė privalėtų atsakovei dar sumokėti – 7 087,83 Eur. Atsakovės neatliktų darbų vertė nustatytina pagal eksperto D. K. pateiktus neatliktų darbų paskaičiavimus, nes pastarųjų atsakovė neginčijo.

Kartu pažymėtina, jog šiuo atveju vadovautis teismo eksperto T. M. teismo ekspertizės atliktais skaičiavimais teismo vertinimu netikslinga, nes pastarasis vertino ne neatliktų, o atliktų darbų vertes ir nustatė, jog Lokalinėje sąmatoje buvo numatyti 30 procentų padidinti įkainiai, lyginant su 2017 metų kovo mėnesį galiojančiomis rinkos kainomis. Todėl neatliktų darbų skaičiavimas atimant iš Lokalinėje sąmatoje numatytų konkrečių darbų barų (darbų barai: stogas ir išorės sienos) kainų eksperto nustatytas to baro atliktų darbų vertes ir gaunamas sumas mažinant 30 procentų, reikštų neatliktų darbų rinkos kainos 2017 m. kovo mėnesį nustatymą, tačiau prieštarautų šalių laisvės principui ir galimybei patiems sulygti dėl atliktinų darbų kainos. Tuo tarpu vadovavimasis eksperto D. K. paskaičiavimais nagrinėjamu atveju reiškia, jog ieškovei bus priteisti nuostoliai už neatliktus darbus, pagal šiuo metu galiojančias kainas, nes tokiomis kainomis ieškovė privalėtų šiuo metu atlikti atsakovės nebaigtus darbus. Be to, kaip minėta, atsakovė nurodė, jog su eksperto D. K. atliktais neatliktų darbų paskaičiavimais sutinka. Pagal minėto eksperto parengtą neatliktų darbų Lokalinę sąmatą (el. b. t. IV. l. 92-93) neatliktų stogo šiltinimo darbų kaina – 3 020,15 Eur, neatliktų sienų apdėjimo dekoru darbų kaina – 3 378,36 Eur. Iš viso neatliktų darbų vertė 3 378,36 Eur + 3 020,15 Eur = 6 398,51 Eur. Ieškovė turėtų teisę į šios sumos priteisimą tuo atveju, jei būtų pilnai sumokėjusi visų rangos darbų kainą atsakovei.

Kadangi ieškovė nėra sumokėjusi atsakovei 7 087,83 Eur sutartinės kainos, o neatliktų darbų kaina yra mažesnė, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl Lokalinėje sąmatoje numatytų, tačiau neatliktų darbų nuostolių priteisimo atmestinas, o atsakovės priešieškinis dėl Lokalinėje sąmatoje numatytų ir atliktų, tačiau neapmokėtų darbų tenkintinas dalyje dėl 1 489,31 Eur (51 000 – 6 398,51 – 43 112,17 = 1 489,31).

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus įvertino pagal šalių pasiektą susitarimą pasirašant 2017 m. Lokalinę sąmatą. Į atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu, nurodytas aplinkybes dėl sulygtų darbų keitimo kitais darbais: stogo apšiltinimo pakeitimo gręžinio įrengimu bei didesnių langų įstatymu, teismas neatsižvelgė, nes nors minėti darbai ieškovės naudai buvo atlikti, jokių įrodymų dėl ieškovės įsipareigojimo juos apmokėti atsakovė nepateikė, o į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl atliktų darbų turinio ir apimties yra prieštaringi: į bylą pateikti du abiejų šalių pasirašyti darbų aktai už tą patį laikotarpį, abiejuose yra nurodyti tie patys darbai: langų ir durų įstatymas, tačiau už skirtingas kainas (el. b. t. I, l. 232-233). Byloje nustatyta, jog realiai į ginčo pagalbinį ūkio paskirties pastatą langai ir durys buvo įdėti už daugiau nei 8 000 Eur sumą, apie 3 000 Eur sudarė atsakovės darbų kaina, juos įstatant. Šiems darbams pagrįsti atsakovė ieškovei pateikė atliktų darbų aktą 11 063,84 Eur be PVM sumai (el. b. t. I, l. 232). Ieškovė aktą pasirašė, tačiau vėliau buvo parengtas dar vienas atliktų darbų aktas, kuriame langų ir durų kaina – 2 787,76 Eur (el. b. t. I, l. 233) t. y. tokia, kokia numatyta šalių sulygtoje Lokalinėje sąmatoje. Pastarąjį atliktų darbų aktą taip pat pasirašė abi šalys ir būtent šį atliktų darbų aktą ieškovės atstovas J. P. nurodė pateikęs Nacionalinei Mokėjimų agentūrai. Kadangi Lokalinėje sąmatoje nenumatytų, tačiau atliktų darbų dokumentacija yra prieštaringa, įrodymų apie šalių susitarimą dėl papildomų darbų apmokėjimo ar jais pakeitimo neatliktus darbus byloje nėra, teismas tokią atsakovės poziciją atmetė kaip neįrodytą ir daugiau šiuo klausimu nepasisako, nes dėl papildomų darbų apmokėjimo priešieškiniu reikalavimai nekeliami.

Atsakovė be skolos už neapmokėtus darbus taip pat prašė iš ieškovės priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kurių paskirtis atlyginti minimalius nuostolius dėl savalaikio prievolės atsiskaityti nevykdymo. Prašomas priteisti palūkanas atsakovė paskaičiavo už laikotarpį iki kreipimosi į teismą, tačiau ieškovė nurodė, jog iki teismo negavo nei atliktų darbų akto nei sąskaitos, kuria atsakovė grindžia skolos buvimą. Minėti skolą grindžiantys dokumentai į bylą pateikti kartu su priešieškiniu, atsakovė neįrodė, jog minėtus dokumentus atsakovei pateikė anksčiau, todėl nenustačius, jog prievolė atsiskaityti ieškovei atsirado iki atsakovės kreipimosi į teismą, nėra teisinio pagrindo palūkanoms už prašomą laikotarpį priteisti.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies abiem šalims priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlime teisme 2018 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsnių 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus šalių reikalavimus iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas 6,21 procentais, o priešieškinis – 24,65 procentais, vertinant, jog kiekvienai šaliai priklauso po 50 procentų bylinėjimosi išlaidų už jos reikalavimų visišką patenkinamą ir 50 procentų už priešingos šalies reikalavimų visišką atmetimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 31,56 procentai (6,21 procentai nuo patenkintų reikalavimų + 25,35 procentai nuo atsakovės atmestų reikalavimų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės 68,44 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų (24,65 procentai patenkintų priešieškinio reikalavimų + 43,79 procentai atmestų ieškovės reikalavimų).

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 14 134,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (764 Eur žyminio mokesčio, 968 Eur už eksperto D. K. vertinimo akto surašymą ir 12 402,50 Eur advokato pagalbos išlaidų surašant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžių metu). Atsakovė byloje patyrė 5 063 Eur bylinėjimosi išlaidų (137 Eur žyminio mokesčio, 726 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 1 600 Eur už teismo ekspertizės atlikimą bei 2 600 Eur advokato pagalbos išlaidų).

Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas minėtas šalių atstovų pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.

Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei iš atsakovės priteistina 4 460,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 3 465,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 28,68 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur). Pagal aukščiau nustatytą patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę išraišką valstybės naudai iš atsakovės priteistina 9,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (31,46 procentai nuo visumos), iš ieškovės – 19,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ( 28,68– 9,02).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Gabusta“, juridinio asmens kodas 300103619, 2 107,16 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septynių eurų ir 16 euro centų) permoką ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei UAB „Gabusta“, juridinio asmens kodas 300103619, iš ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 489,31 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 31 euro centą) skolos ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Gabusta“, juridinio asmens kodas 300103619, 4 460,84 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų ir 84 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB „Gabusta“, juridinio asmens kodas 300103619, iš ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 465,65 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 65 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,66 Eur (devyniolika eurų ir 66 euro centus), o iš atsakovės UAB „Gabusta“, juridinio asmens kodas 300103619, 9,02 Eur (devynis eurus ir 2 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti šalims, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Šalims išaiškinti, kad per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Kristina Lysionok