Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;
2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.3.; 3.2.6.6.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „UniCredit Leasing“, veikiančio per SIA UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas pateiktu ieškiniu teismui prašo priteisti iš atsakovo 10712,59 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis nustato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Atsakovui G. V. teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti per EPP sistemą. Be to, procesinius dokumentus, siųstus trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) pasirašė įmonės vadovas G. V. asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) su ieškovu SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu 2018 gruodžio 20 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 712138/00 (toliau – ir lizingo sutartis), kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo perduotas naudoti komercinis automobilis VW Amarok (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), o trečiasis asmuo lizingo nustatyta tvarka ir terminais mokėti įmokas ir kitus mokesčius pagal sutartį. Ieškovas ir atsakovas 2018 m gruodžio 20 d. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 712138/00, kuria atsakovas laidavo už trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus pagal lizingo sutartį. Ieškovas 2020 vasario 4 d. nutraukė su trečiuoju asmeniu sudarytą lizingo sutartį.
Ieškovas nurodo, jog lizingo sutarties nutraukimo dienai sudarė įsiskolinimas, kurį sudaro: nepadengta turto vertė pagal lizingo sutartį – 12073,62 Eur; skola, susidariusi iki lizingo sutarties nutraukimo - 2465,88 Eur, negautos palūkanos pagal Lizingo sutartį – 495,09 Eur; lizingo sutarties nutraukimo mokestis 211,16 Eur; delspinigiai už netinkamą mokėjimo įsipareigojimų vykdymą 118,02 Eur; 10 proc. dydžio bauda skaičiuojama nuo neišpirkto turto vertės lizingo sutarties nutraukimo dienai 1407,74 Eur, 0,2 proc. delspinigiai dėl laiku negrąžinto turto – 1955,93 Eur. Ieškovas nurodo, jog dalis įsiskolinimo, t.y. 7941,43 Eur buvo padengtas po lizingo sutarties nutraukimo: 4241,43 Eur gauti iš draudimo bei 3700,00 Eur atlikti skolininko mokėjimai, todėl galutinę įsiskolinimo sumą sudaro 10712,59 Eur.
CK 6.76 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pažymėtina, jog lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.4 punkte numatyta, kad lizingo davėjui vienašališkai nutraukus Sutartį prieš terminą (Sutarties 8.2.2 punktas), Lizingo gavėjo pagal Sutartį Lizingo davėjui sumokėti mokėjimai negrąžinami <...>, o Lizingo gavėjas privalo sumokėti visus iki Sutarties nutraukimo nesumokėtus Lizingo mokėjimus, delspinigius, paslaugų kainoraštyje nurodyto dydžio sutarties nutraukimo mokestį bei kitus šios sutarties pagrindu atsiradusius mokėjimus, taip pat padengti visas lizingo davėjo dėl šios Sutarties nutraukimo patirtas išlaidas. Laidavimo sutarties 1.1. punkte numatyta, kad laiduotojas neatlygintinai laiduoja už lizingo gavėją ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.) atsakyti lizingo bendrovei ta pačia apimtimi kaip ir lizingo gavėjas be jokių atskaitymų lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. už savalaikį ir tinkamą lizingo mokėjimų vykdymą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų lizingo sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą, jeigu lizingo gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys lizingo bendrovei, kaip lizingo davėjui, visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal lizingo sutartį (įskaitant visus lizingo sutarties pakeitimus ir papildymus). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovui iš atsakovo 10712,59 Eur skolos.
Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 10712,59 Eur priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktais, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 279,00 Eur žyminis mokestis.
Iš atsakovo valstybei priteistina 7,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 279, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo SIA UniCredit Leasing“, veikiančio per SIA UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302629475, naudai 10712,59 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus dvylika eurų 59 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10712,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 279,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,44 Eur (septynis eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė