Civilinė byla Nr. e2A-1374-430/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20579-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“ ir atsakovės mažosios bendrijos „Tomerna“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HOVUS“ patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Tomerna“, dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Hovus“ pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tomerna“ 1346,10 Eur skolą ir 32,38 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė UAB „Hovus“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tomerna“ 15 Eur skolą ir 32,38 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Po bylos iškėlimo bankiniu mokėjimo pavedimu, atsakovė sumokėjo ieškovei 1331,10 Eur.
1.2. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. gegužės 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei automobilinę priekabą „Tiki“, o atsakovė priėmė priekabą ir įsipareigojo sumokėti 1331,10 Eur. Ieškovė 2022 m. gegužės 16 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04576 1331,10 Eur sumai. Ši PVM sąskaita-faktūra atsakovei išsiųsta elektroniniu paštu prekyba@pramogusafaris.lt. Atsakovė sąskaitą priėmė. PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04576 atsakovė privalėjo apmokėti iki 2022 m. gegužės 20 d., tačiau nustatytu terminu neapmokėjo. Apie šios PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimą atsakovė buvo informuotas per „Viber“, pakartotinai pateikiant sąskaitą. Atsakovė atsiskaitė už įsigytą priekabą 2022 m. gruodžio 16 d., pareiškus ieškinį teisme.
1.3. Šalys 2022 m. rugpjūčio 17 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei tvirtinimo kilpą - diržą, o atsakovė priėmė prekę ir įsipareigojo sumokėti už ją 15 Eur. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 17 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866 15 Eur sumai. Šią PVM sąskaitą-faktūrą atsakovė priėmė. PVM sąskaitą-faktūrą atsakovė privalėjo apmokėti iki 2022 m. rugpjūčio 20 d., tačiau nustatytu terminu neapmokėjo. Apie šios PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimą atsakovė buvo informuotas per „Viber“, pakartotinai pateikiant atsakovei sąskaitą.
1.4. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu nevykdė, jis numatytais terminais nemokėjo įmokų, taip pažeidė prievolę, atsiradusią jai tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl atsakovei yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius, t. y. sumokėti ieškovei 15 Eur, bei 32,38 Eur palūkanų (1331,10 EUR [skola]*0,06 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*148 [pradelstų dienų skaičius]). Iš atsakovės priteistina 47,38 Eur (15+32,38) skola.
2. Atsakovė UAB „Tomerna“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. Ieškovė neįrodė, kad yra atsakovei perdavusi ieškovės nurodytą tvirtinimo kilpą – diržą. Atsakovė šios prekės iš ieškovės niekada nėra gavusi. Nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė tvirtinimo kilpą – diržą.
2.2. Teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi konstatavo, jog jokių įrodymų apie ieškovės atsakovei perduotas prekes ieškovė nepateikė. Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir su patikslintu ieškiniu. Ieškovė nepateikė 2022 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties, todėl nėra aišku, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.
2.3. Ieškovė grindžia ieškinį susirašinėjimu per programą „Viber“ bei išrašu iš elektroninio pašto, tačiau šie įrodymai neįrodo, kad ieškovė siekė išspręsti ginčą su atsakovu. Nėra duomenų, kad atsakovė juos yra gavusi. Ieškovės pateiktame išraše iš „Viber“ programėlės nėra žymos, jog žinučių gavėjas perskaitė ieškovės jam siųstas žinutes. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji elektroniniu paštu siuntė konkrečią sąskaitą (nėra matoma, koks išsiųsto dokumento turinys). Nėra duomenų, kad atsakovė gavo ieškovės elektroninį laišką.
2.4. Ieškovės pateikta sąskaita nėra pasirašyta atsakovės atstovo. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė sąskaitą priėmė. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad sąskaita įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą bei apie ją teisės aktuose nustatyta tvarka yra informuota Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl reikalavimas dėl 15 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas.
2.5. Ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovė nepagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų atitikties rekomendacijose įtvirtintiems kriterijams. Ieškovė nedetalizavo bylinėjimosi išlaidų dydžio prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Jokių išlaidų dydį pagrindžiančių argumentų (pvz., sąskaitos – faktūros detalizacijos, papildomų paaiškinimų arba kt.) ieškovė nepateikė. Pateiktoje sąskaitoje nėra nurodyta ar bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl reiškiamo ieškinio šioje byloje. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Civilinė byla užvesta ieškovės reikalavimo pagrindu, šiuo atveju: nėra sudėtinga (nagrinėjamas ginčas tik dėl skolos); nereikalauja specialiųjų žinių (ginčas kilęs tik dėl to, ar ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą, susijusią su pirkimo – pardavimo teisiniais santykiais); ieškovės atstovas šioje byloje reiškia ir ieškinį ir patikslintą ieškinį; ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių argumentų, jog ieškovės atstovui buvo būtina rengiant ieškinį išvažiuoti už Kauno miesto ribų, kuriame yra registruota ieškovės atstovo darbo vieta; ginčo suma yra 15 Eur ir iš esmės jokių reikalavimo teisę grindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė; teisinių klausimų naujumas šiuo atveju nėra pagrįstas – priešingai, pirkimo – pardavimo ginčai yra įprasti ir ženklią bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamų bylų dalį sudarančios civilinės bylos. Ieškovės elgesys dar iki ieškinio pateikimo taip pat lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Ieškovė nesikreipė į atsakovą ir nesiekė išspręsti ginčą iki teismo. Atsakovė, sužinojęs apie inicijuotą bylą, susimokėjo beveik visą ieškovės nurodytą skolą (išskyrus dalį, dėl kurios nesutinka), todėl jeigu ieškovė būtų kreipusis dėl skolos į atsakovą prieš teismą, tikėtina, kad ginčas būtų išspręstas. Todėl 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra susidariusios išimtinai dėl ieškovės kaltės, todėl net ir ieškinio tenkinimo atveju neturėtų būti priteistinos iš atsakovės.
3. Ieškovė UAB „Hovus“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisakė, kad:
3.1. 2022 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės vadovas T. S. atvyko pas ieškovę ir paprašė paskolinti tvirtinimo diržą su kilpa. Ieškovės direktorius V. M. keletą kartų buvo paskolinęs atsakovės direktoriui T. S. tvirtinimo diržą keturračiams, kitiems kroviniams prisirišti, taip pat buvo paskolinęs ir prekybinius numerius. Tačiau 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės direktorius V. M. paaiškino atsakovės direktoriui T. S., kad naudoto tvirtinimo diržo neturi ir pasiūlė jam įsigyti iš ieškovės naują tvirtinimo kilpą – diržą. Šalims susitarus dėl kainos, atsakovės direktoriui T. S. buvo perduotas nauja tvirtinimo kilpa – diržas.
3.2. Ieškovė, deklaruodama 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras, PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866 deklaravo „isaF“ sistemoje. Ši PVM sąskaita-faktūra atsakovui išsiųsta 2022 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu paštu prekyba@pramogusafaris.lt. 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovės direktorius V. M. skambino atsakovės direktoriui T. S. dėl apmokėjimo. T. S. perskaitė ieškovo pranešimą „Viber“ programėlėje, kuriame buvo pateikta papildomai minėta sąskaita (perskaityta žinutė apie PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866). 2022 m. spalio 5 ir 11 d. ieškovės direktorius V. M. pakartotinai skambino atsakovo direktoriui T. S. dėl apmokėjimo, tačiau jis nereagavo. Teigė, kad atsakovė melagingai teigia, kad nėra gavęs iš ieškovo kilpos – diržo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „HOVUS“ iš atsakovės mažosios bendrijos „Tomerna15 Eur skolą, 32,38 Eur palūkanas, 6 proc. procesines metines palūkanas už priteistą sumą (47,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „HOVUS“ iš atsakovės mažosios bendrijos „Tomerna“ 425,78 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „HOVUS“ 9 Eur žyminio mokesčio, priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės mažosios bendrijos „Tomerna“ 17,78 Eur pašto išlaidas.
5. Nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo teisės atsakovei egzistavimo: ieškovė teigia, kad atsakovė gavo prekę – tvirtinimo kilpą – diržą, tačiau neatsiskaitė už prekę; atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog ieškovė perdavė prekę atsakovei ir atsakovė priėmė 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą-faktūrą.
6. Nustatė, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis. Tarp šalių buvo susiklosčiusi įprasta praktika, kuomet šalys el. paštu ar programa „Vaiber“ siunčia informaciją apie tarpusavio reikalavimus, perkamas prekes bei atsiskaitymus už prekes. Minėta, kad 2022 m. gegužės 16 d. sąskaita-faktūra buvo apmokėta ieškovės. Taip pat minėta, kad 2022 m. gegužės 24 d. ieškovės atstovas nurodo atsakovės atstovui, kad užsakė priekabą su bortų paaukštinimais. 2022 m. rugpjūčio 19 d. žinute ieškovės atstovas nurodo atsakovės atstovui, kad 2022 m. gegužės 16 d. sąskaita-faktūra nebuvo padengta, 2022 m. spalio 5 d. žinutėmis vėl priminė atsakovei dėl nepadengtos sąskaitos. 2022 m. gegužės 16 d. sąskaita-faktūra buvo išsiųsta ieškovės atsakovei, pridedant „pdf“ formato dokumentą, pavadinimu: „HOV 04576“. 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita-faktūra atsakovei buvo išsiųsta el. paštu, pridedant „pdf“ formato dokumentą, pavadinimu: „TOMERNA 04866“. 2022 m. rugsėjo 12 d. programėle „Vaiber“ ieškovė išsiuntė atsakovei 2022 m. gegužės 16 d. sąskaitos-faktūros kopiją ir nurodė, kad sąskaita nepadengta. Taip pat atsakovei išsiuntė 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitos-faktūros kopiją ir nurodė, kad ji nepadengta. Ieškovė nurodė skolos sumą, pateikė ekrano kopijų nuotraukas, kuriose yra informacija apie pateiktas sąskaitas ir mokėtinas sumas. Žinutės atsakovės atstovo buvo perskaitytos.
7. Teismas padarė išvadą, kad abi sąskaitos atsakovei buvo pateiktos tinkami – pagal šalims įprastą praktiką – elektroninio ryšio priemonėmis, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad nėra aišku, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.
8. Nurodė, kad ieškovė pateikė Išrašomų sąskaitų faktūrų registro duomenis, jog registre įregistruota 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita-faktūra. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad sąskaitos-faktūros nebuvo tinkamai atsakovei pateiktos, o 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita-faktūra galimai nėra pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai.
9. Nustatė, kad byloje taip pat kilo ginčas dėl to, ar prekės pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą-faktūrą buvo perduotos atsakovei, tačiau ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nuosekliai paaiškino, tarp šalių buvusius santykius, tai, kad atsakovės atstovas nuolat iš ieškovės skolinosi tvirtinimo kilpą – diržą, kol ieškovės atstovas atsakovės atstovui galiausiai pasiūlė įsigyti ją; šalys susitarė dėl kainos.
10. Pažymėjo, kad atsakovei sąskaita buvo išsiųsta atsakovės bendrovės elektroniniu paštu. Sprendė, kad atsakovė šią sąskaitą gavo, sąskaitos ieškovei negrąžino bei nesiaiškino, už kokias prekes išrašyta sąskaita, jeigu iš tiesų šios prekės nėra gavęs.
11. Konstatavo, kad atsižvelgiant į tarp šalių įprastą praktiką sąskaitas gauti elektroninių ryšių priemonėmis, šalių susirašinėjimą ir kitus bylos duomenis, labiau tikėtina, kad ieškovė perdavė prekę (tvirtinimo kilpą – diržą) pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą-faktūrą, serija HOV Nr. 04866, tačiau atsakovė už prekę neatsiskaitė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovei priteisė iš atsakovės 15 Eur skolą.
12. Nustatė, kad ieškovė skaičiuoja 6 proc. metines palūkanas už 148 pradelstas dienas. Palūkanų apskaičiavimas teisingas, atsakovė neprieštaravo dėl palūkanų skaičiavimo ar dienų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 32,38 Eur palūkanas.
13. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų nurodė, ieškovė šioje byloje sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį už pradinio ieškinio reikalavimus, kurių suma buvo 1 378,48 Eur. Ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimus ir patikslinto ieškinio suma sudarė 47,38 Eur. Už tokio dydžio reikalavimą mokėtinas minimalus 21 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžino 9 Eur žyminio mokesčio permoką, o 21 Eur priteisė iš atsakovės.
14. Nustatė, kad ieškovė patyrė 2 420 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai (pradinio ieškinio surašymas – 968 Eur; patikslinto ieškinio surašymas – 847 Eur; rašytinių paaiškinimų surašymas – 605 Eur). Sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau šiuo atveju teismas sprendė, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti maksimalių užmokesčio dydžių, nes ši civilinė byla nebuvo sudėtinga, ieškinį sudaro pusantro puslapio su bylos šalimis ir priedų sąrašu. Byloje nėra keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, o sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad teismas nenustatė, kad ieškovės atstovui šiai bylai reikėjo įgyti specialių žinių, ieškovės atstovui kilo būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo suma nėra didelė. Teisinių paslaugų teikimo laikas, pastovumas ir pobūdis nebuvo ilgi ar sudėtingi. Byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Nėra duomenų, kokios buvo advokato darbo laiko sąnaudos, tačiau teismo vertinimu, jos negalėjo būti didelės. Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje iš esmės nukopijuojamos pradinio ieškinio faktinės aplinkybės ir teisės normos, pakeičiama iš esmės tik reikalaujama suma. Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat kartojasi didelė dalis ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, Rekomendacijų 8.18 punktą, už 1 valandą atstovavimo būtų taikytinas maksimalus 269,85 Eur dydis. Šiuo atveju, tiek už ieškinį, tiek už patikslintą ieškinį, tiek už paaiškinimus (kuriuose iš esmės kartojasi ieškinyje nurodytos aplinkybės), teismas pritaikė ½ minėto dydžio ir nustato, kad tiek už ieškinį, tiek už patikslintą ieškinį, tiek už paaiškinimus turėjo būti sumokėtas protingas dydis – po 134,92 Eur, viso – 404,78 Eur (134,92 Eur x 3 valandos). Atkreipė dėmesį, kad atsakovė už teisinę pagalbą (atsiliepimo pateikimą) patyrė panašias – 423,50 Eur išlaidas. Vieno atsakovės atsiliepimo apimtis buvo lygi visų trijų ieškovės teiktų procesinių dokumentų bendrai apimčiai – 7 lapai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Rekomendacijas, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 404,78 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Viso ieškovei iš atsakovės priteisė 425,78 Eur bylinėjimosi išlaidos (21 Eur + 404,78 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė UAB „Hovus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas 2015,22 Eur bylinėjimosi išlaidas ir išspręsti klausimą iš esmės: priteisti iš atsakovės ieškovei 2015,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo surašymu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovė piktybiškai vengė gražinti skolą ir kategoriškai neigė, kad ieškovės direktorius V. M. iki ieškinio pareiškimo teisme skambino atsakovės direktoriui T. S., tikslu paraginti apmokėti PVM sąskaitas-faktūras Nr. HOV 04576 ir Nr. HOV Nr. 04866, bei elektroniniu paštu ir per programėlę Viber pateikė minėtas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Pažymėjo, kad atsakovė atsiskaitė už įsigytą priekabą tik 2022 m. gruodžio 16 d., t. y. atsakovė sumokėjo už priekabą tik pareiškus ieškinį teisme. Atsakovė neatsiskaitė už įsigytą tvirtinimo kilpą — diržą motyvuodamas tuo, kad iš ieškovės negavo tvirtinimo diržą-kilpą. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos atsakovės neteisėtų veiksmų, o ne dėl ieškovės veiksmų ir buvo būtinos siekiant apginti savo teises.
15.2. Ieškovės prašomas priteisti prašomas priteisti išlaidų dydis yra iš esmės (beveik 4 kartus) mažesnis nei maksimalus priteistinas dydis. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo bendrųjų išlaidų atlyginimo taisyklių. Vien aplinkybės, jog ginčas yra nesudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių ar tyrimo, jame nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, savaime nereiškia, kad, jį patenkinus, nėra teisinio pagrindo priteisti patirtų išlaidų atlyginimą.
15.3. Teismų praktikoje konstatuota, kad teisinių argumentų apimtis negali būti matuojama vien tik procesinio dokumento apimtimi, t. y. net ir mažos apimties procesiniame dokumente gali būti suformuluoti pakankamai koncentruoti ir tuo pačiu itin svarbūs sprendžiamam ginčui argumentai ir priešingai, plačios apimties procesiniame dokumente gali būti cituojami teisės aktai, teismų praktika, bet argumentų, susijusių su ginču, gali būti minimaliai arba iš viso nebūti (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-868-601/2022, 16 punktas).
15.4. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
15.5. Pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nepriteisė iš atsakovės ieškovės naudai patirtų 2015,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
16.1. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas advokato laiko sąnaudas ir atitinkamai, kad šiuo atveju jos objektyviai negali būti itin didelės. Šiuo atveju, ieškovė nedetalizavo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
16.2. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė nurodo, kad „Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės patirtas 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas“. Tačiau jokių argumentų, kurie leistų spręsti apie šių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ieškovė prašyme nenurodo. Iš prašymo turinio nėra aišku, kiek būtent laiko ieškovės atstovas skyrė įrodymų rinkimui, teisinės pozicijos formavimui, paties ieškinio rengimui bei pateikimui teismui arba bet kokiems kitiems veiksmams, susijusiems su ieškinio parengimu ir atitinkamai - dėl to ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.
16.3. Pažymėjo, kad kartu su sąskaita - faktūra Nr. DP23-4 ieškovė taip pat nepateikė jokios detalizacijos, leidžiančios objektyviai įvertinti, kiek būtent laiko ieškovė skyrė rašytinių paaiškinimų pozicijos rengimui, atsakovės pozicijos teisiniam vertinimui ir rašytinių paaiškinimų kaip procesinio dokumento parengimui.
16.4. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų atitikties Rekomendacijose įtvirtintiems kriterijams.
16.5. Ieškovė nepagrindė patirtų 2 420,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atitikties Rekomendacijų kriterijams, neatskleidė šių lėšų susidarymo ir jų apimties teikiant teisines paslaugas, dėl to šiuo atveju net ir tenkinant ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai nepagrįstos CPK 93 straipsnio prasme ir teismas priimdamas sprendimą jas pagrįstai sumažino.
16.6. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje, kaip pagrįstai sprendime konstatavo teismas, ieškovės suteiktų teisinių paslaugų laikas, pastovumas ir pobūdis nebuvo ilgi ir sudėtingi, patirtos advokato darbo laiko sąnaudos nėra detalizuotos.
16.7. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko nesiekė spręsti ginčo neteismine tvarka, dėl ko iš karto inicijavo teisminį procesą ir tai tik pagrindžia, jog ieškovė turėjo ir galėjo suvokti, jog dėl savo veiksmų prisiima riziką, kad gali patirti bylinėjimosi išlaidas ir egzistuoja rizika, kad teismas net ir ieškinio tenkinimo atveju visų jų iš atsakovės nepriteistų.
17. Atsakovė UAB „Tomerna“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas sprendime klaidingai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir dėl to neteisingai išsprendė civilinę bylą. Teismas priimdamas sprendimą neteisingai taikė CPK 185 straipsnio 1 dalį numatančią, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
17.2. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog labiau tikėtina, kad ieškovė atsakovei yra perdavusi prekę (tvirtinimo kilpą - diržą), nes byloje esantys įrodymai tokios tikimybės nepagrindžia. Priešingai - vien tik PVM sąskaitos - faktūros išrašymo faktas, nepateikus jokių kitų prekės išsiuntimą grindžiančių įrodymų, negali būti laikomas prekės perdavimo faktą pirkėjui (šiuo atveju - atsakovei) patvirtinančiu įrodymu.
17.3. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarpi ir atsakovės buvo sudarytas sandoris dėl tvirtinimo kilpos - kablio pirkimo - pardavimo. Visi į bylą ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl tvirtinimo kilpos - kablio įsigijimo ir perdavimo tvarkos. Šie įrodymai tik patvirtina, kad ieškovė vienašališkai ir be atsakovės parašo išrašė sąskaitą faktūrą serija HOV Nr. 04866 ir siekė ją įteikti atsakovei.
17.4. Teismas šių veiksmų priimdamas sprendimą neatliko ir neįvertino to, jog jokių argumentų, grindžiančių sandorio sudarymą dėl tvirtinimo kilpos - kablio pirkimo - pardavimo į bylą pateiktą nėra, pagrindžia teismą sprendime neteisingai taikius įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to konstatavus klaidingą išvadą, jog ieškovė yra įgijusi reikalavimo teisę į atsakovę dalyje dėl tvirtinimo - kablio ir 15 Eur sumos už šią prekę priteisimo iš atsakovės.
17.5. PVM sąskaita - faktūra HOV Nr. 04866 sprendime nepagrįstai įvertinta esanti prekės perdavimo atsakovei faktą grindžiančiu įrodymu. Pagrindinė PVM sąskaitos-faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė, bet ne prekių perdavimą įrodančio dokumento CK 6.317 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl to PVM sąskaita-faktūra negali būti savaime prilyginama pirkimo-pardavimo sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis, o ši jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). PVM sąskaita-faktūra negali atstoti pirkimo-pardavimo sutarties ar jos pakeisti.
17.6. PVM sąskaita-faktūra nėra pasirašyta įgalioto atsakovės asmens, o jos pateikimo faktas atsakovei ieškovės taip pat nebuvo įrodytas. Vienašališkai išrašyta ir ieškovės įgalioto asmens parašu nepatvirtinta PVM sąskaita-faktūra neįpareigoja kitos šalies, nes remiantis vien ja negalima kalbėti apie abiejų šalių valios sutapimą dėl sąskaitoje nurodytų atsiskaitymo sumų, terminų ar kitų sutartinių santykių sąlygų.
17.7. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog PVM sąskaitos - faktūros HOV Nr. 04866 išrašymo faktas savaime patvirtina tai, kad labiau tikėtina, jog tvirtinimo kilpa - diržas yra perduotas atsakovei ir tuo pagrindu ieškovė yra įgijęs reikalavimo teisę į atsakovę apmokėti sąskaitoje nurodytą sumą už tvirtinimo kilpą - diržą.
17.8. Teismas ignoravo aplinkybe, jog iš pačio ieškovės pateiktų žinučių viber programėlėje matyti, jog jų atsakovė net perskaitęs nebuvo. Kai asmuo perskaito pranešimus šioje programėlėje po žinutėmis esančio dvi varnelės užsidega violetine spalva. Šiuo atveju jos nespalvotos, kad patvirtina, kad jų atsakovė net nematė.
17.9. Teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi konstatavo, jog jokių įrodymų apie ieškovės atsakovei perduotas prekes ieškovė nepateikė teismui. Priimdamas sprendimą teismas savo paties nutartyje nurodytų argumentų neįvertino ir konstatavo prieštaringą nutartyje dėstomiems argumentams išvadą - jog labiau tikėtina ieškovę perdavus atsakovei tvirtinimo kilpą - diržą.
17.10. Kadangi į bylą nebuvo pateikta 2022 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo - pardavimo sutartis, teismas sprendime nepagrįstai konstatavo ieškovės reikalavimą esant pagrįstu. Šiuo atveju ieškovė nenurodė jokio teisinio pagrindo dėl tvirtinimo kilpos - diržo nuosavybės teisės perėjimo būdo bei formos, šio perėjimo įforminimo tvarkos, atsiskaitymo tvarkos, pretenzijų reiškimo tvarkos arba bet kokių kitų su tvirtinimo kilpa - diržu susijusių teisių ir pareigų pasikeitimo.
17.11. Mano, kad nesant patvirtinimo iš atsakovės, kad apie sąskaitą atsakovė iš viso buvo informuota, nėra įmanoma pagrįstai konstatuoti atsakovę nesilaikius prievolės atlyginti ieškovei už tvirtinimo kilpą - diržą. Teismas sprendime remdamasis vien tik įprasta tarp šalių susiklosčiusia praktika klaidingai įvertino esant labiau tikėtina, jog ieškovė perdavė prekę atsakovei.
17.12. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad sąskaita iš viso yra įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą bei apie ją teisės aktuose nustatyta tvarka yra informuota Valstybinė mokesčių inspekcija.
18. Ieškovė UAB „Hovus“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2- 1629-984/2023, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti ieškovės naudai iš apelianto 15 Eur už tvirtinimo kilpą — diržą, 32,38 Eur palūkanas, 6 proc. procesines metines palūkanas už priteistą sumą (47,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, - palikti nepakeistą, priteisti ieškovės naudai iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Atsiliepime nurodė, kad:
18.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neperdavė jai tvirtinimo kilpos — diržo. Ieškovė ir apeliantė 2022 m. rugpjūčio 17 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perdavė apeliantei tvirtinimo kilpą - diržą, o apeliantė priėmė prekę ir įsipareigojo sumokėti už ją 15 Eur. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 17 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866 15 Eur sumai. Iš ieškovės pateiktos isaF sistemos iškarpos matyti, kad ieškovė deklaruodamas 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras, PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866 deklaravo isaF sistemoje. Ši PVM sąskaita-faktūra apeliantui išsiųsta 2022 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu paštu prekyba@pramogusafaris.lt. PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866 15 Eur sumai apeliantė gavo.
18.2. Nurodė, kad PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866 apeliantas privalėjo apmokėti iki 2022 m. rugpjūčio 20 d., tačiau nustatytu terminu neapmokėjo. Iš ieškovės pateiktos skambučių suvestinės matyti, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovės direktorius V. M. skambino apelianto direktoriui T. S., tikslu paraginti apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo per Viber matyti, kad po pokalbio su T. S., ieškovės direktorius per programėlę Viber išsiuntė apelianto vadovui T. S. neapmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su T. S. per Viber matyti, kad jam išsiųsta PVM sąskaita-faktūra serija HOV Nr. 04866 pažymėta mėlynos spalvos ženklu, kuris reiškia, kad gautą pranešimą T. S. perskaitė.
18.3. Ieškovės nurodytas aplinkybes akivaizdžiai įrodo ieškovės pateikiami įrodymai — V. M. skambučių išklotinė, iškarpa iš ieškovės Viber, kur matyti per Viber ieškovės vadovo išsiųsta ir apelianto gauta bei perskaityta žinutė apie PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866. Pažymėjo, kad ir to nepakako, kad apeliantas atsiskaitytų už įsigytą tvirtinimo kilpą — diržą. Iš ieškovės pateiktos skambučių suvestinės matyti, kad 2022 m. spalio 5 ir 11 dienomis ieškovės direktorius V. M. pakartotinai skambino apelianto direktoriui T. S. tikslu paraginti apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866. Į ieškovės raginimus atsiskaityti už tvirtinimo kilpą — diržą apelianto vadovas nereagavo.
18.4. Nurodė, kad nei 2022 m. rugpjūčio 17 d. sutarties sudarymo metu, nei vėliau perskaitęs el. laišką bei Viber žinutę, kuriais apeliantui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra serija HOV Nr. 04866, apeliantės vadovas nepranešė ieškovei apie sutarties pažeidimą, jeigu toks būtų buvęs. Akivaizdu, kad ieškovė perdavė apeliantei tvirtinimo kilpą-diržą
18.5. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad abi sąskaitos buvo apeliantui pateiktos tinkamai, bei ieškovė perdavė prekę (tvirtinimo kilpą — diržą) pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą-faktūrą, serija HOV Nr. 04866, apeliantui, o pastarasis už prekę neatsiskaitė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas dalyje dėl 15 Eur ir bylinėjimosi išlaidų priteistų ieškovei.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
22. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme sumažintos iki 404,78 Eur ir nepriteista 2015,22 Eur bylinėjimosi išlaidos.
23. Apeliantė apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos atsakovės neteisėtų veiksmų, o ne dėl ieškovės veiksmų ir buvo būtinos siekiant apginti ieškovės teises. Apeliantės teigimu nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo bendrųjų išlaidų atlyginimo taisyklių, teigia, jog teisinių argumentų apimtis negali būti matuojama vien tik procesinio dokumento apimtimi, ieškovės išlaidos yra realios.
24. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
26. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
27. Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad patyrė pirmosios instancijos teisme 2 420 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai, kurias sudaro pradinio ieškinio surašymas – 968 Eur; patikslinto ieškinio surašymas – 847 Eur, rašytinių paaiškinimų surašymas – 605 Eur. Apeliantė, grįsdama šias išlaidas pateikė 2022 m. spalio 14 d. 2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija Nr. DP22-174, išrašytą 1 815,00 Eur sumai, nurodant, jog sąskaitą išrašė už ieškinio surašymą, kiekis – 1 vnt., 2022 m. spalio 22 d. pinigų priėmimo kvitą, kuriuo ieškovė atstovui sumokėjo 1 815,00 Eur, 2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra serija DP23-4, išrašytą 605 Eur sumai už rašytinius paaiškinimus ir 2023 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvitą, kuriuo ieškovė atstovui sumokėjo 605,00 Eur. Akcentuotina, kad sąskaitose nėra nurodyta advokato laiko sąnaudos, tačiau pažymėtina, jog suteiktų paslaugų apimtis - 1 vnt.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje patikslinus ieškinio reikalavimus buvo pareikštas patikslintas ieškinys dėl 15 Eur skolos ir 32,38 Eur palūkanų priteisimo. Tiek pradinis ieškinys, tiek patikslintas ieškinys yra dviejų puslapių, kuriuose glaustai nurodomos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas – teisės normos, reglamentuojančios prievolių vykdymą. Akcentuotina, kad tiek pradinis ieškinys tiek, patikslintas ieškinys iš esmės tapatūs, tačiau patikslintame ieškinyje sumažinta ieškinio suma, nurodant to priežastį bei pakoreguotas ieškinio reikalavimas dėl skolos dydžio. Ieškovės pateiktus į bylą rašytinius paaiškinimus sudaro trys puslapiai, kuriuose perrašomos faktinės aplinkybės nurodytos ieškinyje, plačiau aprašant daikto įsigijimo aplinkybes bei nurodoma teismų praktika atsikertant į atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus. Įvertinęs ieškovės procesinių dokumentų turinius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, tai, kad rengiant procesinius dokumentus nereikėjo specialių žinių ar sudėtingos teisinės argumentacijos, teismų praktikos vertinimo jos kitimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog teisinių paslaugų teikimo laikas, pastovumas ir pobūdis nebuvo ilgi ar sudėtingi, byloje nėra keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ieškinio pareiškimas teisme buvo sąlygotos atsakovės veiksmų, t. y. atsakovė neapmokėjo už įsigytą daiktą pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau šiuo atveju vien ieškovės teisės pažeidimas nesudaro teisinio pagrindo priteisti neproporcingai itin didelių bylinėjimosi išlaidų, nors tokios išlaidos realiai patirtos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos siekiant apginti ieškovės teises ir laikytinos nepagrįstu šalies išlaidavimu.
30. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas teisinių argumentų apimtį matavo vien tik procesinio dokumento apimtimi, neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priteistinas ieškovei bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas mažino kompleksiškai įvertinęs bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų turinį, galimas tokio turinio ir sudėtingumo procesiniams dokumentams reikalingas darbo ir laiko sąnaudas bei, vadovaudamasis Rekomendacijomis, apskaičiavo galimą ir pagrįstą priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą.
31. Pažymėtina ir tai, kad civilinė byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, kas reiškia, jog nei šalys nei jų atstovai į teismo posėdį nebuvo kviečiami ir jame nedalyvavo, o, įvertinus civilinės bylos nagrinėjimo trukmę, ir tai, kad ieškovė teikė tik tris procesinius dokumentus, kurie yra ne tik, kad ne didelės apimties, tačiau ir savo turiniu nėra sudėtingi, juose iš esmės dėstomos tik faktinės aplinkybės, nėra keliami teisės klausiami, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
32. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl 15 Eur skolos priteisimo tenkino visiškai. Atsakovė, nesutikdama su priteista skola, pateikė apeliacinį skundą, kuriame pirmosios instancijos teismo sprendimas kvestionuojamas, nurodant, jog šalys rašytinės pirkim-pardavimo sutarties nesudarė, PVM sąskaita-faktūra atsakovei nebuvo pateikta ir nėra pasirašyta atsakovės atsakingo asmens, PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina, kad prekė buvo perduota atsakovei ir, kad buvo sudaryta pirkimo-paradavimo sutartis, PVM sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą bei apie ją teisės aktuose nustatyta tvarka yra informuota Valstybinė mokesčių inspekcija, teismas klaidingai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir neteisingai taikė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo nėra ginčijama, todėl apeliacinis teismas dėl palūkanų priteisimo nepasisako.
33. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 15 Eur skola susidarė pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866, už parduotą tvirtinimo kilpą – diržą.
34. Ieškovė, įrodinėdama 15 Eur skolą, kurią prašė priteisti iš atsakovė, bei ieškinyje nurodytas aplinkybes pateikė rašytinius įrodymus: 2022 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija HOV Nr. 04866, kurioje nurodyta, kad ieškovė – pardavėja UAB „Hovus“, pirkėja atsakovė MB „Tomerna“, prekė - tvirtinimo kilpa diržas, kaina 15Eur, sąskaita pasirašyta ieškovės atstovo bei patvirtinta ieškovės antspaudu, 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės administratorės elektroninį laišką, kuriuo atsakovei buvo išsiųsta nurodyta PVM sąskaita faktūra, žinutes iš „Viber”, kuriomis buvo dar karta išsiųsta PVM sąskaita faktūra atsakovės atstovui bei raginta apmokėti sąskaitą, išrašą iš Išrašomų sąskaitų faktūrų registro, į kurį įtraukta ir ginčo PVM sąskaita faktūra (2023 m. sausio 30 d. rašytinių paaiškinimų priedai).
35. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė tik atsiliepimą į ieškinį, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių atsiliepime nurodytas aplinkybes, o taip pat savo atsikirtimus į ieškovės ieškinį nepateikė, jokių rašytinių įrodymų atsakovė į bylą nėra pateikusi (CPK 178 straipsnis).
36. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą neteikė jokių rašytinių įrodymų, o tik deklaratyviai teigė, kai tuo tarpu ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog atsakovei buvo išsiųsta PVM sąskaita faktūra kelis kartus tiek elektroniniu paštu, tiek per „Viber“, teikė skambučių išklotines, o taip pat kitus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės teiginius bei atsikirsdama į atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju atsakovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovė perdavė prekę (tvirtinimo kilpą – diržą) pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą-faktūrą, serija HOV Nr. 04866, atsakovei, o atsakovė už prekę neatsiskaitė (CPK 178 straipsnis).
37. Pabrėžtina, kad atsakovė neįrodinėja, kad niekada nepirko tokios prekės iš atsakovė, tačiau teigia, kad nebuvo sudaryta sutartis, nėra patvirtina sąskaita atsakovės parašu, kad PVM sąskaita faktūra neįtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita-faktūra, serija HOV Nr. 04866 nėra pripažinta negaliojančia, nuginčyta, todėl laikoma galiojanti. Ieškovė pateikė įrodymus, jog ji įtraukta į Išrašomų sąskaitų faktūrų registrą, o taip pat sąskaitos išsiuntimą atsakovei patvirtinančius įrodymus, todėl pagrindo sutikti su apeliantės argumentais nėra.
38. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 punkte apibrėžta PVM sąskaitos faktūros sąvoka, nurodant, kad tai šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą; nors vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tik negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-15/2008; Nr. 3K-3-256/2009; Nr. 3K-3-484/2009). Atsižvelgiant į PVM sąskaitos faktūros sampratą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra pagrindas pripažinti, jog tarp šalių susiklostė pirkimo-paradavimo teisiniai santykiai, kurių metu ieškovė perdavė atsakovei prekę.
39. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, jog PVM sąskaita faktūra nėra pasirašyta atsakovės. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje reglamentuoti būtini PVM sąskaitos faktūros rekvizitai, t. y. PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta: 1) PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data; 2) PVM sąskaitos-faktūros serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą-faktūrą; 3) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas; 4) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas prekes ar paslaugas. Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ar teikia paslaugas šalies teritorijoje, pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jei pirkėjas registruotas PVM mokėtoju) nurodomas visais atvejais; 5) prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo); 6) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas; 7) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis; 8) prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data. Jeigu PVM sąskaita-faktūra įforminamas avanso gavimas, – avanso gavimo diena, kai ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data; 9) tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina (be PVM), taip pat nuolaidos, neįtrauktos į vieneto kainą; 10) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė; 11) PVM tarifas (tarifai); 12) PVM suma eurais; 13) kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, kurios neapmokestinamos arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, tiekimas (teikimas), – nuoroda į atitinkamą šio Įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, kad prekės (paslaugos) neapmokestinamos, apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą; 14) šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyti duomenys apie naują transporto priemonę (t. y. eksploatavimo pradžia, rida, valandų skaičius) – naujos transporto priemonės tiekimo į kitą valstybę narę atveju; 15) kai taikoma speciali turizmo paslaugų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio Įstatymo XII skyriaus antrajame skirsnyje, – nuoroda „Maržos apmokestinimo schema. Kelionių agentūros“, o kai taikoma speciali naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio Įstatymo XII skyriaus trečiajame skirsnyje, – atitinkama nuoroda „Maržos apmokestinimo schema. Naudotos prekės“, „Maržos apmokestinimo schema. Meno kūriniai“ arba „Maržos apmokestinimo schema. Kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai“;16) fiskalinio agento PVM mokėtojo kodas, pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas, – kai pagal šį Įstatymą prievolė apskaičiuoti PVM tenka užsienio apmokestinamojo asmens paskirtam fiskaliniam agentui; 17) kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, už kurias prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui), tiekimas (teikimas), – nuoroda „Atvirkštinis apmokestinimas“; 18) kai prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda gavus atlygį už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, – nuoroda „Pinigų apskaitos sistema“; 19) kai PVM sąskaitą faktūrą prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo vardu įformina pirkėjas, – nuoroda „Sąskaitų faktūrų išsirašymas“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirkėjo (kliento) parašas nėra nurodytas kaip vienas iš privalomų šio dokumento rekvizitų, todėl daroma išvada, PVM sąskaita faktūra nėra privaloma pasirašyti, todėl atsakovės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir neteisingai taikė CPK 185 straipsnio 1 dalį.
41. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
42. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
43. Pažymėtina, kad nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).
44. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
45. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrindė savo teiginių, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo yra logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir nešališkos, todėl teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
47. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl motyvus, apeliacinių skundų argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
49. Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2420 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, kurias sudaro 1210 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 1210 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą bei 45 Eur žyminis mokestis.
50. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą ir žyminis mokestį nepriteisiamos. Įvertinus tai, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuris atmestas, ieškovė teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė 2023 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DP23-39, išrašytą 1210 Eur sumai ir 2023 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvitą.
51. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų kiekį (vienas procesinis dokumentas), pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį (atsiliepimą sudaro du su puse puslapio), tai, kad atsiliepime nėra motyvuotai pasisakoma dėl apeliacinio skundo argumentų, o tik dėstomos faktinės aplinkybės, į tai, kad apelianto apeliacinis skundas savo turiniu bei bylos apimtimi nesudėtingas, jame nekeliami teisės klausimai, neanalizuojama teismų praktika, daro išvadą, kad, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos, o prašomos priteisti 1210 Eur bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, neproporcingai didelės ir nebuvo būtinos, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Akcentuotina šalių patirtų atstovavimo išlaidų, rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus, disproporcija, t. y. ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1210 Eur, o ieškovės – 98 Eur, kas sudaro papildomą pagrindą ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas vertinti kaip jos nepagrįstą išlaidavimą. Teismo nuomone, ieškovės apsisprendimu patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo našta negali būti perkelta ant atsakovės pečių. Teismas, įvertinęs minėtus argumentus, teisinės pagalbos apimtį ir vadovaudamasis realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijais, ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 300 Eur.
53. Atsakovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 21 Eur žyminis mokestis ir 435,60 Eur išlaidos už advokato paslaugas, kurias sudaro 338,80 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 96,80 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą ir žyminis mokestis nepriteisiamos. Įvertinus tai, kad ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuris atmestas, atsakovė teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pateikė 2023 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AVC 23-0575, išrašytą 96,80 Eur sumai ir 2023 m. birželio 5 d. sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą neviršija rekomenduojamų dydžių, yra būtinos ir pagrįstos įrodymais, atitinka būtinumo bei pagrįstumo kriterijus, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovei.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“ ir atsakovės mažosios bendrijos „Tomerna“ apeliacinius skundus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hovus“, juridinio asmens kodas 303245239, iš atsakovės Mažosios bendrijos „Tomerna“, juridinio asmens kodas 303046098, 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei Mažajai bendrijai „Tomerna“, juridinio asmens kodas 303046098, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“, juridinio asmens kodas 303245239, 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Loreta Braždienė