Civilinė byla Nr. 2-452-630/2012

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00291-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija: 30.1, 30.10 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 17 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovui ir ieškovo V. V. atstovui J. M., jo atstovui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, atsakovui A. K., jo atstovei advokatei Vidai Kisielienei, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovams Antanui Pocevičiui ir Laimučiui Vaškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ir V. V. ieškinį atsakovams A. K. ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl inžinerinių tinklų pripažinimo pagrindinio statinio priklausiniu, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir teisinės registracijos panaikinimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant VĮ “Registrų centras” Marijampolės filialui, ir
n u s t a t ė :
Ieškovai ieškinyje nurodė, ieškovas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2000 m. balandžio 4 d. įsigijo medžiotojų svetainę ir kitus statinius – du kanalizacijos šulinius bei šulinį iš L. M. ir J.V. G.. Nuosavybės teisę įregistravo 2000-07-05. Inventorinėje byloje yra parašyta, jog pastatas turi vietinę kanalizaciją, todėl mano, kad tai yra 5 kanalizacijos šuliniai, kurie yra ginčo objektas. Kiti šuliniai nenaudojami kanalizacijai, jie naudojami vandens padavimui į baseiną, o kitas – užkastas. Perkant medžiotojų svetainę šie šuliniai nebuvo aprašyti, tačiau nurodyta, kad yra vietinė kanalizacija. Statinius pirko be žemės sklypo, vėliau pakeitė pastato paskirtį į gyvenamąją, atliekant žemė sklypo geodezinius matavimus paaiškėjo, jog nuotekų tinklai įregistruoti atsakovo vardu. Šie kanalizacijos šuliniai su šiuo pastatu susiję ir yra naudojami šiam pastatui, pirmas nutolęs tik metro atstumo nuo namo, jais naudojasi nuo pastato įsigijimo. Šiuo metu paskutiniai šuliniai užaklinti, kad nuotekos nepatektų į gamtą, nes buvo atvykę gamtosaugininkai, dabar nuotekas ištraukinėja, valymo įrengimų nėra. Jie patys nestatė inžinerinių tinklų, galbūt juos statė atsakovas A. K., nes jis anksčiau taip pat buvo medžiotojų svetainės savininkas. Medžiotojų svetainė pastatyta 1984 m., o nuotekų tinklai pastatyti 1995 m., tačiau nežino, kurie kanalizacijos šuliniai buvo naudojami iki tol. 2008-08-25 notaro patvirtiname pareiškime, jog jis nesinaudoja inžineriniai tinklais, jis turėjo galvoje ne šį objektą, o už tvenkinio esančius nuotekų tinklus. Kad ginčo statiniai įregistruoti atsakovo A. K. vardu sužinojo 2011 m. pabaigoje, kai kreipėsi į STT. Prašo teismą pripažinti, kad inžineriniai tinklai (nuotekų tinklai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra antraeilis daiktas ir esminis pagrindinio statinio – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, panaikinti 2007-07-16 Marijampolės apskrities viršininko administracijos akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje pripažinti tinkami naudoti inžineriniai tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ atliktą teisinę registraciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. 1993 m. jo mamai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Atkūrus nuosavybės teises, jis išpirko statinius, tame tarpe ir medžiotojų svetainę iš buvusio kolūkio narių. 2000 m. mirus jo mamai, jis paveldėjo žemės sklypą ir visą nekilnojamąjį turtą. Buvo parengtas projektas, pagal kurį numatyta statyti poilsio namelius palei tvenkinį ir pritaikyti turizmui. Išleisti nuotekas į upelį neleido taisyklės, todėl reikėjo pastatyti nuotekų linijas, įrengti valymo įrengimus. Tačiau keitėsi ekonominė situacija ir projektas nebuvo baigtas įgyvendinti. Ginčo objektai neturėjo būti sujungti su ieškovų statiniu. Medžiotojų svetainę jis valdė nuo 1995 m. iki 1998 m. Kai pirko medžiotojų svetainę, buvo šulinys ir du kanalizacijos šuliniai, kuriuos jis nusipirko ir pardavė. Kai pardavė medžiotojų svetainę L. M. ir J.V. G., jis inžinerinių tinklų negalėjo parduoti, nes jie niekur nebuvo įregistruoti. Kol jis buvo savininkas, nuotekų tinklai nebuvo sujungti su medžiotojų svetaine, funkcionavo vietinė kanalizacija. Kanalizacijos šulinys buvo atvirtoje pastogėje, kur dabar garažai, iš kurio atvažiuodavo mašina ir ištraukdavo nuotekas. Iš namo tekėdavo į surinkimo šulinius, žemyn link garažo. Nuotekų linija yra ir nuo medžiotojų svetainės, tačiau ji gali aptarnauti ne vieną namą, nes jos ilgis virš 200 m. Prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė ir atstovas L.Vaškevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad Marijampolės apskrities viršininko administracijos aktu 2007-07-16 buvo pripažinti naudoti tinkamais inžineriniai tinklai, ginčo objektas buvo įregistruotas kaip naujas statinys. Tuo tarpu ieškovai nupirko tik du kanalizacijos šulinius, be to ieškovai keitė pastato paskirtį į gyvenamąją, tačiau Nekilnojamojo turto registre liko tie patys įrašai apie du kanalizacijos šulinius. Tie du kanalizacijos šuliniai ir yra vietinė kanalizacija, nes vietinė kanalizacija neregistruojama. Be to ieškovams negalėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo statinius, kurie yra atsakovo žemės sklype, neturint to žemės sklypo savininko sutikimo. Be to ieškovai pažeidė vieno mėnesio terminą kreiptis dėl administracinio akto panaikinimo ir neprašo teismo atstatyti praleisto termino, kadangi apie ginčijamą administracinį aktą jie sužinojo 2009 m. Ieškinys turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog ieškovai J. M. ir V. V. pagal pirkimo – pardavimo sutartį 2000 m. balandžio 4 d. įsigijo prekybos paskirties statinį medžiotojų svetainę ir kitus kiemo statinius (kanalizacijos šuliniai 2 vnt., šulinys) iš L. M. ir J.V. G. (t. 1, b.l. 9). Nuosavybės teisė ieškovų vardu VĮ „Registrų centras“ įregistruota 2000-07-05. Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos nustatyta, jog atliekant kadastrinius matavimus 2000-04-03, tai yra prieš pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, inventorizuoti tokie kiemo statiniai – du kanalizacijos šuliniai, kurių statybos metai 1984, vieno iš jų tūris – 0,64 m3, kito – 1,92 m3, vand. šulinys, 1984 m. statybos, kurio tūris 0,64 m3. 2012-10-12 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti analogiški kiemo statiniai - du kanalizacijos šuliniai, kurių aukštis 2,4 m. ir 1,6 m., ir šulinys, kurio aukštis 3,2 m. (prijungtos kadastro duomenų bylos). Taigi tiek pirkimo – pardavimo sutartyje, tiek nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje aiškiai ir vienareikšmiškai įvardinti parduodami ir perkami daiktai – medžiotojų svetainė ir kiti kiemo statiniai – du kanalizacijos šuliniai ir šulinys. Be to pagal sandorio sudarymo metu galiojusią Nekilnojamo turto registro nuostatų 77 p., sandoriai buvo atliekami pateikus kadastrą ir registrą tvarkančios įstaigos išduotą juridinę galią turinčią pažymą apie nekilnojamąjį turtą. Iš 2000-04-05 pažymos matyti, jog joje įrašyti duomenys apie tuos pačius nekilojamuosius daiktus (t. 1, b.l. 68-69). Tiek 1964 m redakcijos CK 149 str., 155 str., tiek 2001 m. redakcijos CK 4.47 str. nurodyti nuosavybės teisės įgijimo būdai, tai yra nuosavybės teisė gali būti įgyjama tiek pagal sandorius, tiek pagaminant naują daiktą. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad L. M. ir J.V. G. nepardavė, o ieškovai J. M. ir V. V. neįsigijo ginčo objekto pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu.
Ginčo objektas inžineriniai tinklai – nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisės į juos 2007-07-18 įregistruotos atsakovo A. K. vardu pagal 2007-07-16 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą (t. 1 , b.l. 61-64). Šis daiktas registre įregistruotas atsakovo prašymu kaip atskiras nekilnojamasis daiktas pagal Nekilnojamojo turto registro 9 str. 1 d. 2 p., ir Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p., jis sukurtas statybos būdu, kaip statytojas įvardintas A. K.. Taigi laikytina, kad atsakovas A. K. įgijo nuosavybės teisę į ginčo objektą pagal CK 4.47 str. 4 p., pagamindamas naują daiktą. Be to iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog inžineriniai tinklai – nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakovui priklausančiame 27,6600 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 , b.l. 27-31). Nors ieškovai ginčijo šią aplinkybę, teikdami teismui Kauno apygardos administracinio teismo 2010-01-21 sprendimą, kuriuo panaikintas atsakovui priklausančio žemės sklypo plano 2004-03-17 suderinimas (t. 1, b.l.146-149), tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenys minėtu teismo sprendimu nebuvo pakeisti ir jame nurodyta, jog žemės sklypas įregistruotas su jame esančias statiniais, tame tarpe ir ginčo objektu. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., visi nekilnojamo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai teikė įrodymus, tai yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kad gyvenamojo namo (medžiotojų svetainės paskirtis pakeista į gyvenamojo namo 2007-01-29) vietinė kanalizacija ir kiti kiemo statiniai (2 šuliniai) nėra tarpusavyje susiję. Pagal CPK 635 str. 2 d., faktines aplinkybes antstolis konstatuoja teismo pavedimu ir toks faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, tai yra turinčiu didesnę įrodomąją galią. Kadangi faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas ne teismo pavedimu, o ieškovo J. M. iniciatyva, jis laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu. Iš protokolo nustatyta, jog aplink ieškovų gyvenamąjį namą yra aštuoni šuliniai, dalis šulinių naudojami pašalinti nuotekoms, kiti nenaudojami. Iš šio protokolo nėra galimybės nustatyti, kurie kanalizacijos šuliniai yra ginčo objektas ir registruoti kaip inžineriniai tinklai – nuotekų tinklai atsakovo vardu, o kurie šuliniai yra registruoti ieškovų vardu kaip du kanalizacijos šuliniai, todėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra informatyvus kaip įrodymas. Ieškovų iniciatyva teismo posėdžio metu apklausti liudytojai ankstesni pastato savininkai L. M. ir J.V. G. taip pat nenurodė aplinkybių, kaip buvo šalinamos nuotekos iš jiems priklausiusios medžiotojų svetainės, kurie kanalizacijos šuliniai buvo naudojami, ar nuotekos buvo ištraukiamos, ar tekėjo į gamtą. Net ir nustačius faktą, jog ieškovai nuotekoms surinkti ir šalinti neteisėtai naudojasi atsakovui priklausančiais inžineriniais tinklais, tuo tarpu jiems priklausantį kanalizacijos šulinį naudodami kitiems tikslams – vandeniui į baseiną paduoti, o kitą laikydami užkastu, jiems neatsirastų nuosavybės teisė į minėtus inžinerinius tinklus kaip į daikto priklausinius. Kitaip būtų pažeistas principas, kad iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė (ex injuria ius non oritur). Be to atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai ieškinyje net neprašo pripažinti daiktinių teisių į ginčo objektą, todėl net ir patenkinus ieškinį nebūtų jokio teisinio pagrindo įregistruoti nuosavybės teisę ieškovų vardu į ginčo objektą, kuris yra atsakovui priklausančiame žemės sklype.
CK 153 str. 1 d. (1964 m. Civilinio kodekso redakcija, galiojusi turto pardavimo metu) nustato, kad priklausinys yra daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas spręsdamas daikto priklausinių kvalifikavimo klausimą pabrėžia, jog pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys turi būti nuolatinio pobūdžio. Šioje byloje nustatytos kitokios aplinkybės, tai yra medžiotojų svetainė pastatyta ir įrengta 1984 m., o inžineriniai tinklai (nuotekų tinklai) pradėti statyti 1995 m., o baigti 2007 m., taigi nuotekoms surinkti buvo naudojami kiti kanalizacijos šuliniai, ką patvirtino atsakovas A. K.. Jis paaiškino, kad nuotekos tekėdavo į du surinkimo šulinius ir būdavo ištraukiamos iš šulinio, esančio garaže.
Be to pažymėtina, kad vietinė kanalizacija yra pastato vidaus įranga, tai yra kadastro duomuo, liudijantis pastato vidaus įrangos charakteristiką, tai nėra nekilnojamasis daiktas, priešingai negu teigia ieškovai. Jų sąvoka užfiksuota Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintose „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse“ , tuo tarpu inžineriniai tinklai (nuotekų tinklai) yra statinys, kuris apibrėžtas Statybos įstatyme. Taigi ieškovų argumentai, jog Nekilnojamo turto kadastro ir registro duomenų byloje užfiksuota medžiotojų svetainės, dabar gyvenamojo namo, vidaus įranga - vietinė kanalizacija - ir ginčo objektas - inžineriniai tinklai - yra vienas ir tas pats, nepagrįsti, prieštaraujantys aukščiau nurodytiems teisės aktams ir tuo pagrindu atmestini. Teismas nesiremia ieškovų pateiktu Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi šiame nutarime buvo tirtos visiškai kitos aplinkybės, be to jame užfiksuoti A. K. paaiškinimai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, jog jis buvo medžiotojų svetainės savininkas nuo 1995-07-12 iki 1998-11-09, ir inžineriniai tinklai (nuotekų tinklai) buvo rengiami siekiant patvirtinti hidroprojektą užtvankos statybai.
Esant nurodytoms aplinkybėms nepripažintina, kad inžineriniai tinklai (nuotekų tinklai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra antraeilis daiktas ir esminis pagrindinio statinio – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, tuo pačiu nėra pagrindo panaikinti 2007-07-16 Marijampolės apskrities viršininko administracijos akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje pripažinti tinkami naudoti inžineriniai tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaikinti inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ atliktą teisinę registraciją ir ieškovų ieškinys atmestinas.
Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, tai yra atsakovo A. K. atstovė prašė taikyti bendrą CK 1.125 str. numatytą 10 m. ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovai nuosavybės teises įregistravo 2000-07-05, nuo tos dienos jiems buvo žinoma, kad jie neįgijo ginčo statinių, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas prašė taikyti ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo ar sužinojimo apie jį dienos, kadangi ieškovai apie skundžiamą teisė aktą sužinojo 2009 m. birželio mėn., kai jiems buvo pateiktas IĮ „Vitmeta“ aiškinamasis raštas bei žemės sklypo topografinė – geodezinė nuotrauka. Kadangi nenustatytas ieškovų teisių pažeidimo faktas, todėl aplinkybės dėl ieškinio senaties taikymo šioje byloje yra teisiškai nereikšmingos.
Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, todėl iš jų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei ir atsakovo A. K. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas A. K. patyrė šias atstovavimo išlaidas: 500 Lt už advokato susipažinimą su ieškovų pateiktu ieškiniu, dokumentais, šių dokumentų analizę, advokato konsultacijas, 1000 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir prašymų VĮ „Registrų centras“ parengimą, 1500 Lt už atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į į bylos sudėtingumą, trukmę bei specialių žinių reikalingumą, į tai, kad byloje įvyko keturi teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 4 val., bei į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytą dydį, mažintinos išlaidos, susijusios su atstovavimu teismo posėdžiuose nuo 1500 Lt iki 500 Lt (4 val. x 120 Lt), ir iš ieškovų priteistina bendra 2000 Lt atstovavimo išlaidų suma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m. redakcija) 153 str. 1 d., 149 str., 155 str., CK (2001 m. redakcija) 4.47 str. 4 p., CPK 270 str., 88 str., 98 str., 96 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 114,04 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, ir lygiomis dalimis 2000 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Teisėja Lina Antanaitienė