Civilinė byla Nr. e2-302-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00690-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 3.3.1.11; 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Torado“ ir suinteresuoto asmens A. N. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuria patvirtinti R. B., A. D. ir R. M. finansiniai reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Torado“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nutarė iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Torado“ bankroto bylą ir nemokumo administratoriumi paskirti K. P. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d.

2.       2021 m. spalio 11 d. nutartimi teismas nutarė patvirtinti nemokumo administratoriaus pateiktą neginčijamą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Torado“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant: 1) antros eilės kreditoriaus R. B. 70 647 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 50 000 Eur skola, 16 650 Eur palūkanos, 3 997 Eur delspinigiai; 2) kreditorės R. M. 75 942,11 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 50 000 Eur skola, 16 583,23 Eur palūkanos, 9 358,88 Eur delspinigiai; 3) kreditoriaus A. D. 290 355,07 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 190 000 Eur skola, 63 104 Eur palūkanos, 37 251,07 Eur delspinigiai. 2021 m. spalio 11 d. nutartimi taip pat patvirtintas pirmos eilės kreditoriaus A. N. 2 383,35 Eur finansinis reikalavimas.

3.       Suinteresuotas asmuo A. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas: 1) patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį dalyje dėl kreditorių R. B., R. M. ir A. D. reikalaujamų palūkanų ir delspinigių dydžių; 2) patikslinti 2021 m. spalio 11 d. nutartį dalyje dėl kreditoriaus A. D. pagrindinės skolos, įvertinus kreditoriaus perimtą įkeistą turtą.

4.       Suinteresuotas asmuo A. N. nurodė, kad UAB „Torado“ ir R. B. 2016 m. liepos 20 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią R. B. paskolino įmonei 50 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas – 2022 m. liepos 20 d. Pelno palūkanų dydis – 1,8 procento per mėnesį (21,6 procento per metus), t. y. 900 Eur. Protingas metinių pelno palūkanų dydis galėtų sudaryti apie 3,4–10 procentų, todėl kreditoriaus pelno palūkanų dydis mažintinas. Bankroto byloje patvirtintas 3 997 Eur delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, todėl mažintinas.

5.       2019 m. vasario 11 d. UAB „Torado“ ir R. M. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią R. M. paskolino bendrovei 50 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas – 2021 m. kovo 31 d. Palūkanų dydis – 1,9 procento per mėnesį (22,7 procento per metus), t. y. 945 Eur. Palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis, palūkanos apskaičiuotos ir po sutarties termino pabaigos, nors tokiu atveju kreditorė įgijo teisę reikalauti nuostolių, o ne pelno palūkanų. Bankroto byloje patvirtintas 9 358,88 Eur delspinigių dydis (0,1 procento) yra nepagrįstai didelis, todėl mažintinas iki protingo dydžio (0,02 procento). Delspinigiai apskaičiuoti už 16  mėnesių, todėl taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

6.       2016 m. gruodžio 7 d. ir 2019 m. vasario 14 d. UAB „Torado“ ir A. D. sudarė paskolos sutartis, pagal kurias A. D. paskolino bendrovei iš viso 190 000 Eur.  Paskolos grąžinimo terminas 2021 m. kovo 31 d. Palūkanų dydis – 1,9 procento per mėnesį (22,7 procento per metus), t. y. 3 596 Eur. Palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis, palūkanos apskaičiuotos po sutarties termino pabaigos. Bankroto byloje patvirtintas 37 251,07 Eur delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, todėl mažintinas. Delspinigiai apskaičiuoti už 16 mėnesių, todėl taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Paskolų A. D. grąžinimas buvo užtikrintas suinteresuotam asmeniui A. N., kaip tuometiniam UAB „Torado“ vadovui ir akcininkui, nuosavybės teise priklausančių 195 332,20 Eur vertės UAB „Torado“ akcijų įkeitimu. 2021 m. birželio 3 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas, o 2021 m. birželio 8 d. A. D. perėmė įkeistą turtą iš įkaito davėjo ir perėmė visas akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, t. y. kreditoriaus finansinis reikalavimas buvo patenkintas dėl 195 332,20 Eur. 

7.       Tikrasis atsakovės kreditorius yra V. D., kuris pageidavo, kad paskolos sutartys būtų sudarytos N. D., R. M. ir A. D. vardu. Įmonei buvo paskolinti 318 656,16 Eur, o formaliems kreditoriams išmokėta 154 128,19 Eur palūkanų. Bendrovės veikla buvo didmeninė prekyba su Baltarusija. Veikla buvo labai rizikinga dėl galimų Baltarusijos politinių sprendimų, tačiau garantavo didesnį pelną. Įmonėje atsiradus finansiniams sunkumams, V. D. nesutiko pratęsti skolų grąžinimo terminų, nes galimai norėjo perimti verslą.

8.       Pareiškėjas A. D. prašė atmesti suinteresuoto asmens A. N. prieštaravimus ir patvirtinti 290 355,07 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Torado“ bankroto byloje. Nurodė, kad kredito sutarties nutraukimas ir paskolos sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino pasibaigimas yra skirtingi dalykai. A. D. ir atsakovės UAB „Torado“ paskolos sutartyse nurodyta, kad jos galioja iki visiško prievolių pagal sutartį įvykdymo, todėl pelno palūkanų skaičiavimas, suėjus paskolos sutartyje įrašytam paskolos grąžinimo terminui, nenutrūko. Paskolos sutartys sudarytos su juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, todėl bendrovė ir jos vadovas galėjo apskaičiuoti palūkanas, delspinigius, savo galimybes, įvertinti riziką. Bendrovė niekada neginčijo paskolos sutarčių sąlygų, nors buvo sudarinėjami susitarimai pratęsti paskolos mokėjimo terminą. Delspinigiai apskaičiuoti, neviršijant 180 dienų laikotarpio. Delspinigių dydžio nėra pagrindo mažinti, nes atsakovė prievolių nevykdė ilgą laiką. Paskolos grąžinimas turi itin didelę reikšmę, nes atsakovei buvo paskolintos šeimos santaupos. A. D. gavo notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeistų UAB „Torado“ akcijų, tačiau vykdomojo įrašo neperdavė vykdyti antstoliui, akcijų nerealizavo, todėl akcijos nuosavybės teise priklauso A. N. Jei įmonės akcijos būtų realizuotos, įmonei esant nemokiai, jų vertė būtų lygi faktinei akcijų realizavimo sumai, o ne 195 332,20 Eur.

9.       Pareiškėja R. M. prašė atmesti suinteresuoto asmens A. N. prieštaravimus ir patvirtinti 75 942,11 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Torado“ bankroto byloje. Nurodė, kad A. N. argumentai dėl palūkanų ir delspinigių dydžio bei skaičiavimo yra visiškai nepagrįsti, nes paskolos sutartis buvo sudaryta su juridiniu asmeniu, kuris niekada neginčijo sutarties sąlygų. Pagal tarp R. M. ir UAB „Torado“ sudarytos paskolos sutarties nuostatas sutartis galiojo iki visiško prievolių įvykdymo, todėl pelno palūkanos galėjo būti skaičiuojamos ir po pagrindinės skolos grąžinimo termino pabaigos. Palūkanos apskaičiuotos, neviršijant 6 mėnesių ieškinio senaties termino. R. M. paskolino bendrovei šeimos santaupas, skola nebuvo atiduota, palūkanos nesumokėtos, todėl jos praradimai turi būti adekvačiai atlyginti. 

10.       Pareiškėjas R. B. prašė atmesti suinteresuoto asmens A. N. prieštaravimus ir patvirtinti 70 647 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Torado“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2016 m. liepos 20 d. paskolos sutartimi UAB „Torado“ įsipareigojo mokėti R. B. fiksuoto dydžio mėnesines 1 150 Eur palūkanas. Sutartyje taip pat aiškiai nurodytas delspinigių dydis, t. y. 0,1 procento nuo laiku nesumokėtų sumų. 2020 m. balandžio 29 d. paskolos sutarties šalys susitarė laikinai pakeisti fiksuotų mėnesinių palūkanų dydį – iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo būti mokama 900 Eur palūkanų per mėnesį, o nuo 2021 m. sausio 1 d. turėjo būti mokamas įprastas palūkanų dydis (1 150 Eur). Palūkanos nustatytos šalių susitarimu, todėl yra protingo dydžio. Atsakovė daugiau nei 3 metus vykdė sutartį, tačiau niekada neginčijo palūkanų ir delspinigių dydžio. Delspinigiai paskaičiuoti tik už nesumokėtas palūkanas ir yra protingo dydžio, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

11.       Atsakovės BUAB „Torado“ nemokumo administratorius K. P. prašė tenkinti suinteresuoto asmens A. N. prieštaravimus dėl pareiškėjų R. B., A. D. ir R. M. finansinių reikalavimų netvirtinimo. Nurodė, kad pareiškėjai  neturėjo licencijų skolinti lėšas, nebuvo įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ir galimai neteisėtai vykdė pinigų skolinimo veiklą. Pareiškėjai galimai tik formaliai savo vardu sudarė paskolos sutartis su UAB „Torado“, nes tikruoju UAB „Torado“ kreditoriumi galimai yra kitos įmonės kreditorės N. D. sutuoktinis V. D., kuriam pareiškėjai suteikė įgaliojimą atstovauti jiems bankroto byloje.

12.       Teismo posėdyje  pareiškėjų R. B., A. D. ir R. M. atstovai prašė skirti BUAB „Torado“ nemokumo administratoriui K. P. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad nemokumo administratorius elgiasi nesąžiningai, taiko kreditoriams dvigubus standartus, nes kitų panašių paskolų sutarčių dėl palūkanų ir delspinigių dydžio neginčija.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

13.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi nutarė: 1) patvirtinti kreditoriaus R. B. antros eilės 70 647 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 50 000 Eur skola, 16 650 Eur palūkanos, 3 997 Eur delspinigiai; 2) patvirtinti kreditorės R. M. antros eilės 75 942,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 50 000 Eur skola, 16 583,23 Eur palūkanos, 9 358,88 Eur delspinigiai; 3) patvirtinti kreditoriaus A. D. antros eilės 290 355,07 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 190 000 Eur skola, 63 104 Eur palūkanos, 37 251,07 Eur delspinigiai; 4) priteisti kreditoriaus R. B. naudai iš suinteresuoto asmens A. N. ir iš atsakovės BUAB  „Torado“ administravimui skirtų lėšų 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis; 5) priteisti kreditorių R. M. ir A. D. naudai iš suinteresuoto asmens A. N. ir iš atsakovės BUAB „Torado“ administravimui skirtų lėšų 5 300 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis; 6) netenkinti kreditorių prašymų dėl baudos skyrimo nemokumo administratoriui.

14.       2016 m. liepos 20 d. paskolos sutartimi R. B. paskolino UAB „Torado“ naudai 50 000 Eur sumą, kurią bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Vėliau paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. liepos 20 d. Sutarties šalys susitarė, kad įmonė už naudojimąsi paskola mokės R. B. 1 150 Eur palūkanų per mėnesį. R. B. įsipareigojo sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo gautų palūkanų. Šalys sutarė, kad įmonė už kiekvieną paskolos (ar jos dalies) grąžinimo, palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną, R. B. pareikalavus, sumokės 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų. Paskolos sutarties galiojimas – iki visiško paskolos gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo momento. Pagal 2020 m. balandžio 29 d. sutartis šalys sutarė laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d. pakeisti paskolos sutartyje nustatytą fiksuotą palūkanų dydį nuo 1 150 Eur iki 900 Eur. Įmonė negrąžino paskolos sumos, o palūkanas mokėjo iki 2020 m. gegužės 21 d.

15.       2016 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartimi A. D. paskolino UAB „Torado“ naudai 40 000 Eur, kuriuos bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. kovo 7 d. Vėliau paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 31 d. Sutarties šalys sutarė, kad įmonė už naudojimąsi paskolos suma mokės A. D. 824 Eur palūkanų per mėnesį, o A. D. įsipareigojo sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo gautų palūkanų. Šalys sutarė, kad įmonė už kiekvieną paskolos (ar jos dalies) grąžinimo, palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną, A. D. pareikalavus, sumokės 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų. 2019 m. vasario 14 d. UAB „Torado“ ir A. D. pasirašė dar vieną paskolos sutartį dėl 150 000 Eur paskolos, kurią bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. gruodžio 31 d., palūkanų dydis – 2 772 Eur per mėnesį. Įmonė palūkanas tinkamai mokėjo iki 2020 m. kovo 31 d., t. y. mokėjimai buvo atliekami trejus metus ir tris mėnesius. Bendra paskolų suma (190 000 Eur) nebuvo grąžinta.

16.       Prievolių pagal 2019 m. vasario 14 d. A. N. ir UAB „Torado“ sudarytą paskolą sutartį tinkamas vykdymas buvo užtikrintas įmonės vadovui A. N. priklausančių UAB „Torado“ 6 745 paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur) 2019 m. kovo 5 d. įkeitimu (maksimaliojo įkeitimo dydis – 300 000 Eur). Sutartiniu įkeitimu šalys sutarė, kad įkeičiamas turtas paliekamas įkaito davėjo žinioje. Paskolos sutarties ir (arba) teisės aktų nustatytais pagrindais kreditoriui įgijus teisę reikalauti skolininkės įvykdyti užtikrintą prievolę prieš terminą, kreditoriaus vienašališku pareiškimu įkaito davėjui ir bendrovei, kurios akcijos yra įkeistos šia sutartimi, turtinės ir neturtinės teisės, nurodytos pranešime ir kylančios iš sutartimi įkeistų akcijų, yra perduodamos kreditoriui. 2021 m. birželio 3 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą A. D., kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą (arba nesumokėtą skolos dalį), delspinigius, palūkanas, notaro atlyginimą iš skolininkės UAB „Torado“ įkaito davėjo A. N. Vykdomasis įrašas nebuvo perduotas antstoliui, akcijos nebuvo realizuotos. A. D. 2021 m. birželio 8 d. vienašaliu pareiškimu skolininkei UAB „Torado“ ir įkaito davėjui A. N. pranešė, kad turi reikalavimo teisę į įkaito davėją A. N. ir bendrovę kaip skolininkę, todėl perima visas akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, kurios numatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose.

17.       2019 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi R. M. paskolino UAB „Torado“ 50 000 Eur sumą, kurią bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Vėliau paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 31 d. Sutarties šalys susitarė, kad įmonė už naudojimąsi paskola mokės R. M. 945 Eur palūkanų per mėnesį. R. M. įsipareigojo sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo gautų palūkanų. Šalys sutarė, kad įmonė už kiekvieną paskolos (ar jos dalies) grąžinimo, palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną, R. M. pareikalavus, sumokės 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų. Įmonė negrąžino paskolos sumos. Įmonė palūkanas tinkamai mokėjo iki 2020 m. kovo mėn., t. y. mokėjimai buvo atliekami beveik 13 mėnesių.

18.       Teismas padarė išvadą, kad R. B., R. M. ir A. D. finansiniai reikalavimai yra pagrįsti įrodymais, paskolų sutartys ar atskiros sutarčių sąlygos nebuvo ginčijamos. Įmonė sutartis pripažino nuo jų sudarymo iki 2020 m. kovo mėnesio, mokėjo sutartyse nustatyto dydžio palūkanas. R. B. palūkanos buvo mokamos iki 2020 m. gegužės mėn.

19.       BUAB „Torado“ nemokumo administratoriaus prielaidos pagrįstos suinteresuoto asmens A. N. paaiškinimais, kad kreditoriai buvo formalūs, o tikrasis kreditorius buvo V. D. Nemokumo administratoriaus ir suinteresuoto asmens prielaidos apie kreditorių fiktyvumą paneigtos liudytojo V. D. parodymais, rašytiniais įrodymais, realiomis paskolų sutartimis, notarine forma sudaryta įkeitimo sutartimi, lėšų pervedimu į atsakovės banko sąskaitą, kreditorių R. B. ir A. D. paaiškinimais teismo posėdžio metu. Atsakovė priėmė paskolų sumas iš kreditorių R. B., R. M. ir A. D., apskaitė savo buhalterijoje, pagal sutartis mokamas palūkanas įtraukė į veiklos sąnaudas, konsultavosi šiuo klausimu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Aplinkybė, kad derybose kreditoriai dalyvavo per kitą asmenį ar šeimoje tarėsi dėl pinigų skolinimo (skolininko buvęs vadovas, kreditoriai yra artimi asmenys, kai kurie – giminaičiai) arba sudarė įgaliojimą dėl jų teisių atstovavimo bankroto byloje, nepanaikina fakto dėl atsakovės paskolos gavimo.

20.       Aplinkybė, ar kreditoriai, skolindami pinigus įmonei ir gaudami pelno palūkanas, mokėjo mokesčius valstybei, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Net jei mokesčiai nebūtų mokami, tokia aplinkybė nedarytų sutarčių negaliojančiomis ir nepanaikintų atsakovės iš sutarčių kylančių prievolių. VMI kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, o pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą gyventojas (kaip fizinis asmuo) gali verstis bet kokia savarankiška įstatymų nedraudžiama veikla. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito nuostatos netaikytinos, nes ginčo sutartimis paskolos buvo suteikiamos ne vartotojui (fiziniam asmeniui namų ūkio reikmėms), o atsakovei – privačiajam juridiniam asmeniui (verslo subjektui), kuris naudojo pasiskolintus pinigus apyvartinėms lėšoms bendrovės veiklai Baltarusijos prekybos rinkoje ir iš to gavo pajamas.

21.       Teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog A. D. perėmė nuosavybėn UAB „Torado“ akcijas iš A. N., ar kad akcijos buvo realizuotos priverstinio vykdymo tvarka ir sumažėjo įsiskolinimo dydis. Kreditorius 2021 m. birželio 8 d. pareiškimu perėmė tik iš akcijų kylančias turtines ir neturtines teises. Įkeitimo kreditorius turi teisę laisvai pasirinkti, iš ko reikalauti skolos – iš skolininko, iš įkeisto turto ar iš abiejų. Paaiškėjus aplinkybėms, kad įsiskolinimas buvo iš dalies apmokėtas, įsiskolinimo suma sumažėjo, kreditoriaus finansinis reikalavimas gali būti patikslintas.

22.       Ginčijami finansiniai reikalavimai sudaryti iš negrąžintų paskolos sumų, nesumokėtų pelno palūkanų už naudojimąsi pinigais ir delspinigių. Visų paskolų sutarčių sąlygose nustatytos fiksuotos palūkanos (papildomu susitarimu sutartyje su R. B. nustatytos palūkanos laikinai nurodytam terminui buvo sumažintos). Paskolų sutartimis taip pat nustatytas 0,1 procento delspinigių dydis už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis. Teismas nutarė atmesti suinteresuoto asmens ir nemokumo administratoriaus argumentus dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mažinimo. Susitarimas dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo galėjo būti sudarytas, nes neprieštarauja įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams.

23.       Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens A. N. ir nemokumo administratoriaus argumentais, kad, suėjus paskolos grąžinimo terminui, pelno palūkanos negali būti skaičiuojamos. Suėjus paskolos sumos grąžinimo terminui, sutartis nėra nutraukiama, o prievolė natūra turi būti vykdoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluota taisyklė dėl palūkanų skaičiavimo negalimumo po paskolos sutarties nutraukimo nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi skiriasi faktinės bylų aplinkybės, t. y. nagrinėjamu atveju paskolos sutartys nebuvo nutrauktos. Teismas nutarė atmesti suinteresuoto asmens ir nemokumo administratoriaus argumentus dėl draudimo skaičiuoti pelno palūkanas, suėjus terminui paskolai grąžinti, taip pat, kad kreditoriai neturi teisės reikalauti delspinigių už šiuo laikotarpiu priskaičiuotas palūkanas.

24.       Aplinkybė, kad paskolų sutarčių nuostatose nustatyti 0,1 procento dydžio, o ne kitokio dydžio delspinigiai, nesudaro pagrindo priskaičiuotą netesybų sumą laikyti neprotinga ir nepagrįsta. Sutartinės netesybos yra šalių susitarimo rezultatas, o skolininkė nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl sutarties sąlygos dėl sutartinių netesybų pripažinimo negaliojančia ar pagrįsto reikalavimo dėl netesybų mažinimo. Prievolė grąžinti paskolos sumą nėra įvykdyta, skolininkė bankrutuoja. Kreditoriai nepagrindė nuostolių dydžio, tačiau šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia pagrįsti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais.

25.       Teismas pažymėjo, kad delspinigių norma (0,1 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos), nustatyta paskolų sutartyse, vėliau nebuvo keičiama, atsakovė nekėlė klausimo dėl delspinigių normos sumažinimo, sudarant paskolos sutartis ar papildomus susitarimus prie paskolų sutarčių. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių delspinigių dydis galėtų būti sumažintas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio nuostatas. Nustatyta delspinigių norma teismų praktikoje nepripažįstama savaime per didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Sutartinių delspinigių normos sumažinimas iki 0,02 procento už kiekvieną pradelstą dieną ar kito dydžio prieštarautų kredito sutarties šalių valiai, sudarant sutartį, nes būtų nesilaikoma sutarties. Atsakovė yra privatus juridinis asmuo, verslo subjektas, verslą vykdęs padidintą riziką turinčioje Baltarusijos rinkoje, pinigai buvo skolinami bendrovės apyvartinėms lėšoms, todėl tai sudaro papildomą skolinimo riziką. Nei bankai, nei kredito unijos įmonei pinigų nurodytam veiklos tikslui neskolino, todėl šalių susitarimas dėl būtent tokio delspinigių dydžio, įvertinus sutarčių šalių riziką, nelaikytinas neprotingu ar neproporcingu vien dėl to, kad atsakovė tokią riziką prisiėmė.

26.       Kreditoriai delspinigius skaičiavo pagal atsakovės prievolės grąžinti paskolos sumą ir sumokėti pelno palūkanas už naudojimąsi pinigais, neviršijant 180 dienų termino.

27.       Teismas nenustatė akivaizdžių nemokumo administratoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų, o nepagrįstus administratoriaus atsikirtimus vertino, kaip teisinių žinių stokos atvejį, todėl netenkino pareiškėjų prašymų skirti nemokumo administratoriui baudą.

28.       Teismas nurodė, kad atsakovės nemokumo administratoriaus ir suinteresuoto asmens A. N. pozicijos buvo vieningos, nepagrįstos ir priešingos pareiškėjų interesams. Dėl nurodytų veiksmų susidarė  pareiškėjų bylinėjimosi išlaidos, todėl teismas nutarė priteisti iš atsakovės BUAB „Torado“ administravimui skirtų lėšų ir suinteresuoto asmens A. N. lygiomis dalimis 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjo R. B. naudai ir 5 300 Eur lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjų R. M. ir A. D. naudai.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

29.       Suinteresuotas asmuo A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį iš dalies ir šioje dalyje priimti naują nutartį: 1) sumažinti R. B. delspinigius iki 799,40 Eur; 2) sumažinti R. M. delspinigius iki 1 871,77 Eur; 3) sumažinti A. D. delspinigius iki 7 450,22 Eur; 4) sumažinti R. B., R. M. ir A. D. priskaičiuotas mokėjimo palūkanas iki protingo dydžio (Lietuvos banko nurodytų palūkanų normų); 5) sumažinti R. M. priskaičiuotas mokėjimo palūkanas iki 4 298,23 Eur; 6) sumažinti A. D. priskaičiuotas mokėjimo palūkanas iki 18 828 Eur; 7) sumažinti R. B. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 786,50 Eur; 8) sumažinti R. M. ir A. D. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2 077,53 Eur, priteisiant jas iš BUAB „Torado“ administravimo išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjai, kilus ginčui dėl nepagrįstai didelio delspinigių dydžio (0,1 procento už kiekvieną praleistą dieną, 3,1  procento – per mėnesį), neįrodė tariamų nuostolių dydžio, todėl delspinigių dydis turėjo būti sumažintas iki teismų praktikoje nurodyto protingo dydžio, t. y. 0,02 procento už kiekvieną praleistą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

29.2.                      Aplinkybė, kad pareiškėjai yra privatūs asmenys, atsakovė vykdė veiklą Baltarusijoje, savaime nepateisina netesybų dydžio, nes teismų praktikoje mažinamos netesybos tarp privačių asmenų kilusiuose ginčuose. Neįrodyta, jog paskolų išdavimo metu Baltarusija buvo padidintos rizikos šalis. Skolinimosi riziką šalys įvertino, nustatydamos dideles pelno palūkanų normas (1,85–2,3 procento per mėnesį arba 22,2–27,6 procento per metus), kurios vis tiek yra mažesnės už neprotingai didelę delspinigių normą, kuri iš esmės yra baudinio pobūdžio. Perskaičiavus pareiškėjų delspinigius, taikant protingą 0,02 procento dydį, R. B. nurodyta delspinigių suma turėtų būti sumažinta iki 799,40 Eur, R. M. – iki 1 871,77 Eur, A. D. – iki 5 582,15 Eur pagal 2019 m. vasario 14 d. sutartį ir iki 1 868,07 Eur pagal 2016 m. gruodžio 7 d. sutartį.

29.3.                      Teismas nepagrįstai nesumažino mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio. Mokėjimo palūkanos gali būti mažinamos CK 6.228 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu pašalinus esminę šalių nelygybę, nes, sudarant sutartį, vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Paskolos sutartys buvo sudarytos per V. D., kuris pasinaudojo nepalankia atsakovės situacija (atsakovei reikėjo skolintis apyvartinių lėšų, tačiau bankai atsisakė suteikti paskolą), paskolino lėšas per savo giminaičius, paskolos sutartyse nustatant labai dideles, aiškiai neprotingas ir rinkos kainos neatitinkančias palūkanas. Lietuvos banko duomenimis 2016 m. liepos 20 d. metinė palūkanų norma sudarė 2,74 procento, 2016 m. gruodžio 7 d. – 2,96 procento, 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 14 d. – 3,22 procento, t. y. buvo 7–10 kartų mažesnė už tais pačiais laikotarpiais atsakovės su pareiškėjais sudarytose paskolų sutartyse sulygtas metines palūkanas (22,2–27,6 procento). V. D. (kartu ar atskirai) su pareiškėjais gavo iš bendrovės 154 128,19 Eur palūkanų, kurių pakaktų apmokėti tris iš keturių paskolos sutarčių, todėl esminė paskolos sutarties šalių nelygybė yra akivaizdi.

29.4.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, draudžiančiu reikalauti pelno palūkanų po paskolos teisinių santykių pabaigos. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju paskolos sutartys nebuvo nutrauktos, nereiškia, jog kasacinio teismo išaiškinimas yra neaktualus, nes sutarties nutraukimo ir sutarties galiojimo termino pabaigos teisinės pasekmės yra vienodos, t. y. sutartiniai santykiai baigiasi ir galioja tik sutartinės atsakomybės teisiniai santykiai. Tai reiškia, kad pareiškėjai nepagrįstai skaičiavo pelno palūkanas po paskolos sutarčių galiojimo pabaigos. Teismas turėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjų finansinius reikalavimus dalyje dėl palūkanų mokėjimo ar jas sumažinti: R. M. apskaičiuotas palūkanas – 4 298,23 Eur, o A. D. – 18 828 Eur.

29.5.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš A. N. ir atsakovės BUAB „Torado“ 5 300 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjų R. M. ir A. D. naudai, nes šie asmenys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš BUAB „Torado“ administravimo išlaidų.

29.6.                      Teismas neatsižvelgė, kad R. M. ir A. D. į bylinėjimosi išlaidas įtraukė paslaugas, nesusijusias su finansinių reikalavimų tvirtinimu, t. y. pareiškėjams buvo atlyginta už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo analizę ir susipažinimą su byla, reikalavimo nemokumo administratoriui dėl 2021 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo atšaukimo ruošimą.

29.7.                      Teismas neatsižvelgė, kad  pareiškėjas R. B. į prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas įtraukė paslaugą, nesusijusią su finansinių reikalavimų tvirtinimu, t. y. susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo ruošiamas kitame procese, todėl R. B. negalėjo būti priteista daugiau nei 786,50 Eur.

29.8.                      Teismas nesivadovavo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nes maksimali atlygintina suma už R. M. ir A. D. nuomonės dėl teismo posėdžio formos ir trijų prašymų, kuriuose buvo reiškiami atsikirtimai ir paaiškinimai, parengimą negalėjo viršyti 2 077,53 Eur sumos, t. y. žymiai mažiau nei priteisė pirmosios instancijos teismas (5 300 Eur). R. M. ir A. D. atstovavo tie patys advokatai, todėl šių asmenų bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti dubliuojamos.

30.       Pareiškėjai R. M. ir A. D. pateikė atsiliepimą į A. N. atskirąjį skundą, prašydami jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Apelianto argumentai dėl 0,1 delspinigių dydžių neteisėtumo yra nepagrįsti, nes teismų praktikoje toks delspinigių dydis nepripažįstamas neprotingai dideliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-12-407/2022). Tas pats netesybų dydis (priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių) vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Apeliantas nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju netesybos yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti sumažintos tik 0,02 procento. Netesybų dydis paskolos sutartyse nustatytas pačios atsakovės UAB „Torado“ vienašališkai parengtose standartinėse sutarties sąlygose, kurias paruošė tuometinis įmonės vadovas, t. y. apeliantas. Apeliantas taip pat neginčijo teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjai lėšas paskolino iš šeimos santaupų, lėšos buvo skirtos įmonės rizikingos veiklos vykdymui Baltarusijoje, bankai ir kitos kredito įstaigos atsisakė skolinti lėšas įmonei.

30.2.                      Apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad paskolos sutartys buvo sudarytos, esant nelygiavertei bendrovės ir skolintojų padėčiai, todėl apelianto argumentai dėl palūkanų mažinimo CK 6.228 straipsnio pagrindu, nenagrinėtini apeliacine tvarka.

30.3.                      Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos sutartys buvo sudarytos, piktnaudžiaujant ir primetant skolintojų nustatytas sutarties sąlygas. Paskolos sutartys su fiziniais asmenimis buvo sudarytos atsakovės iniciatyva pagal jos pasiūlytas sąlygas, todėl atsakovė, būdama verslininke ir turėdama pakankamai patirties, sąmoningai priėmė sprendimą pasiskolinti pinigų. Įstatymas nedraudžia susitarti dėl konkretaus palūkanų dydžio, todėl sulygtas palūkanų dydis neturėjo atitikti komercinių bankų vidutinės palūkanų normos.

30.4.                      Apeliantas, būdamas atsakovės UAB „Torado“ vadovu, niekada neginčijo paskolų sutarčių sąlygų, sutartis vykdė, mokėjo palūkanas, todėl apelianto elgesys yra prieštaringas. Apeliantas atskirajame skunde remiasi teismų praktika, kuri nėra aktuali šioje byloje kilusiam ginčui. Paskolos sutartys nebuvo nutrauktos, o tik pasibaigę paskolų grąžinimo terminai, todėl mokėjimo palūkanos pagrįstai apskaičiuotos po sutartyse nustatytų paskolų grąžinimo terminų pabaigos.

30.5.                      Pareiškėjų prašymuose nebuvo konkrečiai nurodyta, iš ko prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išimtinai teismo kompetencija, todėl teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ginčą pralaimėjusio apelianto ir atsakovės administravimo išlaidų. Visos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su šioje byloje kilusiu ginču, o jų susidarymą lėmė apelianto ir atsakovės nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai. Paslaugos buvo teikiamos pareiškėjams, kurių finansinių reikalavimų dydžiai skyrėsi, todėl tai lėmė darbų apimtį. Bylinėjimosi išlaidų dydžiai atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

31.       Atsakovė BUAB „Torado“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti pareiškėjų R. B., R. M. ir A. D. finansinių reikalavimų, priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Prie bylos tikslinga prijungti VMI 2022 m. sausio 17 d. ir Lietuvos banko 2022 m. sausio 18 d. atsakymus, kurie papildomai patvirtina nemokumo administratoriaus poziciją dėl ginčijamų finansinių reikalavimų pagrįstumo. Siekiant išsiaiškinti įmonei suteiktų paskolų teisėtumą, būtina atlikti kontrolės veiksmus, įvertinti versliškumą. Prašomas prijungti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. sausio mėn. raštas patvirtina, kad N. D. advokatas 2021 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į nemokumo administratorių veiklos priežiūrą vykdančią instituciją su prašymu atlikti BUAB „Torado“ nemokumo administratoriaus veiksmų, administruojant įmonę, patikrinimą.

31.2.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, nes neanalizavo Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo, VMI 2021 m. gruodžio 21 d. atsakymo, Lietuvos banko 2021 m. gruodžio 20 d. atsakymo, Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. sausio 4 d. atsakymo, buvusio UAB „Torado“ vadovo A. N. 2021 m. gruodžio 9 d. pateiktos informacijos dėl pasikartojančių fizinių asmenų paskolų įmonei, Kauno miesto 23-ojo notaro biuro 2021 m. rugsėjo 6 d. išduoto įgaliojimo V. D. atstovauti pareiškėjams BUAB „Torado“ bankroto byloje, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, teismų praktikos (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-317/2020). 

31.3.                      Teismas neišreikalavo iš VMI pareiškėjų gyventojų pajamų mokesčio ir B klasės išmokų deklaracijų, nors byloje buvo nustatyta, jog A. D., R. B., R. M. ir N. D. periodiškai teikė UAB „Torado“ paskolas. Pareiškėjai paskolas teikė ir kitiems asmenims, neturėdami licencijų, neįsteigę juridinio asmens ir nebūdami įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.

31.4.                      Teismas neišreikalavo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo antrojo skyriaus informacijos apie ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-57777-21, nors pati policija kreipėsi į teismą ir nemokumo administratorių su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjų prašomus patvirtinti finansinius reikalavimus.   

31.5.                      Teismas nepagrįstai nepriėmė VMI 2022 m. sausio 17 d. ir Lietuvos banko 2022 m. sausio 18 d. atsakymų, patvirtinančių, jog  pareiškėjai neteisėtai suteikė įmonei paskolas. Teismas, neįvertinęs byloje esančių įrodymų, neišreikalavęs nurodytų įrodymų, nesivadovavęs ginčui aktualiais teisės aktais, nepagrįstai sprendė dėl suteiktų paskolų bendrovei teisėtumo.

31.6.                      Pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, įvairiais būdas siekia perimti bankroto proceso kontrolę, teikė skundą nemokumo administratoriaus veiklą prižiūrinčiai institucijai, prašė skirti nemokumo administratoriui baudą. Tokiu būdu vilkinamas bankroto procesas, daroma žala įmonės kreditoriams, nors administratorius sąžiningai siekė išsiaiškinti, ar pareiškėjų finansiniai reikalavimai yra teisėti. Nustačius, kad  pareiškėjų finansiniai reikalavimai yra nepagrįsti, keistųsi BUAB „Torado“ įsiskolinimų apimtis ir bankroto procedūros eiga.

31.7.                      Teismas nepagrįstai priteisė 5 300 Eur bylinėjimosi išlaidų R. M. ir A. D. naudai, nes bylinėjimosi išlaidų ataskaitoje nenurodytas paslaugoms teikti sugaištas laikas, kita svarbi informacija. Už teisines paslaugas pilna apimtimi apmokėjo A. D., todėl neaišku, kodėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistas ir R. M. naudai. Nei vienas iš nurodytų asmenų neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš A. N. ir BUAB „Torado“, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis.

32.       Pareiškėjai R. M. ir A. D. pateikė atsiliepimą į atsakovės BUAB „Torado“ atskirąjį skundą, prašydami jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      Apeliantė nenurodė argumentų, kuriais būtų bandoma paneigti pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje nurodytus motyvus. Atskirasis skundas grindžiamas Lietuvos banko ir VMI atsakymais, kurie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurių apeliantė net neginčija, jog mokesčių ar vartojimo kredito išdavimą veiklą reglamentuojančių įstatymų pažeidimai nepaneigia finansinių reikalavimų pagrįstumo. Nurodytų institucijų atsakymai yra bendro pobūdžio ir nėra susiję su šiai bylai aktualiais finansiniais reikalavimais. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad nurodytos institucijos turi pretenzijų pareiškėjams dėl suteiktų paslaugų.

32.2.                      Apeliantė neginčijo, kad paskolos realiai buvo suteiktos, o atsakovė ilgą laiką mokėjo sutartyje nustatytas palūkanas už naudojimąsi paskolų sumomis. Apeliantės nemokumo administratoriaus nepagrįstas nesutikimas su pareikštais finansiniais reikalavimais patvirtina jo šališkumą, palankumą kitam apeliantui A. N. ir suinteresuotumą bylos baigtimi.

32.3.                      Priteistas 5 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius ir yra daugiau nei du kartus mažesnis, nes pagal maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius atlyginimas už analogiškas paslaugas galėjo sudaryti 12 944,61 Eur. Bylinėjimosi išlaidos yra susijusios išimtinai su finansinių reikalavimų tvirtinimu, o jų dydį tiesiogiai lėmė apeliantų neteisėti veiksmai. Apeliantai ginčą pralaimėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis pareiškėjų naudai. Teisinių paslaugų sutartyse  pareiškėjai su atstovais sutarė, kad už teisines paslaugas bus mokama iš pareiškėjo A. D. sąskaitos, tačiau tai savaime nereiškia, jog R. M. neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

33.       Pareiškėjas R. B. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto A. N. ir atsakovės BUAB „Torado“ atskiruosius skundus, prašydamas juos atmesti, atsisakyti priimti BUAB „Torado“ pateiktus naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                      Tarp  pareiškėjo ir atsakovės paskolos sutartyje sulygtas 0,1 procento delspinigių dydis yra protingas, proporcingas ir atitinka realius pareiškėjo nuostolius bei paskolos sutarties šalių interesus, nes delspinigių dydis nustatytas šalių bendru sutarimu, atsakovė nuo sutarties sudarymo 2016 m. niekada nereiškė pretenzijų dėl delspinigių dydžio. Pareiškėjas jau daugiau nei pusšeštų metų negali disponuoti atsakovei paskolinta 50 000 Eur suma, o atsakovė paskolos sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (1 150 Eur per mėnesį) paskutinį kartą sumokėjo tik 2020 m. gegužės 21 d. Akivaizdu, kad 3 997 Eur netesybos nėra per didelės ar neadekvačios.

33.2.                      Paskolos sutartyje nurodytas palūkanų dydis taip pat nustatytas laisva šalių valia. Pati atsakovė paruošė paskolos sutarties projektą, o tokį paskolos sutarties šabloną naudojo 2014–2019 m. Atsakovės su kitais kreditoriais sudarytose paskolos sutartyse nustatytas toks pats ar panašus palūkanų dydis kaip ir tarp šalių sudarytoje sutartyje. Palūkanų mokėjimą (kaip patiriamas sąnaudas) bendrovė deklaravo VMI, kuri nekonstatavo jokių pažeidimų. Atsakovė palūkanas mokėjo iki 2020 m. gegužės mėnesio ir niekada nereiškė pretenzijų dėl palūkanų dydžio. Palūkanų dydis nėra per didelis, nes pats apeliantas patvirtino, kad kredito įstaigos atsisakė paskolinti pinigų atsakovės apyvartinėms lėšoms.

33.3.                      Apeliantas klaidina teismą, kad dalis bylinėjimosi išlaidų buvo patirta ne nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartimi, kurios dalį (dėl R. B. ir kitų asmenų patvirtintų finansinių) teismas, gavęs A. N. atskirąjį skundą, panaikino 2021 m. spalio 21 d. nutartimi ir nustatė kreditoriams, dėl kurių reikalavimų tvirtinimo yra kilęs ginčas, ir nemokumo administratoriui terminą pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą. Teismas, gavęs atsiliepimus į A. N. atskirąjį skundą, 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi nutarė išskirti į atskirą bylą ginčijamų finansinių reikalavimų nagrinėjimą. Aplinkybė, kad R. B. atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė iki bylos išskyrimo, nereiškia, jog jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su šioje byloje kilusiu ginču. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. 

33.4.                      Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl apeliantės BUAB „Torado“ nurodytų VMI ir Lietuvos banko atsakymų, kurie nėra susiję su ginčo esme. Apeliantės nemokumo administratorius taip pat konkrečiai nepaaiškino, kokias aplinkybes iš ikiteisminio tyrimo įstaigos ir VMI neišreikalauti duomenys (atitinkamai apie ikiteisminį tyrimą ir pareiškėjų deklaracijas) galėtų pagrįsti ar paneigti, jei pats buvęs UAB „Torado“ vadovas A. N. neginčijo paskolų realumo. Nemokumo administratorius nenurodė, kodėl pasikeitė jo nuomonė dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo, nes iki A. N. atskirojo skundo nemokumo administratorius pats prašė patvirtinti pareiškėjų finansinius reikalavimus. 

33.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė nemokumo administratoriaus pateiktų bendro pobūdžio VMI 2022 m. sausio 17 d. rašto ir Lietuvos banko 2022 m. sausio 18 d. atsakymo, nes jie buvo pateikti po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodytų įrodymų nėra pagrindo priimti ir apeliacinės instancijos teisme, nes jie nėra susiję su byloje kilusiu ginču.

33.6.                      Pirmosios instancijos teismas neskyrė nemokumo administratoriui baudos, tačiau nemokumo administratorius vis tiek prašo panaikinti skundžiamą nutartį pilna apimtimi. Pusė apeliantės atskirojo skundo yra skirta informacijai apie administratoriaus atliktus veiksmus, VMI ir Lietuvos banko bendro pobūdžio atsakymų interpretavimui. Nemokumo administratorius taip pat nenurodė argumentų, kodėl nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nemokumo administratorius stokoja teisinių žinių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė patvirtinti pareiškėjų finansinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

35.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl finansinių reikalavimų, kildinamų iš paskolos teisinių santykių, patvirtinimo bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąraše.

Dėl naujų įrodymų 

36.       Atsakovė BUAB „Torado“ prie atskirojo skundo pateikė VMI 2022 m. sausio 17 d. ir Lietuvos banko 2022 m. sausio 18 d. atsakymus bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. sausio mėn. raštą.

37.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį Nr. e3K-3-237-684/2019).

38.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BUAB „Torado“ naujais įrodymais grindžia atskirajame skunde nurodytus argumentus, tačiau nauji įrodymai neatitinka įrodymų ryšio su byla kriterijaus: bendro pobūdžio duomenys apie individualios veiklos, susijusios su paskolų teikimu, registravimą, mokestinę verslo formą, kontrolę, taip pat duomenys apie kreipimąsi į nemokumo administratorių veiklą prižiūrinčią instituciją neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo. Nauji įrodymai nepriimami, nes jie neturės įtakos bylos teisingam išnagrinėjimui. Tie patys įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neprijungė jų prie bylos.

Dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmės

39.       Bankrutuojančios įmonės kreditorinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1–2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

40.       Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

41.       Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

42.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

43.       Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutavusios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bankrutuojančios įmonės skolos ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

44.       2016 m. liepos 20 d. paskolos sutartimi R. B. paskolino UAB „Torado“ 50 000 Eur sumą, kurią bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Vėliau paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. liepos 20 d. Sutarties šalys susitarė, kad įmonė už naudojimąsi paskolos suma mokės R. B. 1 150 Eur palūkanų per mėnesį (metinė palūkanų norma – 27,6 procento). R. B. įsipareigojo sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo gautų palūkanų. Šalys sutarė, kad įmonė už kiekvieną paskolos (ar jos dalies) grąžinimo, palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną, R. B. pareikalavus, sumokės 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų. Paskolos sutarties galiojimas – iki visiško paskolos gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo momento. Pagal 2020 m. balandžio 29 d. sutartis šalys sutarė laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d. pakeisti paskolos sutartyje nustatytą fiksuotą palūkanų dydį nuo 1 150 Eur iki 900 Eur. Įmonė negrąžino paskolos sumos, o palūkanas mokėjo iki 2020 m. gegužės 21 d.

45.       2016 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartimi A. D. paskolino UAB „Torado“ 40 000 Eur, kuriuos bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. kovo 7 d. Vėliau paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 31 d. Sutarties šalys sutarė, kad įmonė už naudojimąsi paskolos suma mokės A. D. 824 Eur palūkanų per mėnesį (metinė palūkanų norma – 24,72 procento), o A. D. įsipareigojo sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo gautų palūkanų. Šalys sutarė, kad įmonė už kiekvieną paskolos (ar jos dalies) grąžinimo, palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną, A. D. pareikalavus, sumokės 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų. 2019 m. vasario 14 d. UAB „Torado“ ir A. D. pasirašė dar vieną paskolos sutartį dėl 150 000 Eur paskolos, kurią bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. gruodžio 31 d., palūkanų dydis – 2 772 Eur per mėnesį (metinė palūkanų norma – 22,2 procento). Įmonė palūkanas tinkamai mokėjo iki 2020 m. kovo 31 d., t. y. mokėjimai buvo atliekami trejus metus ir tris mėnesius. Bendra paskolų suma (190 000 Eur) nebuvo grąžinta.

46.       2019 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi R. M. paskolino UAB „Torado“ 50 000 Eur sumą, kurią bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Vėliau paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 31 d. Sutarties šalys susitarė, kad įmonė už naudojimąsi paskola mokės R. M. 945 Eur palūkanų per mėnesį (metinė palūkanų norma – 22,68 procento). R. M. įsipareigojo sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo gautų palūkanų. Šalys sutarė, kad įmonė už kiekvieną paskolos (ar jos dalies) grąžinimo, palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną, R. M. pareikalavus, sumokės 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų. Įmonė negrąžino paskolos sumos. Įmonė palūkanas tinkamai mokėjo iki 2020 m. kovo mėn., t. y. mokėjimai buvo atliekami beveik 13 mėnesių.

Dėl finansinių reikalavimų, kildinamų iš paskolos teisinių santykių, esmės

47.       CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.156 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).

48.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

49.       Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos sutarties formos reikalavimus nustato CK 6.871 straipsnis. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 straipsnio 5 dalis).

50.       Pareiškėjų R. M., A. D. ir R. B. finansiniai reikalavimai yra pagrįsti realiai sudarytomis paskolos sutartimis, pagal kurias UAB „Torado“ gavo iš viso 290 000 Eur sumą apyvartinėms lėšoms, tačiau įmonė paskolos lėšų negrąžino. Atsakovės ir pareiškėjų sudarytos paskolos sutartys nėra nuginčytos, todėl atsakovės BUAB „Torado“ nemokumo administratoriaus argumentai, jog pareiškėjai neturėjo teisės skolinti atsakovei, derybose dalyvavo per kitą asmenį ar šeimoje tarėsi dėl paskolos suteikimo yra teisiškai nereikšmingi.

51.       Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai realiai nepaskolino atsakovei piniginių lėšų. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 2 straipsnį fiziniams asmenims nėra draudžiama verstis bet kokia savarankiška įstatymų nedraudžiama veikla. Teisės aktai nedraudžia fiziniams asmenims teikti paskolas kitiems asmenims (CK 6.871 straipsnis).

52.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės nemokumo administratoriaus argumentais, kad fiziniai asmenys, skolindami pinigines lėšas verslo tikslais, turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių užsiėmimą verslu, pajamų ir turto deklaravimą, mokesčių mokėjimą ir pan., reikalavimus (gauti leidimus, licencijas, įsteigti juridinį asmenį ir pan.). Sprendžiant finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą ir nesant ginčo dėl paskolų suteikimo fakto realumo, aplinkybės, kokiu būdu pareiškėjai vertėsi paskolų teikimo veikla, ar deklaravo gaunamas pajamas, nėra reikšmingos bylos nagrinėjimo dalykui, nes jos nepaneigia atsakovės įsiskolinimo pareiškėjams fakto ir finansinių reikalavimų pagrįstumo. 

53.       Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso normų. Šioje byloje nėra sprendžiamas paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimas. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų paskolos teisinių santykių tarp atsakovės ir pareiškėjų egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš kitų institucijų (VMI, policijos ir pan.) reikalauti (ir vertinti) duomenis, susijusius su pareiškėjų vykdoma paskolų teikimo veikla ir pan., bei vadovautis teismų praktika, kurioje su šia byla nesusijusiems asmenims buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi paskolų veikla.

54.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto A. N. atskirajame skunde nurodytais argumentais dėl palūkanų mažinimo. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Nagrinėjamu atveju atsakovės ir pareiškėjų paskolų sutartyse nurodytas palūkanų dydis buvo sulygtas bendru paskolos sutarčių šalių sutarimu, todėl jų dydis neprivalėjo atitikti komercinių bankų vidutinės palūkanų normos.

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

56.       Mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas palūkanų dydis gali būti mažinamas, taikant sutarčių teisės normas (CK 6.228 straipsnis), tačiau apeliantas, kuris yra buvęs atsakovės vadovas, sudaręs su pareiškėjais šiai bylai aktualias paskolos sutartis, nepagrindė, jog paskolų sutartyse šalių susitarimu sulygtas palūkanų dydis yra nepagrįstas, per didelis, neproporcingas, buvo pažeistas šalių lygybės principas, pareiškėjams primetus įmonei savo sąlygas.

57.       Byloje nustatyta, kad paskolos sutartys buvo sudarytos pačios atsakovės iniciatyva pagal jos pasiūlytas sutarčių sąlygas, t. y. atsakovė, kuriai taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, sąmoningai priėmė sprendimą skolintis lėšas, sutiko sutartyse įtvirtinti sutartus tiek palūkanų, tiek delspinigių dydžius. 2016–2019 m. laikotarpiu sudarytų paskolų sutarčių sąlygos dėl pelno palūkanų mokėjimo kiekvieną mėnesį buvo vykdomos ilgą laiką (iki 2020 m. kovo–gegužės mėn.). Paskolos sutartys ir jų sąlygos niekada iki šiol nebuvo ginčijamos. Atsakovė pinigus skolinosi rizikingai bendrovės veiklai Baltarusijoje vykdyti, o kitos kredito įstaigos atsisakė paskolinti pinigų. Aplinkybė, kad atsakovei neskolino pinigų kitos kredito įstaigos, patvirtina, jog palūkanų už naudojimąsi pinigais dydis neprivalėjo atitikti komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, nes atsakovės vykdoma veikla Baltarusijoje buvo rizikinga. Pelno palūkanos iš esmės yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, todėl aplinkybės, kad atsakovės verslo rezultatai nebuvo geri ir įmonė bankrutuoja, nesudaro pagrindo mažinti sutartinių palūkanų dydžio. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad paskolos sutarčių sąlygos, įskaitant palūkanų dydį, atsakovei buvo priimtinos, adekvačios, proporcingos, todėl nėra pagrindo mažinti palūkanų dydžio.

58.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 dėl draudimo reikalauti pelno palūkanas po paskolos teisinių santykių pabaigos, nes nagrinėjamu atveju atsakovės ir pareiškėjų sudarytos paskolų sutartys nebuvo pasibaigusios (nutrauktos) ir pareiškėjai neskaičiavo palūkanų už laikotarpį po bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

59.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino paskolos sutartyse nustatyto neprotingo 0,1 procentų delspinigių dydžio iki protingo 0,02 procento dydžio. 

60.       CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad netesybos tai yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. CK 6.258 straipsnio 1 dalies norma numato, kad sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

61.       Ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

62.       Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

63.       Aplinkybė, kad teismai kitose civilinėse bylose mažino delspinigių dydį, nėra teisiškai reikšminga, nes teismų praktikoje 0,1 procentų delspinigių dydis nelaikytinas savaime dideliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-212-516/2021), o konkretus delspinigių dydis priklauso nuo faktinių aplinkybių.

64.       Nagrinėjamu atveju atsakovė skolinosi pinigus iš pareiškėjų rizikingais verslo tikslais, panašiu laikotarpiu sudarė ne vieną paskolos sutartį, todėl akivaizdu, kad atsakovė turėjo sugebėti pamatuoti prisiimtą prievolių pagal sutartis neįvykdymo riziką, įvertinti tiek palūkanų, tiek delspinigių dydį. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nagrinėjamu atveju apeliantas, kurio vadovavimo bendrovei laikotarpiu ir buvo sudarytos paskolų sutartys, neįrodė, kad atsakovės ir pareiškėjų paskolų sutartyse sulygtas netesybų dydis yra aiškiai per didelis, neproporcingas. Paskolų sutartys sudarytos atsakovės iniciatyva, delspinigių dydis nustatytas šalių sutarimu, atsakovė niekada iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl delspinigių dydžio. Atsakovė pinigines lėšas iš fizinių asmenų skolinosi rizikingais verslo tikslais, paskolintų lėšų negrąžino visiškai, ilgą laiką nemokėjo palūkanų už naudojimąsi pinigais, todėl spręstina, kad paskolų sutartyse sulygtas netesybų dydis nėra aiškiai per didelis ar neproporcingas.

65.       Iš ginčui aktualių 4 paskolų sutarčių atsakovė negrąžino kreditoriams bendros 290 000 Eur sumos, t. y. neįvykdė nei vienos paskolos sutarties, nors dalies paskolų grąžinimo terminai geranoriškai buvo pratęsti. Lėšos buvo skolinamos panašiu laikotarpiu (2016–2019 m.), todėl atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga, skolindamasi lėšas rizikingos veiklos vykdymui, privalėjo įvertinti savo finansines galimybes skolinantis ir prisiimti tinkamo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo riziką. Apeliantas pirmosios instancijos teisme pat patvirtino, kad atsakovei kitos kredito įstaigos neskolino iš esmės dėl bendrovės rizikingos veiklos vykdymo Baltarusijoje, todėl akivaizdu, jog ginčui aktualiose paskolų sutartyse ne tik pelno palūkanos, bet ir delspinigiai už vėlavimą įvykdyti prievolę neprivalėjo atitikti dydžių, nustatomų mažiau rizikingais veiklos vykdymo atvejais. Įvertinus paskolos lėšų panaudojimo specifiką (rizikingos veiklos vykdymą), paskolų negrąžinimą, palūkanų nemokėjimą, skolininkės bankrotą, paskolų sutartyse sulygtas netesybų dydis laikytinas adekvačiu ir proporcingu bei atitinka pareiškėjų praradimus. 

66.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai palūkanų už naudojimąsi paskolintomis lėšomis negavo daugiau nei metus, paskolų sumos nebuvo grąžintos, todėl yra akivaizdu, kad pareiškėjų patirti minimalūs nuostoliai yra pakankamai realūs.

Dėl pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų

67.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

68.       Suinteresuotas asmuo A. N. ir atsakovė BUAB „Torado“ turėjo priešingą interesą bylos baigtimi nei pareiškėjai, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti. Pareiškėjų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. sausio 17 d. Prašymuose nenurodyta, kad pareiškėjai pageidauja priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš konkretaus bylą pralaimėjusio asmens. Kadangi apeliantų reikalavimai netvirtinti pareiškėjų finansinių reikalavimų ar jų dalį buvo atmesti, t. y. apeliantai pralaimėjo ginčą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis ginčą laimėjusių pareiškėjų naudai. Pareiškėjai R. M. ir A. D. prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis, todėl aplinkybė, kad už suteiktas teisines paslaugas advokatui apmokėjo A. D. neturi reikšmės bylą pralaimėjusių asmenų pareigai atlyginti bylinėjimosi išlaidas bylą laimėjusiems pareiškėjams jų nurodytu būdu.

69.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto A. N. argumentais, kad dalis pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra susiję su šioje byloje kilusiu ginču. Byloje nustatyta, kad R. M. ir A. D. į bylinėjimosi išlaidas įtraukė paslaugas, susijusias su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo analize ir susipažinimą su byla, reikalavimo nemokumo administratoriui dėl 2021 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo atšaukimo parengimu (suma nedetalizuota). Pareiškėjas R. B. į prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas įtraukė susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (450 Eur).

70.       Nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su šioje byloje kilusiu ginču, nes jos buvo patirtos dėl apelianto A. N. 2021 m. spalio 18 d. atskirojo skundo, pateikto atsakovės bankroto byloje dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų, kurie buvo patvirtinti 2021 m. spalio 11 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi nutarė priimti A. N. atskirąjį skundą, panaikinti 2021 m. spalio 11 d. nutarties dalis dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtinimo, išsiųsti atskirąjį skundą pareiškėjams ir nustatyti 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Gavęs atsiliepimą į atskirąjį skundą, teismas ginčijamų finansinių reikalavimų nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą. 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, kuria patvirtintas patikslintas atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas už 217 005,99 Eur. Ginčijami finansiniai reikalavimai sudaro 436 944,18 Eur, t. y. beveik dvigubai viršija patvirtintus finansinius reikalavimus. Akivaizdu, jog pareiškėjai turėjo teisę prašyti atsakovės nemokumo administratoriaus atšaukti planuojamą kreditorių susirinkimą. Darytina išvada, kad apeliantų ginčijamos pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neatskiriamai susijusios su šioje byloje kilusiu ginču, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė.

71.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

72.       Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 

73.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

74.       Pareiškėjai R. M. ir A. D. pirmosios instancijos teisme patyrė 5 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo analizę, susipažinimą su byla, nuomonės dėl posėdžio formos rengimą ir pateikimą, reikalavimo nemokumo administratoriui dėl 2021 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo atšaukimo ruošimą, atsiliepimų rengimą ir pateikimą, atsiliepimo į A. N. rašytinę nuomonę dėl pateiktų prašymų rengimą ir pateikimą.

75.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjų R. M. ir A. D. prašoma priteisti suma už susipažinimą su bankroto byla, atsiliepimų į atskirąjį skundą, atsiliepimų, paaiškinimų, nuomonės dėl teismo posėdžio formos ir prašymo nemokumo administratoriui atšaukti kreditorių susirinkimą, atsiliepimo į rašytinę nuomonę parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

76.       Pareiškėjas R. B. pirmosios instancijos teisme patyrė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, prašymo dėl papildomo įrodymo pateikimo parengimą.

77.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. B. prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, prašymo dėl papildomo įrodymo pateikimo rengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. 

78.       Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino esmines aplinkybes, nurodė šiam klausimui aktualias teisės normas bei pateikė motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartis priimta, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Aplinkybė, kad nutartis ir jos motyvai neatitinka apeliantų pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, ir turėtų būti panaikinta.

Dėl procesinės bylos baigties

79.       Atskirųjų skundų argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

80.       Pareiškėjas R. B. už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą advokatei sumokėjo 1 089 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą dydį. Atsiliepimas į atskiruosius skundus surašytas 2022 m. vasario mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. III ketvirtį buvo 1 598,10 Eur, maksimali atlygintina suma – 639,24 Eur, todėl teisėjų kolegija mažina priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokatės pagalbą dydį iki 639,24 Eur.

81.       Pareiškėjai R. M. ir A. D. už atsiliepimo į apeliantų atskiruosius skundus parengimą advokatui sumokėjo po 1 295,91 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti sumos už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą dydį. Atsiliepimas į atskiruosius skundus surašytas 2022 m. vasario mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. III ketvirtį buvo 1 598,10 Eur, maksimali atlygintina suma – 639,24 Eur. Teisėjų kolegija mažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydį iki 639,24 Eur kiekvienam pareiškėjui (CPK 93, 98 straipsniai).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. N. ir atsakovės BUAB „Torado“ (juridinio asmens kodas 300613020) administravimui skirtų lėšų po 319,62 Eur (tris šimtus devyniolika eurų 62 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjo R. B. naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. N. ir atsakovės BUAB „Torado“ (juridinio asmens kodas 300613020) administravimui skirtų lėšų po 319,62 Eur (tris šimtus devyniolika eurų 62 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjos R. M. naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. N. ir atsakovės BUAB „Torado“ (juridinio asmens kodas 300613020) administravimui skirtų lėšų po 319,62 Eur (tris šimtus devyniolika eurų 62 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjo A. D. naudai.

Teisėjai                                                 Marius Bajoras

                  Rasa Gudžiūnienė                

                                            Neringa Švedienė