Civilinė byla Nr. e2-748-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00218-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.4; 3.1.3.6.2

 

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Muskvila“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valnetas“. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi, pastaroji nutartis palikta nepakeista.

2.       Byloje gautas pareiškėjos UAB „Taurus fondas“ prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, BUAB „Muskvila“ bankroto byloje.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 4 d. nutarė netekinti UAB „Taurus fondas“ prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

4.       Pareiškėja 2023 m. birželio 30 d. prašyme nurodė, kad dar 2023 m. gegužės 30 d. ji pateikė prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, tačiau prašymas nėra išspręstas iki šiol. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos 2023 m. gegužės 30 d. prašymas yra išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-523-881/2023, kuria atmestas.

5.       Nagrinėjamu atveju 2023 m. birželio 30 d. prašymo pareiškėja visiškai nemotyvavo, tačiau atsižvelgus į jo pateiktą 2023 m. gegužės 30 d. prašymą matyti, kad jos pagrindinis motyvas yra tai, jog ji yra BUAB „Muskvila“ hipotekos kreditorė. Teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką aktualiu klausimu, sprendė, kad vien tai, jog pareiškėja yra galimai BUAB „Muskvila“ kreditore, nesudaro pagrindo jos įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41-42 straipsniais, įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditorius turi teisę kreiptis į nemokumo administratorių dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjos prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

6.       Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Taurus fondas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pareiškėja ne tik pateikė teismui prašymą įtraukti ją į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau ir pridėjo įrodymus, pagrindžiančius jos prašymo pagrįstumą. T. y. pareiškėja pateikė hipotekos lakšto nuorašą, kuris yra registruotas viešame registre. Pirmosios instancijos teismas turėjo visas galimybes įsitikinti pareiškėjos buvimu hipotekos kreditore ir patikrinti viešus registro duomenis.

6.2.                      Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, jokių konkrečių motyvų nutartyje nenurodė.

6.3.                      Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja galimai yra bankrutuojančios bendrovės kreditorė.

6.4.                      Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas prašymo atmetimą, buvimas kreditoriumi, suteikia pareiškėjai teisę dalyvauti skolininkės bankroto byloje trečiuoju asmeniu. Pareiškėja šiuo metu negali kreiptis į bankroto administratorę dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, kadangi teisme šiuo metu vyksta bankroto administratorės atstatydinimo procedūra ir realiai nėra tinkamai pareigas einančio bankroto administratoriaus.

6.5.                      Pareiškėjos suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi patvirtina tai, kad po bankroto bylos iškėlimo, visų kreditorių reikalavimai yra tenkinami tik JANĮ nustatyta tvarka. Šį procesą administruoja bankroto administratorius ir teismas. Negalėdama savo teisių realizuoti jokia kita tvarka, nuo bankroto bylos iškėlimo savo teises pareiškėja gali realizuoti tik stebėdama bankroto administratorės ir teismo veiksmus, tačiau negali jų realizuoti teikdama savo nuomonę ir skundus. Neįtraukdamas pareiškėjos trečiuoju asmeniu, teismas jau užkirto kelią pareiškėjai pateikti savo nuomonę dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo / atsistatydinimo.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės bankroto procese, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi BUAB „Muskvila“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas“. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-523-881/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis palikta nepakeista. Savo prašymus (2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. birželio 30 d.) dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo, pareiškėja grindė tuo, kad yra atsakovės hipotekos kreditorė ir dėl to teismo procesinis sprendimas iškelti ar neiškelti bankroto bylą turi įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Pareiškėjos buvimą atsakovės kreditore, anot jos, patvirtina byloje pateikiamas hipotekos lakšto fragmentas.

10.       JANĮ 19 straipsnio 4 dalis numato, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai. Apeliantė teigia, kad pateiktų įrodymų dėl jos buvimo atsakovės kreditore pakanka, jog ji būtų įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka tik iš dalies. Apeliantės su prašymu pateiktas hipotekos lakšto fragmentas gali patvirtinti jos, kaip kreditorės, statusą atsakovės bankroto byloje. Tačiau vien buvimo atsakovės kreditoriumi nepakanka, kad apeliantė būtų įtraukta į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, po to kai teismo nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjo.

11.       Tokios pat pozicijos laikosi tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas formuojamoje praktikoje. Pacituotoje teisės normoje iš tiesų tiesiogiai nėra įvardintas momentas iki kada kreditorius gali įstoti į nemokumo bylos procesą trečiuoju asmeniu. Tačiau tokios kreditoriaus teisės įgyvendinimas turi atitikti JANĮ ir paties nemokumo proceso tikslus, neapsunkinti nemokumo proceso ir užtikrinti kreditoriaus teisių įgyvendinimą proceso ekonomiškumo prasme, o ne plačiąja subjektine prasme. Todėl JANĮ 19 straipsnio 4 dalis negali būti aiškinama plečiamai, kaip užtikrinanti bet kurios CPK ir JANĮ numatytos teisės įgyvendinimą bet kurioje nemokumo bylos proceso stadijoje.

12.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ir ĮRĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ tam tikrus nemokumo proceso institutus reglamentuoja tomis pačiomis teisės normomis, taikytinomis ir bankroto, ir restruktūrizavimo bylos atveju. Pavyzdžiui, nemokumo proceso inicijavimo procedūra, nemokumo bylos nagrinėjimas, kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo tvarka ir pan.

13.       Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje nurodoma, kad nors JANĮ pakeitė ĮBĮ ir ĮRĮ, tačiau iki JANĮ priėmimo suformuota nuosekli teismų praktika bei teisės aiškinimo taisyklės tais atvejais, kai reguliavimas nesikeitė, ir toliau turėtų būti taikomos (Tamošiūnienė, E.; Višinskis, V.; Kirkutis, M. ir Jokubauskas, R. (2020) Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 1160, p. 24–35) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-783-1120/2021).

14.       Juridinių asmenų nemokumo procesas yra tęstinis, susidedantis iš atskirų stadijų. Pirmoji šio stadija yra nemokumo proceso inicijavimas, kurią tinkamai įgyvendinus, suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnis). Antroji stadija – juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimas, kurios metu yra sprendžiama, ar nemokumo procesas teisme gali būti pradedamas ir vertinama, kokiu būdu – bankroto ar restruktūrizavimo turi būti sprendžiamos juridinio asmens mokumo problemos. Šioje nemokumo proceso stadijoje teismas priima nutartį dėl pareiškimo dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 19 straipsnis 1 dalis) bei įvertina juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo sąlygas (JANĮ 21 straipsnis) ir aplinkybes, dėl kurių byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnis). Atlikęs šį vertinimą, teismas išsprendžia juridinio asmens nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo klausimą, priimdamas nutartį įstatyme nustatyta tvarka (JANĮ 25 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1639-381/2020). Šioje proceso stadijoje teismas įvertina, kurios JANĮ 21 ir 22 straipsniuose numatytos sąlygos egzistuoja ir kokios teisinės pasekmės kyla byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu. Kitaip tariant, teismas konstatuoja, ar egzistuoja pagrindas iškelti nemokumo – restruktūrizavimo arba bankroto – bylą.

15.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl civilinės ir bankroto bylų iškėlimo santykio ir ypatumų, yra nurodęs, kad civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis); bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai – priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo ir priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 straipsnio 4, 5 dalys). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla yra iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Šis išaiškinimas išlieka aktualus ir įsigaliojus JANĮ, nes nemokumo bylos iškėlimo teisinis reglamentavimas, priėmus JANĮ, šiuo aspektu nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-823/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1008-910/2022).

16.       Atsižvelgiant į juridinių asmenų nemokumo proceso tęstinį pobūdį, į pozityviąją pareigą juridinio asmens kreditoriams sudaryti sąlygas išsakyti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu reglamentavimu kreditoriams užtikrintas šios teisės įgyvendinimas, t. y., kreditoriui pagrindus pakankamą (glaudų) nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su jo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, jis gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, siekiant jam sudaryti galimybę pateikti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo.

17.       Nemokumo bylos iškėlimo stadija pasibaigia priėmus (įsiteisėjus) teismo nutartį iškelti nemokumo bylą. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, išnyksta pagrindas iki tol į civilinės bylos procesą neįstojusiems kreditoriams pasisakyti dėl įmonės (ne)mokumo. Todėl JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nuo šios nemokumo proceso stadijos praranda aktualumą likusio nemokumo proceso prasme.

18.       Vėlesnėje nemokumo bylos stadijoje yra įgyvendinamos arba bankrutuojančio juridinio asmens likvidavimo procedūros arba įgyvendinamas teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas, siekiant atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą. Šioje nemokumo bylos stadijoje kreditoriai į nemokumo bylos procesą įstoja po to, kai teismas patvirtina jų finansinius reikalavimus, pareikštus JANĮ nustatyta tvarka, ir procese dalyvauja kaip juridinio asmens kreditoriai trečiojo asmens teisėmis. Pažymėtina, kad šioje nemokumo proceso stadijoje sprendimai priimami kreditorių susirinkimuose arba kreditorių komitete JANĮ nustatyta tvarka. Tokiu būdu kreditoriams užtikrinama galimybė dalyvauti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto stadijoje arba restruktūrizavimo procese. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą, gali įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties priėmimo tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-654-934/2023).

19.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo, po to kai jau buvo priimta ir įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, priėmė pagrįstą nutartį ir aukščiau nurodytą teisės normą pritaikė teisingai.

20.       Kiti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualia teismų praktika ir / arba netinkamai nustatė apeliantės suinteresuotumą nagrinėjama civiline byla, pripažintini teisiškai nepagrįstais, todėl neturi esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Dėl bylos procesinės baigties 

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir jas kvalifikavo bei teisingai taikė JANĮ 19 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

        

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą. 

 

 

 

Teisėjas                                            Vigintas Višinskis