Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2KT-3-2010].doc
Bylos nr.: 2KT-3/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Procesinio sprendimo kategorija 94

                                       Civilinė byla Nr. 2KT-3/2010            

                                       Procesinio sprendimo kategorijos 93.1;

                                        94.4; 95.6.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2009 m. vasario 4 d.

Vilnius

 

L.e. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėja Danutė Milašienė, susipažinusi su pareiškėjo A. B. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1968-258/2010, iškeltoje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, taikant procesine prievartos priemones, atlyginimo, nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui,

 

n u s t a t ė:

 

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1968-258/2010, iškeltoje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, taikant procesine prievartos priemones, atlyginimo, nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Teismo nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo sprendžianti teisėja R. K. bei kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti bylos baigtimi. A. B. nurodo, jog civilinė byla, kurioje jis prašo atnaujinti procesą, susijusi su kita Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civiline byla Nr. 2-1270-41/2006 (ją nagrinėjo teisėja A. R.). Pareiškime pažymima, kad toje byloje teisėja A. R. priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nes buvo šališka jo atžvilgiu. Ši teisėja yra dirbusi Kauno miesto apylinkės prokuratūroje. Nepaisant to, ji vis tiek išnagrinėjo bylą dėl žalos, padarytos Kaune dirbančių teisėjų ir prokurorų veiksmais, atlyginimo. A. B. nuomone, bylą nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. K., teisėjo Š. R., teisėjos L. U. ir kitų Vilniaus apygardos teisme dirbančių teisėjų suinteresuotumą bylos baigtimi įrodo jų priimti nepalankūs procesiniai sprendimai pareiškėjo atžvilgiu (CPK 65 str. 1 d. 4 p., 66 str.).

 

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo atmestinas.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie objektyviam stebėtojui keltų protingų abejonių dėl teisėjų nešališkumo (2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą teisėjui (teismui) nušalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne spėjimais ar prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 2KT-32/2009; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 2KT-59/2009).

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teisme dirbančių teisėjų nušalinimo pareiškimą grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai tendencingais veiksmais tyčia priima pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus; be to, prašymas dėl proceso atnaujinimo susijęs su vieną civilinę bylą išnagrinėjusios teisėjos A. R. galimai neteisėtais veiksmais pareiškėjo atžvilgiu.

Šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo bylos nagrinėjimo.  

Vilniaus apygardos teisme šiuo metu dirba 51 teisėjas. Pareiškime dėl šio teismo nušalinimo nuo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje nagrinėjimo paminėta bylą nagrinėjanti teisėja R. K., teisėjos A. R., L. U., Š. R., kuriais nepasitiki pareiškėjas. Dėl kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo nurodyti abstraktūs teiginiai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie Vilniaus apygardos teisme dirbančių visų teisėjų objektyvų ar subjektyvų suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 12 str.). Toks abstrakčiais teiginiais pagrįsto pareiškimo patenkinimas reikštų, kad teisingumas vykdomas ne griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų (CPK 366 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.), o vieno asmens pageidavimų. Todėl pagal pareiškėjo išdėstytus argumentus nėra pagrindo abejoti, kad Vilniaus apygardos teismas turi teisę nagrinėti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1968-258/2010.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrąja dalimi ir 69 straipsniu, teisėja, l.e. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos nušalinimo nuo A. B. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1968-258/2010 nagrinėjimo, atmesti.

 

 

L.e. Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėja                                                                  Danutė Milašienė