Civilinė byla Nr.2-5688-777/2011
(Proceso Nr.2-06-3-03979-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija: 30.10, 93.3.22, 99.5, 99.7, 116.1
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovams K. I., P. (P.) I. jų atstovui advokatui V. J., atsakovo V. B. (V. B.) ir trečiojo asmens N. B. atstovei advokatei S. B., trečiojo asmens VĮ Registro centro Klaipėdos filialo atstovui A. D., vertėjaujant D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K. I., P. I. patikslintą ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims: VĮ Registrų centrui, D. K., Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K., N. B., G. J., G. K., U. K., M. K. dėl daikto valdymo
n u s t a t ė :
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: pripažinti, kad ieškovai yra teisėti nekilnojamojo turto – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), patalpų, plane pažymėtų 1-6 ir 1-7 (2-3 ir 2-4) (toliau – ginčo patalpos) savininkai ir valdytojai bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiomis patalpomis naudojosi iki privatizacijos ir po jos tebesinaudoja, o į atsakovo turtą ginčo patalpos įrašytas atsitiktinai (per klaidą). 1981-06-01 kadastro duomenimis ginčo patalpos priklausė antram butui. Atsakovas realiai ginčo objekto neįgijo ir jomis nesinaudojo, realaus jų valdymo ar disponavimo jomis galimybių neturėjo, nes ginčo patalpos atskirtos siena, pastatyta prieš 50 metų, ir jokio praėjimo iš atsakovo patalpų į ginčo patalpas nėra. Atsakovas buvo supažindintas su jam tenkančia turto dalimi ir puikiai žinojo, kad ginčo patalpos per kurias patenkama į ieškovų butą, esantį mansardoje, priklauso ieškovams, nes įėjimas yra atskiras ir siena atidalintas nuo pirmame aukšte esančių patalpų, priklausančių atsakovui. Juolab, kad atsakovas pirkdamas butą iš K. įsipareigojo naudotis tomis patalpomis, kuriomis naudojosi K.. Nurodė, kad ieškovams neturint ginčo patalpų, jie neturėtų galimybės patekti į savo butą, esantį mansardiniame aukšte.
Atsakovas, tretysis asmuo N. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo patalpas privatizavo I. K., tai patvirtina VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t. b.l.115). Po I. K. mirties šias patalpas paveldėjo Algirdas ir A. K.. Iš pastarųjų šias patalpas įsigijo atsakovas, kuris yra sąžiningas įgijėjas. Ieškovai neginčijo I. K. privatizavimo sutarties, pirkimo – pardavimo sutarties. Minėti sandoriai yra galiojantys ir nenuginčyti. Įrašai viešame registre nenuginčyti, vadinasi, yra kaip yra. Ieškovai elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, laiku nesikreipė ginti savo teisių. Nurodė, kad ginčo patalpos yra bendro naudojimo patalpos, nes tai yra koridorius ir sandėliukas. Byloje nėra duomenų, kad tomis patalpomis visada naudojosi ieškovai. Todėl ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Tretysis asmuo D. K. 2011-07-13 parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad pardavė tai, kas buvo apačioje. B. patalpų į antrą aukštą nerodė. Gyveno jie apačioje, ką valdė, tą ir pardavė. Dokumentus tvarkė jos vyras, tų aplinkybių ji nežino. Ginčo dėl patalpų su kaimynais nebuvo. Sandėliuku naudojosi ieškovai. Jie sandėliuku nesinaudojo. Pirmame aukšte siena (tarp ieškovų ir jų patalpų) buvo. Notaras nepaaiškino, kokios patalpos įtraukiamos į sutartį. Daugiau nieko paaiškinti negali ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Kitose posėdžiuose nedalyvavo.
VĮ Registrų centras bylą paliko spręsti teismo nuožiūra. Atsakyme į teismo užklausimą (1 t. b.l.111) nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), byla, skirta privatizavimo sutarčiai sudaryti, buvo sudaryta 1992-09-20 vadovaujantis 1981-06-01 atliktos inventorizacijos duomenimis. Pagal to meto duomenis patalpos 1-6 (1,40 kv.m.) ir 1-7 (1,85 kv.m.) buvo priskirtos prie pirmame aukšte esančio buto. 1993-02-09, skaičiuojant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį likusioms mansardiniame aukšte esančios patalpoms į bendrą plotą buvo įtrauktos tos pačios patalpos 1-6 (1,40 kv.m.) ir 1-7 (1,85 kv.m.). Mano, kad šios patalpos į dalių paskaičiavimą buvo įtrauktos pagal namo dalies privatizavimo dokumentus ruošusio asmens (buto ūkio tarnybos) nurodymus. Šį faktą patvirtinančių dokumentų neturi. Butų ir gyvenamųjų namų privatizavimui reikalingas inventorines bylas ruošdavo pagal butus, gyvenamuosius namus privatizuojančios įstaigos (organizacijos) užsakymus. Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jų pozicija yra išdėstyta minėtame rašte, kitokios būti negali. 1993 m. kadastro ir registro įstatymų nebuvo. Butai buvo pardavinėjami nuomininkams. Nagrinėjamu atveju yra padarytos klaidos privatizavimo metu. Ginčo objekto patalpos yra priskirtos ir pirmam, ir antram aukštui. Taip gavosi, kad tos patalpos atiteko abiems butams. Jei bylutės būtų darytos vienų metu – būtų klaidos išvengta. Čia padarė klaidas tas, kas ruošė privatizacijos dokumentus. Mano, kad tuo atveju, jei nuosavybė būtų pripažinta pirmam aukštui – tai kaip išeis iš namo antro aukšto gyventojai. Antras aukštas turi turėti galimybę naudotis užlipimu į savo patalpas. Nurodė, kad kritiškai žiūri į privatizavimo sutartis. Tos sutartys buvo „kepamos“ masiniu būdu pas notarą. Per dieną buvo sudaroma apie 200 tokių sutarčių. Nuomininkai privatizuodavo patalpas, kuriomis naudodavosi. Kas kokių patalpų nuomininkas buvo, duomenų VĮ Registrų centras neturi. Tik yra duomenys kaip atrodė namas 1981 metais.
Bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo notarė G. K. nurodė, kad pagal buto privatizacijos bylą patalpos įvardintos nebuvo, tai eilinė sutartis, kurioje nurodytas buto plotas ir viskas. Po metų dalį namo privatizavo ieškovas, ten daugiau išvardinta. Visi matė ką pirko, ką parduoda. K. B. pardavė tai, ką paveldėjo, vėl gi jokių duomenų. Buvo parduodamas butas, o ne namo dalis, todėl patalpų išvardinimo nėra. K. I. atsisakė pirkti Kaunų parduodamą butą bei nurodė, jog sutinka, kad butu B. naudosis taip, kaip naudojosi K..
Bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys M. K. ir G. J. paaiškino, kad nieko nežino apie tuos dalykus. Algirdas, jų tėvas, paveldėjo su broliu Adomu ir tiek. Jie ginčo patalpose negyveno, tik lankėsi, kai močiutė buvo dar gyva, jie buvo per maži. Nežino, kas kuo naudojosi.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Faktinės bylos aplinkybės.
1993-03-16 ieškovai pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t. b.l.95) Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 36/100 pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (t.y. butą Nr.2.). 2006-07-26 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (1 t.b.l.38-40) atsakovas įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 51,01 kv.m. Iš VĮ Registrų centro pateiktos informacijos matyti, kad koridorius (1,40 kv.m.) ir sandėlis (1,85 kv.m.) yra įtraukti į ieškovams nuosavybes teise priklausantį gyvenamąjį plotą (pažymėtos kaip 2-3 ir 2-4 patalpos) ir atsakovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį plotą (pažymėtos kaip 1-6 ir 1-7 patalpos). Sudėjus ieškovo ir atsakovo planuose pažymėtas patalpas, gaunasi, kad namas yra didesnis lygiai tiek, kiek užima ginčo objektas, t.y. šios patalpos yra sudubliuotos. Tuo tarpu iš prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-124-642/2010 esančios gyvenamojo namo, Giraitės g. 4, Klaipėda, vidaus plotų eksplikacijos (2 t. b.l.9, antra jo pusė), kadastro duomenys užfiksuoti 1981-06-01, matyti, kad 1 buto plotas yra 47,76 kv.m., šiam butui priklauso 6 patalpos ir 2 kambariai, į 1 buto plotą nepatenka ginčo patalpos. Tuo tarpu antro buto plotas yra 26,36 kv.m, šiam butui priklauso 4 patalpos ir 1 kambarys, į 2 buto plotą patenka ginčo patalpos. Iš viso abiejų butų bendras plotas yra 74,12 kv.m.
VĮ Registrų centras 2008-04-17 raštu (1 t. b.l.9) atsakydamas į atsakovo prašymą, informavo atsakovą, kad jo buto plotas yra 51,01 m2. Pagal pastato kadastro duomenų byloje esančius duomenis šį plotą sudaro patalpos plane pažymėtos nuo 1-1 iki 1-8. Dalis šių patalpų, t.y. patalpos pažymėtos 1-6 ir 1-7 yra įtrauktos į namo bendrasavininkės K. I. 36/100 namo dalis, registruotas Nekilnojamojo turto registre. Pastato kadastriniai matavimai nebuvo atliekami nuo 1981 m. ir jokie pakeitimai daromi nebuvo. K. I. naudojasi šiomis patalpomis, todėl jos turi būti registruotos K. I. vardu, o iš atsakovo kadastro duomenų išbrauktos.
UAB „Marių valdos 2010-04-19 neeilinės apžiūros akte Nr.1 (1 t. b.l.10) konstatuota, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), yra du butai. Pirmas butas yra įrengtas pirmame aukšte, įėjimas į butą įrengtas iš kiemo pusės. Antras butas yra įrengtas mansardiniame aukšte, įėjimas į butą įrengtas iš Giraitės gatvės pusės. Name abiems butams yra įrengti atskiri elektros apskaitos prietaisai. Akte padaryta išvada, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) yra 2 atskiri butai. Laiptine naudojasi tik 2-ojo buto gyventojai (praėjimo iš laiptinės į 1-ojo buto patalpas nėra). Įėjimai į pirmą ir antrą butus yra atskiri, elektros prietaisai – atskiri.
Klaipėdos apygardos teismas 2011-03-09 nutartyje (prijungta civilinė byla) konstatavo, kad iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matosi, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas, kaip 2 butų pastatas, todėl nepriklausomai nuo to, kad ginčo patalpos, t.y. koridorius ir sandėlis įregistruoti kartu abiem butam, tačiau joks šių patalpų atidalijimas negalimas. Faktiškai pagal dabartinę padėtį, pagal 2010-04-19 Neeilinės apžiūros aktą Nr.1, matyti, kad ginčo laiptine naudojosi tik antro aukšto gyventojai, praėjimo iš laiptinės į pirmo aukšto patalpas nėra, butai yra realiai atskirti, todėl nesant tarp šių dviejų butų bendrų patalpų negali būti sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo, nes tai nėra bendra dalinė nuosavybė.
Pirmosios instancijos teismas 2010-06-08 sprendime (prijungta civilinė byla) konstatavo, kad K. I. ir P. I. įrodė, jog koridorius 1-6 (1,40 kv.m.) ir sandėlis 1-7 (1,85 kv.m.) yra vienintelės patalpos, per kurias galima patekti į jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias antrame pastato aukšte bei I. yra įgiję nuosavybės teisę į koridorių 1-6 (1,40 kv.m.) ir sandėlį 1-7 (1,85 kv.m.). Esant šalių ginčui dėl nuosavybės dalių nustatymo, daiktinė teisė turėtų būti pripažinta I..
Iš 2006-07-26 pareiškimo (2 t. b.l.32), kuriuo K. I. atsisakė pirmenybės teisės pirkti parduodamą butą, adresu Giraitės g. 4-1, Klaipėda, nustatyta, kad K. I. sutiko, kad nusipirktais nekilnojamais daiktas naujasis savininkas naudotųsi taip, kaip juo naudojosi A. K. ir A. K.. Be to, pažymėtina, kad minėtame pareiškime 1 buto plotas nenurodytas.
Ginčas tarp šalių kilo dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas, t.y. koridorių ir sandėlį.
Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad pagal 1981-06-01 kadastro duomenis ginčo patalpos pateko tik į ieškovų, t.y. 2 buto patalpas, į tai, kad šios patalpos yra būtinos ieškovams patekti į savo patalpas, esančias antrame aukšte, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpomis iki privatizacijos ir po jos naudojosi tik ieškovai, šią aplinkybę patvirtina ieškovų, trečiojo asmens D. K. paaiškinimai, faktiškai esanti pirmame aukšte siena, kuria yra atskirtos ieškovų ir atsakovo (anksčiau K.) patalpos, esančios pirmame aukšte, taip pat praėjimo iš atsakovo patalpų į ginčo patalpas nebuvimas, todėl nepagrįstas atsakovo ir trečiojo asmens N. B. atstovės argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo patalpomis visada naudojosi ieškovai, be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas (anksčiau K.) realiai (faktiškai) būtų įgijęs ginčo patalpas, būtų turėjęs galimybę jomis naudotis ar naudojęsis, teismas daro išvadą, kad ginčo patalpos į atsakovo (anksčiau K.) kadastro duomenis įrašytos atsitiktinai - per klaidą, padarytą privatizacijos metu, kai be jokio pagrindo ginčo patalpos (kartu su visomis kitomis pirmo aukšto patalpomis) buvo priskirtos 1 butui.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo patalpos patenka tiek į ieškovų, tiek į atsakovų kadastro duomenis, t.y. sudubliuotos. Sudėjus ieškovo ir atsakovo planuose pažymėtas patalpas, gaunasi, kad namas yra didesnis lygiai tiek, kiek užima ginčo objektas.
Esant šioms aplinkybėms yra nepagrįstas atsakovo ir trečiojo asmens N. B. atstovės argumentas, kad ieškovai elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, laiku nesikreipė ginti savo teisių. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog I. K. privatizavimo sutarties sudarymo metu, atsakovo pirkimo-pardavimo sutarties metu žinojo apie ginčo patalpų sudubliavimą.
Atsakovo, trečiojo asmens N. B. atstovė teigė, kad šiuo atveju ieškovai turėjo ginčyti privatizavimo, pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau to nepadarė. Minėti sandoriai yra nenuginčyti, galiojantys, registruoti viešame registre. Todėl ieškinio tenkinti nėra galimybės. Tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka. Visų pirma, todėl kad ginčo patalpos patenka tiek į ieškovų, tiek atsakovo kadastro duomenis, t.y. ginčo patalpos yra sudubliuotos ir nėra vienos iš nurodytų šalių nuosavybė, ir aukščiau nurodytas ieškovų teisių gynimo būdas būtų labai formalus, prieštarautų teisingumo, protingumo ir operatyvumo principams. Antra, atsižvelgiant į tai, kad byloje ištirtų įrodymų pagrindu, teismas padarė išvadą, kad ginčo patalpos į atsakovo kadastro duomenis įrašytos atsitiktinai – per klaidą. Trečia, tokio pobūdžio bylose yra ir viešas interesas, greičiau atstatyti teisingumą, t.y. ištaisyti padarytas klaidas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Pripažintina, kad ieškovai yra (vieninteliai) teisėti ginčo patalpų savininkai ir valdytojai (LR CK 1.5 str. 3 ir 4 d.). Iš atsakovo kadastro duomenų ginčo patalpos išbrauktinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė K. I. turėjo šias bylinėjimosi išlaidos: 181 Lt žyminis mokestis ir 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (ieškovės atstovas ruošė ieškinį, dalyvavo 3 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 3,5 valandos (suapvalinus nustatyta tvarka)), mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei K. I. priteistinas 2181 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (LR CPK 93 str. 1 d.).
Be to, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 16,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo.
Duomenų apie kitų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad ieškovai K. I., a.k(duomenys neskelbtini) ir P. I., a.k(duomenys neskelbtini) yra (vieninteliai) teisėti nekilnojamojo turto – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), patalpų, plane pažymėtų 1-6 ir 1-7 (2-3 ir 2-4), t.y. koridoriaus (1,40 kv.m.) ir sandėlio (1,85 kv.m.) savininkai ir valdytojai. Iš atsakovo V. B., a.k(duomenys neskelbtini) kadastro duomenų išbraukti patalpas, plane pažymėtas 1-6 ir 1-7, t.y. koridorių (1,40 kv.m.) ir sandėlį (1,85 kv.m.)
Iš atsakovo V. B. ieškovei K. I. priteisti 2181 Lt (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą 00 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Iš atsakovo V. B. valstybei priteisti 16,50 Lt (šešiolika litų 50 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jolanta Gailevičienė