KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Rozalinai Gerulaitienei, Gabrielei Žemaitytei, Juditai Šovaitei, Karolinai Šuliokienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardusta“ atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui,

atsakovo V. M. atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardusta“ patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kardusta“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą V. M. (toliau – atsakovas) www.facebook.com socialiniame tinkle specialioje facebook grupėje „STOCKHOLM-LIETUVIAI“ per tris dienas paskelbti tokio turinio paneigimą (bei jo nepašalinti): „Vykdydamas teismo sprendimą informuoju, kad šioje grupėje mano 2021 m. vasario 9 d. parašytame komentare skelbta informacija apie UAB „Kardusta“ veiklą neatitinka tikrovės“; priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą paneigti apie ieškovę tikrovės neatitinkančią dalykinę reputaciją žeminančią informaciją, kuri yra atsakovo išreikšta www.facebook.com socialiniame tinkle specialioje facebook grupėje „STOCKHOLM-LIETUVIAI“ ir įpareigoti atsakovą parašyti komentaro paneigimą, atsiprašymą už šmeižtą bei dezinformaciją atitinkamu komentaru, nurodytu šiame ieškinyje, tame pačiame www.facebook.com socialiniame tinkle, specialioje facebook grupėje „STOCKHOLM-LIETUVIAI“ grupėje. Juridinio asmens dalykinė reputacija yra saugoma ir gintina vertybė. Dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo. Ieškovė ir atsakovas 2020 m. birželio 11 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą UAB „Kardusta “ nekvalifikuoto statybos darbininko pareigoms. Atsakovas 2020 m. spalio 5 d. parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Atsakovas 2021 m. vasario 9 d. socialinio tinklo Facebook grupėje „STOCKHOLM-LIETUVIAI“ pradėjo skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę, į kurią grupės nariai reagavo komentarais. Asmens, prisistatančio V. M., buvo parašytas teiginys: „UAB Kardusta renka darbuotojus darbui svedijoje ir vokietijoje. Būkite atsargūs, apgaudinėja ir dar advokatais grąsina“. Matyti, jog šią informaciją parašė atsakovas. Tą pačią dieną ieškovė paskambino atsakovui ir pasiūlė šį teiginį pašalinti, kadangi jame pateikti faktai, informacija visiškai neatitinka tikrovės, yra melagingi, šmeižiantys ir žeminantys ieškovės vardą. Ieškovei pasiteiravus atsakovo, dėl kokių priežasčių jis facebook patalpino šią informaciją, kuri neatitinka tikrovės, atsakovas pasakė, kad su juo atleidimo iš darbo metu neva nebuvo pilnai atsiskaityta. Ieškovė pažadėjo šią informaciją patikrinti, tuomet atsakovas paskleistą informaciją ištrynė. Tačiau ieškovei paskambinus ir pranešus atsakovui, kad su juo buvo visiškai atsiskaityta tinkamai, įvykdant pareigą atsiskaityti su išeinančiu iš darbo darbuotoju, atsakovas tą pačią dieną, tai yra, 2021 m. vasario 9 d. vėl patalpino socialinio tinklo Facebook grupėje „STOCKHOLM-LIETUVIAI“ analogiško turinio informaciją, kuri neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės vardą ir gerą reputaciją. Ieškovės prašymu, 2021 m. vasario 12 d. šios Facebook grupės administratorius panaikino šį pranešimą, bet jį spėjo pamatyti ir į jį sureguoti daug šios grupės lankytojų. Atsakovo pasisakymų tekstas, jame pateikta informacija vertintina kaip atsakovo vertinimas ir išvados apie įvykusį faktą. Atsakovo išsakytame tekste yra vartojami žodžiai, kurie akivaizdžiai perteikia atsakovo nepasitenkinimą ieškovės dalykine reputacija. Teiginiai: „UAB Kardusta renka darbuotojus darbui svedijoje ir vokietijoje. Būkite atsargūs, apgaudinėja ir dar advokatais grąsina“ yra pakankami juos įvertinti kaip žinią. Šiuose teiginiuose yra pateikiama informacija, o ne subjektyvus įvykio vertinimas, joje yra pateikiama neatitinkanti tikrovės informacija, todėl šiems teiginiams yra taikytinas tiesos kriterijus. Atsakovas savo paskleistoje informacijoje nenurodė, kad reiškia savo subjektyvius vertinimus arba nuomonę. Socialinio tinklo Facebook grupėje „STOCKHOLM-LIETUVIAI“ skaitytojams jis stengiasi sudaryti įspūdį apie pateikiamų teiginių tikrumą ir objektyvumą. Pateikiama informacija yra ne svarstomojo, o konstatuojamojo pobūdžio. Atsakovas savo pasakyme nenurodė, kad reiškia savo subjektyvius vertinimus arba nuomonę. Atsakovas skleisdamas informaciją apie ieškovę, pažeidė šios dalykinę reputaciją – žodžiai ir junginiai, kuriais išsakyta informacija, pagal savo pobūdį yra žeminantys, jų paskleidimas suteikia neigiamą nuomonę apie įmonės dalykinę reputaciją, grupės „STOCKHOLM-LIETUVIAI“ nariams sudaromas įspūdis, kad UAB „Kardusta“ apgaudinėja darbuotojus, grąsina jiems. Po tokios informacijos, ją perskaičiusieji, gali vengti turėti verslo ar darbo santykių su šia įmone, arba gali nutraukti jau esamus darbo, ar verslo santykius. Paskleistos informacijos turinys rodo, kad skleidžiant informaciją, nebuvo išlaikyta teisės skleisti informaciją ir teisės į gero vardo gynimą pusiausvyra. Ieškovės veikla prasidėjo 2014 metais ir sėkmingai plečiasi tiek Lietuvoje, tiek Skandinavijos šalyse. Bendrovės tikslas – teikti kokybiškas statybos ir apdailos darbų paslaugas, garantuoti teikiamų paslaugų kokybę ir stiprinti ryšius su užsakovais, rangovais ir tiekėjais. Ilgalaikių santykių kūrimas, klientų poreikių tenkinimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, darbo sąlygų gerinimas ir atliktų darbų kokybės garantas – tai ieškovės misija. Ieškovė nuolat talpina skelbimus, apie darbuotojų paiešką darbui, facebook grupėje „STOCKHOLM-LIETUVIAI“ lankosi daugybė žmonių, kurie dirba Švedijoje ar planuoja dirbti Švedijoje. Apie darbuotojų paiešką darbui Švedijoje ieškovė skelbia per CVbankas.lt., Staliaus darbai Užsienyje, UAB „Kardusta“, CVbankas.lt. Po minėtos informacijos paskleidimo šioje grupėje, šios grupės nariai suabejojo ieškovės dalykine reputacija, jos patikimumu. Ieškovė nustatydama neturtinės žalos dydį, įvertino paskleistų duomenų įtaką ieškovės dalykinei reputacijai. Informacija buvo paskleista specialioje facebook grupėje „STOCKHOLM-LIETUVIAI“, šios grupės nariai suabejojo ieškovės dalykine reputacija, jos patikimumu. Po tokios informacijos, ją perskaičiusieji, gali ateityje vengti turėti verslo ar darbo santykių su šia įmone. Ieškovė neturtinę žalą įvertina 1 000,00 Eur.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodytas aplinkybes palaikė.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad ieškinys turėtų būti atmestinas.

Atsakovas nurodė, kad jis pas ieškovę dirbo nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. spalio 4 d. Atsakovas dirbo komandiruotėje Švedijoje. Buvo sutarta, kad komandiruotės metu atsakovo patirtos gyvenimo, pragyvenimo, transporto ir kt. išlaidos darbdavio bus kompensuotos visa apimtimi, taip pat kad ieškovė kompensuos ir savo sutaupytas išlaidas už kitų darbuotojų nuvežimą į Švediją atsakovo kemperiu. Grįžęs iš komandiruotės, atsakovas susitiko su įmonės vadovu L. U., darbo sutartis buvo nutraukta. Atsakovas pateikė ir visus įrodymus pagrindžiančius jo visas komandiruotės metu patirtas išlaidas. Buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys patirtas išlaidas gyvenant Švedijoje ir išlaidas patirtas už pirktus darbo įrankius bei priemones, reikalingas darbui, kurių visa suma sudaro 714,88 Eur. Darbdavys iš pradžių neginčijo fakto, kad jis turi atsiskaityti su atsakovu už jo komandiruotės metu patirtas išlaidas ir žadėjo tai padaryti, sumokėdamas atsakovo nurodytą sumą. Tačiau laikui bėgant išaiškėjo, kad atsakovas buvo tik apgaudinėjamas ieškovės, mokėjimas buvo vilkinamas, buvo atsisakoma mokėti. Iki šios dienos ieškovė su atsakovu neatsiskaitė ir liko skolinga ne mažiau kaip 714,88 Eur sumą. Atsakovo paskaičiavimu, ieškovė taip pat nėra pilnai sumokėjusi ir jam priklausančio atlyginimo, tai yra, nesumokėjo 300,00 Eur darbo užmokesčio likučio. Esant tokiai situacijai atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose civ. b. Nr. e2-4825-424/2021 yra nagrinėjama byla pagal atsakovo ieškinį ieškovei dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Ieškovė nurodo, kad neva tą pačią dieną atsakovas į minimą grupę patalpino ne vieną, bet dar ir kitą įrašą, tačiau tokių savo nurodomų aplinkybių nepagrindė ir įrodymų į bylą nepateikė. Kritiškai vertintini ir teiginiai, kad šį pranešimą spėjo pamatyti ir į jį sureaguoti daug šios grupės lankytojų. Kadangi iš su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad į minimą pranešimą sureagavo tik trys žmonės, juo labiau po pranešimu jokių komentarų, kaip teigia ieškovė, nėra. Be to, iš ieškinio taip pat nėra aišku, kuriuos žodžius ieškovė traktuoja kaip ją žeminančius ar pažeidžiančius dalykinę reputaciją ir kurie žodžiai yra neatitinkantys tikrovės. Tai, kad ieškovė renka darbuotojus darbui Švedijoje ir Vokietijoje yra tiesa. Tai, kad atsakovas jaučiasi apgautas, kadangi vyksta teisminis ginčas taip pat yra tiesa. Taigi, nei vienas teiginys negali būti laikytinas kaip neatitinkantis tikrovės. Ieškovė siekia apginti savo neturtines teises ir interesus – garbę ir orumą, dalykinę reputaciją. Siekiant nustatyti, ar atsakovo paskleista nuomonė pažeidė ieškovės neturtines teises – garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, turi būti vertinama, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, tai yra, ar asmuo turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, ar ji išreiškiama neįžeidžiant ieškovės, nesiekiant jai pakenkti, žeminti ir menkinti. Tarp šalių ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir pilno atsiskaitymo buvo ir tebevyksta, yra pareikštas ieškinys, kas būtent ir buvo atsakovo paskleistų ginčo teiginių pagrindas, taigi nėra pagrindo atsakovo teiginių pripažinti neatitinkančių tikrovės, ir šiuo aspektu nurodytų teiginių vertinimas taip pat kaip nuomonės, o ne žinios, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Nurodoma informacija buvo paskleista tik mažoje uždaroje „Facebook“ socialinio tinklo grupėje, į paskleistą informaciją sureagavo tik trys žmonės. Todėl išsakyti teiginiai, kurie realiai negali būti net vertintini kaip neatitinkantys tikrovės, negalėjo pažeisti ieškovės neturtinių teisių. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji nuolat talpina skelbimus į šią grupę apie darbuotojų paiešką, tačiau jokių įrodymų į bylą nepateikė. Bandant patikrinti šią informaciją, atsakovui nepavyko rasti nei vieno ieškovės patalpinto skelbimo dėl darbuotojų paieškos, todėl kyla pagrįstų abejonių ar apskirtai ieškovė šioje grupėje kažkada yra ieškojus darbuotojų. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą paskelbti paneigimą, priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Paneigimas kaip specifinis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas šiuo atveju negali būti taikomas, nes nuomonės neįmanoma paneigti. Ieškovė nepateikė įrodymų žalos padarymo faktui konstatuoti (patvirtinančių, kad paskelbta informacija įtakojo ar ateityje įtakos asmenų vengimą turėti verslo ar darbo santykius su ieškove). Ieškovė savo žalą sieja su prielaida, kad po tokios informacijos, ją perskaičiusieji, gali ateityje vengti turėti verslo ar darbo santykių su šia įmone. Ieškovė žalą sieja ne su realiai patirta žala, o tik su menama, kas taip pat daro tokį reikalavimą nepagrįstu. Dėl trijų žmonių sureagavimo į paskelbtą informaciją, ieškovės dalykinė reputacija negalėjo sumenkti taip, kad ji ją turėtų pagrindą vertinti 1 000,00 Eur suma. Todėl toks reikalavimas taip pat yra akivaizdžiai nepagrįstas. Juo labiau, kad kaip ir pati ieškovė nurodo, grupės administratorius šį įrašą iškart pašalino. Atsakovas mano, kad šis ieškinys yra pareikštas tik kaip kerštas už tai, kad atsakovas manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų buvo pažeisti nuo 2021 m. vasario 23 d. pradėjo ieškoti teisybės ir kreipėsi su prašymu į darbo ginčų komisiją. Ieškovės reikalaujama suma sutampa. Atsakovas pareiškė reikalavimus dėl 1 014,88 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, o ieškovė nedelsiant po to atsakovo atžvilgiu pareiškė ieškinį būtent dėl 1 000,00 Eur sumos. Tokį ieškovės reikalavimą galima galimai vertinti ir kaip bandymą įbauginti atsakovą, kad pastarasis atsisakytų bet kokių ketinimų ieškoti teisybės dėl ieškovės atsakovui neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Reikalavimas dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos yra visiškai neargumentuotas. Nėra aišku, kokią žalą ir kokia forma patyrė ieškovė, kaip yra paskaičiuota neturtinės žalos dydis, kaip ieškovės deklaruojama žala susijusi su atsakovo veiksmais. Ieškovė neįrodo (ir neįrodinėja) visų civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės). Ieškinys turėtų būti atmestinas.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodytas aplinkybes palaikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškovė šioje byloje patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą www.facebook.com socialiniame tinkle specialioje Facebook grupėje „STOCKHOLM-LIETUVIAI“ per tris dienas paskelbti tokio turinio paneigimą (bei jo nepašalinti): „Vykdydamas teismo sprendimą informuoju, kad šioje grupėje mano 2020 m. vasario 9 d. parašytame komentare ir vėlesniuose komentaruose skelbta informacija apie UAB „Kardusta“ veiklą neatitinka tikrovės“ bei priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinys yra dėl pažeistos dalykinės reputacijos ir jis grindžiamas tuo, kad yra paskelbta atsakovo žinia. Ieškovė nurodė, jog atsakovas paskelbė žinią ne apie tai, kad jo nuomone, ieškovė neprimokėjo jam darbo užmokesčio, bet jis paskelbė žinią, kad ieškovė apgaudinėja, elgiasi taip su potencialiai visais ar dauguma darbuotojų. Ši vieša informacija nėra susijusi su konkrečia darbo byla ir su konkrečiu darbo santykiu, darbo ginču. Darbuotojas darbo byloje teigia, kad nepadengtos komandiruotės išlaidos, bet tam, kad būtų padengtos, reikia pateikti tam tikrus dokumentus, tai pagrindžiančius, kuriuos galima įtraukti į apskaitą ir tai nesusiję su apgaule. Ši žinutė, dėl kurios yra pažeista ieškovės dalykinė reputacija, yra susijusi su neigiamu apibūdinimu, su ieškovės neigiamu elgesiu darbuotojų atžvilgiu. Tai išdėstyta ne kaip nuomonė, tai nėra nuomonė apie konkretų šalių ginčą. Tai yra informacija, apibūdinanti ieškovę apskritai bendrai ir tai nėra susiję su paminėtu ginču kitoje byloje su atsakovu. Atsakovo vertinimu, jį darbdavys apgavo, nes neišmokėjo jam priklausančių sumų, netinkamai apskaitė darbo laiką, neišmokėjo komandiruotpinigių, nepadengė komandiruotės išlaidų.

Dėl saviraiškos laisvės ribojimo ir dalykinės reputacijos gynimo proporcingumo

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą analizuoti saviraiškos laisvės ir juridinio asmens dalykinės reputacijos santykio aspektai, kurie yra aktualūs ir šioje byloje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „TEO LT“ v. UAB „Tele-3“, bylos Nr. 3K-3-32/2012).

Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr., pvz., mutatis mutandis Iatridis v. Greece (GC), no. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT arba Teismas) savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei (žr. sprendimą Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 94).

EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai (angl. strictly), apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26). Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti bei žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr., pvz., Flux v. Moldova (no. 7), no. 25367/05, 24 November 2009, par. 41). Pavyzdžiui, žurnalistų sąžiningumui įvertinti gali būti svarbios įvairios aplinkybės – tyrimo pakankamumas skleidžiamiems teiginiams pagrįsti (kuo rimtesnis teiginys, tuo svaresnis turi būti faktinis pagrindas), šaltinių patikimumo įvertinimas, kitos šalies pozicijos pateikimas, informacijos paskleidimo momentas ir pan.

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad straipsnio taisyklės taip pat taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas, kaip ir dalykinė reputacija, pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Byloje nėra ginčo dėl pirmųjų dviejų sąlygų, t. y. dėl žinių paskleidimo fakto (ginčo žinia buvo patalpinta socialinio tinklo Facebook grupėje „STOCKHOLM-LIETUVIAI“) antra, faktą, kad žinia yra paskleista apie ieškovę. Kadangi byloje ginčo dėl minėtų sąlygų egzistavimo nebuvo, todėl teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnio nuostatas plačiau dėl jų nepasisako. Iš esmės byloje buvo keliamas ginčas ar paskleista informacija atitinka tikrovę bei ar žemina ieškovės dalykinę reputaciją.

Sprendžiant klausimą dėl paskleisto informacijos atitikimo tikrovei būtina nustatyti, ar ginčo žinia, kuri patalpinta socialinio tinklo Facebook grupėje „STOCKHOLM-LIETUVIAI“, buvo paskleista žinia ar asmens nuomonė.

Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 89 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006).

Atsakovo parašytas teiginys: „UAB Kardusta renka darbuotojus darbui svedijoje ir vokietijoje.“ atitinka faktines aplinkybes. Kitas teiginys „Būkite atsargūs, apgaudinėja.“ , susijęs su atsakovo subjektyvia nuomone, dėl kilusio ginčytino klausimo apie atsiskaitymą. Pastarasis teiginys neleidžia konkrečiai daryti išvados kuo turėtų pasireikšti atsargumas bei apgaulė. Teiginys „ir dar advokatais grąsina“, nėra prasmingas ir informatyvus. Advokatūros institutas padeda įgyvendinti pažeistas teises, o ne grasinama. Ši aplinkybė visuotinai yra žinoma. Atkreiptinas dėmesys, jog ir atsakovas savo teisių įgyvendinimui naudojasi advokato paslaugomis.

Ieškovė prašė patalpinti tokio turinio paneigimą (bei jo nepašalinti): „Vykdydamas teismo sprendimą informuoju, kad šioje grupėje mano 2021 m. vasario 9 d. parašytame komentare skelbta informacija apie UAB „Kardusta“ veiklą neatitinka tikrovės“. Sprendžiant dėl ieškovės nurodomų paskleistų duomenų atitikimo tikrovei, reikšminga laikytina ta aplinkybė, kad paneigimo tekste ieškovė nenurodo konkrečių teiginių. Pats paneigimo tekstas formuluojamas taip, kad visas komentaras, jame nurodoma visa informacija, neatitinka tikrovės.

Teismas nurodo, kad ieškinio dalykas dėl paneigimo yra sudėtinė reikalavimo ir bylos nagrinėjimo dalis. Būtent ieškovas, kuris laisvai disponuoja savo reikalavimo teise (CPK 13 straipsnis), turi pareigą nurodyti konkrečiai, kurie teiginiai jo vertinimu neatitinka tikrovės. Atitinkamai teismo pareiga spręsti tik dėl nurodytų konkrečių duomenų atitikties tikrovei. Šiuo atveju, teismas negali prisiimti procesinės pareigos ir išrinkti iš ginčo straipsnio informaciją, kuri ieškovės nuomone, neatitinka tikrovės. Tokiu savo procesiniu elgesiu ieškovė prisiėmė riziką dėl reiškiamo reikalavimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą – paneigimo tekstą, ginčo komentare pateikta informacija atitiko tikrovę, todėl atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas negalima.

Ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, ieškovė turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – kad apie ją yra paskleistos žinios ir kad jai yra padaryta žala (CPK 5 straipsnis). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Ši taisyklė tinka normalią, niekuo neišsiskiriančią veiklą vykdančiam asmeniui. Jeigu dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, tai jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padarinys yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai – jo pirkimų ar apyvartos dėl paskleistų žinių sutrikimas, finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ ,,Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010). Ieškovė tokių įrodymų nepateikė, buvo nurodoma bendro pobūdžio pasisakymai dėl neigiamos įtakos bendrovei, grindė komentarais iš socialinio tinklo.

Atitinkamai nustačius tokio pobūdžio aplinkybes ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl negali būti tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini (CPK 178 strapsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Patikslintą ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovas patyrė 1 270,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Patikslintą ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui.

Valstybė šioje byloje patyrė 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš iekovės valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardusta“, į. k. 303251377, atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 270,50 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimties eurų 50 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardusta“, į. k. 303251377, valstybei 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                 Artūras Šafronas