Civilinė byla Nr. e2YT-91-549/2020

Teisminio proceso numeris 2-10-3-00151-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.2.7.2.;3.4.5.19.

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 17 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė,

sekretoriaujant Ievai Gvažiauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo H. T. atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto 1-asis notaro biuras notarė A. B., L. E. T..

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui po I. N. ir P. T. mirties priimti.

Pareiškime nurodoma, kad 1947-05-26 L. T. ir P. (P.) Ž. (pavardė po santuokos – T.) sudarė santuoką. L. T. ir P. (P.) T. 1951-05-26 gimė dukra I. T.. 1976-03-20 I. T.) sudarė santuoką su A. B. (pavardė po santuokos – B.). Vėliau santuoka tarp I. B. ir A. B. buvo nutraukta. 1972-02-11 I. B. gimė sūnus - pareiškėjas H. T.. Dėl susiklosčiusių aplinkybių H. T. įsivaikino jo seneliai P. T. ir L. T. (I. B. (T.) tėvai). Pareiškėjo H. T. gimimo įraše yra nurodyta, kad jo tėvai yra P. T. ir L. T.. 1982-05-08 Pranas A. N. ir I. B. sudarė santuoką (pavardė po santuokos – N.). I. N. mirė 2006-03-06, o  P. T. mirė 2007-01-02. Tiek I. N., tiek P. T. testamentų nebuvo sudariusios. Po I. N. ir P. T. mirties paveldėjimo bylos Palangos miesto 1- ojo notaro biure užvestos nebuvo, jokie įpėdinai dėl palikimo nesikreipė, nes palikėjos registruotino turto tuo metu neturėjo. Pareiškėjui, gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešimus, kad I. N., bei P. T. yra atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko L. T. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę, tapo žinoma, kad I. N., P. T. buvo pateikusios prašymus atkurti nuosavybės teises į L. T. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdos apskrities Palangos mieste: t. y. 2017-11-07 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. 16S-143-(14.16.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei P. T., kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0049 ha žemės; 2017-11-07 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. 16S-144-(14.16.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. N., kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0048 ha žemės; 2018-11-16 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. 16S-292-(14.16.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. N., kuriuo atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0035 ha žemės; 2018-11-16 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. 16S-293-(14.16.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei P. T., kuriuo atkurta nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0035 ha žemės.

Pareiškėjas nurodo, kad kaip pirmos eilės įpėdinis turi teisę paveldėti motinos P. T. palikimą ir  kaip ketvirtos eilės įpėdinis turi teisę paveldėti savo įseserės I. N. palikimą. Kadangi dėl palikimo priėmimo po P. T. ir I. N. mirties pareiškėjas į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos, nes mirusiosios turto savo mirties dieną neturėjo, o nuosavybės teisės į žemę atkurtos tik neseniai, todėl pareiškėjas yra praleidęs terminą palikimui priimti. Praleidus įstatymo numatytą terminą reikalinga kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir pareiškėjui siekiant realizuoti savo kaip pirmos ir ketvirtos eilės paveldėtojui pagal įstatymą teisę priimti palikėjų (P. T. ir I. N.) turtą, prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti.

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškime pareikštam prašymui neprieštaravo ir prašė jį nagrinėti teismo nuožiūrą, suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo L. E. T. atsiliepime į pareiškimą jam neprieštaravo, tačiau prašė ir jam atnaujinti terminą palikimui po I. N. ir P. T. mirties priimti. Prašė pareiškimą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Palangos miesto 1-asis notaro biuras notarė A. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjo H. T. atstovė advokatė Jelena Pališaitienė prašė pareiškėjo H. T. pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog H. T. senelis L. T. su P. T. susilaukė dukters I. T. (B.), I. B. gimė sūnus H. T., kurį vėliau dėl šeimyninių aplinkybių įsivaikino jo seneliai L. T. ir P. T.. Mirus P. T. ir I. T., savo teisių H. T. neišreiškė, nes jos neturėjo jokio turto. Vėliau Nacionalinei Žemės tarnybai atkūrus žemės nuosavybės teises, grąžinti nedideli sklypai (0,0049 ha). Suinteresuotas asmuo Leonas E. T. taip pat sutinka dėl termino atnaujinimo. Prašo teismo atkurti terminą palikimui priimti, kad būtų galima susitvarkyti nuosavybes teises į nurodytus žemės sklypus ir jais disponuoti.

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.

Pagal CK 5.2 straipsnio 1 dalį paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 str. 2 d.).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą palikimui priimti. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Svarbu ir tai, kad įpėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms (pasikeis paveldimo turto dalys ir pan.), todėl byloje dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo priimtas procesinis sprendimas gali būti lemiamas teisei paveldėti ar palikimą jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškime nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad P. T., gimusi 1914-02-21, mirė 2007-01-02. Ji turėjo keturis vaikus: Leoną E. T., gimusį 1948-03-23, H. T., gimusį 1972-02-11, K. M., gimusią 1939-03-03, mirusią 2018-05-07, ir I. N., gimusią 1951-05-26, mirusią 2006-03-06. I. B. (T.) 1972-02-11 gimė sūnus H. T., kurį įsivaikino jo seneliai P. T. ir L. T. (I. (B.) N. tėvai). H. T., gimusio 1972-02-11, gimimo įraše tėvais nurodyti P. T., gimusi 1914-02-21, ir L. T.. Po to, kai I. B. (T.) nutraukė santuoką su A. B., ji 1982-05-08 sudarė santuoką su P. A. N.. Nei P. T., nei I. N. testamento nebuvo sudariusios. Po jų mirties pareiškėjui, gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-12-04 pranešimą Nr. 16SD-2394-(14.16.104), tapo žinoma, kad I. N., bei P. T. yra atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko L. T. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą: t. y. 2017-11-07 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. 16S-143-(14.16.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei P. T., kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0049 ha žemės; 2017-11-07 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. 16S-144-(14.16.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. N., kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0048 ha žemės; 2018-11-16 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. 16S-292-(14.16.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. N., kuriuo atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0035 ha žemės; 2018-11-16 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. 16S-293-(14.16.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei P. T., kuriuo atkurta nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0035 ha žemės. Iš notarės A. B. pateiktų 2019-06-12 pažymų Nr. S-76 ir Nr. S-77 matyti, kad po P. T. ir I. N. mirties, į Palangos miesto 1-ąjį notaro biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra užvestos.

CK 5.11 straipsnio  1 dalies 1 punkte nurodoma, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. O pagal 5.11 straipsnio  1 dalies 4 punktą ketvirtos eilės įpėdiniai yra palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.

Kadangi P. T. ir I. N. testamento nebuvo sudariusios, pareiškėjas H. T. po P. T. mirties pagal įstatymą turi teisę paveldėti jos turtą kaip pirmos eilės įpėdinis, ir kaip ketvirtos eilės įpėdinis – įseserės I. N. turtą po pastarosios mirties.

Tačiau, pareiškėjas, manydamas, kad paveldimo turto nėra, per įstatyme nustatytą terminą ir įstatyme numatytais palikimo priėmimo būdais, palikimo nepriėmė ir praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Kaip minėta, įstatyme nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas nurodo, kad į notarą dėl P. T. ir I. N. palikimo priėmimo po jų mirties nesikreipė, nes palikėjos registruotino turto tuo metu neturėjo ir tik iš 2018-12-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešimo Nr. 16SD-2394-(14.16.104) paaiškėjo, kad paveldimo turto yra. Paaiškėjus šiai aplinkybei, pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, kuri, išsiaiškinusi esamą padėtį ir surinkusi būtinus dokumentus, pateikė pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo, t. y. ėmėsi priemonių palikimą priimti kuo skubiau.  

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nors pareiškėjas ir nebuvo pakankamai aktyvus ir operatyvus, tačiau pareiškėjo teisinių žinių stoka bei nežinojimas apie po P. T. ir I. N. mirties likusį palikimą, apie kurį tapo žinoma tik 2018-12-04 gavus duomenis iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, galėjo lemti, kad nebuvo spėta laiku realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, todėl šios priežastys,  vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pripažintinos svarbiomis.

Pažymėtina, kad į procesą įtraukti suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos bei L. E. T. neprieštarauja dėl termino praleidimo atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo L. E. T. atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašė ir jam atnaujinti terminą palikimui atsiradusiam po P. T. ir I. N. mirties priimti, tačiau tokio savarankiško reikalavimo, kaip numato CPK 443 straipsnio 7 dalis, ir jį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo išnagrinėti tokio suinteresuoto asmens prašymo. Tačiau tai neatima iš suinteresuoto asmens teisės teikti teismui savarankišką pareiškimą dėl termino palikimui priimti.

Kadangi pareiškėjas per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, nes suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, aplinkybių, dėl kurių, atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų pažeistos kitų asmenų teisės, bei įstatymo saugomi interesai, taip pat viešasis interesas, nenustatyta, o atnaujinus terminą bus apsaugotas pareiškėjo interesas realizuoti paveldėjimo teisę, teismas pripažįsta, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl pateisinamų priežasčių ir jis atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,

n u t a r i a 

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui H. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (2006-03-06), priimti.

Atnaujinti pareiškėjui H. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (2007-01-02), priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja                                                                                            Ingrida Krušienė