Baudžiamoji byla Nr. 1-3306-806/2017

                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18494-2017-9

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9.; 1.1.7.2.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

  Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, anksčiau teistas 2006 m. vasario 10 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė:

E. N., būdamas darbingas ir sveikas, turėdamas galimybę, tyčia vengė išlaikyti savo vaiką, t. y. jis, žinodamas, jog pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. spendimą privalo mokėti lėšas savo nepilnamečio vaiko – sūnaus K. N. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokant kas mėnesį po 300 litų (kas sudaro 86,88 eurus) periodinėmis išmokomis iki jam sueis 18 metų, nuo 2011-02-08 iki 2017-11-01 nevykdė teismo spendimo, dėl ko per šį laikotarpį susidarė 3142,82 eurų finansinis įsiskolinimas, ir taip vengė pareigos išlaikyti savo vaiką K. N., išskyrus laikotarpius nuo 2012-01-04 iki 2012-05-03, nuo 2013-03-15 iki 2013-06-28, nuo 2013-12-11 iki 2014-04-13, nuo 2014-11-19 iki 2015-03-10, nuo 2015-04-07 iki 2015-10-06, nuo 2016-01-04 iki 2016-11-21, nuo 2017-01-31 iki 2017-03-12 nuo 2017-06-22 iki 2017-08-01, kai jis buvo registruotas darbo biržoje, ir laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2014-08-01 kai dalis alimentų buvo privertinai išieškoti. Šiais savo veiksmais E. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. N. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, jog apie Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti alimentus savo sūnui K. N. jis žino, visuose teismo posėdžiuose dalyvavo.  Žino, kad nuo 2011 m. gegužės 12 d. jis privalėjo mokėti vaiko išlaikymui 300 litų ( 86,88 eurų), tačiau nuo teismo sprendimo, nei karto nėra sumokėjęs, kadangi  turėjo daug skolų draugams,  stovėjo darbo biržoje, o kai dirbdavo, dalį pajamų atiduodavo draugams už skolas. Taip pat kelis kartus buvo nuvykęs pas sūnų į Mažeikių rajoną, kur tuo metu gyveno jo sūnus K. N. ir buvusi žmona E., vieną kartą yra davęs apie 200 litų, kitą kartą  tiesiog nuvežė daiktų. Ilgą laiko tarpą su sūnumi K. N. iš vis nebendravo, tačiau su juo bendraudavo jo tėvai, kurie jam ir pranešdavo apie jį. Taip pat 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20  d. sūnus K. N. vasarą praleido pas jį Lietuvoje, gyveno jo namuose per šį laikotarpį jis jį išlaikė, taip pat jo dabartinė draugė su jų bendra dukra ir jo tėvais buvo nuvykusi aplankyti sūnaus, jo pasveikinti su gimtadieniu. Jis vykti negalėjo, kadangi tuo metu dirbo pagal įsigytą verslo liudijimą. Pasižada, įsidarbinęs pradėti mokėti savo sūnui K. N. priteistą sumą, prisidėti prie jo išlaikymo. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 177).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. G. parodė, kad ji su E. N. šiuo metu jokio ryšio nepalaiko. Su E. ryšį palaikė iki dukters skyrybų su juo, po skyrybų bet kokie ryšiai nutrūko. Kiek žino E. gyvena su kita moterimi ir turi dukrą su ja. Tai žino iš savo dukros pasakojimo. Žino, kad buvo teismo sprendimas dėl K. N. išlaikymo. Kuomet skyrėsi E. ir E. tuomet teismas ir pasisakė dėl vaiko išlaikymo. Kiek žino, jis tą sprendimą tikrai žinojo, nes dar buvo nepatenkintas, kad per daug mokėti jam reikia. Tačiau, kiek žino, jis alimentų nemokėjo. Jos dukra E. N. išvyko gyventi į Škotiją 2015 m. kartu su ja išvyko ir sūnus K. N.. Dukros E. N. gyvenamosios vietos adreso ji nežino nes ji Škotijoje neseniai persikraustė ir adreso jai dar nepranešė. Jos telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), ji su ja bendrauja telefonu kitų kontaktų nežino. Gyventi į Lietuvą dukra grįžti neketina, tačiau trumpam parskristi planuoja šių metų rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos nežino. Po skyrybų kiek žino jos dukra pas E. N. buvo nuvažiavusi gal pora kartų, daugiau ar jie bendrauja, ji nežino. Kiek žino iš pradžių po skyrybų domėjosi E. N. savo sūnumi, tačiau kaip dukra išvyko į užsienį visas domėjimasis baigėsi. Tačiau tiek žino ji, o tiksliau galėtų pasakyti dukra (b. l. 141-143).

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendime, ir 2011 m. birželio 17  d. vykdomajame rašte Nr. 2-165-393/2011 nurodyta, kad teismas nusprendė priteisti iš E. N. išlaikymą sūnui K. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. vasario 8 d. periodinėmis išmokomis po 300 litų per mėnesį iki sūnaus pilnametystės (b. l. 19-20, 132-134).

2017 m. lapkričio 7 d. antstolės I. B. rašte Nr. 0011/11/07167 nurodoma, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla  pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-165-393/2011 dėl išlaikymo išieškojimo iš E. N. iki 2017 m. lapkričio 1 d. yra susidaręs 3142,82 eurų išlaikymo įsiskolinimas (b. l. 39-40).

2017 m. spalio 24 d. Darbo biržos duomenų išraše nurodytas E. N.registravimasis darbo biržoje tam tikrais laikotarpiais, laike nuo 2012 m. iki 2017 m. (b. l. 25-27).

2017 m. lapkričio 16 d. SODROS duomenų išraše užfiksuotos E. N. darbovietės nuo 2007 m. iki 2017 m.(b. l. 146-147). 

2012 m. kovo 24 d. sprendimu dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo K. N. nuspręsta mokėti išmoką (b. l. 8).

Prie Antstolės I. B. 2017 m. balandžio 4 d. rašto dėl informacijos pateikimo pridėtuose išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo lentelėse užfiksuota, jog dalis išlaikymo išmokų išieškota (b. l. 49-50).

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad E. N. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendime, ir 2011 m. birželio 17  d. vykdomajame rašte Nr. 2-165-393/2011 nurodyta, kad teismas nusprendė priteisti iš E. N. išlaikymą sūnui K. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. vasario 8 d. periodinėmis išmokomis po 300 litų per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Pats E. N. prisipažino apie minėtą teismo sprendimą žinojęs, tačiau nuo teismo sprendimo nei karto nėra vaiko  išlaikymui mokėjęs, kadangi turėjo daug skolų draugams, stovėjo darbo biržoje, o kai dirbdavo, dalį pajamų atiduodavo draugams už skolas. Vieną kartą yra davęs apie 200 litų, kitą kartą tiesiog nuvežė daiktų. Su sūnumi bendrauja epizodiškai. Liudytoja R. G. patvirtino, kad E. N. teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo buvo žinomas, tačiau, kiek žino, jis alimentų nemokėjo. Jos dukra E. N. išvyko gyventi į Škotiją 2015 m. kartu su ja išvyko ir sūnus K. N.. Kiek žino, iš pradžių po skyrybų E. N. domėjosi savo sūnumi, tačiau dukrai išvykus į užsienį, visas domėjimasis baigėsi. Bylos duomenimis, K. N. mokama išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Kaip matyti iš antstolės vykdomojo rašto iki 2017 m. lapkričio 1 d. yra susidaręs 3142,82 eurų išlaikymo įsiskolinimas. SODROS duomenų išraše užfiksuota, kad E. N. byloje aktualiu laikotarpiu epizodiškai dirbo. Darbo biržos duomenų išraše nurodytas E. N.registravimasis darbo biržoje tam tikrais laikotarpiais, laike nuo 2012 m. iki 2017 m., kurie kaltinime išskirti kaip laikotarpiai, kuriais E. N., dėl objektyvių priežasčių išlaikyti vaiko negalėjo, kadangi nedirbo, nedarbo išmoka, bylos duomenimis, jam skirta nebuvo. Taip pat pažymėtina, jog, remiantis bylos medžiaga, dalis alimentų iš E. N. buvo išieškoti priverstinai ir tai taip pat atsispindi pateiktame kaltinime.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad E. N. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas nepilnamečio sūnaus išlaikymui vengė sąmoningai. Tokie E. N. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Paskelbus E. N. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 178).

Skirdamas bausmę E. N., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta). Be to, teismas atsižvelgia į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. N. – jauno amžiaus, teistas kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, išsiskyręs, nedirbantis, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kartu nustatant jam tam tikrą įpareigojimą. Teismo vertinimu, valstybinio kaltintojo siūlomas bausmės dydis, atsižvelgus į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvatus. Skirtina bausmė atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu.

Bausmės pradžią E. N. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. N., kad:

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto  apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.     

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                          Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė