Baudžiamoji byla Nr. 1-746-880/2021
Proceso Nr. 1-01-1-10071-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 14 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei-Drazdienei,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
kaltinamajam L. S.,
nukentėjusiajai E. D.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. S., gimęs (duomenys neskelbtini);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Teismas,
n u s t a t ė :
L. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent:
L. S. laikotarpyje nuo 2020 metų rugsėjo vidurio (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos) iki 2021 m. balandžio 1 d. 15 val. (duomenys neskelbtini), E. D. priklausančiame miške (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) benzininiu pjūklu nupjovė 29 žalius medžius: 16 beržų (kurių tūris 8,014 m³), 8 drebules (kurių tūris 5,48 m³), 2 egles (kurių tūris 1,34 m³), 2 ąžuolus (kurių tūris 0,363 m³), 1 blindę (kurios tūris 0,209 m³) ir šią medieną išvežė (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta transporto priemone) pardavimui, tokiu būdu pagrobdamas 15,406 m³ medienos ir padarydamas E. D. 800 eurų turtinę žalą.
Šiais veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad nupjovė tris medelius (beržus) prie savo namų palei ribą, tačiau tiek kelmų, kiek buvo priskaičiuota jis nenupjovė. Malką jis pardavė paėmęs medžius, kuriuos išpjovė elektros tinklų darbininkai. Jis miško nuosavybės teise neturi, miškas priklauso jo bobutei. Jis sutiko atlyginti žalą.
Nukentėjusioji E. D. parodė, kad vagystės iš jų miško tęsiasi 7 metus. Jie yra dirbantys, tačiau važiuodami visada patikrina jiems priklausantį mišką. Matosi, kad yra pjaunami medžiai ir su karučiu išvežami. Girininkas paskaičiavo išpjautus 29 medžius nuo rudens iki pavasario. Kaltinamasis jau yra teistas dėl medžių vagystės iš jų miško. Nupjautų medžių kelmus jis dengia samanomis, slepia, tačiau atvažiavus kai kurie kelmai buvo nespėti paslėpti. Girininkas su jos vyru rado rastų L. S. namuose, kieme, nesutvarkytų šakų. Jie ne kartą buvo įspėję L. S., kad nepjautų jų medžių. Turtinę žalą paskaičiavo pagal išpjautą medieną.
Liudytojas A. A. parodė, kad nukentėjusioji E. D. su vyru kreipėsi į policijos komisariatą ir nurodė, kad turi privatų mišką (duomenys neskelbtini)., o šalia jiems priklausančio miško yra gyvenamasis namas, kurio gyventojai eilę metų pjauna jiems priklausantį mišką. Jis kartu su vyriaus. patruliu L. J., miško savininke E. D. ir jos vyru L. D. nuvyko į įvykio vietą, mišką. Apžiūros metu E. D. miške buvo matyti šviežiai nupjautų medžių kelmai, kai kurie kelmai buvo uždengti samanomis. Šalia kelmų gulėjo „šviežios“ pjuvenos, medžių šakos. Matėsi, kad medžiai buvo nupjauti benzininiu pjūklu, nes kelmų viršūs buvo lygūs, šviesūs, nupjauti ne seniau kaip prieš savaitę. Šalia miško yra sodyba. Nuo E. D. miško iki šios sodybos kiemo buvo pramintas takelis. Kieme buvo matyti daug medienos pjovimo požymių: kieme buvo daug pjuvenų, rąstelių, kaladžių, šakų (eglinės kaladės, beržų šakos). Ypatingai į akis krito vieta, paruošta medienos pjovimui. Kadangi nukentėjusieji nurodė, kad medžius pjauna L. S., kuris nuosavo miško neturi, yra anksčiau vogęs iš jų miško, jie pasibeldė į jo namus. Paklausus L. S., kodėl jis iš D. miško pjauna ir vagia medžius, svetimą turtą, jis pasakė: „o ką, jiems gaila? pasprings gal?“, „suubagės?“. L. S. pridūrė, kad pats neturi, iš ko gyvent. Užėjus į namus taip pat buvo matyti supjautos kaladės.
Liudytojas S. K. parodė, kad L. S. yra jo kaimynas. L. S. maždaug 2021 metų vasario mėnesį siūlė pirkti medieną. Jis sumokėjo 100 eurų už drebulės, eglės ir beržo malkas. Ten buvo apie 3,5 m3 medienos, supjautos rasteliais. Medieną parvežė kaimynas. Jis klausė, iš kur mediena, o L. S. jam atsakė, kad nuo laidų. Mediena dar yra pas jį.
Liudytojas G. A. parodė, kad šiais metais, kažkurį kovo šeštadienį pas jį į namus atėjo L. S., kuris paprašė, kad jis iš jo kiemo su traktoriumi ir priekaba į S. K. kiemą išvežtų malkas. Jis sekmadienį nuvažiavo traktoriumi su priekaba pas L. S.. Pas L. S. kieme buvo krūva rąstelių, nedaug kaladžių, įvairių medžių. Pas L. kieme nematė jokio įrankio medienai pjauti. L. S. ir S. K. pakrovė medieną ir tada jis nuvežė tą medieną į S. K. kiemą. Iš viso atvežė dvi priekabas medienos. Už medienos vežimą S. K. jam užmokėjo 20 eurų. Iš kur mediena, jis L. S. neklausė.
Liudytoja D. D. parodė, kad ji pirko medieną iš L. S.. Ji pirko apie 7 kubinius metrus medienos už 130 eurų. Ta mediena buvo sausuoliai medžiai. Kokia tiksliai mediena, ji nežino. Žino, kad yra beržo. Ar L. S. turi savo miško, ji nežino.
Liudytojas K. S. parodė, kad jis yra L. S. brolis. Šių metų kovo mėn. pabaigoje jiems paskambino sūnus R. S., šiuo metu dirbantis Švedijoje, ir telefonu paaiškino, kad jam paskambino jo pažįstamas D. (vardo nežino) ir pasakė, kad L. S. vėl iškirto D. mišką. Daugiau nieko nežino. Per apklausą E. B. pasakė, kad ir jam (K. S.) buvo žinoma, kad L. S. vogė medieną, tačiau jis šito tikrai nežinojo. L. S. yra jo prašęs, kad šis savo traktoriumi išvežtų medieną iš miško, bet šis nesutiko to daryti. Jis žino, kad L. S. savo miško neturi, tad kilo įtarimas, kad šis vagia svetimą mišką, todėl su tuo nenorėjo turėti nieko bendro, nes bijojo, kad konfiskuos traktorių. Ar šiuo metu L. S. turi kokį nors pjūklą, jis negali pasakyti. Anksčiau L. S. turėjo pjūklą.
Liudytojas D. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini), jis turi mišką. Šalia jo miško (žemės sklypo) yra jo pusseserės E. D. miškas. Jis yra girdėjęs, kad E. D. miške yra išpjauti ir pavogti medžiai. Tačiau kas ir kada išpjovė, jis nėra matęs. Dar prieš savaitę (2021 m. balandžio pradžioje) jis matė, kad L. S. turi benzininį pjūklą „Stihl“, nes pjovė kaimynei malkas.
2021 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Apžiūrimas miško sklypas ir šalia jo esantis namas yra (duomenys neskelbtini). Miške rasti nupjautų medžių kelmai, šakos, medienos likučiai. Nuo miško link namo kiemo yra išmindytas takas, teritorijoje įvairiose vietose yra daug įvairių medžio pjuvenų, kaladžių, šakų, kitų medienos likučių, speciali vieta malkoms pjauti (b.t. 1, b.l. 21-33).
Nukentėjusioji E. D. pateikė neteisėtai iškirstų medžių apmatavimo aktą ir biržės taksavimo lapą. Akte nurodyta, kad iškirsti 29 vnt. medžių, taksavimo lape apskaičiuota, kad iškirstos medienos kiekis - 15,406 m³ (b.t. 1, b.l. 38-42).
2021 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Apžiūrima liudytojo S. K. sodyboje (duomenys neskelbtini), rasta ir apžiūrėta mediena (drebulės, beržo, eglės) supjauta rąsteliais, kaladėmis (b.t. 1, b.l. 98-104).
2021 m. balandžio 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota liudytojos D. D. sodyboje (duomenys neskelbtini), rastos ir apžiūrėtos medienos (beržo, eglės) apžiūra. Mediena supjauta rąsteliais, kaladėmis, sukapota malkomis (b.l. 121- 128).
AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė duomenis, kad paskutiniai darbai (duomenys neskelbtini). buvo vykdomi 2020 m. rugpjūčio 14 d., darbus atliko UAB „Vadema“ (b.t. 1, b.l. 136).
UAB „Vadema“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį bendrovė vykdė darbus (duomenys neskelbtini)pagal suderintą su AB „Energijos skirstymo operatorius“ projektą. Kabelio įrengimo darbai buvo vykdomi 45 m atstumu nuo Š-318 stulpinės transformatorinės. Minėtame ruože jokių medžių nebuvo ir projekto vykdymui nebuvo reikalinga atlikti medžių pjovimo darbus, nes kabelio linija suprojektuota valstybinėje žemėje, kurioje yra pieva (b.t. 1, b.l. 145-150).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, jog užvaldo automobilį prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog L. S. tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagrobė svetimą turtą.
Nors kaltinamasis L. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nupjovė tik tris medžius palei sklypo ribą, o kitus medžius pasiėmė juos nupjovus darbininkams iš elektros tinklų, šie jo duoti parodymai laikytini jo gynybine pozicija, kuri paneigta byloje surinktais įrodymais.
Pirmiausiai pažymėtina, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė duomenis, kad paskutiniai darbai (duomenys neskelbtini). buvo vykdomi 2020 m. rugpjūčio 14 d., o darbus atliko UAB „Vadema“. UAB „Vadema“ pažymoje nurodė, kad tvarkytame ruože jokių medžių nebuvo ir projekto vykdymui nebuvo reikalinga atlikti medžių pjovimo darbus, nes kabelio linija suprojektuota valstybinėje žemėje, kurioje yra pieva. Taigi jokių medžių, likusių po elektros tinklų darbuotojų tvarkymo, L. S. pasiimti negalėjo.
Kaltinamojo parodymus paneigia ir teismo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis jau daug metų iš jų miško vagia medieną, dėl to yra teistas ir anksčiau. Taip pat E. D. nurodė, kad iš jų miško iki namo, kuriame gyvena kaltinamasis yra net karučiu išvažinėtas takelis. Nukentėjusioji pateikė neteisėtai iškirstų medžių apmatavimo aktą ir biržės taksavimo lapą, iš kurių nustatyta, kad iškirsti 29 vnt. medžių, o iškirstos medienos kiekis - 15,406 m³. Liudytojas A. A., vykęs pagal nukentėjusiosios iškvietimą į įvykio vietą, apklaustas parodė, kad nuvykus į įvykio vietą buvo matyti daug išpjautų šviežių kelmų, takelis vedantis iš miško į kaltinamojo gyvenamąjį namą bei kaltinamojo kieme vykdomi medienos tvarkymo darbai. Liudytojas parodė, kad jam paklausus, kodėl kaltinamasis vagia medieną iš E. D. miško, pastarasis šio fakto nepaneigė, tik atsakė, kad negi jiems gaila (pasprings gal, suubagės?). Liudytojas K. S. parodė, kad jo brolis kaltinamasis L. S. nuosavo miško neturi. Tuo tarpu liudytojai S. K. ir D. D. parodė, kad pirko iš kaltinamojo medieną, o liudytojas G. A. parodė, kad nuosavu traktoriumi vežė dvi priekabas medienos iš L. S. kiemo į S. K. kiemą.
Taigi L. S. pats neturėdamas nuosavo miško bei nepasiėmęs medžių, likusių juos nupjovus darbininkams iš elektros tinklų, išpjovė 29 vnt. medžių iš E. D. priklausančio miško bei juos pardavė S. K. ir D. D.. Paminėtina ir tai, kad nors kaltinamasis tik iš dalies kaltę pripažįsta, ieškinį jis pripažino visiškai ir nurodė, kad sumokės prašomą priteisti sumą.
Teismas sprendžia, kad L. S. kaltė yra įrodyta, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi jis pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis L. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis yra teistas du kartus taip pat už svetimo turto pagrobimą, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas 4 kartus, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. b.t. 1, b.l. 186), niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b.l. b. l. b.t. 1, b.l. 187-188). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino.
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų
Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti laisvės apribojimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusioji E. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 800 Eur jai padarytą žalą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino.
Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamojo neteisėtais veiksmais civilinei ieškovei buvo padaryta 800 Eur turtinė žala, ši žala yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu pateiktais rašytiniais įrodymais, žala iki šiol nėra atlyginta, turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo civilinės ieškovės naudai.
Taip pat ieškiniu E. D. prašo priteisti jai 200 Eur neturtinę žalą. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis išpjovė dalį nukentėjusiosios miško ir pavogė medieną. Teismui nekyla abejonių, kad dėl to nukentėjusioji patyrė neigiamas emocijas. Tačiau be dvasinio sukrėtimo, kuris būdingas kiekvienam nukentėjusiajam nuo nusikalstamos veikos, civilinė ieškovė jokių reikšmingesnių aplinkybių, kurios pagrįstų prašomos neturtinės žalos dydį, nepateikė. Išanalizavus teismų praktiką, atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį, teismas konstatuoja, kad civilinei ieškovei priteisiant 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bus išlaikyta teisėtų interesų pusiausvyra tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Civilinės ieškovės E. D. civilinį ieškinį patenkinti ir civilinei ieškovei E. D. iš kaltinamojo L. S. priteisti 800 Eur turtinę žalą ir 100 Eur neturtinę žalą.
Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus S. K. grąžinti 3,5 m3 beržinių, drebulinių ir eglinių malkų perduotų jam saugoti, o D. D. grąžinti jos nupirktas ir jai perduotas saugoti malkas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Zinkevičius