Baudžiamoji byla Nr. 1-461-843/2013

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00122-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,

sekretoriaujant Laurai Vaicekauskaitei, Anai Bogdanovič,

dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,

kaltinamajam R. V.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Vladimirui Kononenko,

civilinio ieškovo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovei I. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2011-03-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija Nr. VIII-1968), 182 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo redakcija Nr. 108-4030), 182 straipsnio 2 dalį (2004-07-05 įstatymo redakcija Nr. 108-4030), 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija Nr. VIII-1968), 300 straipsnio 3 dalį (2006 -01-20 įstatymo redakcija Nr. 17-605), 222 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę bausmę 250 MGL dydžio baudą (31250 Lt), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas ir skirta bauda sumažinta 40 MGL (11250 Lt);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

R. V. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. spalio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamos, saugomos teritorijos, esančios Gariūnų g. 56, Vilniuje, pagrobė 10 vnt. 10m3 talpos, 1 vnt. 9 m3 talpos ir 3 vnt. 7 m3 talpos konteinerių, bendrai 24 100,02 Lt vertės, išvežant juos vilkiku MAN, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią teritoriją, esančią Jočionių g. 13, Vilniuje, tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto viso už 24 100,02 Lt. 

Taip R. V. padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad su R. J. bendravo 4 metus. 2010 m. pavasarį pradėjo pas jį dažniau lankytis, nes jis turėjo kioskų. Norėjo išsinuomoti vieną ir atidaryti kavinę. Dar jie turėjo bendrų reikalų Anykščiuose, ten kartu tvarkė restoraną. Vasaros pradžioje, gal liepos mėnesį, R. J. jam paskambino ir pasakė, kad nori parduoti konteinerius. Iš pradžių jų pardavimu užsiėmė A. M., nes jis vežiojo tuos konteinerius. Su juo jis (kaltinamasis) nebendravo, tad nežino, kam A. M. juos siūlė. Po kurio laiko jam paskambino A. P., kuris dirbo toje aikštelėje Gariūnų gt., ir pasakė, kad yra atvažiavęs žmogus, kuris domisi konteinerių pirkimu. Jis tuo metu buvo kartu su R. J.. Jis (R. V.) paprašė, kad užsirašytų telefoną, kad vėliau jie atvažiuos, susisieks. Jis su R. J. atvažiavo į aikštelę, paskambino tam žmogui, vardu P.. Šis atvažiavo gal po valandos. Jie visi nuėjo prie konteinerių, P. suderėjo su R. J. kainą, parodė, kokius konteinerius norės pirkti. Nesulygo dėl sugadintų konteinerių kainos, nes P. pasiūlė labai žemą. R. bandė susitarti, kad išrašyti sąskaitą ir sumokėti grynais pinigais. P. pasakė, kad gali sumokėti tik pavedimu į sąskaitą. Tuo kalba ir baigėsi. Maždaug po savaitės jie dar kartą paskambino P.. Šis vėl atvažiavo į aikštelę. Jis (kaltinamasis) taip pat atvažiavo su R. J.. Paulius galutinai parodė, kokius konteinerius ima, sutarė, kad juos galima pervežti į „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Tada R. jam (kaltinamajam) pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra skolingas Sodrai ir jis negali išrašyti sąskaitos, nes tokiu atveju pervedus pinigus Sodra juos automatiškai nusiskaičiuotų. Jis paprašė paslaugos. Teiravosi, gal jis turi kokį pažįstamą ar įmonę, kuri galėtų išrašyti sąskaitą-faktūrą „(duomenys neskelbtini)“ ir šie pervestų jai pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų sąskaitą tai įmonei, kad pardavė, o pinigai „(duomenys neskelbtini)“ būtų mokami grynais su kasos pajamų orderiais. Jis (kaltinamasis) dar pasiteiravo R. J., kiek galėtų už tai pasiūlyti žmogui, nes tai būtų nelegalu. Viskas buvo suderinta. Tada jis paskambino A. M.. Šis atvažiavo į aikštelę. Konteineriai nebuvo pažymėti. Pats R. J. parodė A. M., kuriuos konkrečiai konteinerius reikia išvežti. Buvo parodyti gal 6 mažesni konteineriai ir gal 10 didesnių. Jie buvo berods 5 ir 8 m3 talpos. Sakė, kad A. M. juos išvežtų kai galės ir šis išvežė. Vežimo metu su A. M. nebuvo nei R. J., nei kaltinamojo. Tai buvo rugsėjo mėn. pradžioje. Rugsėjo 10-15 d. konteinerių jau tikrai nebuvo. Po to jis (R. V.) su R. J. dar ne kartą buvo toje aikštelėje ir šis tikrai matė, kad konteinerių nėra. Jie laukė, kol „(duomenys neskelbtini)“ atsiųs suderinimo aktus. Visa tai užsitęsė. R. J. apie spalio 20 d. sulaikė. Tuo metu, kai jis buvo Lukiškėse, „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus. Prieš tai dar jis (kaltinamasis) buvo susitikę su V. S.. Pasiteiravo jo, ar įmanoma padaryti R. J. minėtą paslaugą. Vaidas jį suvedė su mergina – N. B.. Jis (R. V.) pakalbėjo su ja, pasakė, kad konteineriai nėra vogti, kad viskas realu, kad žmogus nenori prarasti pinigų, nes juos nuskaičiuos Sodra. Pinigai buvo pervesti į sąskaitą, kurią buvo išrašiusi N.. Tai buvo padaryta per įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentai buvo derinami su juo (R. V.), nes R. tuo metu buvo Lukiškėse. Po to Natalija pinigus išgrynino ir atidavė kaltinamajam. Tai buvo „Čili kaime“. Buvo N. ir V. S.. Kaltinamasis atidavė N. su R. sutartą dalį, tai yra 10 procentų – 2400 Lt, o jam liko apie 22 000 Lt. Tada laukė, kol grįš R.Pinigų į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą nepervedė, nes nežinojo numerio. R. J. grįžus jis bandė su juo susisiekti, nes nežinojo, ką daryti su pinigais. Dalis pinigų buvo išleista restoranui Anykščiuose, o dalis jų liko pas jį (R. V.). Jis bandė rasti kompromisą, buvo sutikęs R. J. „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Dar nežinojo, kad yra pradėta byla. Sakė, kad reikia pakalbėti, kad dalis pinigų už konteinerius yra pas jį, tačiau R. J. vengė bendrauti. Po to dar bandė su juo susitikti, tačiau šis susitikimo vengė. R. J. parodymai, kad jis išleidus į laisvę ir atvažiavus į aikštelę nustebo neradęs konteinerių, yra netiesa. Praėjus savaitei po R. sulaikymo aikštelės valdymą perėmė „Ibrahimas“. Jie pasamdė apsaugą, kuri nieko neatidavė. Jis pats negalėjo paimti net savo grąžto, o išvežti konteinerius buvo apskritai neįmanoma. Tuo labiau, kad A. M. irgi buvo sulaikytas su R.. Pats A. M. patvirtino, kad konteineriai buvo išvežti iki sulaikymo. Sulaikymas buvo 20 d., o 18 d. aikštelėje buvo ir A. M., ir jis (R. V.), ir B.. Visi puikiai matė, kad konteinerių nėra. Niekam klausimų nekilo. Grįžus R. J. iš kalėjimo buvo iškelta bankroto byla, todėl jis taip ir pasielgė, parašė pareiškimą. Konteineriai priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats (kaltinamasis) joje nedirbo. Su šia įmone turėjo verslo ryšių. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Konteinerių pirkėjų paiešką jis darė R. J. prašymu. To jis paprašė 2010 m. liepos mėnesį. Tai girdėjo ir A. M., nes ir šiam buvo pažadėtas kažkoks procentas, jei ras pirkėją. Jam yra žinoma, kad prieš tai pirkėjo paieška užsiėmė A. M.. Pirkėjas kažkiek per A. M. ir atėjo, nes kai buvo atvažiavęs P. ir kalbėjo su R. dėl kainos, kai jie visi buvo susitikę su juo ir su A. M., kai Ričardas jam davė nurodymus išvežti konteinerius, A. M. pasakė: „Kas perka?“, R. pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“. Tada A. M. atsakė: „Čia ir man priklauso dalis, nes aš jį siūliau“. Dėl konkrečios pinigų sumos jie nesikalbėjo prie jo, bet R. sakė, kad viskas bus tvarkoje. Jis pats R. J. padėjo iš draugiškumo, jokio atlygio nebuvo sutarta. Daug kas jį (kaltinamąjį) vadina M., nes taip jį vadina šeimoje. Jis pats prisistato R.. Sutinka su pareikštu ieškiniu 22 000 Lt sumoje, tai yra su ta suma, kuri buvo gauta pagal „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš 2-3 metus, rugsėjo-spalio mėnesiais, dirbo sargu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Gariūnuose, tikslaus aikštelės adreso nepamena. Toje aikštelėje buvo saugomi kioskai, mašinos, autobusiukai, technika, konteineriai, kuriuose vežamos statybinės atliekos. Tų konteinerių buvo apie 30-40 vienetų, tiksliai nežino. Didžioji dauguma konteinerių buvo pilkos spalvos, ant jų buvo telefono numeriai. Jo budėjimo metu A. M. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimiu konteinerius išvežė, padarė vieną, du reisus. Jis tai pats matė. A. M. buvo vienas. Viskam tam vadovavo R. V., kuris sakė A. M., kad reikia išvežti. Jis buvo priėjęs prie A. M., klausė, ką jie daro, į ką jam R. V. pasakė, kad viskas tvarkoje, kad išveža parduoti, kad jis nesikištų. Daugiau jis nesikišo. Konteinerius išvežti leido. Buvo išvežti 4-6 konteineriai, jų kubatūros jis nežino. Tai buvo padaryta spalio pabaigoje, konkrečios datos nepamena. Jis galvojo, kad R. V. yra R. J. kompanionas, nes R. V. ten dažnai būdavo, ruošėsi įrenginėti kavinę, nuomojosi, bendravo su R. J. kaip kompanionai. Jis nebuvo girdėjęs, kad R. J. planavo parduoti konteinerius, kad būtų leidęs juos kam nors išvežti. Po kiek laiko, gal mėnuo ar du po išvežimo, R. J. jam paskambino ir paklausė, kur dingo konteineriai. Jis atsakė, kad M. išvežė. Tada R. J. pasakė, kad neleido vežti. Iš pokalbio jis suprato, kad tai, jog konteinerių nėra, R. J. buvo naujiena. Konteineriai buvo išvežti iki R. J. sulaikymo.

Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas R. B. davė ir ikiteisminiame tyrime, juos liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 124, 125-129).

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad teiravosi R. V. darbo ir šis kartu su R. J. pasiūlė jam dirbti sargu aikštelėje Gariūnuose, adresu nepamena. Jam buvo pasakyta, kad bus bandomasis laikotarpis, darbo sutartis nebuvo sudaryta. Jo žiniomis aikštelė priklausė R. J.. Jis padėjo dirbti 2010 m. vasarą. Maždaug liepos-rugpjūčio mėnesį į aikštelę atvažiavo juodos spalvos automobilis. Iš jo išlipęs vaikinas pradėjo vaikščioti tarp konteinerių. Jis paklausė, kuo šis domisi. Vaikinas atsakė, kad jį domina konteineriai, teiravosi, ar jie parduodami. Jis nežinojo, tad paprašė palikti telefoną. Vėliau paskambino darbo vietoje po stiklu buvusiais nurodytais R. V. ir R. J. telefono numeriais. Ričardas neatsiliepė. Atsiliepė R. Jis jam pasakė, kad turi duomenis asmens, kuris teiravosi dėl aikštelėje buvusių konteinerių, nurodė vizitinės kortelės duomenis. Šiuo metu jų neatsimena. Tas vaikinas buvo iš kaimynystėje esančios įmonės, vežančios šiukšles, pavadinimo nepamena. Vėliau tam vaikinui vežė segtuve buvusius dokumentus dėl konteinerių, kad jie būtų peržiūrėti. Vaikinas dar pasiteiravo, ar dokumentai tvarkoje. R. V. tuo metu buvo užsienyje ir sms žinutėmis nurodė jam nuvežti tuos dokumentus tai įmonei, kad jie peržiūrėtų. Liudytojas pats tų dokumentų neperžiūrinėjo. Tas vaikinas jam pasakė, kad šiuo metu jie nieko nepasirašinės, nes direktorius išvykęs, kad reikia peržiūrėti dokumentus, po kurio laiko jie duos atsakymą. Jis suprato, kad kalba eina apie aikštelėje buvusių konteinerių pardavimą. Jų ten buvo daug, dalis jų nekokybiški. Tas vaikinas sakė, kad jei pirks, tai tik kokybiškus. Buvo juos pažymėjęs dažais. Po kiek laiko, jau po dokumentų nuvežimo, jis pastebėjo, kad aikštelėje sumažėjo konteinerių. Neliko tų pažymėtų konteinerių, tad jis suprato, kad tas vadybininkas juos nusipirko. Tuo metu buvo 2010 m. ruduo. Su R. J. dėl konteinerių jis nekalbėjo, šis tuo metu buvo atostogose. R. V. jam yra prisistatęs M. vardu. Jo pareigų jis nežino. Jam susidarė įspūdis, kad vadovas buvo R. J., o R. V. – jo pavaduotojas.

Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir direktorius. 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje pastebėjo, kad iš jo bendrovės naudojamos aikštelės Gariūnų gt. 56 yra dingę konteineriai. Prieš tai jis du mėnesius buvo izoliuotas. Pradėjo klausinėti sargų ir jie jam pasakė, kad R. V., pasitelkęs A. M. kaip vairuotoją, tuos konteinerius pardavė ir išvežė į šalia esančią įmonę, tiksliai pavadinimo nepamena. Konteineriai buvo statybinių atliekų, 10 ir 8 m3 talpos. Jo įmonei jų priklausė apie 17. Jų jis ir pasigedo. Konteineriai buvo sunumeruoti eilės tvarka, ant jų buvo telefono numeris. Jie buvo tamsiai mėlynos, geltonos, pilkos spalvos. Sargai jam sakė, kad R. V. jiems nurodė, jog viskas tvarkoje. Jam (R. J.) tuo metu nebuvo galima prisiskambinti, nes jis buvo izoliuotas. Kadangi sargai dažnai matydavo jį su R. V., tai suprato, kad viskas tvarkoje. Konteineriai buvo vežami jų įmonės automobiliu MAN per skirtingas pamainas. Sunkvežimis gali pavežti du konteinerius vienu reisu. Sargai sakė, kad vairavo A. M.. Suprato, kad tai vyko lapkričio pabaigoje. Liudytojas buvo sulaikytas nuo 2010-10-22 iki 2010-12-23. R. V. neturi jokių sąsajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis beveik kasdien būdavo aikštelėje, nes norėjo nuomotis ten patalpas, įrengti kavinę. Po to, kai parašė pareiškimą policijai, praėjus gal 2-3 mėnesiams jis buvo sutikęs R. V. Žirmūnų gt. 74. Ten jam reikėjo sumokėti už telefoną. Šis priėjo prie jo ir pasakė, kad už konteinerius bus atlyginta, kad grąžins pinigus. Sumos nekonkretizavo, sakė 20 000 – 30 000 Lt, bet taip ir negrąžino. Pastebėjęs konteinerių dingimą jis su R. nebendravo, nes jam buvo uždrausta su juo bendrauti. Jis pats (R. J.) konteinerių neplanavo parduoti, tačiau žmonės ateidavo į aikštelę, domėdavos, ar jie nėra parduodami, palikdavo telefono numerį. Kad yra žmogus, kuris domisi konteineriais, jam yra sakęs ir A. M.. Su pastaruoju apie konteinerių pardavimą jis nėra kalbėjęs. Apie tai nėra kalbėjęs ir su R. V., neprašė jo surasti klientų. Konteinerius paskutinį kartą matė spalio 21 d. Kad jie yra areštuoti jis nežinojo.    

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbo vairuotoju pas R. J. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje Gariūnuose. Dirbo neoficialiai, vairavo sunkvežimį MAN, kuris buvo skirtas išvežti šiukšles. Tai buvo 2010 metai. Darbo nebuvo, nebuvo ką vežti, nes prasidėjo krizė. Su R. J. buvo pokalbis, kad konteineriai yra nereikalingi, mašina taip pat. Buvo pasvarstymai dėl jų pardavimo. Sakė, kad jei jis (A. M.) rastų klientų, tai duotų pinigų, tačiau jis nerado. Vieną dieną paskambino R. V. ir pasakė, kad yra konteinerių pirkėjas. Buvo atvažiavęs žmogus, kuris parodė, kurie konteineriai jam reikalingi, pažymėjo kryžiuku. Tai liudytojui pasakė sargas. Kitą dieną ar dar po dienos R. V. paskambino ir pasakė, kad jis (A. M.) gali jau juos vežti į įmonę, kurios pavadinimo jis nepamena. Ji yra netoli, Gariūnuose, užsiima statybinių šiukšlių išvežimu. Jis atvažiavo į aikštelę ir per vieną dieną tuos konteinerius išvežė. Tuo metu R. V. ten nebuvo. Sargas jam parodė pažymėtus konteinerius, kuriuos ir išvežė. Iš viso apie 17. Tai buvo statybinių šiukšlių konteineriai, 10 ar 8 m3 talpos, skirtingų spalvų, geltonos ir pilkos. Juos vežė automobiliu MAN. Nežino, kaip buvo atsiskaityta už tuos konteinerius, bet girdėjo, kad pervedimu. Konteinerius jis išvežė R. V. pasakius, kad juos reikia vežti. Jis buvo R. J. pažįstamas, jie buvo kartu, be to su R. J. buvo pokalbis apie konteinerių pardavimą. R. V. neklausė, ar konteinerių išvežimas yra suderintas su R. J.. Vėliau jis sužinojo, kad R. J. buvo uždarytas kalėjime. Kai jį paleido į laisvę, jis klausė, kur konteineriai. Liudytojas atsakė, kad išvežė į kaimyninę įmonę, kad jie juos pardavė. Sakė, kad R. V. jam paskambino ir pasakė, jog rado klientą. R. J. dėl to nustebo. Iš jo reakcijos suprato, kad tai buvo padaryta be jo žinios. Konteineriai buvo išvežti iki R. J. sulaikymo. Pats liudytojas buvo sulaikytas kartu su R. J..    

              Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas A. M. davė ir ikiteisminiame tyrime, juos liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 116, 117-121).

Liudytojas P. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pavaduotoju. 2010 m. galimai vasarą buvo perkami konteineriai. Jų įmonė įsikūrusi Gariūnuose, tad jam dažnai tekdavo važiuoti Gariūnų gatve. Matydavo, kad šioje gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovi statybiniai konteineriai. Jų įmonė užsiiminėjo buitinių statybinių atliekų išvežimu, todėl buvo konteinerių poreikis. Jis užvažiavo ir paklausė, ar konteineriai nėra parduodami, nes jų ten buvo nemažai ir jie ilgai stovėjo. Jam atsakė, kad pirkti galima. Buvo sutarta kaina, pasirašyta sutartis, konteinerius jiems atvežė, o jie sumokėjo. Praėjo daug laiko ir jis nepamena vardų, pavardžių asmenų, su kuriais susitarė. Jis nuvažiavo į aikštelę, ten žmogus leido apžiūrėti konteinerius. Jie išsirinko geriausius. Jų buvo apie 10-15, tiksliai nepamena. Konteineriai buvo skirti vežti statybinį laužą. Buvo 10, 9 ir berods 7 m3 talpos, dauguma – 10 m3, pilkos, geltonos spalvos. Buvo sutarta kaina, tačiau dabar jos negali pasakyti. Konteinerių pirkimo sutartis buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie manė, kad tarėsi su šios bendrovės atstovais, nes jų prašymu buvo pateiktas raštas, kad konteineriai yra šios įmonės nuosavybė. Taip pat buvo pateiktas konteinerių perdavimo-priėmimo aktas, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kažkokios įmonės, pavadinimo nepamena, perėmė konteinerius. Vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų berods buvo kaltinamasis, kurio vardo ir pavardės jis nežino. Tai sprendžia iš panašios išvaizdos. Jis buvo su dar vienu asmeniu. Kažkuris iš jų prisistatė M.. Antrasis asmuo juos įvesdavo į aikštelės teritoriją, kai jie atvažiuodavo apžiūrėti konteinerių. Su kaltinamuoju susipažino tada, kai atvažiavo į aikštelę. Jie kartu apžiūrėjo konteinerius ir jis (P. S.) jam (kaltinamajam) pasakė, kad nori juos įsigyti. Kaltinamasis su tuo sutiko. Iš jo elgesio, iš to, kaip jis rodė konteinerius, jis suprato, kad jie yra jo. Dokumentų neprašė. Vėliau buvo bendraujama telefonu. Buvo berods elektroniniu paštu nusiųsta sutartis, ją pasirašė, atvežė jiems, jie pasirašė iš savo pusės, gavo sąskaitą ir ją apmokėjo. Telefonu jis bendravo ne su kaltinamuoju, o su tuo antruoju žmogumi. Berods jis jam prisistatė Mindaugu, bet tiksliai nepamena. Vėliau išaiškėjo, kad konteineriai yra vogti.

Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki 2009-06-28 dirbo aikštelėje Gariūnuose, kurioje savo veiklą vykdė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Ten dirbo sargu. Aikštelėje be kita ko stovėdavo metaliniai konteineriai šiukšlėms vežti. Jie būdavo ir išvežami, ir parvežami. „(duomenys neskelbtini)“ savininku buvo R. J., jo brolis. Apie konteinerius jis su juo nekalbėjo, jam nebuvo žinomi jokie brolio planai dėl jų. Jis buvo susipykęs su juo ir jie nebendravo. Dirbdamas aikštelėje jis joje matydavo ir kaltinamąjį. Jo vardas M., o pavardės nežino. Jis ten būdavo kartu su jo broliu R.. Nežino, kokių reikalų jie turėjo. Kalbų apie konteinerius tarp jų jis negirdėjo.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, o būtent nuomojosi telefono SIM kortelę. Šios įmonės ofise Linkmenų gt. jis susipažino su kaltinamuoju. Jie bendravo tarpusavyje, ten dažnai jį sutikdavo. Kaltinamasis prisistatė kaip verslininkas. Jis žinojo, kad liudytojas yra įmonės direktorius. Kartą R. V. paklausė, ar galima būtų į liudytojo įmonę pervesti pinigus už parduotus konteinerius. Sakė, kad tai būtų normalus civilinis sandoris, pirkimo-pardavimo sutartis. Jis (V. S.) nesigilino, kas tai per konteineriai. Pasakė, kad yra įmonės direktorius, ne akcininkas, kurių yra daug, kad jie neleis taip padaryti, nes jų įmonė nesudarinėja apskritai jokių sandorių. Taip pat pasakė, kad gali parekomenduoti vieną įmonės direktorę, kuri gal būt sutiktų. Jis tiksliai nepamena kaip ten toliau buvo, bet atrodo davė kaltinamajam N. B. (tuometinė pavardė – Ž.) telefoną ir jie tarpusavyje susiskambino, susitiko. Buvo susitikę ir jie trise. Tai berods buvo „Panoramoje“, kažkokioje kavinėje. Jie ten buvo keliese. Paskui atvažiavo R.ir jis su N. persėdo prie kitos staliuko, kalbėjosi. Kalba buvo apie pinigus dėl minėto sandorio, atsiskaitymus. Pačių pinigų jis nematė, bet jie galėjo būti. Vėliau jį pakvietė į apklausą. Jis skambino N., teiravosi. Ši nustebo, sakė, kad atsiskaitė su R., kad viskas tvarkoje. Iš pokalbio jis suprato, kad tarp N. atstovaujamos įmonės ir R. buvo sandoris dėl kažkokio kiekio konteinerių pirkimo-pardavimo. Dėl šio sandorio detaliau su N. nekalbėjo. 

Civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pareikštą patikslintą civilinį ieškinį 35889 Lt sumoje. Tai yra padaryta turtinė žala – konteinerių vertė. Ji buvo nurodyta pagal buvusio įmonės direktoriaus R. J. pateiktą 2011-03-29 pranešimą, kuriame nurodyta vidutinė konteinerių vertė, ir sąskaitas-faktūras, pagal kurias buvo pirkta. Kitų dokumentų jie neturi. R. J. pateiktame pranešime nurodytos vertės negali patvirtinti, kaip negali ir pasakyti, ar konteinerių pardavimo kaina, tai yra 24 100 Lt, atitiko rinkos kainą. Mano, kad pastarosios sumos pakaktų turtinei žalai atlyginti. Juos pervedus įmonė atsisakytų ieškinio.

Įvykio vieta – aikštelė Gariūnų gt. 56, Vilniuje, buvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros duomenys fiksuoti 2012-04-19 apžiūros protokole (t. 1, b. l. 29-30).

2007-11-07 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MC-S109 nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjamų 10 vnt. 10m3 talpos konteinerių bendra vertė 43093,60 Lt (t. 1, b. l. 34).

2008-06-06 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ARG 705 nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjamų 5 vnt. 7m3 talpos konteinerių bendra vertė 17405 Lt (t. 1, b. l. 35).

2011-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodytos konteinerių likutinės vertės be PVM: 10 m3 – 2556,40 Lt, 7 m3 – 2065 Lt (t. 1, b. l. 36).

2010-09-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, administratoriumi skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 42).

2010-10-15 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės N. Ž., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo generalinio direktoriaus S. B., buvo sudaryta konteinerių pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančius naudotus statybinių atliekų vežimo konteinerius, kurių kiekvieno talpa nuo 7 m3 iki 10 m3. Preliminarus prekių kiekis – 10 vnt. 10 m3 talpos konteinerių, 3 vnt. 7 m3 talpos, 1 vnt. 9 m3 talpos. Sutartyje nurodoma prekių kaina: 5 vnt. 10 m3 talpos konteinerių – vieneto kaina be PVM 1652,89 Lt, 5 vnt. 10 m3 talpos konteinerių – vieneto kaina be PVM 1570,25 Lt, 1 vnt. 9 m3 talpos – 826,45 Lt be PVM, 3 vnt. 7 m3 talpos konteinerių – vieneto kaina 991,74 Lt be PVM (t. 1, b. l. 67).

2010-10-28 perdavimo-priėmimo aktu fiksuotas 10 vnt. 10 m3 talpos konteinerių, 3 vnt. 7 m3 talpos ir 1 vnt. 9 m3 talpos konteinerių perdavimas. Akte nurodytos konteinerių kainos, analogiškos nurodytoms aukščiau minėtoje sutartyje (t. 1, b. l. 68).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-28 PVM sąskaitoje faktūroje, išrašytoje UAB „Ecoservice“, nurodytos minėtų konteinerių kainos, analogiškos nurodytoms aukščiau minėtoje sutartyje bei perdavimo-priėmimo akte, bendra konteinerių kaina – 24 100,02 Lt (t. 1, b. l. 69).

AB „Ūkio bankas“ sąskaitos išraše nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“2010-11-16 pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 24 100,02 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. Ž. tą pačią dieną Ūkio banko Vilniaus filiale Panoramos klientų aptarnavimo skyriuje pervedė 20 000 Lt į Maestro kortelę (t. 1, b. l. 78-82).

2010-10-15 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės N. Ž., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės I. K., buvo sudaryta konteinerių pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“nuosavybės teise priklausančius naudotus statybinių atliekų vežimo konteinerius, kurių kiekvieno talpa nuo 7 m3 iki 10 m3. Preliminarus prekių kiekis – 10 vnt. 10 m3 talpos konteinerių, 3 vnt. 7 m3 talpos, 1 vnt. 9 m3 talpos. Sutartyje nurodoma prekių kaina: 5 vnt. 10 m3 talpos konteinerių – vieneto kaina be PVM 1500 Lt, 5 vnt. 10 m3 talpos konteinerių – vieneto kaina be PVM 1300 Lt, 1 vnt. 9 m3 talpos – kaina 500 Lt be PVM, 3 vnt. 7 m3 talpos konteinerių – vieneto kaina 500 Lt be PVM (t. 1, b. l. 73).

2010-10-28 perdavimo-priėmimo aktu fiksuotas 10 vnt. 10 m3 talpos konteinerių, 3 vnt. 7 m3 talpos ir 1 vnt. 9 m3 talpos konteinerių perdavimas (t. 1, b. l. 74).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje, išrašytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytos minėtų konteinerių kainos, analogiškos nurodytoms aukščiau minėtoje sutartyje, bendra konteinerių kaina – 19 360 Lt (t. 1, b. l. 75).

Iš byloje esančios pažymos matyti, kad R. J. teismo nutartimi suėmimas paskirtas 2010-10-24, iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jis paleistas 2010-12-22 (t. 1, b. l. 113).

Iš byloje esančios pažymos matyti, kad A. M. buvo suimtas nuo 2010-10-24 iki 2010-11-03 (t. 1, b. l. 122-123).

2011-10-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, taip pat 2012-05-05 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad N. Ž. atpažino R. V. kaip asmenį, prisistačiusį jai M. vardu bei davusį pasirašyti sutartis dėl konteinerių pirkimo-pardavimo (t. 1, b. l. 140-144, 146-148).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę bei jų pagrindu padarytas išvadas.

Byloje surinkti įrodymai, o būtent liudytojų R. J., A. M., P. S., R. B., V. S., A. P. parodymai, rašytiniai bylos dokumentai patvirtina iš esmės visas kaltinime nurodytas objektyviąsias faktines aplinkybes. Minėti įrodymai sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad jų pagrindu teismas pripažįsta esant įrodyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamos, saugomos teritorijos, esančios Gariūnų g. 56, Vilniuje, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią Jočionių g. 13, Vilniuje, vilkiku MAN, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M., buvo išvežti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys konteineriai. Šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis R. V.. Tačiau teismas, įvertinęs minėtų įrodymų visumą, tikslina kitas kaltinimo faktines aplinkybes.

Kaltinime buvo nurodytas minėtų nustatytų veiksmų atlikimo laikas, o būtent laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2010 m. spalio 25 d., tiksliai nenustatytu metu. Tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia teismas susiaurinti šių veiksmų atlikimo laikotarpį konstatuojant, kad jie buvo atlikti nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. spalio 25 d. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad tikslus nurodytų veiksmų laikas byloje nėra konstatuotas, nes tiek kaltinamasis R. V., tiek byloje apklausti minėti liudytojai nurodo nekonkretų, spėjamą jų atlikimo laiką, tačiau nei vienas iš minėtų asmenų nenurodė ankstesnio nei 2010 m. rugsėjo mėnuo laikotarpio. Byloje esantys rašytiniai dokumentai šios išvados nepaneigia. Todėl minėtos faktinės aplinkybės yra tikslintinos.

Tikslintinas ir kaltinime nurodytas pagrobtų konteinerių kiekis, talpa bei vertė. R. V. buvo inkriminuotas 10 vnt. 10 m³ tūrio konteinerių statybinėms atliekoms saugoti bendros 25564 Lt vertės bei 5 vnt. 7 m³ tūrio  konteinerių statybinėms atliekoms saugoti bendros 10325 Lt  vertės, viso turto už 35889 Lt, pagrobimas. Tačiau byloje surinkti įrodymai dėl šių aplinkybių nėra vienareikšmiai. Visi teisiamojo posėdžio metu apklausti asmenys, tame tarpe ir liudytojai R. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat A. M., kuris faktiškai išvežė konteinerius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, nurodo tik apytikslį pagrobtų konteinerių kiekį bei jų talpą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose R. J. teiginiai dėl pagrobtų konteinerių skaičiaus, jų talpos, nebuvo kategoriški ir tikslūs (t. 1, b. l. 9-10, 109-110, 111). Tačiau byloje yra sutartys, prekių perdavimo-priėmimo aktai, sąskaita faktūra, kuriais buvo įformintas konteinerių pirkimas-pardavimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie dokumentai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduoti ir perduoti 14 konteinerių: 5 vnt. 10 m3 talpos konteinerių – vieneto kaina be PVM 1652,89 Lt, 5 vnt. 10 m3 talpos konteinerių – vieneto kaina be PVM 1570,25 Lt, 1 vnt. 9 m3 talpos – kaina 826,45 Lt be PVM, 3 vnt. 7 m3 talpos konteinerių – vieneto kaina 991,74 Lt be PVM, PVM tarifas 21 procentas, bendra parduotų konteinerių kaina su PVM yra 24100,02 Lt. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad dalis konteinerių iš Gariūnų gt. 56 esančios aikštelės buvo išvežta į kitą vietą. Liudytojo P. S. parodymai patvirtina, kad sandoris buvo įformintas minėtais rašytiniais dokumentais. Todėl teismas sprendžia, kad būtent jais remiantis ir turi būti konstatuotas pagrobtų konteinerių kiekis bei talpa. Teismas taip pat mano, kad šių rašytinių dokumentų pagrindu turi būti nustatyta ir pagrobto turto vertė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinime nurodyta konteinerių vertė yra grindžiama UAB „(duomenys neskelbtini)“pateiktomis konteinerių įsigijimo sąskaitomis faktūromis, tačiau pagal jas konteineriai buvo įsigyti 2007, 2008 metais. Taigi, tokiu atveju nebūtų atsižvelgta į natūralų konteinerių susidėvėjimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrobto turto vertė turi būti nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu. Kaltinime nurodyta turto vertė taip pat buvo grindžiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-03-29 pranešime nurodyta konteinerių likutine verte: 10 m3 – 2556,40 Lt, 7 m3 – 2065 Lt, tačiau šis pranešimas nėra grindžiamas jokiais buhalteriniais dokumentais. Liudytojo P. S. parodymai patvirtina, kad perkamų konteinerių kaina buvo derinama atsižvelgus ir į konkrečių konteinerių stovį. Todėl teismo vertinimu minėtuose rašytiniuose dokumentuose nurodyta konteinerių kaina labiausiai atitinka tikrąją įvykio metu buvusią konteinerių vertę. Į ją įskaičiuotini ir privalomi mokėti mokesčiai. Taigi, remiantis minėtais įrodymais teismas tikslina kaltinimo faktines aplinkybes konstatuodamas, kad buvo pagrobta: 10 vnt. 10 m3 talpos, 1 vnt. 9 m3 talpos ir 3 vnt. 7 m3 talpos konteinerių, bendrai 24100,02 Lt vertės.  

Spręsdamas, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nustatyti nusikalstami veiksmai buvo įvykdyti R. V. nurodymu, ar yra pagrindas konstatuoti jo tyčią pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, teismas vadovaujasi ne kaltinamojo R. V., o liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Nors kaltinamasis tvirtina, kad konteinerių pardavimas buvo suderintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. J., kad jis pats (kaltinamasis) veikė su jo žinia, vis tik šie jo teiginiai prieštarauja byloje apklaustų liudytojų parodymams. R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kategoriškai ir nuosekliai tvirtino, kad konteinerių pardavimas nebuvo su juo suderintas, buvo atliktas be jo žinios ir pritarimo. Jo teiginius patvirtino liudytojų R. B., A. P., A. M. aukščiau išdėstyti parodymai. Šių asmenų teiginiai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu teismas nenustatė. Be to, teismo vertinimu reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad R. V. už konteinerius gautų pinigų nei pervedė, nei įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, jie nebuvo perduoti ir įmonės direktoriui R. J.. Tai nebuvo padaryta nei iš karto po sandorio sudarymo ir pinigų pervedimo, nei pradėjus ikiteisminį tyrimą. Visa gauta suma nėra grąžinta ir šiai dienai. Tai kelia teismui papildomų abejonių dėl R. V. parodymų patikimumo, todėl teismas jais nesivadovauja. Remdamasis šiais argumentais teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta ir R. V. tiesioginė tyčia dėl nustatytų veiksmų atlikimo, nes jis suvokė jų pavojingumą, padarinius ir siekė taip veikti.

Byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad konteineriai buvo pagrobti iš saugomos teritorijos, tačiau R. V. buvimas joje nebuvo ribojamas. Veika baigta, nes pagrobtu turtu buvo disponuota. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Patikslinus pagrobto turto vertę (24 100,02 Lt) nustatyta, kad ji neviršija BK 190 straipsnyje nurodytą dydį (32 500 Lt). Pagrobto turto vertė, viršijanti 250 MGL dydį, yra veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuojantis požymis. Nesant pagrindo jį konstatuoti veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti įrodymai patvirtina esant visus šioje teisės normoje aprašytus nusikalstamos veikos požymius. Remdamasis šiais argumentais teismas veiką perkvalifikuoja iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį. 

Teismas sprendžia, kad tiek minėtas kaltinimo faktinių aplinkybių patikslinimas, tiek veikos teisinis kvalifikavimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaltinamojo teisės į gynybą nepažeidžia. Pakeistos faktinės aplinkybės nelaikytinos esminėmis, nes teismas tik patikslino nustatytos nusikalstamos veikos laiką, susiaurindamas galimą jos padarymo laikotarpį, bei sumažino pagrobtų konteinerių kiekį, patikslino jų talpą bei vertę, vėlgi, ją sumažinant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gynyba taip pat prašė sumažinti pagrobtų konteinerių vertę. Iš esmės tam neprieštaravo ir civilinio ieškovo atstovė. Gynyba taip pat siekė veikos teisinės kvalifikacijos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Minėtos korekcijos kaltinamojo teisinės padėties nepasunkino.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veika yra baigta, veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į pagrobto turto vertę, į tai, kad dalis padarytos žalos yra atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: R. V. nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė nebūdamas teistas, tačiau šiuo metu jo atžvilgiu jau yra priimtas 2011-03-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis. Jis vieną kartą trauktas ir administracinėn atsakomybėn. R. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba įmonės vadovu, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi du nepilnamečius vaikus. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaiton neįrašytas.

Šių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką parenkant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytam vidurkiui. Parinkdamas skirtinos baudos konkretų dydį teismas vadovavosi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, nes vėliau ši teisės norma buvo griežtinama.   

R. V. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus apygardos teismo 2011-03-23 nuosprendžio priėmimo, tad šiuo nuosprendžiu skirta bausmė ir minėtu nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė (250 MGL bauda) bendrintinos tarpusavyje vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Įvertinus jau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes parinktinas dalinis bausmių sudėjimo būdas (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Į bausmę įskaitytinas pagal 2011-03-23 nuosprendį įskaitytas ir sumokėtas baudos dydis.

Byloje BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“, patikslinus reikalavimus pareiškė 35 889 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 101-102). Tiek iš civilinio ieškinio turinio, tiek iš civilinio ieškovo atstovės paaiškinimų matyti, kad reikalaujamą atlyginti žalą sudaro pagrobtų konteinerių vertė. Kaip minėta, teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad konteinerių vertė yra 24100,02 Lt. Ši žala buvo padaryta nusikalstamų R. V. veiksmų pasėkoje, todėl jam tenka pareiga ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Teismui buvo pateiktas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad R. V. į BUAB „Partenonas“ sąskaitą pervedė 10 400 Lt, taip iš dalies atlygindamas padarytą turtinę žalą. Šia suma mažintinas priteistinos žalos dydis ir iš R. V. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 13700,02 Lt (24100,02 Lt – 10400 Lt).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2011-03-23 nuosprendžiu skirta subendrinta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 280 MGL (36400 Lt) dydžio baudą.

Įskaityti į bausmę pagal 2011-03-23 nuosprendį įskaitytą ir sumokėtą baudos dydį.

Priteisti iš R. V. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 13700,02 Lt turtinei žalai atlyginti.

R. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                    Aušra Valinskienė