Baudžiamoji byla Nr. 1S-169-1035/2023

        Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00022-2013-3

        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 18 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas jo prašymas dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės švelninimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 7 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 29 d. gautas nuteistojo A. M. prašymas peržiūrėti nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę arba atleisti nuo bausmės. Prašymas motyvuojamas nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiomis BK 182 straipsnio pakeitimais, kurie, pasak nuteistojo, švelnina jo teisinę padėtį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi A. M. nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota iš iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios BK 182 straipsnio 2 dalies į galiojančią BK 182 straipsnio 3 dalį, bet palikta nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį – jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios BK 182 straipsnio 2 dalies į galiojančią BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam baudžiamajame įstatyme numatytą baudą arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Baudžiamasis įstatymas už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatė alternatyvią bausmės rūšį – baudą, todėl naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas sušvelninančiu bausmę. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas skirti jam baudą, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudos skyrimo bausmę, sprendė, kad priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį jis buvo teistas, ankstesniu nuosprendžiu paskiriant baudą, švelnios bausmės skyrimas jo elgesiui įtakos nepadarė, nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė, todėl teismas laikė, kad netikslinga jam už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skirti baudą. Su tokia teismo išvada nesutiktina, nes nusikalstamos veikos padarymo metu (2013 metais) jis teistas nebuvo, o tai reiškia, kad jis baudžiamąjį įstatymą pažeidė pirmą kartą. Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme (2017 metais) jis taip pat neturėjo teistumo, nes BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas 2016 m. gegužės 13 d., yra baudžiamasis nusižengimas. Vien tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, veikė organizuotoje grupėje, savaime nereiškia, kad, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, jam negalėjo būti paskirta švelnesnė bausmė. 

1.2.                      BK 182 straipsnio 3 dalies sankciją papildžius nauja švelnesne bausme (bauda), t. y. už nusikalstamos veikos padarymą atsiradus galimybei skirti alternatyvią švelnesnę bausmę, atsirado ir galimybė tokią baudžiamąją bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu bei paskirtą bausmę tuo pačiu nuosprendžiu sumažinti vienu trečdaliu. Tačiau skundžiama nutartimi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės pagal galiojančio BK 182 straipsnio 3 dalies sankciją paskyrimo, nustatė, kad nauja sankcija numato tas pačias laisvės atėmimo bausmės ribas ir nepagrįstai nurodė, kad keisti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį nėra pagrindo. Įsigaliojus naujajam baudžiamajam įstatymui, jo (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis sumažėjo, atitinkamai dėl to atsirado pagrindas pakeisti laisvės atėmimo bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, netaikė įstatymo, švelninančio bausmę ir kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, t. y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo prašymą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant prašymą ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 3621 straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu) ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 2023-08475), įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., pakeistas BK 182 straipsnis.

Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendyje nustatytas A. M. veikos faktines aplinkybes ji atitinka nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK 182 straipsnio 3 dalį, kurios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribos (iki 8 (aštuonerių) metų) nesikeitė, tačiau numatyta alternatyvi bausmės rūšis – bauda, todėl naujas baudžiamasis įstatymas švelnina nuteistojo teisinę padėtį ir sudaro pagrindą jo veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis A. M. skunde neginčija veikos perkvalifikavimo pagal naują baudžiamąjį įstatymą, tačiau nesutinka su apylinkės teismo sprendimu palikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas svarstė švelnesnės bausmės rūšies – baudos skyrimo nuteistajam galimybę, tačiau nusprendė jos neskirti. Šį sprendimą motyvavo tuo, kad nuosprendžiu skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad A. M. padarė sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, anksčiau buvo teistas vieną kartą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio (301,28 Eur) baudą, ją sumokėjęs, baustas administracine tvarka, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgta į jo vaidmenį įvykdant nusikalstamą veiką – veikė organizuotoje grupėje, įtraukė į nusikalstamą veiką kitus tris kaltinamuosius, koordinavo jų veiksmus, jiems vadovavo. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje papildomai nurodė, kad priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį A. M. jau buvo teistas, ankstesniu nuosprendžiu paskiriant baudą, tačiau švelnios bausmės skyrimas jo elgesiui įtakos nepadarė, nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė, todėl nėra tikslinga jam už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skirti ne laisvės atėmimą, o baudą.

Nuteistasis yra teisus skunde teigdamas, kad jis nusikalstamos veikos, dėl kurios nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, padarymo metu (2013 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais) teistas nebuvo, o turint omeny, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, t. y. už baudžiamąjį nusižengimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio priėmimo metu jis neturėjo teistumo. Tačiau šie apelianto teiginiai nepatvirtina, kad skundžiamoje nutartyje aplinkybės dėl jo nuteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį buvo netinkamai įvertintos.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje, sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo, nėra atsižvelgta į A. M. teistumą BK 97 straipsnio prasme, t. y. kad pastarasis turi teistumą, kuris sukelia tam tikras neigiamas pasekmes. Skundžiamoje nutartyje tik paminėtas faktas, kad A. M. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, paskiriant baudą, kuri yra sumokėta. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas tiesiog atkartojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo. Šiame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad A. M. buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu už 2013 m. spalio 1 d. įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą, baudą yra sumokėjęs, šiuo metu teisiamas už nusikaltimą, kuris įvykdytas 2013 m. vasarą, todėl laikytina, kad jis teisiamas pirmą kartą. Taigi, skundžiamos nutarties motyvai dėl A. M. nuteisimo už baudžiamojo nusižengimo padarymą fakto nepaneigia apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio priėmimo metu buvo teisiamas pirmą kartą.

Minėta, kad skundžiamoje nutartyje A. M. nuteisimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį faktas buvo paminėtas dar kartą, t. y. darant išvadą, jog švelnios bausmės skyrimas jo elgesiui įtakos nepadarė, nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė. Tačiau, priešingai nei teigiama skunde, šis faktas paminėtas visai kitame kontekste. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apie švelnios bausmės įtaką nuteistojo elgesiui apylinkės teismas užsiminė atkreipdamas dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, o tai, jog A. M. šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, yra jo paties poelgių rezultatas, nes jis, atidėjus bausmės vykdymą, vieną po kitos nuo 2018 m. iki 2022 m. padarė dar šešias nusikalstamas veikas, pradėjo jas daryti dar bausmės vykdymo atidėjimo metu, dėl to jam galiausiai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Būtent šiame kontekste apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą apie tai, kad švelnios bausmės skyrimas nedaro įtakos A. M. elgesiui. Pažymėtina, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į kaltinamojo asmenybę ne tik aktualią veikos padarymo metu, bet ir po to. Taigi, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo A. M. skirti alternatyvią bausmės rūšį – baudą.

Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos tokios pačios laisvės atėmimo bausmės ribos kaip ir anksčiau, todėl keisti A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį nėra pagrindo. Priešingai nei teigiama skunde, aplinkybė, kad naujas baudžiamasis įstatymas numatė alternatyvią švelnesnę bausmės rūšį – baudą, savaime nereiškia, jog, teismui nenustačius pagrindo skirti baudą, turi būti mažinamas laisvės atėmimo bausmės dydis. Nagrinėjamu atveju A. M. paskirtos laisvės atėmimo dydis yra mažesnis nei sankcijos vidurkis ir, atsižvelgiant į minėtas skundžiamoje nutartyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, laikytinas tinkamu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo, nes skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                Valerij Lauš