Civilinė byla Nr. e2A-835-254/2020
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00424-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos :
(S)
2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.3; 2.6.10.5.2.8;
3.3.1.18.3.
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, atsakovo ADB E. I. SE, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Daligna“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2491-217/2020 pagal ieškovo D. O. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos”, atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, atsakovei akcinei draudimo bendrovei „E. I.“ SE Lietuvos filialas dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Žilinskis ir Co“, uždaroji akcinė bendrovė „Daligna“.
Teisėja
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. O. 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2019 m. gruodžio 17 d. su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ ir bendraatsakovei AB „Lietuvos draudimas“, kuriuose prašė atlyginti ieškovui 517,01 Eur žalą.
2. Nurodė, kad atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ 2017 m. birželio 8 d. daugiabučio namo renovacijos metu pradėjus stogo atnaujinimo darbus, buvo pastebėta šlampanti, ieškovui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambario siena. Vandens sankaupos taip pat pastebėtos ir laiptinėje bei kitų laiptinės butų savininkų patalpose. Apie įvykį nedelsiant telefonu buvo informuotas UAB „Jonavos paslaugos“ daugiabučių namų priežiūros ir remonto skyriaus vedėjas bei draudimo bendrovė, kurioje buvo apdraustas ieškovui priklausantis turtas, E. I. SE Lietuvos filialas, užregistruotas įvykis (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. birželio 12 d. atvykęs draudimo bendrovės žalų ekspertas, fotonuotraukose užfiksavo turtui padarytą žalą, specialiu įrenginiu išmatavo drėgmės lygį sienose, bei sudarė defektinį aktą, bei vėliau buvo sudaryta lokalinė sąmata pažeisto turto pažeidimų pašalinimui, tačiau pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) taisyklių 20.21.1.1 punktą, įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Per UAB „Jonavos paslaugos“ rengiamą apibendrinamąjį namo modernizavimo darbų pabaigos susirinkimą su daugiabučio namo gyventojais buvo surašyta pretenzija bei, kartu su draudimo bendrovės išvadomis, perduota UAB „Jonavos paslaugos“ atstovams, tačiau jokių atsakomųjų veiksmų taip ir nebuvo sulaukta. 2018 m. rugsėjo 6 d. namo administratoriui UAB „Jonavos paslaugos“ pakartotinai pateikta rašytinė pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turtui padarytos žalos. 2018 m. spalio 16 d. į pateiktą pretenziją gautas atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad praėjus daugiau nei metams nuo įvykio, žalos įvertinti nėra galimybės, ji yra nepagrįsta bei net nesvarstytina, kadangi administratorius modernizavimo darbų nevykdė. Pakartotinai kreipiantis į draudimo bendrovę su prašymu pateikti visus su žala susijusius dokumentus, buvo gauti visi žalą bei jos dydį patvirtinantys dokumentai, kurie pakartotinai elektroniniu paštu pateikti namo administratoriui UAB „Jonavos paslaugos“, tačiau nedelsiant buvo gautas atsakymas, kad minimas klausimas išspręstas ir apie tai ieškovas buvo informuotas 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Visi dokumentai buvo perduoti Valstybinei teritorijų planavimo bei statybos inspekcijai bei Būsto energijos ir taupymo agentūrai. Abi minėtos institucijos savo atsakymuose pateikė administratoriaus bei generalinio rangovo prievoles bei siūlymą, savarankiškai neišsprendus ginčo taikiai, kreiptis į teismą.
3. Atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ 2019 m. kovo 27 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo D. O. ieškinį ir 2019 m. gruodžio 27 d. atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuose prašė ieškovo ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad UAB „Jonavos paslaugos“ administruoja daugiabučius gyvenamuosius namus, tame tarpe ir ieškovo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831. Lietaus vandens nuvedimo sistema, dėl kurios gedimo galimai 2017 m. birželio 8 d. buvo užpiltas ieškovo butas yra namo bendrojo naudojimo objektas, tačiau apie jos gedimą namo administratorius nebuvo informuotas. Ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę „ERGO Insurance“, kurioje buvo apdraustas jo butas, tačiau UAB „Jonavos paslaugos“ apie įvykį net nepranešė. Ieškovas nurodo tikrovės neatitinkančius teiginius, neva jau 2017 m. birželio 8 d. jis telefonu informavo apie įvykį UAB „Jonavos paslaugos“ atstovą, kad neva pareiškė raštišką pretenziją UAB „Jonavos paslaugos“ per apibendrinamąjį namo modernizavimo darbų pabaigos susirinkimą, tačiau byloje esantys dokumentai tai iš esmės paneigia. Iš tiesų ieškovas nuo pat pradžių kreipėsi tiktai į draudimo bendrovę, o šiai atsisakius nuostolius atlyginti – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją prie Aplinkos ministerijos, teigdamas, jog dėl jo buto užpylimo kalti yra renovacijos darbus vykdę asmenys ir reikalaudamas žalos atlyginimo iš jų. Tą patį jis tvirtino ir apibendrinamajame namo butų savininkų susirinkime, todėl susirinkimo protokole ir buvo įrašytas faktas apie ieškovo buto užpylimą, kaip pretenzija darbus vykdžiusiam rangovui. Šis protokolas ir buvo pateiktas rangovui, kaip defektinis aktas. Nebuvo keliamas klausimas dėl netinkamos lietaus nuvedimo sistemos priežiūros ir UAB „Jonavos paslaugos“ kaltės dėl ieškovo buto užpylimo. UAB „Jonavos paslaugos“, kaip į namo administratorių, dėl žalos atlyginimo ieškovas su pretenzija kreipėsi tiktai 2018 m. rugsėjo 6 d., žalos atsiradimo priežastimi nurodė ne kokius nors UAB „Jonavos paslaugos“ kaltus veiksmus ar neveikimą, o pačią stogo renovacijos darbų priežastį. Kadangi UAB „Jonavos paslaugos“ ieškovo namo stogo renovacijos, o taip pat ir bet kokių kitokių remonto darbų nevykdė, o nustatyti užpylimo priežastis, praėjus daugiau, nei metams po įvykio, nebebuvo jokios galimybės, todėl žalą atlyginti UAB „Jonavos paslaugos“ atsisakė.
5. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo D. O. ieškinį ir 2020 m. sausio 7 d. atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuose prašė ieškovo ieškinį atmesti.
6. Nurodė, kad palaiko UAB „Jonavos paslaugos“ išdėstytus argumentus dėl UAB „Jonavos paslaugos“ civilinės atsakomybės nebuvimo. Pradiniame ieškinyje ieškovas atsiradusią žalą siejo su pastate vykdoma renovacija. Atsakovas UAB „Jonavos paslaugos“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos nevykdė, todėl ir žalos sukelti negalėjo. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė kitą faktinę žalos atsiradimo priežastį: sujungimo vietoje nesandarų lietaus nubėgimo stovą, kuris yra sienos viduje (neatidengus sienos to nebuvo galima pastebėti). Savo ruožtu priežasties, kodėl lietaus nubėgimo stovas išsinėrė ar kitaip buvo nesandarus (dėl vykdomos renovacijos, dėl liūties, dėl susidėvėjimo ar dėl kitų priežasčių), greičiausiai nebegalima nustatyti. Lietaus nubėgimo stovas yra bendra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcija ir bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems šio namo savininkams, todėl už šios konstrukcijos padarytą žalą turėtų atsakyti visi šio namo savininkai kartu. UAB „Jonavos paslaugos“ administruoja pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ji niekaip negalėjo žinoti ar net numanyti apie šio pastato sienos viduje nesandarų lietaus nubėgimo stovą ir/ar imtis priemonių jo remontui (pvz. sušaukti daugiabučio gyventojų susirinkimą šiam klausimui spręsti ar pan.), todėl ir nėra jokios UAB „Jonavos paslaugos“ kaltės, kuri būtina UAB „Jonavos paslaugos“ civilinės atsakomybės konstatavimui. AB „Lietuvos draudimas“ sutartinė atsakomybė yra išvestinė iš UAB „Jonavos paslaugos“ deliktinės civilinės atsakomybės, todėl nesant UAB „Jonavos paslaugos“ civilinės atsakomybės negali būti AB „Lietuvos draudimas“ pareigos mokėti draudimo išmoką pagal 2016 m. liepos 15 d. Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį serija LD Nr. (duomenys neskelbtini). Pasisakydamas dėl draudimo sutarties sąlygų nurodė, kad verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo sudaryta AB „Lietuvos draudimas“ Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054 sąlygomis. Kas yra laikoma draudžiamuoju įvykiu numato draudimo taisyklių 11 punktas ir draudėjas atsako. Byloje yra pateikta Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartis galiojo iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., todėl pranešimas apie ginčo įvykį turėjo būti padarytas vėliausiai 2017 m. lapkričio 10 d.. AB „Lietuvos draudimas“ apie šį įvykį sužinojo iš teismo procesinių dokumentų, t. y. 2019 metais, todėl netenkinama taisyklių 11.3 p. nuostata. Kadangi draudėjas UAB „Jonavos paslaugos“ nėra atsakingas dėl ginčo žalos atsiradimo, todėl netenkinama taisyklių 11.4 p. nuostata, ginčo įvykis vertinamas kaip nedraudžiamasis įvykis. Netgi tuo atveju jei būtų galima konstatuoti draudžiamojo įvykio buvimą, tai draudimo išmoka būtų mažinama besąlyginės išskaitos (franšizės suma) (taisyklių 19 punktas).
7. Atsakovas ADB ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2019 m. spalio 23 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo D. O. ieškinį ir 2020 m. sausio 7 d. atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuose prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš kaltos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad atsakovo E. I. SE Lietuvoje veiklą vykdančio per filialą atžvilgiu ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale buvo apdraustas ieškovui priklausantis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo pranešimą buvo užregistruotas įvykis (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. birželio 12 d. atvykęs draudimo bendrovės žalų ekspertas, fotonuotraukose užfiksavo turtui padarytą žalą, specialiu įrenginiu išmatavo drėgmės lygį sienose, bei sudarė defektinį aktą, vėliau sudarė lokalinę sąmatą pažeisto turto pažeidimų pašalinimui, tačiau pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) taisyklių 20.21.l.l punktą, įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kadangi tarp šių asmenų buvo sudaryta draudimo sutartis. Reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad ieškovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieškinio senatimi, turi pareikšti ieškinį teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2017 m. birželio mėnesį. Nuo šio momento ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir galėjo savo teises ginti teisme. Ieškinio senaties terminas pasibaigė 2018 m. birželio mėnesį. ERGO atsakovu šioje byloje yra patraukta 2019 m. spalio 9 d., t. y. reikalavimas pareikštas pasibaigus įstatymo nustatytam senaties terminui, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti.
9. Trečiasis asmuo UAB „Daligna“ 2019 m. gegužės 21 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo D. O. ieškinį ir 2020 m. sausio 7 d. atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuose prašė sprendimą dėl ieškovo ieškinio priimti teismo nuožiūra.
10. Trečiasis asmuo UAB ,,Žilinskis ir Co“ 2019 m. balandžio 23 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo D. O. ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovo D. O. ieškinį patenkino dalinai, priteisė solidariai iš atsakovių UAB „Jonavos paslaugos“ ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui D. O. 517 Eur turtinei žalai atlyginti ir iš kiekvienos atsakovės po 307,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovo ADB „E. I.“ SE Lietuvos filialo atmetė.
12. Teismas nustatė, kad UAB „Jonavos paslaugos“ yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius. Įstatymų nustatyta tvarka organizavo šio pastato (duomenys neskelbtini) renovaciją, išrinko darbų rangovą – UAB „Žilinskis ir Co“, su kuriuo 2016 m. gruodžio 23 d. sudarė pagrindinę projektavimo ir statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei išrinko statybos priežiūrą vykdantį juridinį asmenį – UAB „Prie Lėvens“, su kuriuo 2017 m. kovo 28 d. sudarė Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 5 d. Aktu – leidimu ir tos pačios dienos Statybvietės priėmimo – perdavimo aktu objektas (daugiabutis namas), esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas rangovui, kuris prisiėmė visą atsakomybę už galimai atsirasiančią žalą pastatui ar butų savininkams. Savo civilinę atsakomybę už galimai būsiančią padarytą žalą užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims rangovas įsipareigojo apdrausti. Rangovas dėl stogo atnaujinimo darbų objekte (duomenys neskelbtini), sudarė subrangos sutartį su subrangovu UAB „Daligna“. UAB „Daligna“ stogo šiltinimo hidroizoliavimo darbams atlikti sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Napus“. UAB „Napus“ darbus atliko ir atliktus darbus 2017 m. birželio 6 d. perdavė UAB „Daligna“. Faktiškai darbai buvo atlikti 2017 m. gegužės mėnesį. UAB „Jonavos paslaugos“ civilinė atsakomybė drausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2016 m. liepos 15 d. Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį serija LD Nr. (duomenys neskelbtini) verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr.054 sąlygomis.
13. 2017 m. birželio 7 d. Jonavoje buvo liūtis, kritulių kiekis 11,5 mm (tai patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019 m gegužės 16 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas) Nr. (8.42-10)-BB-1461. 2017 m. birželio 8 d. ieškovas D. O. pastebėjo šlampančią jo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambario sieną. Vandens sankaupos taip pat pastebėtos ir laiptinėje bei kitų laiptinės butų savininkų patalpose. Apie įvykį ieškovas nedelsiant telefonu informavo UAB „Jonavos paslaugos“ daugiabučių namų priežiūros ir remonto skyriaus vedėją V. B. bei draudimo bendrovę E. I. SE Lietuvos filialą, kurioje buvo apdraustas ieškovui priklausantis turtas. Šios draudimo bendrovės 2017 m. birželio 20 d. sprendime konstatuota, kad pagal Gyventojų turto draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, ieškovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra apdraustas nuo ugnies, gamtos jėgų, vandens, trečiųjų asmenų tyčinės veikos, stiklo dužimo, transporto priemonės atsitrenkimo, elektros įtampos svyravimo rizikų (rizikų apibrėžimai numatyti Gyventojų turto draudimo taisyklių (ERGO, GTDT, galioja nuo 2014 m. gruodžio 1 d.) Nr. 056, kurios yra neatskiriama Gyventojų turto draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis). Nuspręsta įvykį, kurio metu buvo pažeistas ieškovo turtas, nepripažinti draudžiamuoju ir draudimo išmoka negali būti mokama.
14. 2017 m. birželio 12 d. atvykęs draudimo bendrovės E. I. SE Lietuvos filialo žalų ekspertas, fotonuotraukose užfiksavo turtui padarytą žalą, specialiu įrenginiu išmatavo drėgmės lygį sienose. 2017 m. birželio 12 d. defektiniu aktu nustatytas sugadinto/pažeisto turto mastas-16,71 m² kambario lubos, 30,87 m² kambario sienos. UAB „Napus“ darbuotojas S. T., apžiūrėjo stogą ir stogo darbų trūkumų, dėl kurių galėjo pratekėti vanduo, nenustatė. Tačiau laiptinėje, kurioje yra ieškovo butas, buvo atidengta siena ir pastebėta, kad lietaus nubėgimo stovas yra susidėvėjęs, sujungimo vietoje yra nesandarus ir, tuo metu esant dideliam lietaus kiekiui ir dėl to vandeniui nespėjus nutekėti, vanduo per vamzdžių sujungimo vietą yra pratekėjęs. Nors ir tokių darbų nei UAB „Daligna“, nei UAB „Napus“ atlikti nebuvo pagal sutartį įpareigota (stovo atnaujinimas nebuvo stogo modernizavimo darbų dalis), UAB „Napus“ darbuotojas geranoriškai, siekdamas sustabdyti vandens pratekėjimą ir padėti D. O., stovo sudūrimo vietą sutvarkė mechaniniu būdu patempę apatinį vamzdį link viršutinio 1-1,5 cm, ir vamzdžiai hermetiškai susijungė, lietaus praleidimo priežastis į išorę buvo panaikinta. 2018 m. rugsėjo 6 d. D. O. pateikė pretenziją UAB „Jonavos paslaugos“, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriui, dėl to, kad 2017 m birželio mėnesį buvo aplietas jo butas tame name, ir pareikalavo atlyginti atsiradusius jo nuostolius, kuriuos grindė draudimo bendrovės ERGO Insurance SE surašytu defektiniu aktu.
15. Iš D. O. ir UAB „Žilinskis ir Co“ susirašinėjimo medžiagos teismas nustatė, kad D. O. pareiškus pretenziją, UAB „Žilinskis ir Co“ surinko informaciją dėl D. O. butui (duomenys neskelbtini) padarytos žalos vykdant (duomenys neskelbtini)e namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. 2018 m. gruodžio 20 d. raštu atsisakė tenkinti pretenziją, konstatavo, kad lietaus nuotekų stovai, magistralės ir išvadai nebuvo keičiami (šie darbai nebuvo numatyti namo gyventojų patvirtintame investicijų plane), todėl už lietaus nuotekų tinklų būklę rangovas nėra atsakingas. Nurodė, jog, tikėtina, kad lietaus nuotekų stovai name yra susidėvėję ir galimai praleidžia lietaus nuotekų vandenį.
16. Teismas nurodė, kad UAB „Jonavos paslaugos“ vykdo (duomenys neskelbtini), namo administravimą. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.3. punktas numato, kad vykdant pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau - žemės sklypas) priežiūrą. Atsakovas privalėjo prižiūrėti ginčo daugiabučio gyvenamojo namo inžinerines sistemas, nedelsiant savarankiškai šalinti užfiksuotus šių sistemų trūkumus (defektus), kad namo bendrojo naudojimo objektų savybės atitiktų teisės aktais nustatytų privalomųjų reikalavimų visumą (STR 1.12.05:2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11-13 punktai). Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, nustatomi pastato defektai ir remonto darbų poreikis (13 punktas). Pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei yra ne tik tam tikrų pareigų pažeidimas, bet ir vien namo administratoriaus – bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtojo – statusas, kartu reiškiantis ir daikto valdytojo faktą. Be to, atsakomybė atsakovui taip pat kyla ir dėl netinkamo Administravimo paslaugų sutartyje ir teisės aktų, reguliuojančių daugiabučio namo prižiūrėtojų veiklą (STR 1.12.05:2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“), numatytų pareigų vykdymo, neatsižvelgiant į tai, ar žalą lėmė užsikimšusi lietaus nuotekų sistema ar lietaus sistemos nusidėvėjimas, nesandarumas.
17. Teismas nurodė, kad atsakomybė atsakovui taip pat kyla ir dėl netinkamo Administravimo paslaugų sutartyje ir teisės aktų, reguliuojančių daugiabučio namo prižiūrėtojų veiklą (STR 1.12.05:2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“), atsakovas, vykdydamas administratoriaus pareigas, privalėjo, laiku vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, kuri, pagal šalių paaiškinimus, nebuvo atlikta nuo namo pastatymo, todėl ir sukėlė ieškovo turtui žalą. Teismas sprendė, jog šios aplinkybės byloje įrodytos ieškovo pateiktais įrodymais, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais (liudytojo R. B., S. T., ir kitų), todėl dėl žalos ieškovui yra kaltas atsakovas UAB „Jonavos paslaugos“, nepakankamai rūpestingai atlikęs savo pareigas.
18. D. O. paskaičiavimais, ADB „E. I.“ SE Lietuvos filialo užfiksuota žala, lokaline sąmata nustatoma, kad D. O. padaryta dėl buto apipylimo 517,01 Eur žala (sienų ir lubų paruošimas, dažymas, darbas). Teismas sprendė, kad atsakovui UAB „Jonavos paslaugos“ kyla pareiga solidariai atlyginti padarytą žalą su draudimo bendrove AB „Lietuvos draudimas“, kadangi jo civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2016-07-15 Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį serija LD Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Ieškinys dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovo ADB „E. I.“ SE Lietuvos filialo teismas atmetė ieškovui ieškinio šiam atsakovui nepalaikant ir neįrodžius jo kaltės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ADB „E. I.“ SE Lietuva patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau atsakovas ADB „E. I.“ SE Lietuva bylos nagrinėjimo metu buvo atsakovų pusėje, jo atžvilgiu atskiri reikalavimai dėl žalos priteisimo ieškovas D. O. nekėlė, atsižvelgiant į tinkamą ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, bylinėjimosi išlaidų šiam atsakovui teismas nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Daligna“, atstovaujama advokato A. T., patyrė 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas (susipažinimą su bylos medžiaga, atsiliepimus, dalyvavimą teismo posėdžiuose, sąskaitos Nr.19/05/17-1, Nr.19/07/29-1,Nr.19/11/07-1). Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo bylos proceso metu nebuvo ieškovo pusėje, negynė jo interesų, todėl turėtų bylinėjimosi išlaidų šiam trečiajam asmeniui nepriteisė (CPK 93 straipsnis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu ir jo patikslinimu atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi jokiais įrodymais nepagristais ieškovo teiginiais, taip pat padarė savo niekuo nepagrįstas išvadas, t. y. buvo neobjektyvus ir šališkas, ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
1.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, t. y. nesiremdamas jokiais objektyviais įrodymais konstatavo, kad ieškovo elektroninių ryšių priemonėmis pateiktais elektroninės formos rašytiniais įrodymais konstatuota atsakovo kaltė. Tačiau kuo pasireiškė ta atsakovo kaltė, teismas nedetalizuoja, apsiribodamas bendro pobūdžio frazėmis. Teisminio nagrinėjimo metu nustatytas tiktai ieškovo buto užpylimo faktas, bei nustatyta, kad užpylimas galimai įvyko per namo lietaus nuvedimo sistemos vamzdį, tačiau nebuvo nustatyta, kas yra kaltas dėl to vamzdžio išsihermetizavimo. Įvykio metu vyko namo renovacijos darbai, todėl namas, kaip statybos aikštelė buvo perduotas gen. rangovui UAB „Žilinskas ir Co“. Atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ jokių darbų tame name tuo metu nevykdė. Lietaus vandens nuvedimo sistema, dėl kurios gedimo galimai 2017 m. birželio 8 d. buvo užpiltas ieškovo butas, yra namo bendrojo naudojimo objektas, tačiau apie jos gedimą UAB „Jonavos paslaugos, kaip namo administratorius, nebuvo informuotas. Po įvykio ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę „ERGO Insurance“, kurioje buvo apdraustas jo butas, bei telefonu apie įvykį pranešė UAB „Jonavos paslaugos“ atstovui V. B., vykdžiusiam renovacijos darbų priežiūrą, nurodydamas, kad dėl stogo renovaciją vykdžiusių asmenų kaltės buvo užpiltas, šis kreipėsi į stogo renovacijos darbus vykdžiusią įmonę UAB „Daligna, o pastaroji kreipėsi į subrangovę UAB „Napus“, kurios darbuotojai defektą patys ir sutvarkė – užmovė atgal vieną iš kito išsimovusius lietaus nuvedimo kanalizacijos vamzdžius. Nei draudimo bendrovė, nei UAB „Napus“ to vamzdžių išsihermetinimo priežasčių netyrė. Tokio jų elgesio priežastys pakankamai logiškos ir nuspėjamos – draudimo bendrovė buvo suinteresuota tikėti ieškovo pateikta versija, jog užpylimas įvyko dėl renovacijos darbus atliekančių asmenų kaltės, nes tokiu atveju įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, o stogo renovaciją atliekantys asmenys buvo tiesiogiai suinteresuoti, kad vamzdžių išsihermetinimo priežastis liktų nežinoma, kadangi ji galėjo atsirasti būtent dėl stogo renovacijos darbų neatsargiai išjudinus vamzdį, jiems tvarkant lietaus kanalizacijos įlają. Labiausiai tikėtina kad būtent dėl tos priežasties UAB „Napus“ darbuotojai patys iš karto sutvarkė tą vamzdį, niekam kitam, išskyrus savo vadovus, apie tuos darbus nepranešė, o UAB „Napus“ jokio atlygio už atliktus darbus iš nieko nepaprašė.
1.3. Dėl lietaus nuvedimo sistemos užsikimšimo nei prieš įvykį, nei po įvykio nebuvo jokios kalbos, kadangi ji nebuvo užsikimšusi. UAB „Napus“ darbuotojai paprasčiausiai sujungė išsiskyrusius vamzdžius, ir po to jokių pratekėjimų sistemoje nebeliko, ką patvirtino ir po keleto dienų įvykusi didelė liūtis. Apie, sistemos užsikimšimą niekas UAB „Jonavos paslaugos“ nebuvo pranešęs nei prieš, nei po įvykio, niekas apie tai nekalbėjo ir teisme, todėl akivaizdu, kad tai tiktai teismo fantazijos ir neteisingos bei akivaizdžiai šališkos faktų interpretacijos vaisius.
1.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo byloje esančiais atsakovei palankiais įrodymais, arba savaip juos traktavo, iš to darydamas neatitinkančias tikrovės, vienpusiškas ir akivaizdžiai šališkas išvadas ar prielaidas, kurios nėra patvirtintos jokiais rodymais, neišsiaiškino svarbių aplinkybių, o vadovavosi prielaidomis, ir dėl šių priežasčių priėmė neteisingą sprendimą.
21. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialines teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Jonavos paslaugos“ atsakomybės, neatsižvelgė į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ patrauktas bendraatsakoviu tik dėl to, kad 2017 m. turėjo Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su UAB „Jonavos paslaugos“. Todėl UAB „Jonavos paslaugos“ civilinės atsakomybės nagrinėjamu atveju nėra. UAB „Jonavos paslaugos“, sužinojusi apie vandens prasiskverbimą, nedelsiant sukoordinavo užliejimo priežasties radimą ir pašalinimą. UAB „Jonavos paslaugos“ veiksmai atitiko formalius teisės reikalavimus, todėl nėra jokios priežasties konstatuoti, kad nagrinėjamoje situacijoje kilo UAB „Jonavos paslaugos“ civilinė atsakomybė. AB „Lietuvos draudimas“ sutartinė atsakomybė yra išvestinė iš UAB „Jonavos paslaugos“ deliktinės civilinės atsakomybės, todėl nesant UAB „Jonavos paslaugos“ civilinės atsakomybės negali būti AB „Lietuvos draudimas“ pareigos mokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį. Pastebi, kad lietaus nubėgimo stovas (lietvamzdis) yra bendra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcija ir bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems šio namo savininkams, todėl už šios konstrukcijos padarytą žalą turėtų atsakyti visi šio namo savininkai kartu. UAB „Jonavos paslaugos“, kaip pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius ginčo atveju nėra šio daugiabučio butų savininkų atstovas nei šiam teismo procese, nei dėl lietvamzdžių remonto/keitimo klausimų (nes nėra tokio butų savininkų sprendimo ar pavedimo, priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka). UAB „Jonavos paslaugos“ nėra ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas, taip kaip jis apibrėžiamas CK 6.266 straipsnyje.
2.3. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir solidariai priteisdamas žalos atlyginimą taip pat ir iš AB „Lietuvos draudimas“, rėmėsi iš esmės vien tuo faktu, kad UAB „Jonavos paslaugos“ civilinė atsakomybė yra apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ savo atsiliepime į patikslintą ieškinį detaliai nurodė, kodėl nagrinėjamas įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju įvykiu (tiesiog neatitinka draudžiamojo įvykio sudėties), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimamas skundžiamą sprendimą, dėl to visiškai nepasisakė (t. y. kodėl, jo nuomone, nagrinėjamas įvykis yra laikytinas draudžiamuoju įvykiu). Ginčo įvykis tikrai yra nedraudžiamasis įvykis ir draudikui (AB „Lietuvos draudimas“) nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Net jei ir būtų konstatuotas draudžiamojo įvykio buvimas, tai draudimo išmoka būtų mažinama besąlyginės išskaitos (franšizės) suma (taisyklių 19 punktas). Byloje esančioje Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartyje yra numatyta 145 Eur besąlyginė išskaita (franšizė), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į tai visiškai neatsižvelgė (ir dėl to nepasisakė sprendime), nes visa ir vienoda žalos atlyginimo suma yra solidariai priteista iš abiejų atsakovų.
22. Apeliaciniu skundu atsakovas ADB E. I. SE prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti ADB E. I. SE Lietuva patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisti E. I. SE Lietuvoje veiklą vykdančio per filialą naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į tinkamą ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, bylinėjimosi išlaidos atsakovui ADB „E. I.“ SE Lietuva nepriteisiamos. Byloje esantys įrodymai įrodo, kad ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų apelianto atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas priėmęs ieškinio atsisakymą, šio klausimo neišsprendė, o turėjo. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsisakė ieškinio apelianto atžvilgiu nenurodydamas priežasčių, t. y. ieškinio atsisakymo nelėmė apelianto veiksmai. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Gindamasis nuo ieškinio apeliantas patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinio atsisakymas apelianto atžvilgiu laikytinas sprendimu, priimtu atsakovo naudai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šioje byloje apeliantas ADB „E. I.“ SE Lietuva patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš bylą pralaimėjusios ginčo šalies.
23. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Daligna“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovo trečiojo asmens UAB „Daligna“ naudai jo patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino dėl kokių priežasčių UAB „Daligna“ patyrė bylinėjimosi išlaidas. UAB „Daligna“ 2019 m. gegužės 2 d. ieškovo prašymu buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Atitinkamai UAB „Daligna“, atsižvelgdama į ieškinio pagrindą, gynė byloje savo teises ir interesus, samdėsi advokatą. Jeigu pradinis ieškovo ieškinys (nepakeitus ieškinio pagrindo) būtų buvęs patenkintas, atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ įgytų reikalavimo teisę į UAB „Žilinskis ir Co“, o pastaroji į UAB „Daligna“. Todėl UAB „Daligna“ privalėjo teikti atsiliepimą, aktyviai dalyvauti byloje. UAB „Daligna“ visos patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (900 Eur) susidarė iki ieškinio pagrindo pakeitimo (susipažinimas su bylos medžiaga, 2019 m. gegužės 21 d. atsiliepimo parengimas, dalyvavimas 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžiuose). Už pateiktą atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį (pareiškimas dėl pagrindo pakeitimo), bei advokato dalyvavimą 2020 m. sausio17 d. posėdyje UAB „Daligna“ išlaidas pagrindžiančių dokumentų neteikė ir jų priteisti neprašė.
4.2. UAB „Daligna“ procese veikė sąžiningai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, gynė savo interesus tiek kiek reikėjo ginti ir nepiktnaudžiavo bylinėjimosi išlaidomis. Sprendimu nepriteisiant trečiajam asmeniui patirtų bylinėjimosi išlaidų yra pažeidžiamas sąžiningumo ir teisingumo principas. UAB „Daligna“ ne savo iniciatyva įsitraukė į procesą, o buvo įtraukta ieškovo iniciatyva dėl ko patyrė išlaidas. UAB „Daligna“ nėra svarbu iš kurios šalies būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, tačiau jos turėtų būti priteistos ir paskirstytos, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį. Trečiasis asmuo UAB „Daligna“ mano, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl ieškovo procesinio elgesio ir jos turėtų būti priteistos iš ieškovo.
24. Atsiliepimu į atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsakovas Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti E. I. SE Lietuvoje veiklą vykdančio per filialą naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą UAB „Jonavos paslaugos“ dėl neva tai netinkamai prižiūrėtų lietvamzdžių. Nesant UAB „Jonavos paslaugos“ atsakomybės dėl užpylimo, negalima jos civilinės atsakomybės draudiko AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybė. AB „Lietuvos draudimas“ sutartinė atsakomybė yra išvestinė iš UAB „Jonavos paslaugos“ deliktinės civilinės atsakomybės. Byloje nėra įrodymų, kad renovuojamo daugiabučio namo gyventojai (įskaitant ieškovą) ar renovaciją koordinuojanti UAB „Jonavos paslaugos“ būtų užsakę, kad UAB „Napus“ atliktų lietvamzdžio remonto darbus. Byloje nėra įrodymų ir apie mokestį UAB „Napus“ dėl jos darbuotojų atliktų lietvamzdžio remonto darbų. Akivaizdu, kad UAB „Napus“, jausdama savo atsakomybę dėl daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos metu sugadintos lietaus nuotekų surinkimo sistemos, ją atstatė savo sąskaita. Pažymi, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų atlikimo laikotarpiui stogo ir lietaus nuotekų surinkimo sistemos valdymas buvo perduotas renovacijos darbus atlikusiai UAB „Napus“. Už renovacijos darbų trūkumus (defektus) ir/ar renovacijos darbų metu padarytą žalą lietaus nuotekų surinkimo sistemai buvo atsakinga ne UAB „Jonavos paslaugos“, o darbus vykdžiusi UAB „Napus“. Byloje nustatyta, kad vandens prasiskverbimas įvyko ne dėl lietvamzdžių susidėvėjimo, o dėl lietvamzdžių išsinėrimo per alkūnę (tikėtina išsinėrė atliekant stogo renovacijos darbus). Dėl to bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Jonavos paslaugos“ ir AB „Lietuvos draudimas“ atsakingos yra priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
5.2. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Jonavos paslaugos“ privalėjo prižiūrėti ginčo daugiabučio gyvenamojo namo inžinerines sistemas ir kt., tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai nesutiko renovuoti lietaus nuotekų surinkimo sistemą. Ši sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems to namo savininkams, todėl už šios sistemos trūkumo padarytą žalą atsako visi namo savininkai (įskaitant ieškovą). Ieškovas ieškinio daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams nereiškė, todėl ieškinys yra atmestinas dar ir dėl to, kad yra pareikštas netinkamiems atsakovams.
25. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ apeliacinį skundą atsakovas Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo UAB „Jonavos paslaugos“ apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti E. I. SE Lietuvoje veiklą vykdančio per filialą naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įrodymais nepagrindė UAB „Jonavos paslaugos“ kaltės. Teismas deklaratyviai konstatavo, kad UAB „Jonavos paslaugos“ privalėjo prižiūrėti ginčo daugiabučio gyvenamojo namo inžinerines sistemas ir kt. Pažymi, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų atlikimo laikotarpiui stogo ir lietaus nuotekų surinkimo sistemos valdymas buvo perduotas renovacijos darbus atlikusiai UAB „Napus“. Už renovacijos darbų trūkumus (defektus) ir/ar renovacijos darbų metu padarytą žalą lietaus nuotekų surinkimo sistemai buvo atsakinga ne UAB „Jonavos paslaugos“, o darbus vykdžiusi UAB „Napus“. Byloje nustatyta, kad vandens prasiskverbimas įvyko ne dėl lietvamzdžių susidėvėjimo, o dėl lietvamzdžių išsinėrimo per alkūnę (tikėtina išsinėrė atliekant stogo renovacijos darbus). Dėl to bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Jonavos paslaugos“ ir AB „Lietuvos draudimas“ atsakingos yra priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai nekėlė klausimo dėl lietaus nuotekų surinkimo sistemos netinkamos priežiūros. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai nesutiko renovuoti lietaus nuotekų surinkimo sistemą.
6.2. Ieškinyje nurodomas užpylimas susijęs su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacija. Apie įvykį ieškovas pranešė renovaciją koordinuojančiai UAB „Jonavos paslaugos“. Pastaroji šią informaciją perdavė faktiškai renovaciją atliekančios įmonės – subrangovo UAB „Napus“ darbuotojams, kurie ieškodami galimos įvykio priežasties atidengė dalį laiptinės sienos, kurios viduje eina lietvamzdis, ir rado, kad vanduo skverbiasi per lietvamzdžio segmentų sandūrą. UAB „Napus“ darbuotojai suremontavo lietvamzdį. Byloje nėra įrodymų, kad renovuojamo daugiabučio namo gyventojai (įskaitant ieškovą) ar renovaciją koordinuojanti UAB „Jonavos paslaugos“ būtų užsakę, kad UAB „Napus“ atliktų lietvamzdžio remonto darbus. Byloje nėra įrodymų ir apie mokestį UAB „Napus“ dėl jos darbuotojų atliktų lietvamzdžio remonto darbų. Akivaizdu, kad UAB „Napus“, jausdama savo atsakomybę dėl daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos metu sugadintos lietaus nuotekų surinkimo sistemos, ją atstatė savo sąskaita. Šiuo atveju ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą UAB „Jonavos paslaugos“ dėl neva tai netinkamai prižiūrėtų lietvamzdžių. Nesant UAB „Jonavos paslaugos“ atsakomybės dėl užpylimo, negalima jos civilinės atsakomybės draudiko AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybė. AB „Lietuvos draudimas“ sutartinė atsakomybė yra išvestinė iš UAB „Jonavos paslaugos“ deliktinės civilinės atsakomybės.
6.3. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai nesutiko renovuoti lietaus nuotekų surinkimo sistemą. Ši sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems to namo savininkams, todėl už šios sistemos trūkumo padarytą žalą atsako visi namo savininkai (įskaitant ieškovą). Ieškovas ieškinio daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams nereiškia, todėl ieškinys yra atmestinas dar ir dėl to, kad yra pareikštas netinkamiems atsakovams.
26. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Daligna“ apeliacinį skundą atsakovas Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo UAB „Daligna“ apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti E. I. SE Lietuvoje veiklą vykdančio per filialą naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. UAB „Daligna“ byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje. Trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kitos šalies, o ne tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese. Teismas privalo vertinti dėl kokių priežasčių UAB „Daligna“ patyrė bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens UAB „Daligna“ patirtos bylinėjimosi išlaidos sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso. Todėl ieškovas atsakingas už trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.2. Nepagrįstai UAB „Daligna“ apeliaciniame skunde teigia, kad bendrovei nėra svarbu iš kurios šalies būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos turėtų būti priteistos ir paskirstytos, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį. Trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl ieškovo procesinio elgesio, todėl jos turėtų būti priteistos iš ieškovo. Kadangi UAB „Daligna“ šioje civilinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, remiantis bendrąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, nėra pagrindo jos naudai priteisti jokių bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų. Bylinėjimosi išlaidos šio trečiojo asmens naudai gali būti priteistos tik iš kitoje pusėje buvusio ieškovo tokia apimtimi, kokia buvo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai.
7.3. UAB „Daligna“ apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino dėl kokių priežasčių UAB „Daligna“ patyrė bylinėjimosi išlaidas. UAB „Daligna“ apeliacinio skundo argumentas, jog ji įtraukta į bylą ieškovo prašymu ir dėl to ji be pagrindo patyrė bylinėjimosi išlaidas, yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
28. Byloje sprendžiama dėl atsakovų pareigos atlyginti žalą ieškovui dėl 2017 m. birželio 8 d. įvykusio jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo dėl gedimo lietaus vandens nuvedimo sistemoje.
29. Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. birželio 8 d. buvo užpiltas ieškovo butas. Iš 2017 m. birželio 12 d. Defektinio akto (1 t., b. l. 10) matyti, kad dėl drėgmės poveikio buvo sugadinta kambario lubų ir sienų dažų danga. Taip pat nėra ginčo, kad įvykis susijęs su lietaus nubėgimo stovo defektais, kadangi byloje nustatyta, jog UAB „Napus“ darbuotojui mechaniniu būdu sutvarkius lietaus vandens nubėgimo stovo sudūrimo vietą (patempus apatinį vamzdį link viršutinio 1-1,5 cm, ir vamzdžiams hermetiškai susijungus), buvo panaikinta lietaus praleidimo į išorę priežastis.
30. Ginčo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietaus vandens nuvedimo sistema – lietaus nuvedimo stovas – yra bendrojo naudojimo objektas. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) administruoja atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“, vadovaudamasi Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831. UAB „Jonavos paslaugos“ civilinė atsakomybė drausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2016 m. liepos 15 d. Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr.054 sąlygomis.
31. Teismas, tenkino ieškovo patikslintą ieškinį ir žalos atlyginimą ieškovui priteisė solidariai iš gyvenamojo namo administratorės UAB „Jonavos paslaugos“ ir jos draudikės AB „Lietuvos draudimas“. Šių apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė UAB „Jonavos paslaugos“ civilinę atsakomybę ir todėl negali būti AB „Lietuvos draudimas“ pareigos mokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, o net pripažinus namo administratorės kaltę, teismas neįvertino aplinkybės dėl 145 Eur besąlyginės išskaitos (franšizės) buvimo. Apeliantės nurodė, kad įvykio metu vyko namo renovacijos darbai, todėl namas, kaip statybos aikštelė, buvo perduotas gen. rangovui UAB „Žilinskas ir Co“, o atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ jokių darbų tame name tuo metu nevykdė. Atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovas V. B., vykdęs renovacijos darbų priežiūrą, kreipėsi į stogo renovacijos darbus vykdžiusią įmonę UAB „Daligna“, o pastaroji kreipėsi į subrangovę UAB „Napus“, kurios darbuotojai defektą patys ir sutvarkė – užmovė atgal vieną iš kito išsimovusius lietaus nuvedimo kanalizacijos vamzdžius. Todėl apeliančių nuomone, labiausiai tikėtina, kad įvykis įvyko dėl šios stogo renovacijos darbus atlikusios bendrovės, kadangi jos darbuotojai patys iš karto sutvarkė tą stovą ir jokio atlygio už atliktus darbus nepaprašė.
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taikius atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ atžvilgiu civilinę atsakomybę, byloje buvo būtina nustatyti kokias teisės aktais nustatytas pareigas pažeidė ši gyvenamojo namo administratorė, kuo pasireiškė administratorės kaltė dėl įvykusio įvykio ir ar tai susiję priežastiniu ryšiu su ieškovui padaryta žala. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
33. Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Nuostatų 5.2 punktas);vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.41 punktas); Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių Nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
34. Ginčo įvykio metu privalomuosius reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas Statybos techniniame reglamentas (STR) 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (nuo 2017-01-01). Šis reglamentas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką (1.2 punktas). Pagal šį STR atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ laikytina gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja (10.3 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai nustatyti šio STR IV skyriuje. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę [9.1] (84 punktas). Be kitų reikalavimų, valdytojas turi siekti, kad būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita) ( 13.2 punktas). Saugant statinius ir jų konstrukcijas nuo chemiškai aktyvaus gruntinio (vandens, tirpalų, biologinių, klaidžiojančių srovių) poveikio, būtina siekti, kad pamatai, pagrindai ir kitos požeminės konstrukcijos nebūtų tiesiogiai šlakstomos gruntiniais vandenimis ir tirpalais (14.1 p.), būtų tvarkingos statinių nuogrindos, nuolajos ir kiti vandenį pašalinantys įrenginiai (14.2 p.).
35. Taigi, byloje buvo būtina nustatyti, ar gyvenamojo namo administratorė nuolat stebėjo namo techninę būklę, t. y. ja domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę. Be to, ar parengė informacinius pranešimus gyventojams, kuriais juos informavo apie tai, kad gyvenamojo namo įrenginiai, pašalinantys lietaus vandenį, yra prastos būklės ir kt. Pastebėtina, kad tik disponuodami šia informacija, susijusia su lietaus nuotekų stovo defektais, butų savininkai būtų turėję priimti sprendimą dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.76 straipsnis, 4.83 straipsnio 3 dalis).
36. 2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje buvo nutarta išreikalauti iš atsakovės UAB "Jonavos paslaugos" namo, esančio (duomenys neskelbtini) techninę dokumentaciją, kurioje būtų matomos, kokios yra lietaus surinkimo sistemos, minėtų sistemų remonto bei priežiūros dokumentaciją. Iš pateikto techninės priežiūros žurnalo 2017 m. liepos 25 d. įrašo matyti, kad buvo pastebėta, jog namo lietaus kanalizacijos stovai susidėvėję, vietomis praleidžia vandenį. Šį defektą gyvenamojo namo administratorė pašalino ir žurnale 2017 m. rugpjūčio 1 d. padarytas įrašas apie tai, kad pakeista susidėvėjusi stovų dalis I ir II laiptinėje (1 t., b. l. 96).
37. Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje liudytoja K. D. parodė, jog ir jos butas, kuris yra žemiau aukštu po ieškovo butu taip pat buvo aplietas 2017 m. birželio mėn. Kita liudytoja S. Š. paliudijo, kad jos butas buvo aplietas iš lietaus vamzdžio movos, kuri praleido vandenį. Taigi gyvenamojo namo administratorei buvo žinoma apie lietaus nuvedimo sistemos trūkumus. Tačiau pateiktame žurnale yra duomenys apie lietaus nuotekų stovų apžiūrą ir jų defektų šalinimą jau po įvykio, kuris padarė žalą ieškovo turtui. Gyvenamojo namo administratorė į bylą nepateikė daugiau duomenų apie tai, kaip stebėjo ir vykdė šio bendro naudojimo objekto būklę iki ginčo įvykio, o kad tą daryti buvo būtina, patvirtina žurnale nurodyta aplinkybė apie lietaus nuotekų stovo susidėvėjimą. Pastebėtina, kad vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
38. Tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad lietaus stovo būklė, jo susidėvėjimas jau kėlė pavojų, kuomet iškritus gausiam kritulių kiekiui, ką patvirtina 2019 m. gegužės 16 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (1 t., b. l. 141) ir buvo aplietas ieškovo butas. Šios aplinkybės teikia išvadą, kad susidėvėjusios lietaus surinkimo sistemos būklė gyvenamojo namo administratorės turėjo būti stebimos ir jo priežiūra vykdoma dar iki ginčo įvykio, gaunant kompetentingų institucijų išvadas dėl šio bendro naudojimo objekto būklės. Administratorė turėjo imtis įstatyme nustatytų veiksmų, kad šio bendro naudojimo objekto trūkumai nesukeltų namo gyventojų turtui grėsmės. Tokių veiksmų atsakovė UAB „Jonavos vandenys“ neįrodė, nes jų atlikimo nepatvirtina bylos medžiaga. Pastebėtina, kad techninės priežiūros žurnalo 2017 m. liepos 25 d. įrašas patvirtina tik lietaus stovo dalių defektus – vandens praleidimą ir jų šalinimą I ir II laiptinėje, tačiau nepatvirtino šios nutarties 33 ir 34 punktuose nurodytų gyvenamojo namo administratorės funkcijų tinkamą atlikimą, kai jai buvo būtina siekti, kad būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita) ( 13.2 punktas).
39. Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai teikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad dėl gyvenamojo namo administratorės funkcijų administruojant gyvenamąjį namą nepakankamo vykdymo ieškovui buvo padaryta žala, todėl atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ atžvilgiu civilinė atsakomybė buvo taikyta pagrįstai ir skundžiamo sprendimo nėra pagrindo panaikinti šios atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu.
40. Atsakant į UAB „Jonavos vandenys“ apeliacinio skundo argumentus, kad labiau tikėtina, jog ieškovui žala padaryta dėl stogo renovacijos darbus vykdžiusios UAB „Daligna“ ir jos subrangovės UAB „Napus“ veiksmų, pažymėtina, kad gen. rangovė trečiasis asmuo UAB „Žilinskis ir Co“ dėl modernizavimo darbų objekte (duomenys neskelbtini) sudarė Rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Daligna“, o ši bendrovė sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Napus“, stogo šiltinimo hidroizoliavimo darbams atlikti. UAB „Napus“ darbus atliko ir 2017-06-06 juos perdavė UAB „Daligna“. Pastarasis trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad faktiškai darbai buvo atlikti 2017 m. gegužės mėnesį ir darbų trūkumai nustatyti nebuvo.
41. Prie Pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Žilinskas ir CO“ pridėta Atliekamų darbų specifikacija. Kaip teisingai nurodyta ir šio rangovo 2018 m. gruodžio 20 d. elektroniniame laiške, kuris buvo siųstas ne tik ieškovui, bet ir atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ ir kitiems, vykdant (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) darbus lietaus nuotekų stovai, magistralės ir išvadai nebuvo keičiami, nes šie darbai nebuvo numatyti namo gyventojų patvirtintame investicijų plane. Todėl šis rangovas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai atsisakė atlyginti ieškovo pretenzijoje minimą žalą, nes pagal byloje surinktą medžiagą jo atliekamų renovacijos darbų negalima susieti su lietaus nuotekų sistema, kuri nebuvo renovacijos objektu. O tai, kad lietaus stovo defektą skubiai pašalino UAB „Napus“ darbuotojai, o ne gyvenamojo namo administratorė, kaip buvo kitais nutartyje aprašytais atvejais dėl lietaus nuotekų stovo trūkumų, kai juos šalino pati administratorė, neduoda jokio pagrindo nustatyti, kad jis atsirado renovacijos metu dėl darbus vykdžiusios subrangovės.
42. Atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ argumentai, kad iš 2017 m. spalio 16 d. Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų susirinkimo protokolo reikėtų spręsti, kad rangovas sutiko atlyginti ieškovui padarytą žalą, yra atmestini. Tokia aplinkybė susirinkimo protokole yra užfiksuota tik iš jame dalyvavusio gyvenamojo namo administratorės atstovo V. B. atsakymo į butų savininkų pretenzijas dėl butų apliejimo. Pastebėtina, kad šiame susirinkime rangovo atstovas nedalyvavo. Tačiau namo administratorės atstovo dalyvavimas susirinkime ir atsakymai į jam užduotus klausimus apie žalos atlyginimą teikia pagrindą išvadai, kad gyvenamojo namo administratorei UAB „Jonavos paslaugos“ buvo reiškiamos pretenzijos dėl ieškovui padarytos žalos dėl jo buto apliejimo ir atsakovei buvo žinoma apie jas anksčiau, negu ji nurodė – 2018 m. rugsėjo 6 d. O administratorės atstovo atsakymas į jam užduotą klausimą, kas atlygins žalą ieškovui, ir jo subjektyvi nuomonė, kad ją atlygins rangovas, parodo atsakovės užimtą neteisingą poziciją ieškovo atžvilgiu ginčo teisiniuose santykiuose ir byloje.
43. Byloje yra ieškovo ir atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ susirašinėjimas elektroniniu paštu, iš kurio galima daryti išvadą, kad atsakovė nesutiko patenkinti ieškovo pretenzijas. Atsakovei ieškovas išsiuntė jo draudiko 2017-06-13 Defektinį aktą. Tačiau šiame Defektiniame akte (1 t., b. l. 10) žalų administratorius A. Ž. nurodė įvykio aplinkybes pagal draudėjo (ieškovo) paaiškinimą, kurio manymu statybininkai pažeidė stogo dangą arba lietaus nuvedimo sistemą. Tačiau tokios savo nuomonės ieškovas niekuo nepagrindė nei ją nurodydamas draudikui, nei suinteresuoti atsakovai bylos nagrinėjimo metu.
44. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakove AB „Lietuvos draudimas“, kad atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ veiksmai atitiko formalius teisės reikalavimus, todėl nėra jokios priežasties konstatuoti, kad nagrinėjamoje situacijoje kilo UAB „Jonavos paslaugos“ civilinė atsakomybė. Sutiktina, kad AB „Lietuvos draudimas“ sutartinė atsakomybė yra išvestinė iš UAB „Jonavos paslaugos“ deliktinės civilinės atsakomybės, tačiau nustačius UAB „Jonavos paslaugos“ civilinės atsakomybės sąlygas, atmestinas argumentas, kad AB „Lietuvos draudimas“ neturi pareigos mokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį.
45. Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ kelia klausimą dėl išskaitos (franšižės). Byloje nustatyta, kad UAB „Jonavos paslaugos“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė 2016-07-15 Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, serija LD Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Verslo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo matyti, kad draudimo objektui – civilinei atsakomybei už žalą, padarytą patikėtam turtui – išskaita (frančizė) yra nenumatyta (nulinė). Pastebėtina, kad į tai nurodė ir atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovas 2020 m. sausio 17 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 57:30 iki 58:00). Todėl AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįvertino šių draudimo sutarties sąlygų yra nepagrįsti, nes šiuo atveju dėl ginčo draudiminio įvykio besąlyginė išskaita (frančizė) nenumatyta.
Dėl atsakovės ADB E. I. SE ir trečiojo asmens UAB „Daligna“ apeliacinių skundų
46. Atsakovė ADB E. I. SE 2020 m. vasario 6 d. sprendimą skundžia tik bylinėjimosi išlaidų dalyje ir prašo priteisti pirmosios instancijos teisme jos patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių teismas nepagrįstai nepriteisė. Jos nuomone, ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų apelianto atžvilgiu, tačiau teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą, šio klausimo neišsprendė.
47. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, rėmėsi CPK 94 straipsnio 4 dalimi ir sprendime nurodė, kad šis byloje dalyvaujantis asmuo buvo atsakovių UAB ,,Jonavos paslaugos“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“ pusėje, kurių atžvilgiu ieškinys buvo tenkintas visiškai, o ieškovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantei, kad ieškovas atsisakė ieškinio ir teismas šio klausimo neišsprendė, nes byloje nėra ieškovo ieškinio atsisakymo pareiškimo (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas pateikė patikslintą ieškinį ir ieškinyje aiškiai nurodė, kad atsakovais byloje laiko UAB „Jonavos paslaugos“ ir AB “Lietuvos draudimas”, trečiuoju asmeniu E. I. SE Lietuvos filialą. Nurodė, kad teismo proceso metu paaiškėjo tikroji žalos atsiradimo priežastis, todėl patikslino ieškinio aplinkybes ir UAB „Žilinskis ir Co“ ir UAB "Daligna" prašė nelaikytini trečiaisiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi priėmęs ieškovo patikslintą ieškinį, nusprendė nepašalinti iš bylos nagrinėjimo šiuos trečiuosius asmenis, tačiau be ieškovo valios nusprendė atsakove laikyti ADB E. I. SE Lietuvos filialą, nors patikslintu ieškiniu šiam asmeniui nebuvo reiškiamas joks reikalavimas. Pažymėtina, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju ADB E. I. SE Lietuvos filialo procesinė padėtis byloje turėjo būti tokia, kokią patikslintame ieškinyje, kurį teismas priėmė, nurodė ieškovas. Tokiu atveju ieškinio rezoliucinėje dalyje nuoroda į ieškinio atmetimą ADB „E. I.“ SE Lietuvos filialo atžvilgiu, ieškovui jo neįrodžius, perteklinė, kuomet ieškovas prašė bylą nagrinėti pagal patikslintą ieškinį. Priėmus patikslintą ieškinį ir jį išnagrinėjus, nebuvo priimtas sprendimas atsakove įvardintos ADB E. I. SE atžvilgiu. Tačiau teismas teisingai bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis).
48. Pažymėtina, kad patikslintame ieškinio pareiškime ieškovas nurodė, jog pradiniame ieškinyje žalą susiejo su renovacijos darbais tik įtikintas savo draudiko ADB E. I. SE, kuris įvykį pripažino nedraudiminiu nurodęs, kad vykstant renovacijos darbams apsauga galioja tik dėl ugnies ir gamtinių jėgų rizikos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo įvykio sieti su renovacijos darbais nebuvo pagrindo. Todėl bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį tikslino ir reikalavimą nukreipė tiesiogiai į žalą padariusį asmenį ir jo draudiką, ko būtų išvengęs kitu atveju, jo draudikui įvykį pripažinus draudiminiu. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad jo draudikas palaikė gyvenamojo namo administratorės ir jos draudikės poziciją, kurių atžvilgiu jo ieškinys buvo tenkintas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nustatyti, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, todėl ADB E. I. SE apeliacinis skundas atmetamas.
49. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Daligna“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš ieškovo jo patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino dėl kokių priežasčių UAB „Daligna“ patyrė bylinėjimosi išlaidas. UAB „Daligna“ 2019 m. gegužės 2 d. ieškovo prašymu buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nes jeigu pradinis ieškovo ieškinys būtų buvęs patenkintas, atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ įgytų reikalavimo teisę į UAB „Žilinskis ir Co“, o pastaroji į UAB „Daligna“. Todėl UAB „Daligna“ privalėjo teikti atsiliepimą, aktyviai dalyvauti byloje ir patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti (susipažinimo su bylos medžiaga, už 2019 m. gegužės 21 d. atsiliepimo parengimą, dalyvavimą 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžiuose).
50. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kadangi ieškovo D. O. ieškinys tenkinamas, trečiasis asmuo proceso metu nebuvo ieškovo pusėje, negynė ieškovo interesų, tai bylinėjimosi išlaidos UAB „Daligna“ nepriteisiamos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. Trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jos nagrinėjamu atveju priteistinos iš atsakovių UAB „Jonavos paslaugos“ ir AB “Lietuvos draudimas”, kurios nuo ieškinio gynėsi nurodydamos į šios apeliantės kaltę, nepriklausomai nuo apeliantės užimamos procesinės padėties byloje. Ieškovo ieškinys buvo tenkintas, todėl sprendimas skundžiamoje bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeičiamas ir iš atsakovių lygiomis dalimis (po 450 Eur) trečiajam asmeniui priteisiamos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
52. Atsakovė ERGO Insurance SE Lietuvoje, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo priteisti iš bylą pralaimėjusios ginčo šalies atsakovo naudai patirtas 649,04 Eur bylinėjimosi išlaidas. Dėl apeliacinio skundo surašymo ERGO Insurance SE patyrė 162,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau jos apeliacinis skundas netenkinamas, todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Už atsiliepimų į UAB „Jonavos paslaugos“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Daligna“ apeliacinius skundus surašymą ERGO Insurance SE patyrė po 162,26 Eur už kiekvieną procesinį dokumentą išlaidų advokato pagalbai apmokėti. UAB „Jonavos paslaugos“, AB „Lietuvos draudimas“ nelaikytinos laimėjusios apeliaciją dėl materialinių teisinių reikalavimų. O apeliantė ERGO Insurance SE Lietuvoje atsiliepimais buvo atsakovių UAB „Jonavos paslaugos“ ir AB „Lietuvos draudimas“ pusėje ir palaikė jų apeliacinius skundus, todėl dėl atsiliepimų į šių atsakovių apeliacinių skundų surašymą turėtų bylinėjimosi išlaidų teismas neturi pagrindo priteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis). UAB „Daligna“ apeliacinį skundą pateikė tik dėl procesinio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atlieka tik teismas, laikydamasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl pateikus atsiliepimą tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvoje prašymo ir dėl atsiliepimo į UAB „Daligna“ apeliacinį skundą turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeisti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“, įmonės kodas 156916523, trečiajam asmeniui UAB „Daligna“, juridinio asmens kodas 156745136, 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas” trečiajam asmeniui UAB „Daligna“, juridinio asmens kodas 156745136, 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Dalė Burdulienė