Civilinė byla Nr. e2-1831-1167/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20029-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.18.1; 2.6.18.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,
sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos nekilnojamojo turto ekspertų agentūra“ direktoriui S. G. ir atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Archartelė ir partneriai“ direktoriui H. Š. ir atstovei advokato padėjėjai Linai Grebliauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos nekilnojamojo turto ekspertų agentūra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Archartelė ir partneriai“ dėl sutarties nutraukimo ir netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos nekilnojamojo turto ekspertų agentūra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovės UAB ,,Archartelė ir partneriai“ 2020 m. birželio 2 d. sudarytą rangos sutartį Nr. R/20-02 dėl atsakovės kaltės; taikyti restituciją ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 8 457,90 Eur sumokėto honoraro; taikyti restituciją ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 304,20 Eur delspinigių; taip pat iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė šiuos argumentus:
2.1. Ieškovė ir atsakovė 2020 m birželio 2 d. sudarė rangos sutartį Nr. R/20-02 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią rangovė (atsakovė) įsipareigojo atlikti „Administracinių patalpų dalies patalpų paskirties keitimo ir paprastojo remonto projektą“ ir gauti statybos leidimą, o užsakovė (ieškovė) turėjo už atliekamus darbus sumokėti 14 096,50 eurų su PVM. Pasirašius sutartį ieškovė sumokėjo atsakovei 4 228,95 Eur avansą, o vėliau – 4 228,95 Eur, kaip ir buvo numatyta sutartyje. Paskutinė 40 procentų dalis turėjo būti mokama po to, kai bus gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau jo negavus ir esant trūkumams projekte – paskutinė dalis taip ir liko nesumokėta. Pagal Rangos sutartį buvo susitarta, kad bus atlikti visi projektavimo darbai iki pat statybą leidžiančio dokumento gavimo. Taip pat buvo susitarta, kad visi darbai bus atliekami per 19 savaičių, t. y. jie turėjo būti pabaigti iki 2020 m. gegužės pabaigos.
2.2. Projektą atsakovė parengė lygiai po metų, t. y. 2021 m. lapkričio mėnesį, tačiau parengtas projektas buvo su trūkumais ir pagal jį nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Vėliau atsakovė tikslino projektą, įvairiai vengė atlikti darbus, o 2024 m. birželio 4 d. informavo, kad ji tęs projektavimą tik gavusi šiuos raštus: 1) ieškovės raštišką patvirtinimą, kad projektuojamame objekte nevykdomi statybos darbai; 2) abiejų pusių pasirašytą atnaujintą projektavimo darbų grafiką; 3) ieškovės garantinį raštą, kad už atliktą projektą bus atsiskaityta jį įkėlus į Infostatybos portalą; 4) ieškovė dėl kapitalinio remonto pateiks kreditoriaus sutikimą. Tokiu atsakymu atsakovė iš esmės paneigė kooperavimosi pareigą ir pagrindinius sutarčių principus, taip pat paneigė ir pačios sutarties esmę: buvusį susitarimą apie galutinį atsiskaitymą po statybą leidžiančio dokumento gavimo siekia pakeisti į tai, kad projektas būtų laikomas baigtas jį įkėlus į Infostatybą, kas toli gražu nereiškia, kad projektas bus pripažintas tinkamu, kad jam nebus išsakyta pastabų, taip pat, kad pagal jį bus gautas statybą leidžiantis dokumentas.
2.3. Atsakovė nepajėgi pabaigti projekto, o 2020 m. birželio 2 d. rangos sutartis Nr. R/20-02 nutrūko dėl atsakovės kaltės. Taip pat, nutrūkus sutarčiai dėl atsakovės kaltės, ji privalo sugrąžinti visas lėšas, kurias yra gavusi iš ieškovės, t. y. 8 457,90 Eur, taip pat sumokėti 0,02 proc. delspinigius. Kadangi atsakovė nepasiekė galutinio rezultato – delspinigiai skaičiuotini nuo visos sutarties vertės, tačiau laiko prasme delspinigius riboja 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Taigi, iš atsakovės ieškovei priteistina 304,20 Eur delspinigių.
2.4. Atsakovė projektą rengia ne pagal projektavimo užduotį ir prieš projektinius pasiūlymus. Projektuojamame objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis bendras plotas yra 290 kv. m., kapitalinio remonto projekto pirminiame variante buvo numatyta įrengti 4 butus su atskiromis durimis paradinėje laiptinėje su liftu, o suprojektuoti turėjo būti mažo ir vidutinio dydžio butai. Šio tikslo atsakovei nepavyko pasiekti. Paskutiniu metu atsakovė bandė derinti dvi studijas ir du butus. Siekiant išeiti iš susidariusios padėties, ieškovė su tokiu kompromisu sutiko, tačiau tai nepadėjo. Atsakovė ignoruoja ieškovės poreikius, o pastovios techninės klaidos sistemiškai kartojasi, brėžiniai nesutampa, o tiksliau – konstrukciniai sprendiniai nesiderina su vandens ir kanalizacijos, šildymo oras–vanduo brėžiniuose atspindėtais sprendiniais. Visos pastabos aiškiai išdėstytos projekto ekspertizėse, tačiau atsakovė jas ignoruoja.
2.5. Atsakovės subrangovė konstruktorė A. B. nematydama faktinės padėties pasirašė ant projekto sprendinių, tačiau, kai pamatė faktinę padėtį 2024 m. sausio mėnesį – atšaukė savo sprendinius ir atsisakė toliau tęsti projektą motyvuodama emociniu fonu ir nesusikalbėjimu su architektu H. Š., kas neleidžia pabaigti projekto, o jo atliktus darbus daro beprasmiais, kadangi projektas privalo būti vientisas ir be vidinių klaidų bei prieštaravimų. Kadangi atsakovė (atstovaujama architekto H. Š.) derinti pateikė projektą su bendru įėjimu į dvi studijas (112 kv. m. ploto ir 67 kv. m. ploto), o tai faktiškai jas padaro vienomis 180 kv. m. patalpomis, kas visiškai neatitinka pirminio susitarimo, o projektą daro net neaktualų, tai iš esmės nutolsta nuo projektavimo užduoties ir tikslo.
2.6. Siekiant įvertinti, ar konstruktyvo problemas galima išspęsti pagal pirminį užmanymą, pagal kurį ir turėjo būti rengiamas projektas, ieškovė surado viso pastato konstruktyvo autorę A. D., kuri patvirtino, kad durys į 112 kv. m. ploto studiją yra įmanomos, ir sutiko jas suprojektuoti, tačiau architektas H. Š. 2024 m. kovo 5 d. neįtraukė šios specialistės į komandą ir toliau vilkino darbus reikalaudamas raštu pasirašyti naują paslaugų sutartį, o gavus 2024 m. birželio 4 d. raštą tapo akivaizdu, kad atsakovė nesiekia ir nepasieks projekto rezultato, t. y. neatliks tų darbų, kuriuos turėjo atlikti pagal Rangos sutartį. Dar 2023 m. liepos mėnesį buvo sudarytas papildomas susitarimas ir nustatytas paskutinis terminas gauti statybos leidimą iki 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau ir to nepavyko realizuoti. Atsakovė yra savo veiklos srities profesionalė, verslininkė, turinti reikiamą kvalifikaciją, todėl ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, o tai reiškia, kad ji atsako be kaltės.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti visa apimtimi. Atsakovė atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
3.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 21 d. išdavė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurios pagrindu atsakovė parengė Administracinės paskirties pastato administracinių patalpų Nr. 201 padalinimo į keturis turtinius vienetus, dviejų turtinių vienetų paskirtį keičiant į gyvenamąją, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto projektinius pasiūlymus. Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje visuomenės informavimas apie numatomą administracinės paskirties pastato administracinių patalpų Nr. 201 padalinimo į keturis turtinius vienetus, dviejų turtinių vienetų paskirtį keičiant į gyvenamąją, (duomenys neskelbtini), projektavimą, paskelbta 2021 m. birželio 9 d. Atlikus privalomą Projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje projektiniams pasiūlymams buvo pritarta. Rangos sutartyje nurodytos sudėties Techninis projektas taip pat yra parengtas. Rangos sutartyje nenumatytos ir papildomai parengtos projekto dalys, už kurias nėra atsiskaityta: ŠG – šilumos gamybos dalis; SO – statybos organizavimo dalis; SK – konstrukcijų dalis atlikta, tačiau šią dalį rengusiai konstruktorei nuvykus į objekto, kuriam parengtas Techninis projektas, ir pamačius, kad objekte naudojantis Techniniu projektu, kuriam dar nėra išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantis dokumentas, griaunamos kapitalinės sienos, atsisakė savo parengto projekto. Kadangi ši techninio projekto dalis nebuvo numatyta Rangos sutartyje, ieškovė turi šią dalį užsakyti ir atlikti savo pasirinktoje projektavimo įmonėje.
3.2. Suprojektuotos Techninio projekto dalys ekspertizei buvo pateiktos dar 2022 m. balandžio 8 d., Techninio projekto trūkstamus dokumentus (automobilių parkavimo vietų nuomos sutartį, esamų konstrukcijų tyrimo aktą, sutartį su Stebule) ieškovė pateikė atsakovei laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. Be to, atsakovei parengus Techninio projekto dalis ir jas perdavus ekspertizei, ieškovė pradėjo reikalauti keisti Techninio projekto sprendinius, dėl ko projektas turėtų būti koreguojamas / keičiamas, iš naujo teikiamas ekspertizei. Šiuo atveju Techninis projektas yra parengtas pagal ieškovės parengtą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo užduotį, todėl, šalims sutarus dėl projekto sprendinių koregavimo / keitimo, turėtų būti pasirašomas naujas susitarimas dėl terminų ir apmokėjimo už papildomus projektavimo darbus.
3.3. Techninio projekto konstrukcijų dalies rengėjai nuvykus į objektą paaiškėjo, kad ieškovė objekte vykdo darbus pagal parengtą Techninį projektą, nors projektas dar nepatikrintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ir jam nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovė 2024 m. birželio 5 d. raštu kreipėsi į ieškovę, informuodama, kad projektą tęs, tik gavusi nurodytus raštus: 1) ieškovės raštišką patvirtinimą, kad projektuojamame objekte nevykdomi statybos darbai; 2) abiejų šalių pasirašytą atnaujintą projektavimo darbų grafiką.
3.4. Atsakovė neturi galimybės baigti projekto ekspertizės ir įkelti projekto į Infostatybą statybos leidimui gauti, kadangi ieškovė nepateikė konstruktyvinės dalies (konstruktyvinė dalis nenumatyta sutartyje ir būtinybė ją rengti iškilo projektavimo eigoje, jos neužsakiusi ieškovė privalo pateikti projektą projektuotojui), taip pat ieškovė nėra pateikusi objekto kreditoriaus sutikimo rengti Techninį projektą. Ieškovė naudodamasi projektu projektuojamose patalpose vykdo savavališką statybą, griaudama kapitalines ir pertvarines sienas ir tuo sukeldama administraciniam pastatui realią avarijos tikimybę, todėl atsakovė turi teisę stabdyti tolesnius projektavimo darbus, kadangi šiuo atveju savavališka statyba privalo būti sustabdyta ir pašalinti jos padariniai.
3.5. Ekspertizės lentelėje matyti, kad visoms parengto Techninio projekto dalims yra pritarta, išskyrus BD dalį, kuri nebaigta ekspertuoti, nes ieškovė nepateikė kreditoriaus sutikimo dėl projektavimo ir statybos darbų (duomenys neskelbtini), ir SK dalies (statybinių konstrukcijų dalis), kurią turi parengti ir pateikti ieškovė. Pateikus šiuos trūkstamus dokumentus, Techninis projektas galėtų būti keliamas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
3.6. Ieškovė, atlikus viešinimo procedūrą, patvirtinus projektinius pasiūlymus Vilniaus savivaldybėje ir gavus jiems pritarimą, suderinus inžinierines projekto dalis, atlikus ekspertizę, prašo keisti projektinius sprendinius, prieš tai nesutarusi su atsakove dėl papildomų darbų terminų ir mokėjimo. Vadovaujantis Rangos sutartimi, gavus pritarimą projektiniams pasiūlymams ieškovė per 3 darbo dienas sumoka 30 proc. darbų kainos, t. y. 4 228,95 Eur, tačiau ieškovė už šią projekto dalį vėlavo atsiskaityti su atsakove nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2022 m. birželio 15 d. Apie tai atsakovė el. paštu informavo atsakovę 2022 m. birželio 6 d., nurodydama, kad gavusi iš ieškovės mokėjimą, atsakovė atsakys į ekspertizės pastabas ir įkels projektą į Infostatybos portalą statybos leidimui gauti. Tačiau vėliau paaiškėjo ir kita aplinkybė, t. y. jog ieškovė objekte vykdo statybos darbus pagal Techninį projektą, neturėdama statybą leidžiančio dokumento.
3.7. Dėl užsitęsusio projektavimo yra kalta būtent pati ieškovė, kuri vilkino pateikti statybos leidimui gauti privalomas sutartis, šią dieną dar nėra pateikusi statybinių konstrukcijų dalies (SK) ir objekto kreditoriaus sutikimo Techninio projekto rengimui (be kurio nėra galimybės užbaigti BD dalies ekspertizės), ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove už papildomai atliktus darbus (ŠG ir SO dalys), kuriems pritarė ekspertai ir kurios nebuvo numatytos projektavimo darbų sutartyje, ieškovė pagal parengtą projektą, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, objekte atlieka statybos darbus.
4. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus bei argumentus. Papildomai nurodė šiuos argumentus:
4.1. Apie tai, kad ieškovė turi užsakyti Techninio projekto konstrukcijų dalį ir atlikti savo pasirinktoje projektavimo įmonėje, atsakovė pasakė tik atsiliepime į ieškinį. To ji ne tik kad nebuvo niekur anksčiau nurodžiusi, bet ir pati buvo atlikusi konstrukcijų dalį, ir būtent jos pasirinkta projektuotoja atsisakė savo parašo. Jei problema būtų tik šioje vietoje – būtų buvę galima svarstyti ir kito konstruktoriaus pasirinkimą, juo labiau kad pati ieškovė susisiekė su visą namą projektavusia konstruktore ir ji sutiko suteikti savo paslaugas bei bendroje su H. Š. komandoje rasti išeitį idant projektas būtų realizuotas. Šioje dalyje buvo būtinas projektuotojo H. Š. bendradarbiavimas ir aktyvūs veiksmai tam, kad parengus reikiamus projektinius sprendinius būtų parengtas ne tik projektas, bet ir būtų gautas leidimas statybai.
4.2. Atsakovė yra savo veiklos srities profesionalė ir geriausiai žinanti projektavimo proceso subtilumus. Ieškovė yra tik užsakovė, kuri gali pagelbėti ir atlikti nuo jos priklausančius veiksmus, tačiau atsakovė apie juos privalo ieškovę tinkamai ir aiškiai informuoti. Iš atsiliepimo negalima suprasti, ką negerai padarė ieškovė sutarties prasme, ir kas kliudė atsakovei tinkamai pabaigti projektą, kaip tai aptarta sutartyje. Atsakovė iš esmės niekaip neatsikirto į prie ieškinio pridėtose ekspertizėse nurodytas pastabas, todėl konstatuotina, kad atsakovė nepajėgi pabaigti projekto, o Rangos sutartis nutrūko dėl atsakovės kaltės.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, papildomai nurodė šiuos argumentus:
5.1. Techninio projekto rengimo metu iškilo poreikis parengti tris papildomas Techninio projekto dalis, kurios nebuvo numatytos Rangos sutartyje ir dėl kurių parengimo ir atsiskaitymo Rangos sutartyje nebuvo aptarta: šilumos gamybos dalis – projektavimo eigoje iškilo poreikis; statybos organizavimo dalis – pareikalavo ekspertai; konstrukcijų dalis – projektavimo eigoje iškilo poreikis, kadangi projekte reikėjo parodyti naujų angų kirtimą (įrengimą). Nors dėl šių Techninio projekto dalių parengimo Rangos sutartimi nebuvo susitarta, atsakovė siekdama kuo greičiau parengti Techninį projektą savo iniciatyva parengė (užsakė) ir minėtas Techninio projekto dalis. Šios Techninio projekto dalys taip pat buvo pateiktos Techninio projekto ekspertizės įvertinimui. Ekspertai pateikė informaciją, kad visos Techninio projekto dalys yra suderintos ir joms ekspertų pritarta, išskyrus konstrukcijų dalį ir bendrąją dalį.
5.2. Paaiškėjus ieškovės atliktų savavališkų darbų aplinkybei, konstruktorė 2024 m. vasario 12 d. el. paštu atsakovei ir ieškovei išsiuntė atsisakymą nuo savo parengtos Techninio projekto dalies. Atsakovės prašymu pavyko įkalbėti konstruktorę tęsti darbus, po ko konstruktorė dar taisė projektą po ekspertų pastabų. Pataisymai dėl Konstrukcijų dalies pastabų ekspertui buvo pateikti dar 2024 m. gegužės 7 d., ir šią dieną yra likę atsakyti į papildomas eksperto pastabas, kurios yra techninio pobūdžio ir nesudėtingai pakoreguojamos. Priešingai nei teigia ieškovė, Techninis projektas yra parengtas tiek pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 metais patvirtintą ir išduotą projektavimo užduotį, tiek pagal su ieškove suderintus atsakovės parengtus Techninio projekto projektinius pasiūlymus, kuriems yra gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimas.
5.3. Nesant techninės galimybės suplanuoti dviejų atskirų įėjimų ieškovės pageidaujamoje vietoje, atsakovė suplanavo viena bendrą įėjimą, per kurį patekus į studijas suplanuoti du atskiri patekimai. Priešingai nei teigia ieškovė, konstruktorė informavo, jog durų angos ieškovės pageidaujamoje vietoje įrengti nėra galimybės. Tuomet, kai Techninis projektas buvo parengtas ir pateiktas ekspertiniam vertinimui, ieškovas pradėjo kelti projektuotojui naujus reikalavimus dėl sanitarinių mazgų sprendinių. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė su ja nebendradarbiavo, tačiau, priešingai, atsakovė gera valia parengė projekto planą (projektą) su ieškovės pageidaujamais sanitarinio mazgo sprendiniais ir jį 2023 m. kovo 31 d. el. paštu pateikė ieškovei.
5.4. Techninis projektas jau buvo parengtas ir ekspertuojamas, ieškovei buvo paaiškinta, kad tuo atveju, jei ieškovė pageidauja minėto sprendinio pakeitimo, bus reikalinga koreguoti visą Techninį projektą ir jo sprendinius iš naujo teikti ekspertizei, taip pat, jog tai yra papildomi projektavimo darbai, dėl kurių kainos ir apmokėjimo turi būti susitarta papildomai. Tačiau ieškovė savo pozicijos ir / ar sutikimo apmokėti už šiuos darbus nėra pateikusi atsakovei. Ieškovė nėra pateikusi kreditoriaus sutikimo patalpų kapitalinio projekto rengimui atlikti, be kurio ekspertas netvirtina Techninio projekto Bendrosios dalies. Techninis projektas nėra užbaigtas dėl pačios ieškovės kaltės. Ieškovė jau naudojasi atsakovės parengtu Techniniu projektu, šio projekto sprendinių pagrindu yra atlikusi savavališkos statybos darbus (atsakovės žiniomis, objekte yra atlikta ir daugiau parengtame projekte suplanuotų darbų). Be to, atsakovė savo sąskaita yra parengusi tris papildomas Techninio projekto dalis, kurios nenumatytos šalių sudarytoje Rangos sutartyje, todėl tarp šalių turi būti sudarytas papildomas susitarimas dėl apmokėjimo už šiuos darbus.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Bylos faktinės aplinkybės
8. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys 2020 m. birželio 2 d. sudarė Rangos sutartį Nr. R/20-02 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią atsakovė (toliau – ir Rangovas) įsipareigojo atlikti „Administracinių patalpų dalies patalpų paskirties keitimo ir paprastojo remonto projektą“, gauti statybos leidimą. Techninio projekto sudėtis: BD – projekto viešinimo procedūra, įkėlimas į Infostatybos portalą, statybos leidimo gavimas (3 500 be PVM); SA – architektūrinė dalis (2 500 be PVM); GS – gaisrinė signalizacija (500 be PVM); VN – vandentiekis, nuotekos (800 be PVM); E – elektros įranga (1 100 be PVM); SVOK – šildymas (vėdinimas) (1 500 be PVM); ER – silpnos srovės (600 be PVM); ES – apsauginė signalizacija (500 be PVM); AS – automatika (650 be PVM), iš viso – 11 650 Eur be PVM arba 14 096,50 Eur su PVM (Rangos sutarties I skyrius; III skyrius).
9. Rangos sutartyje šalys sutarė, kad Rangovas projektavimo darbus pradeda nuo sutarties pasirašymo, nuosavybės dokumentų kopijų perdavimo datos: PP viešinimas – 6 savaitės; Techninio projekto paruošimas – 6 savaitės; Įkėlimas į Infostatybos portalą statybos leidimui gauti – 6 savaitės; leidimas statybai – 1 savaitė, iš viso – 19 savaičių (4 mėn. 3 savaitės) (Rangos sutarties II skyrius). Ieškinyje ieškovė patvirtino, kad 2023 m. liepos mėn. buvo sudarytas papildomas susitarimas prie Rangos sutarties, kuriuo šalys sutarė naują terminą gauti statybos leidimą iki 2023 m. gruodžio 31 d.
10. Rangos sutartyje šalys sutarė dėl tokios darbų atlikimo kainos ir apmokėjimo tvarkos: pasirašius sutartį mokamas 30 proc. avansas (4 228,95 Eur) per 3 d. d., gavus pritarimą PP (projektiniams sprendiniams) – 30 proc. (4 228,95 Eur) per 3 d. d., gavus leidimą statybai ir pasirašius darbų perdavimo aktą ir PVM sąskaitą–faktūrą – 40 proc. (5 638,60 Eur) per 3 d. d. (Rangos sutarties III skyrius). 2020 m. birželio 5 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 4 228,95 Eur, 2022 m. birželio 14 d. – dar 4 228,95 Eur (el. b. 1 t., b. l. 167–168).
11. Ieškovė (toliau – ir Užsakovas) byloje pareikštu ieškiniu prašo nutraukti Rangos sutartį dėl atsakovės kaltės ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės jai sumokėtą 8 457,90 Eur honorarą ir 304,20 Eur delspinigių.
Dėl Rangos sutarties nutraukimo dėl rangovo kaltės
12. Ieškovė ieškinyje argumentuoja, kad atsakovė parengė projektą 2021 m. lapkričio mėn., tačiau parengtas projektas buvo su trūkumais ir pagal jį nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Vėliau atsakovė ne kartą tikslino projektą, įvairiai vengė atlikti darbus, o galų gale 2024 m. birželio 4 d. informavo, kad tęs projektavimą tik gavusi šiuos raštus: užsakovo raštišką patvirtinimą, kad projektuojamame objekte nevykdomi statybos darbai; abiejų pusių pasirašytą atnaujintą projektavimo darbų grafiką; užsakovo garantinį raštą, kad už atliktą projektą bus atsiskaityta jį įkėlus į Infostatybos portalą; užsakovas dėl kapitalinio remonto pateikia kreditoriaus sutikimą. Ieškovės teigimu, tokiu savo atsakymu atsakovė iš esmės paneigė kooperavimosi pareigą ir pagrindinius sutarčių principus, taip pat paneigė ir pačios sutarties esmę: buvusį susitarimą apie galutinį atsiskaitymą po statybą leidžiančio dokumento gavimo siekia pakeisti į tai, kad projektas būtų laikomas baigtas jį įkėlus į Infostatybą, kas toli gražu nereiškia, jog projektas bus pripažintas tinkamu, kad jam nebus išsakyta pastabų, taip pat, kad pagal jį bus gautas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovės vertinimu, dėl atsakovės gebėjimo tinkamai pabaigti projektą abejonių kelia ir pastabos, kurios buvo išsakytos ekspertizėse, todėl šiuo metu konstatuotina, kad atsakovė nepajėgi pabaigti projekto, o Rangos sutartis nutrūko dėl atsakovės kaltės.
13. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad dėl užsitęsusio projektavimo yra kaltas būtent pats užsakovas (ieškovė), kuris vilkino pateikti statybos leidimui gauti privalomas sutartis, šią dieną dar nėra pateikęs statybinių konstrukcijų dalies (SK) ir objekto kreditoriaus sutikimo Techninio projekto rengimui (be kurio nėra galimybės užbaigti BD dalies ekspertizės); užsakovas nėra atsiskaitęs su Rangovu už papildomai atliktus darbus (ŠG ir SO dalys), kuriems pritarė ekspertai ir kurie nebuvo numatyti projektavimo darbų sutartyje; darbų eigoje pradėjo kelti naujus reikalavimus projektiniams pasiūlymams, kai atitinkamos projekto dalys jau buvo ekspertuotos; pagal parengtą projektą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, objekte atlieka statybos darbus (yra išgriovęs kapitalinę sieną, dėl ko pastato konstrukcijoms gresia avarinė griūtis), dėl ko parengtas projektas neatitinka faktinės situacijos ir negali būti keliamas į Infostatybą; užsakovas kėlė konfliktines situacijas.
14. Projektavimo darbų ranga reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.700–6.704 straipsniuose. Šiose teisės normose nėra nuostatų dėl sutarties nutraukimo ir nutrauktos sutarties padarinių, taip pat draudimo taikyti įstatymo ar sutarties nuostatas dėl sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje Rangos sutartyje taip pat nėra nuostatų dėl projektavimo rangos sutarties nutraukimo ir padarinių po sutarties nutraukimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokiu atveju, sprendžiant dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, yra pagrindas taikyti bendrąsias rangos santykius reglamentuojančias nuostatas. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį projektavimo darbų rangos sutartis gali būti nutraukta dėl projektavimo rangos darbų netinkamos kokybės, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitų trūkumų nepašalina per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Ar trūkumai esminiai ir nepašalinami, nustatytina kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad, taikant CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl sutarties nutraukimo tuo pagrindu, jog projektuotojas per protingą laiką nepašalina trūkumų, turi būti įvertintas trūkumų pobūdis, jų visuma ir apimtis (ar tai yra viso darbo, ar jo dalies, ar tam tikro darbų etapo trūkumai), ar nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra protingas, ar sutartį pažeidusi šalis ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti, ar trūkumų pašalinimas priklauso tik nuo jos, ar ir nuo kitos šalies veiksmų, ar abi šalys laiku ir tinkamai vykdė visas savo sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).
15. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutarties samprata yra pateikta CK 6.700 straipsnyje – projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi yra laikoma sutartis, kuria rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Tokia projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata rodo šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Projektavimo rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021, 47 punktas).
16. Rangovo, kaip projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutarties šalies, pareigos yra atskleistos CK 6.702 straipsnyje. Remiantis šios nuostatos 1 dalimi, rangovas, be kita ko, privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatyme nustatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu. Atitinkamai pagal CK 6.704 straipsnio 1, 3 punktus, užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu. Šalių bendradarbiavimas ir kooperavimasis vykdant sutartį nustatytas ne tik įstatyme – savo praktikoje jį nuosekliai pabrėžia ir kasacinis teismas. Tai yra sutarčių teisės nuostata ir šalys privalo jos laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Tinkamas rangos šalių pareigos bendradarbiauti įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, šalys privalo imtis protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad galutinis Rangos sutarties tikslas nebuvo pasiektas – statybos leidimas nebuvo gautas, šalių sutartiniai santykiai pateko į aklavietę, vis dėlto, atsižvelgiant į šalių susitarimą, abiejų šalių elgesį sutarties vykdymo metu, siekį išsaugoti sutartį, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti išimtinės atsakovės kaltės dėl Sutarties neįvykdymo, dalį kaltės dėl nesėkmingų šalių santykių turi prisiimti ir ieškovė, todėl ji, kaip kreditorė, taip pat laikytina pažeidusia sutartį (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl ko turi prisiimti dalį neigiamų pasekmių.
18. Ieškovė pripažino, kad, vykdydama Rangos sutartį, projektą atsakovė parengė, nors ir teigė, jog su trūkumais. Atsakovė procesiniuose dokumentuose paaiškino, ir ieškovė su tuo sutiko, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 21 d. išdavė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė parengė Administracinės paskirties pastato administracinių patalpų Nr. 201 padalinimo į keturis turtinius vienetus, dviejų turtinių vienetų paskirtį keičiant į gyvenamąją, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai). Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje visuomenės informavimas apie numatomą administracinės paskirties pastato administracinių patalpų Nr. 201 padalinimo į keturis turtinius vienetus, dviejų turtinių vienetų paskirtį keičiant į gyvenamąją, (duomenys neskelbtini), projektavimą paskelbta 2021 m. birželio 9 d. Atlikus privalomą Projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje Projektiniams pasiūlymams buvo pritarta. Atsakovė taip pat motyvavo, ko ieškovė nepaneigė, kad pagal Rangos sutartį atliktos, suderintos ir ekspertuotos yra šios Techninio projekto dalys: SA – architektūrinė dalis; GS – gaisrinė signalizacija; VN – vandentiekis, nuotekos; E – elektros įranga; SVOK – šildymas (vėdinimas); ER – silpnos srovės. Taip pat triplike atsakovė papildomai nurodė ir pateikė atitinkamus duomenis, kad atsakovė pateikė bei ekspertai pritarė ir šioms Techninio projekto dalims: SO, ŠG. Taigi pagrindinė neatlikta Techninio projekto dalis, dėl ko tarp šalių yra ginčas, yra BD – projekto viešinimo procedūra, įkėlimas į Infostatybos portalą, statybos leidimo gavimas. Taip pat atsakovės teigimu, užsakovas (ieškovė) turi parengti SK dalį.
19. Atsakovė procesiniuose dokumentuose taip pat motyvavo, kad papildomai parengė Rangos sutartyje nenumatytas projekto dalis, už kurias ieškovė neatsiskaitė: ŠG – šilumos gamybos dalis; SO – statybos organizavimo dalis; SK – konstrukcijų dalis atlikta, tačiau šią dalį rengusiai konstruktorei nuvykus į objektą, kuriam parengtas Techninis projektas, ir pamačius, kad objekte naudojantis Techniniu projektu, kuriam dar nėra išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantis dokumentas, griaunamos kapitalinės sienos, atsisakė savo parengto projekto. Kadangi ši techninio projekto dalis nebuvo numatyta Rangos sutartyje, užsakovas turi šią dalį užsakyti ir atlikti savo pasirinktoje projektavimo įmonėje. Kaip minėta, atsakovė, vardydama priežastis, dėl ko nebuvo pasiektas Rangos sutarties rezultatas, be kita ko, nurodo, kad užsakovas nėra pateikęs statybinių konstrukcijų dalies (SK) ir nėra atsiskaitęs su Rangovu už papildomai atliktus darbus (ŠG ir SO dalys), kuriems pritarė ekspertai ir kurie nebuvo numatyti projektavimo darbų sutartyje. Pasisakydamas dėl šių atsakovės argumentų teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Antra, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas, todėl projektuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis. Projektuotojas, kaip profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas. Projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarčiai taikytinas CK 6.659 straipsnis ir jame nustatyta bendroji rangovo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie iš jo gautos medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021, 48 punktas). Taigi, projektuotojas turi bendradarbiauti su užsakovu ir, kaip savo srities profesionalas, įvertinti, ar užsakovo jam pateikta užduotis nėra akivaizdžiai neįgyvendinama, ar pateikti dokumentai yra pakankami ir jam nebus užkirstas kelias teisės aktuose nustatyta tvarka pasiekti projektavimo sutartyje nustatytą rezultatą. Reikalavimas įvertinti jam pateiktą projektavimo užduotį ir dokumentus yra siejamas su siekiu atskleisti užsakovui, kuris gali nebūti profesionaliu statybos teisinių santykių dalyviu, jam nežinomą informaciją, galinčią lemti negalėjimą įvykdyti jo pateiktą užduotį, jos įvykdymo apsunkinimą dėl to, kad pateikti dokumentai nėra pakankami, užduotis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pan. Vis dėlto tokia projektuotojo pareiga nepašalina užsakovo pareigos tinkamai vykdyti jam priskirtas funkcijas, susijusias su statybos procesu, be kita ko, pareigos tinkamai ir išsamiai suformuluoti užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023, 24, 26 punktai). Nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai nepagrindė, kad Rangos sutartimi užsakovas būtų įsipareigojęs pateikti statybinių konstrukcijų dalį (SK), o atsakovė, kaip savo srities profesionalė, Rangos sutarties sudarymo metu neturėjo objektyvių galimybių nustatyti visų pagal Rangos sutartį reikalingų atlikti darbų apimtį, be kita ko, dėl užsakovo netinkamai atliktos pareigos tinkamai ir išsamiai suformuluoti užduotį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Be to, atsakovė, dėstydama su SK dalies parengimu susijusius argumentus, nėra nuosekli, nes, viena vertus, teigia, kad, siekdama kuo greičiau parengti Techninį projektą savo iniciatyva parengė (užsakė) ir Konstrukcijų dalį (SK), kita vertus, teigia, jog ši techninio projekto dalis nebuvo numatyta Rangos sutartyje, todėl užsakovas turi šią dalį užsakyti ir atlikti savo pasirinktoje projektavimo įmonėje. Dėl šių priežasčių atsakovės nurodomos aplinkybės dėl sutarties vykdymo metu atsiradusio poreikio atlikti papildomus darbus, nagrinėjamos bylos kontekste, t. y. sprendžiant klausimą, dėl kieno kaltės laiku nepasiektas Rangos sutarties rezultatas, nepriskirtinos ieškovės atsakomybės sričiai, to atsakovė neįrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
20. Antra, atsakovės teigimu, Techninis projektas laiku neužbaigtas dėl ieškovės atliktų sutartinių pažeidimų, be kita ko, laiku nepateiktų privalomų dokumentų: ieškovė pasirašytas automobilių parkavimo vietų nuomos sutartis perdavė 2023 m. gegužės 16 d.; Techniniam projektui privalomą esamų konstrukcijų tyrimo aktą pateikė 2023 m. liepos 25 d.; pasirašytą sutartį su Stebule (kompensacija už neįrengtą vaikų žaidimo aikštelę) pateikė 2023 m. rugsėjo 21 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė dar 2022 m. gegužės 2 d. informavo ieškovę apie trūkstamus dokumentus, kuriuos ieškovė, kaip minėta, pateikė tik 2023 m. gegužės–rugsėjo mėn. (el. b. 1 t., b. l. 94). Be to, atsakovės teigimu, tam, kad būtų atlikta BD ekspertizė ir šiai daliai pritarta, trūksta tik kreditoriaus sutikimo patalpų kapitalinio projekto rengimui atlikti, kurio ieškovė nepateikė. Ieškovės vadovas bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad nėra jokių kreditorių, jis pats, kaip fizinis asmuo, yra kreditorius. Vis dėlto, ieškovei nepaneigus, kad tokio pobūdžio sutikimas reikalingas siekiant užbaigti BD ekspertizę, ieškovei taip pat nepateikus įrodymų, jog tokį dokumentą pateikė, pripažintina, kad ieškovė savo neveikimu, taip pat ilgai trukusiu kitų privalomų dokumentų pateikimu prisidėjo prie to, kad Techninio projekto rengimas užsitęsė.
21. Trečia, atsakovės teigimu, ieškovė esmingai vėlavo atlikti antrąjį mokėjimą pagal Rangos sutartį: antrąjį mokėjimą ieškovė turėjo atlikti per 3 d. d. gavus pritarimą projektiniams pasiūlymams (Rangos sutarties III skyriaus 3 punktas); projektiniams pasiūlymams pritarta 2021 m. liepos 26 d., o mokėjimas atliktas 2022 m. birželio 16 d. (iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad – 2022 m. birželio 14 d.) (el. b. 1 t., b. l. 157). Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė sąskaitą antrojo etapo mokėjimui išsiuntė ieškovei 2022 m. kovo 2 d. (el. b. 1 t., b. l. 94–95). Bet kuriuo atveju darytina išvada, kad ieškovė taip pat preciziškai nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir vėlavo juos vykdyti.
22. Ketvirta, atsakovė teigia, kad jau tuomet, kai Techninis projektas buvo parengtas ir pateiktas ekspertiniam vertinimui, ieškovė pradėjo kelti projektuotojui naujus reikalavimus dėl sanitarinių mazgų sprendinių (el. b. 2 t., b. l. 8). Atsakovė nurodė, kad gera valia parengė projekto planą (projektą) su ieškovės pageidaujamais sanitarinio mazgo sprendiniais ir jį 2023 m. kovo 31 d. el. paštu pateikė ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad Techninis projektas jau buvo parengtas ir ekspertuojamas, ieškovei buvo paaiškinta, jog tuo atveju, jei ieškovė pageidauja minėto sprendinio pakeitimo, bus reikalinga koreguoti visą Techninį projektą ir jo sprendinius iš naujo teikti ekspertizei, taip pat, kad tai yra papildomi projektavimo darbai, dėl kurių kainos ir apmokėjimo turi būti susitarta papildomai. Tačiau ieškovė savo pozicijos ir (ar) sutikimo apmokėti už šiuos darbus atsakovei nėra pateikusi. Byloje yra ir pačios ieškovės į bylą pateikti 2024 m. gegužės 17–19 d. el. laiškai, kuriuose ieškovė toliau teikia savo pageidavimus dėl sanitarinio mazgo, šilumos siurblių vidaus blokų vietų ir t. t., siekia susitikti su atsakove aptarti sprendinius (el. b. 1 t., b. l. 163–164). Aplinkybės, kad, esant parengtam Techniniam projektui ir jį pateikus ekspertiniam vertinimui, ieškovė pradėjo kelti atsakovei naujus reikalavimus dėl Techninio projekto rengimo, ieškovė neginčijo, todėl darytina išvada, kad tokiu elgesiu ieškovė taip pat prisidėjo prie chaotiško, o tuo pačiu ir ilgesnio, sutarties vykdymo.
23. Penkta, ieškovė byloje teigė, kad atsakovė projektą rengia ne pagal projektavimo užduotį ir prieš projektinius pasiūlymus. Ieškovė nurodo, kad projektuojamame objekte kapitalinio remonto projekto pirminiame variante buvo numatyta įrengti 4 butus su atskiromis durimis paradinėje laiptinėje su liftu, o suprojektuoti turėjo būti mažo ir vidutinio dydžio butai. Šio tikslo atsakovei lig šiol nepavyko pasiekti. Paskutiniu metu atsakovė bandė derinti dvi studijas ir du butus. Iš bėdos, siekiant išeiti iš susidariusios padėties, ieškovė su tokiu kompromisu sutiko, tačiau ir tai nepadėjo. Atsakovė derinti pateikė projektą su bendru įėjimu į dvi studijas (112 kv. m. ploto ir 67 kv. m. ploto), o tai faktiškai jas padaro vienomis 180 kv. m. patalpomis, kas visiškai neatitinka pirminio susitarimo, o projektą daro net neaktualų, kadangi tai iš esmės nutolsta nuo projektavimo užduoties ir tikslo. Ieškovė nurodo, kad siekdama įvertinti, ar konstruktyvo problemas galima išspęsti pagal pirminį sumanymą, pagal kurį ir turėjo būti rengiamas projektas, ieškovė surado viso pastato konstruktyvo autorę A. D., kuri patvirtino, jog durys į 112 kv. m. ploto studiją yra įmanomos, ir sutiko jas suprojektuoti, tačiau architektas H. Š., atsakovės vadovas, 2024 m. kovo 5 d. neįtraukė šios specialistės į komandą ir toliau vilkino darbus reikalaudamas raštu pasirašyti naują paslaugų sutartį, o gavus 2024 m. birželio 4 d. raštą tapo akivaizdu, kad atsakovė nesiekia ir nepasieks projekto rezultato, t. y. neatliks tų darbų, kuriuos turėjo atlikti pagal Rangos sutartį. Atsakovė, atsikirsdama į šiuos ieškovės argumentus, nurodė, kad Techninis projektas yra parengtas tiek pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 metais patvirtintą ir išduotą projektavimo užduotį, tiek pagal su ieškove suderintus atsakovės parengtus Techninio projekto projektinius pasiūlymus, kuriems yra gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimas. Atsakovės teigimu, nesant techninės galimybės suplanuoti du atskirus įėjimus ieškovės pageidaujamoje vietoje, atsakovė suplanavo vieną bendrą įėjimą, per kurį patekus į studijas suplanuoti du atskiri patekimai. Kartu su tripliku atsakovė pateikė ieškovės minimos konstruktorės A. D. 2024 m. gegužės 15 d. el. laišką, kuriame konstruktorė informavo ieškovę, jog situacija yra sudėtinga, „toje vietoje įrengti durų angą yra pavojinga, neracionalu ir turbūt dėl hidranto neįmanoma“. Taigi ieškovė ne tik nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja galimybė įrengti duris (suprojektuoti įėjimus) pagal ieškovės pageidavimą, o atsakovė nepasiekia projekto rezultato dėl su atsakove susijusių subjektyvių priežasčių, tačiau atsakovės pateikti įrodymai (minėtas konstruktorės A. D. el. laiškas) paneigia ieškovės poziciją (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad minėtos galimybės (dėl durų įrengimo) buvimą patvirtino liudytoja A. B., tačiau ta pati liudytoja parodė, jog buvo atlikusi 80 proc. savo darbo dalies, o užbaigti darbą sutrukdė ieškovės atstovas savo netinkamu elgesiu. Taigi liudytojos A. B. parodymai bet kuriuo atveju patvirtina ir ieškovės dalinę kaltę dėl sustojusio projekto vykdymo (CPK 185 straipsnis).
24. Šešta, atsakovės teigimu, ieškovė, neturėdama statybas leidžiančio dokumento, objekte atliko savavališkos statybos darbus ir tokiais savo veiksmais padarė neįmanomą sutarties įvykdymą, nes parengtas projektas neatitinka faktinės situacijos objekte ir negali būti keliamas į Infostatybos portalą. Aplinkybę, kad ieškovė, nesulaukusi Techninio projekto pabaigos ir negavusi statybą leidžiančio dokumento, pradėjo objekte statybos darbus, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės paaiškinimai, kartu su tripliku pateiktos nuotraukos, liudytojos A. B. parodymai, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) vykdomo patikrinimo dėl galimai savavališkai atliktų statybos darbų ? nešančiose sienose išmuštų angų, vidinėse patalpose išgriautų sienų ir įrengtų sijų su minimalia atrama, adresu: (duomenys neskelbtini), eiga, kai ieškovė nebendradarbiauja su Inspekcija, neteikia Inspekcijai jos reikalaujamų dokumentų, dėl ko ieškovė už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą patraukta administracinėn atsakomybėn, ir šio patikrinimo metu nustatyti pakeitimai objekto nešančiose sienose (el. b. 2 t., b. l. 36–38; 45–47; dokumento Nr. DOK-56196; DOK-77149; DOK-98485; DOK-128473; DOK-153113). Atsižvelgdamas į šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovė atliko statybos darbus objekte, dėl ko parengtas projektas neatitinka faktinės situacijos ir, atitinkamai, nepakoreguotas negali būti keliamas į Infostatybos portalą, taip užbaigiant Rangos sutarties įvykdymą (CPK 185 straipsnis).
25. Pirmiau nurodytų argumentų kontekste pažymėtina, kad projektuotoją saisto pareiga paisyti statybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad užsakymas atlikti projektavimo darbus yra susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023 44 punktas). Todėl ieškovei slepiant nuo atsakovės šiuo metu objekte esančią faktinę situaciją, parengto Techninio projekto užbaigimas, jį įkeliant į Infostatybos portalą ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, tampa neįmanomas dėl pirmiau atsakovę, kaip projektuotoją, saistančių imperatyvių normatyviniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų.
26. Septinta, atsakovės teigimu, Rangos sutarties tinkamą įvykdymą padarė neįmanomas ir ieškovės vadovo konfliktinis būdas. Tai, kad sutarties vykdymo metu ieškovės vadovui pakildavo emocijos, pripažino ir pati ieškovė baigiamojoje kalboje. Liudytoja byloje apklausta A. B., rengusi Konstrukcijų dalį (SK), parodė, kad su ieškovės vadovu buvo neįmanoma dirbti, elgėsi neadekvačiai, rėkė, skambino liudytojai į darbą, grasino. Atsižvelgiant į tai, kad projektavimo darbų rangos sutarties atveju šalių bendradarbiavimas ir dalykinis bendravimas turi ypatingos reikšmės siekiant pasiekti sutarties tikslą, byloje nustatytas netinkamas ieškovės vadovo elgesys, nevaldant emocijų, neabejotinai neprisidėjo prie sklandaus sutarties vykdymo. Kita vertus, atsakovė yra verslininkė, savo srities profesionalė, savo iniciatyva sutarties neatsisakė, todėl netinkamu ieškovės vadovo elgesiu savaime negali pateisinti Rangos sutarties neįvykdymo. Tačiau nurodytos aplinkybės gali turėti reikšmės sprendžiant dėl sutartinių santykių tarp šalių tęsimo tikslingumo.
27. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad dalis atsakovės nurodytų argumentų, jog Techninis projektas nėra užbaigtas dėl pačios ieškovės kaltės, nepasitvirtino, tačiau nustatytos aplinkybės, kad ieškovė nepateikė visų reikalaujamų dokumentų, siekiant užbaigti Techninio projekto ekspertizę, ir (ar) pateikė juos per ilgą terminą; sutarties vykdymo metu kėlė naujus reikalavimus dėl suderintų ir ekspertuotų projektinių sprendinių pakeitimo; vėlavo atlikti mokėjimus atsakovei; bet kokia kaina siekė projekto įgyvendinimo, neatsižvelgdama į technines galimybes tai atlikti; nesulaukusi Techninio projekto pabaigos, atliko objekte statybos darbus, dėl kurių parengtas Techninis projektas neatitinka faktinės situacijos ir turi būti keičiamas, leidžia daryti išvadą, jog Rangos sutarties tikslai laiku nepasiekti ir dėl ieškovės kaltės, dėl ko nėra faktinio pagrindo nutraukti sutartį išimtinai dėl atsakovės kaltės.
28. Kita vertus, kaip minėta, Rangos sutartimi atsakovė prisiėmė įsipareigojimą įvykdyti sutartį per 19 savaičių, o ieškinio padavimo metu sutartis nebuvo įvykdyta daugiau kaip ketverius metus; atsakovė, kaip minėta, nepagrindė, kad Rangos sutartimi užsakovas būtų įsipareigojęs pateikti statybinių konstrukcijų dalį (SK), o atsakovė, kaip savo srities profesionalė, Rangos sutarties sudarymo metu neturėjo objektyvių galimybių nustatyti visų pagal Rangos sutartį reikalingų atlikti darbų apimtį, be kita ko, dėl užsakovo netinkamai atliktos pareigos tinkamai ir išsamiai suformuluoti užduotį sutarties vykdymo metu; atliekant atsakovės įvykdytų projekto dalių ekspertizes buvo nustatomi trūkumai, kurie turėjo būti šalinami, todėl, teismo vertinimu, atsakovė taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės dėl užsitęsusio Techninio projekto rengimo, kas, atitinkamai, yra pagrindas konstatuoti abiejų sutarties šalių kaltę dėl Rangos sutarties neįvykdymo. Kaip minėta, tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai yra patekę į aklavietę, šalys nebendradarbiauja, nepasitiki viena kita, santykiai yra itin konfliktiniai, nė viena iš šalių nepasiūlė realaus problemos sprendimo būdo, laikosi kategoriškų pozicijų, todėl sutartinių santykių tęsimas byloje nustatytomis aplinkybėmis yra netikslingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo tenkinamas – sutartis nutraukiama, tačiau ne dėl vienos, o abiejų sutarties šalių kaltės.
Dėl restitucijos taikymo
29. CK 6.222 straipsnyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo (CK 6.222 straipsnio 2 dalis).
30. Pagal kasacinio teismo praktiką, situacija, kai rangos sutartis nutraukiama rangovui atlikus dalį darbų, vertintina kaip atitinkanti CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatytą restitucijos taikymo išimtį – užsakovas negali grąžinti rangovui jo atliktų darbų, todėl negali reikalauti, kad rangovas grąžintų už juos sumokėtą kainą. Todėl rangos sutarties nutraukimo atveju, be kita ko, taikytina CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 3 dalyje nustatyta speciali rangos santykiams taikytina teisės norma, pagal kurią tuo atveju, jeigu rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-469/2024, 31 punktas).
31. Pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu net užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). Atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojančiame CK 6.704 straipsnio 1 punkte taip pat nustatyta, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nurodytus ir atliktus darbų etapus.
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovei dalį sutartos Rangos sutarties kainos, atsakovė taip pat yra atlikusi dalį sutartų darbų (parengusi atitinkamas Techninio projekto dalis), kurių vertė viršija ieškovės sumokėtą sumą; byloje nepaneigti ir atsakovės argumentuoti motyvai, kad ieškovė faktiškai naudojasi atsakovės atliktu darbu. Taigi ieškovės reikalavimas taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės ieškovės sumokėtą 8 457,90 Eur honorarą, negali būti tenkinamas nei pagal kasacinio teismo praktiką, nei pagal atsiskaitymą už faktiškai atliktus rangos darbus reglamentuojančias teisės normas.
33. Ieškovė taip pat prašo, taikant restituciją, priteisti iš atsakovės 304,20 Eur delspinigių. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti delspinigius yra reikalavimas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuostolių (netesybų) atlyginimas ir restitucija yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-241-381/2021 35 punktas). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius pagal Rangos sutarties V skyriaus 2 punktą, numatantį, kad rangovas privalo mokėti užsakovui 0,02 proc. delspinigius nuo neatliktų ir (ar) blogai atliktų darbų visos kainos už kiekvieną uždelstą darbų atlikimo, vėlavimo, taip pat defektų šalinimo kalendorinę dieną. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Rangos sutarties tikslai nepasiekti per joje nustatytą (ir (ar) kitą šalių sutartą) terminą dėl abiejų šalių kaltės, ir dėl nesėkmingų šalių santykių pripažinus dalį ir ieškovės kaltės, ieškovė, kaip kreditorė, taip pat laikytina pažeidusia sutartį (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkinamas (CK 1.5, 6.64, 6.259 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
35. Ieškovė byloje patyrė 3 347 Eur bylinėjimosi išlaidų: 197 Eur žyminio mokesčio ir 3 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė byloje patyrė 4 711,74 Eur išlaidų advokato / advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti išlaidų advokato / advokato padėjėjos pagalbai apmokėti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos pagrįstos.
36. Ieškinys patenkintas 25 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 836,75 Eur (3 347 Eur x 25 proc.), o atsakovei iš ieškovės – 3 533,81 Eur (4 711,74 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 697,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Šioje byloje šalims tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos nekilnojamojo turto ekspertų agentūra“, juridinio asmens kodas 126153940, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Archartelė“ ir partneriai, juridinio asmens kodas 125909573, 2020 m. birželio 2 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. R/20-02.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Archartelė“ ir partneriai, juridinio asmens kodas 125909573, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos nekilnojamojo turto ekspertų agentūra“, juridinio asmens kodas 126153940, 2 697,06 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus, 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Adomaitytė