Civilinė byla Nr. 2S-1053-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07215-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.2.2.2; 3.1.2.2.3; 3.1.14.4; 3.3.2.4

                                                        (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13028-950/2020 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 3 000 000,00 Eur neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3.       Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų. Šiuo atveju ieškinys gali būti pateiktas pagal bendrąją teismingumo taisyklę – pagal juridinio asmens (valstybei atstovaujančios institucijos) buveinės vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis) arba pagal alternatyvųjį teismingumą – pagal ieškovės gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė pareikštame ieškinyje nenurodė savo gyvenamosios vietos, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad jos faktinė gyvenamoji vieta yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų veiklos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Teismas savo iniciatyva gavo išrašą apie asmenį iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento, kuris patvirtina, kad ieškovė deklaravo išvykimą į užsienį – (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kas liudija, kad ji faktinės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi. Esant šioms aplinkybėms, teismas laikė, kad byla nėra teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

5.       Atskiruoju skundu ieškovė V. F. nesutinka su Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, cituodama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) nuostatas, taip pat nurodydama, kad buvo pažeisti Chartijos 52 straipsnyje nustatyti teisių ribojimo reikalavimai, nes teisingumą vykdantis teismas negali riboti užsieniečių teisių, jau nekalbant apie Kaune patyrusios teisių pažeidimus V. F. teises.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 300 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jos pažeistų teisių. Įvertinęs, kad ieškovė reiškia reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios buveinė yra Vilniaus mieste, taip pat VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenis, pagal kuriuos ieškovė yra deklaravusi išvykimą į užsienį – (duomenys neskelbtini), o pateiktame ieškinyje ieškovė savo gyvenamosios vietos nėra nurodžiusi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą, todėl ieškinį atsisakė priimti. Apeliantė (ieškovė) V. F., nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

9.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės bei tinkamai įgyvendinama ieškovo teisė į teisminę gynybą. CPK normos nustato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

10.       CPK 29 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji civilinių bylų teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys juridiniam asmeniui turi būti pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, o tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys turi būti pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Tuo tarpu CPK 30 straipsnyje yra išvardinti konkretūs atvejai, kuriais ieškovas turi teisę reikšti ieškinį pagal savo pasirinkimą. CPK 30 straipsnyje išvardintas sąrašas atvejų, kuriais ieškovas turi teisę reikšti ieškinį pagal savo pasirinkimą, yra baigtinis. Alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

11.       Ieškovė nei pareikštame ieškinyje, nei atskirajame skunde nėra nurodžiusi savo gyvenamosios vietos, taip pat nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, leistų daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės faktinė gyvenamoji vieta yra Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, suteikiančia teismui teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, savo iniciatyva nustatė, kad, pagal Gyventojų registro duomenis, ieškovė yra deklaravusi išvykimą į užsienį – (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

12.       Nagrinėjamu atveju, iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad žala grindžiama neteisėtais teisėjo ar teismo veiksmais, ieškovės vertinimu, teismų bei teisėjos S. P. priimtais procesiniais sprendimais, apribojus jos daiktines teises į ieškovei priklausančius daiktus, taip pat apribojus teises į trijų pakopų teisingą teismų sistemą. Dėl to, pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 3 000 000,00 Eur neturtinę žalą dėl jos pažeistų teisių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys turėtų būti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė teikdama ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl pažeistų teisių nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso ir kartu su ieškiniu nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji faktiškai gyvena Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, t. y. kad jos kultūrinių, socialinių, ekonominių interesų centras yra Kauno mieste ar Kauno rajone. Be to, jau minėta, kad Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog ieškovė yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra Kaune, todėl ji neturėjo pagrindo vadovautis CPK 30 straipsnio 7 dalimi ir pareikšti ieškinį Kauno apylinkės teismui.

13.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad pagal teismingumo taisykles ieškovė su šiuo ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kadangi dėl neturtinės žalos atlyginimo galinčios Lietuvos Respubliką atstovauti institucijos buveinė yra Vilniaus mieste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme, o ne Kauno apylinkės teisme, bus pažeistos ieškovės teisės, nes tą patvirtinančių jokių faktinių aplinkybių ieškovė nenurodo bei nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat ir pats teismas savo iniciatyva tokių aplinkybių nenustatė. Manytina, kad tai nesukels jai ir papildomų nepatogumų ar apsunkinimų kreipiantis į teismą, kadangi iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė yra prisijungusi prie EPP sistemos, dėl ko procesinius dokumentus ji gali teikti ir gauti elektroniniu būdu.

14.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė sistemingai skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinę ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, todėl tiek bylų teismingumo taisyklės, tiek ieškinio turiniui keliami reikalavimai ieškovei yra žinomi, tačiau sąmoningai nėra paisomi. Ieškovei taip pat išaiškintina, jog pareiga nurodyti gyvenamąją vietą, tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tenka ieškovei. Pažymėtina, kad tik tinkamai pareikštas ieškinys leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, o jeigu iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

15.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės V. F. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus ieškovės atskirojo skundo, valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas