Administracinė byla Nr. I-419-342/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01698-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.4.5; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui A.A.P., jo atstovui P.M.,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,
2016 m. kovo 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.A.P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kretingos skyriaus, dėl 2014-09-05 ir 2015-01-16 įsakymų panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skundu ir jo patikslinimais (I.t, b.l. 2-7; 27-36, III.t., b.l. 61-72) prašo: 1) panaikinti 2014-09-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2)-684; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2015-01-06 įsakymo Nr. 14VĮ-43-(14.14.2) 2.1 ir 2.2 punktus; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus, 14,48 Eur (50 Lt) turtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, jog ginčijamu 2014-09-05 atsakovo įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-684 patvirtintas Kretingos rajono Darbėnų sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo panaikintas nuo pagrindinio kelio Darbėnai – Vaineikiai pagal kanalą dalis suprojektuoto ginčo kelio 4-III-5, įtraukto į neprivatizuojamų objektų sąrašą. Nurodo, jog minėtą sprendimą skundė privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2014-11-17 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2894 paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimą. Ginčija priimtą sprendimą motyvuodamas, jog toks sprendimas negalėjo būti priimtas dėl vykstančių teisminių procesų, kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-24-342/2014 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui vykdyti 2013-02-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 5.1 punkto galiojimą – nustatytą įpareigojimą patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant paskesnį Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose tarp pareiškėjui ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo suprojektuotą ginčo kelią 4-III-5.
Mano, jog priimtas sprendimas – 2014-09-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-684 – yra nemotyvuotas, neargumentuotas, kadangi atsakovas negalėjo atlikti jokių veiksmų dėl ginčo kelio pagal aukščiau paminėtą teismo sprendimą. Argumentuoja, jog įsakyme nenurodyta, kad panaikinama dalis ginčo kelio, kai žemėtvarkinio projekto ištraukoje šio kelio dalies nebelieka. Teigia, jog jis nebuvo informuotas apie procedūros atnaujinimą, nes atsakovas buvo įsipareigojęs 2014-03-24 raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-874 informuoti jį apie tolimesnius veiksmus rengiant žemėtvarkos projektą. Pabrėžia, jog nėra pateiktas aiškinamasis raštas dėl žemėtvarkos projekto papildymo, o žemėtvarkos projekte neteisėtai be savininkų sutikimo įbraižyta šiaurinio pietinio kelio dalis per privačius žemės sklypus, nenumatant servitutų. Taip pat akcentuoja, jog žemėtvarkos projekte kaip servitutinis numatytas šiaurės pietų kelias, kuris jau suprojektuotas ir nustatyti servitutai, tačiau ne prie pareiškėjo žemės sklypo ir namų valdos. Argumentuoja, jog ginčijamas aktas nėra pagrįstas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo principus. Taip pat prašo naikinti įsakymą ir tuo pagrindu, jog jį priėmė šališki, neobjektyvūs ir suinteresuoti pareigūnai, todėl buvo pažeistos esminės procedūros, privalančios užtikrinti sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Pareiškėjas ginčija ir 2015-01-16 įsakymo Nr. 14VĮ-43-(14.14.2) 2.1 ir 2.2 punktus, tuo pagrindu, jog sprendimu patvirtinti laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių sklypų žiniaraštis, plotai, iš jų saugomose teritorijose, ir žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos ribos ir plotai, kai tuo tarpu nepriimtas atsakovo įsakymas dėl Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo plotų suvestinių duomenų ir laisvos valstybinės žemės fondo plano patvirtinimo ir nepateiktas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planas. Mano, jog ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktų nuostatų, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Prašo atlyginti 14,48 Eur (50 Lt) turtinę žalą, kadangi dėl atsakovo priimtų neteisėtų sprendimų jam reikėjo naudotis teisininko Petro Mikalauskio teikiamomis teisinėmis paslaugomis, už kurias buvo sumokėta nurodyta suma.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaiko patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, jog ginčijamais sprendimais buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai naudotis keliu, kadangi sprendimais šis kelias panaikintas. Pažymėjo, jog ginčijamame žemėtvarkos projekte nebelieka kelio 5-III-6, o kelias 4-III-5 lieka tik 4 metrų pločio, vietoje buvusių 6 metrų. Teigia, jog pareiškėjas nebuvo kviečiamas atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių dėl sprendinių žemėtvarkos projekte aptarimo, įskaitant privažiavimo prie jo nuosavybės teise turimo žemės sklypo klausimo, todėl buvo pažeistos jo teisės.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kretingos skyriaus, atsiliepimais (II.t, b.l. 2-10; III.t., 87-96) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ginčijamu 2014-09-05 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-684 patvirtintas parengtas 2014 m. Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos ir plotai, nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys, žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai, taikomos specialiosios žemės naudojimo paskirtys, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai žemės sklypams, kurie fiziniams ir juridiniams asmenims buvo suprojektuoti iki 2014-01-22 pagal pateiktus prašymus. Pažymi, jog pareiškėjas 2014-03-10, 2014-03-17 ir 2014-03-31 pateikė siūlymus dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo sustabdymo. Teigia, jog pareiškėjui 2014-04-11 raštu buvo išaiškinta, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas jam nesukelia teisinių pasekmių, kadangi sustabdytas sprendimo, kuriuo Kretingos rajono skyrius įpareigotas patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp pareiškėjui ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo suprojektuotą kelią, vykdymas. Akcentuoja, jog pareiškėjas 2013-05-15 raštu ir 2014-03-24 raštu pakartotinai buvo informuotas apie administracinės procedūros sustabdymą. Pabrėžia, jog ginčijamu 2014-09-05 sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo kelio. Nurodo, jog po ginčijamo akto priėmimo pareiškėjas 2014-09-30 pateikė du prašymus dėl leidimo susipažinti su (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektu ir jame esančiais dokumentais ir su jais susipažino. Akcentuoja, jog pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, jog neteisėtai įbraižyta šiaurinio pietinio kelio dalis, nenumatant servitutų be savininkų sutikimo per privačius žemės sklypus yra nepagrįsti, nes paminėti žemės sklypai nesusiję su ginčijamu žemėtvarkos projektu.
Prašo kaip nepagrįstą atmeti pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2015-01-16 įsakymo Nr. 14VĮ-43-(14.14.2) 2.1 ir 2.2. punktus. Pabrėžia, jog 2015-01-09 įsakymu patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo planas ir 2015-01-16 priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nuo 2015-01-13 pradedamas rengti žemės reformos projektu prilyginamas planas ir patvirtinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ribos ir plotai bei laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių žiniaraštis ir plotai, o sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaiko atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentavo, kad ginčijamais sprendimais nebuvo sprendžiami jokie klausimai dėl ginčo kelio, privažiavimo prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, todėl byloje skundžiami įsakymai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014-09-05 įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684 „Dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2014-09-05 Įsakymas) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015-01-16 įsakymo „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo, Kretingos rajone“ Nr. 14VĮ-43-(14.14.2.) (toliau – ir 2015-01-16 Įsakymas) 2.1 ir 2.2 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas ginčija du administracinius aktus, ir abu jo reikalavimai yra susiję su galimu jo subjektinių teisių pažeidimu, patvirtinus Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir nusprendus pradėti rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą, panaikinus privažiavimą prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, t.y. išbraukiant (panaikinant) kelią 4-III-5, o kelią 5-III-6 susiaurinant iki 4 metrų pločio, vietoje buvusių 6 metrų.
Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, todėl paprastai turi būti tikrinami ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas. Tačiau teismas taip pat visada privalo vertinti pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą dėl pareikštų reikalavimų bei ginčijamų aktų galimybę būti administracinio ginčo objektu.
Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).
Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 4,79 ha (t.I, b.l. 40-41). Iš prie administracinės bylos prijungtų administracinių bylų Nr. I-24-342/2014 bei I-1335-583/2013 medžiagos matyti, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo yra tęstinis procesas ir išimtinai yra susijęs su pareiškėjo manymu pažeistomis jo teisėmis dėl sprendinių, kuriais netinkamai išspręstas klausimas dėl privažiavimo (dėl ginčo kelio panaikinimo). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-10-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1335-583/2013 atmestas pareiškėjo A.A.P. skundas dėl 2013-09-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus sprendimo Nr. 14SD-(14.14.104)-2245 panaikinimo bei įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suderinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-782/2014 netenkino pareiškėjo apeliacinio skundo ir 2013-10-16 sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-04-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-24-342/2014 atmetė pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-02-07 sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 3,4 dalies ir 5.1 punkto panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-10-18 sprendimo Nr. 14SAD-(14.14.104)-272 panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą, pateikiant pilną informaciją į 2013-09-27 prašymą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas iškilusį ginčą, konstatavo, jog pareiškėjo teisė naudotis ginčo keliu negalėjo būti pažeista, vien dėl to, kad jam tokia teisė nebuvo suteikta nei servituto, nei jokiu kitu juridiniu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir 2014-04-08 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vertintina tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo kitu keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu Nr. 5-III-6 ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo ir pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-11 nutartis Nr. A-265-261/2015 turi res judicata galią, spręstina, jog klausimas dėl privažiavimo prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra išspręstas, konstatuojant, jog pareiškėjas turi galimybę naudotis keliu 5-III-6, ties sklypo riba, pažymėtu posūkio taškais Nr. 5-6.
Pareiškėjas šioje byloje ginčija sprendimus, teigdamas, jog jais yra panaikinamas kelias 4-III-5, o patvirtintame naujame žemėtvarkos projekte kelias 5-III-6 susiaurintas iki 4 metrų, taip pažeidžiant jo teises. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2014-09-05 įsakymu (I.t., b.l. 21-22) nuspręsta: 1) išbraukti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014-02-13 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-137 „Dėl piliečių, kurie pageidauja Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo 14 ir 15 eilutes; 2) patvirtinti UAB „Dujų sfera“ projekto autorės S.L. parengtą 2014 metų Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas pagrindines žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdus ir pobūdžius, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus žemės sklypams, kurie fiziniams ir juridiniams asmenims buvo suprojektuoti pagal iki 2014-01-22 pateiktus prašymus. 2014-09-05 Įsakymo 3 punktu suformuoti pavedimai VĮ Valstybės žemės fondui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyr. specialistui. Kito byloje skundžiamo 2015-01-16 NŽT Kretingos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 14VĮ-43-(14.14.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo, Kretingos rajone“ 1 punktu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nuo 2015-01-13 pradedamas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas, 2 punktu patvirtini (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos ribos ir plotas – 123,30 ha, laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių sklypų žiniaraštis ir plotas – 123,30 ha, iš jo 29,34 ha saugomose teritorijose, pretendentų, pageidaujančių gauti lygiaverčius turėtiems, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas.
Kaip matyti ginčijami administraciniai aktai buvo priimti remiantis Žemės reformos įstatymu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti žemės reformos tikslai yra - užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. To paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pabrėžtina, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 5 punkte analogiškai numatyta, kad žemėtvarkos projektuose, projektui prilyginamuose planuose suprojektuojami grąžinami natūra, perduodami, suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemės sklypai. Žemėtvarkos projektuose arba projektui prilyginamuose planuose numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas <...> (Metodikos 8 punktas). Taip pat reglamentuojami žemėtvarkos projekto arba jam prilyginamo plano parengiamieji darbai, tarp kurių nustatyta, jog projekto autorius turi patikrinti, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai <...> būtina parengti pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ir (ar) kelio servituto nustatymo (Metodikos 24.3 punktas).
Byloje skundžiamo 2014-09-05 įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-684 1 punktu iš patvirtinto piliečių, kurie pageidauja (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti valstybinės žemės sklypus sąrašo išbrauktos 14 ir 15 eilutės. Kaip matyti iš parengto žemėtvarkos projekto medžiagos, 2014-02-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-137 ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto p. 197-198) patvirtintas Piliečių, kurie pageidauja Kretingos rajone Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai arba pirkti, nuomotis valstybinės žemės sklypas sąrašas, kurio 14 ir 15 eilutėse nurodyti piliečiai J.S. ir D.L., vadinasi šioje byloje skundžiamo sprendimo 1 punktu nuspręsta minėtus piliečius išbraukti iš patvirtinto sąrašo. Į patvirtintą sąrašą (įskaitant 14 ir 15 eilutes) pareiškėjas neįtrauktas. Toliau vertinant skundžiamo 2014-09-05 įsakymo turinį matyti, kad 2 punktu patvirtinti sąrašai: 1) piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės sklypai, negyvenantiems Darbėnų seniūnijoje, kurių turėta žemę priskirta valstybės išperkamai žemei, sąrašas; 2) Piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai, sąrašas; 3) Piliečių, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nuosavybės teise turintiems žemės ūkio veiklai naudojamus gamybinius statinius ir įrenginius, kaip šie žemės sklypai reikalingi statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, sąrašas; 4) Piliečių, kuriems parduodami žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, fiziniams asmenims, gyvenantiems toje kadastro vietovėje, arba asmenims, kurių toje kadastrinėje vietovėje įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus, parduodami šiems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai sąrašas; 5) Piliečių, kuriems parduodami žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, sąrašas; 6) Piliečių, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę (mišką), sąrašų, sąrašas (Žemėtvarkos projekto p. 249-255). Vertintina tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ginčijamu 2014-09-05 įsakymu patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu nebuvo projektuojamas ir į jo priedais patvirtintus sąrašus nepateko, pareiškėjas nepateko į nei vieną iš aukščiau nurodytų sąrašų. Pagal žemėtvarkos projekte pateiktą medžiagą matyti, kad pareiškėjas NŽT Kretingos skyriui 2014-04-17 buvo pateikęs prašymą spręsti klausimą dėl privažiavimo nuo pagrindinio kelio Darbėnai – Vaineikiai į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (žemėtvarkos projekto p. 233), ankstesni pasiūlymai buvo pateikti 2014-03-10, 2014-03-17, 2014-03-31. Administracinė procedūra dėl prašymo sprendimo buvo sustabdyta (žemėtvarkos projekto p. 22, 245-245) dėl prasidėjusių teisminių procesų (administracinė byla Nr. I-24-342/2014). Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas pagal iki 2014-01-22 pateiktus piliečių prašymus, o pareiškėjo prašymai (siūlymai) buvo pateikti vėliau nei piliečių pateikti prašymai, todėl vien šiuo pagrindu akivaizdu, kad pareiškėjo pasiūlymai dėl privažiavimo kelio negalėjo būti išspręsti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi žemėtvarkos projektu, atsakovės atstovės paaiškinimais, kita rašytine bylos medžiaga, sprendžia, jog ginčijamo žemėtvarkos projekto planinėje medžiagoje nėra jokių atliktų žymėjimų nei pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiame sklype, nei dėl privažiavimo kelio nuo pagrindinio kelio Darbėnai – Vaineikiai. Taip pat nėra jokių duomenų, jog tekstiniuose sprendiniuose ar žemėtvarkos projekto prieduose būtų spręstas klausimas dėl privažiavimo į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pareiškėjo atstovas P.M. Kadangi pareiškėjui priklausantis žemės sklypas nebuvo naujai projektuojamas, o klausimo sprendimas dėl privažiavimo prie sklypo buvo sustabdytas, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas sprendė pareiškėjo prašymą dėl privažiavimo kelio ar jį išsprendė pažeidžiant pareiškėjo subjektines teises.
Kaip jau minėta, įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-11 nutartimi konstatuota, kad kelias 4-III-5 panaikintas administraciniais aktais, o pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo kitu keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu 5-III-6. Tai, kad prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo galima privažiuoti keliu patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos, atspindinčios faktinį situacijos vaizdą (t.IV, b.l. 140-141). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kelias 5-III-6 atsakovo priimtais šioje byloje ginčijamais sprendimais, būtų susiaurintas iki 4 m, pažeidžiant pareiškėjo subjektines teises. Vien tai, kad pareiškėjo ir jo atstovo teigimu (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto plane prie pareiškėjo valdomo žemės sklypo nurodytas kelias su skaičiumi „4“, (t.IV, b.l. 139), nereiškia, kad ginčijamais aktais kelias 5-III-6 buvo susiaurintas. Teismo posėdžiuose atsakovo atstovė taip pat patvirtino, kad klausimai dėl privažiavimo prie pareiškėjo žemės sklypo bus sprendžiami 2016 metais tvirtinant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos planą. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos atsakovui priėmus 2015-01-16 įsakymą Nr. 14VĮ-43-(14.14.2.), kuriuo nuspręsta nuo 2015-01-13 pradėti rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą, o 2 punktu patvirtintos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos ribos ir plotas – 123,30 ha, laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių sklypų žiniaraštis ir plotas – 123,30 ha, iš jo 29,34 ha saugomose teritorijose, pretendentų, pageidaujančių gauti lygiaverčius turėtiems, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas (t.III, b.l. 77-78). Teisėjų kolegija sprendžia, jog 2015-01-16 įsakymas, kuriuo nuspręsta pradėti rengti žemėtvarkos projektui prilyginamą planą ir spręsti klausimai dėl teritorijos ribų ir ploto, pretendentų sąrašo (į kurį pareiškėjas neįtrauktas), laisvos valstybinės žemės ploto, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi nėra jokių objektyvių įrodymų, jog šiuo skundžiamu įsakymu būtų spręsti pareiškėjo interesai dėl privažiavimo prie žemės sklypo.
Spręstina, jog teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr. LVAT 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014, 2016-02-22 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016). Nagrinėjamu atveju, A.A.P. skundo argumentai, nurodant, kad prašomi panaikinti administraciniai aktai jam sukuria teisines pasekmes ir pažeidžia jo teises, laikytini nepagrįstais, kadangi jais nebuvo sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Akivaizdu, kad ateityje atsakovui priėmus administracinį aktą, kuriuo bus išspręstas pareiškėjo privažiavimo prie nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo klausimas, pareiškėjas galės ginti objektyviai egzistuojančią subjektinę teisę. Konstatavus, jog A.A.P. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014-09-05 įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-684 „Dėl Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015-01-16 įsakymo „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo, Kretingos rajone“ Nr. 14VĮ-43-(14.14.2.) dalies, pareiškėjo prašymas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teismui pareikšto reikalavimo tenkinimas nagrinėjamo ginčo ribose nesukurtų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir nebūtų apgintos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo skunde ir jo patikslinimuose nurodytų argumentų dėl ginčijamų aktų atitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms bei dėl subjektų, priėmusių administracinius aktus, šališkumo, neobjektyvumo.
Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti patirtą 14,48 Eur (50 Lt) turtinę žalą, kurią jis patyrė dėl atsakovo neteisėtų priimtų sprendimų, kadangi turėjo pasinaudoti teisininko P.M. teikiamomis teisinėmis paslaugomis, už kurias buvo sumokėta nurodyta suma.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Deliktinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.
Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.). Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-194/2012). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.
Pareiškėjas teigia, jog turtinę žalą jis patyrė dėl atsakovo priimtų neteisėtų administracinių aktų, dėl kurių apskundimo jis turėjo teisininkui sumokėti nurodytą sumą. Byloje konstatuota, kad ginčijami administraciniai aktai nepažeidžia pareiškėjo teisių ir interesų, nes pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, vadinasi byloje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai.
Nenustačius Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos kaip conditio sine qua non (lot. – būtina, privaloma sąlyga) turtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo A.A.P. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Aušrelė Mažrimienė
Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė