Pranešėja Erika Misiūnienė                                          Civilinė byla Nr. 2S-124-524/2014

Teisėjas Saulius Zajarskas                                          (Proceso Nr. 2-06-3-10547-2013-4)

                                          Procesinio sprendimo kategorija 128.11;

(S)

                                          129.1; 129.19.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko S. J. (S. J.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12454-639/2013 pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti AB bankas SNORAS (išieškotojas), O. J. (realizuojamo turto bendraturtė),

nustatė:

skolininkas skundu prašė pripažinti antstolės veiksmus įvertinant jam priklausančius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), neteisėtais, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės veiksmus dėl minėtų žemės sklypo ir gyvenamojo namo pardavimo iš varžytynių, įpareigojant antstolę atšaukti jos 2013-08-26 paskelbtas elektronines varžytines Nr.16384. Nurodė, kad antstolė turto arešto akte nustatė gyvenamojo namo vertę 640 000 Lt, o žemės sklypo – 60 000 Lt. Pareiškėjas pateikė antstolei prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, tačiau į šiuos prieštaravimus antstolė neatsižvelgė, ekspertizės nepaskyrė.       2013-08-26 antstolė paskelbė pirmąsias turto elektronines varžytynes, kuriose visas turtas ir gyvenamasis namas, ir žemės sklypas parduodami už rinkos vertės neatitinkančią kainą – 560 000 Lt. Pareiškėjo įsitikinimu, realizuojamo turto vertė negali būti mažesnė kaip 800 000 Lt. Pareiškėjo nuomone, antstolės paskelbtos varžytynės turi būti atšauktos ir atlikta turto vertinimo ekspertizė.

Antstolė 2013-09-06 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą. Nurodė, kad nustatant areštuoto turto rinkos kainą nebuvo vadovaujamasi masinio vertinimo, pateikiamo VĮ Registrų centro, duomenimis, o buvo atsižvelgta į individualų projektą, nusidėvėjimą ir kitas išieškotojui žinomas aplinkybes. 2013-04-30 skolininkui pareiškus nemotyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo bei siekiant išsklaidyti bet kokias skolininko abejones dėl turto rinkos vertės nustatymo, 2013-05-15 antstolės patvarkymu išspręstas klausimas dėl pareikštų prieštaravimų – skolininkas buvo įpareigotas prieš skiriant ekspertizę per penkias darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą sumas, būtinas sumokėti ekspertams už ekspertizės atlikimą, tačiau skolininkas nesumokėjo. Nustatyti 800 000 Lt areštuoto turto rinkos vertę nėra pagrindo, pirmosiose varžytynėse neatsirado norinčių pirkti turtą už 560 000 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-23 nutartimi skolininko skundą atmetė. Teismas nustatė, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu Vilties g. 28, Jakų k., Klaipėdos r., vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, yra 433 500 Lt, taigi antstolė pirmosiose varžytynėse pradinę skolininko turto kainą nustatė net didesnę. 2013-04-07 žemės sklypas buvo įkainotas 73 500 Lt, o gyvenamasis namas – 360 000 Lt, visas turtas iš viso – 433 500 Lt, pagal VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenis. Masinį šalies nekilnojamojo turto vertinimą VĮ Registrų centras atlieka valstybės užsakymu. Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka nepateikė prieštaravimų dėl šio įkainojimo. Pareiškėjui CPK 681 str. 1 d. nustatyta tvarka nepareiškus prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo, antstolei nebuvo pagrindo skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, todėl laikoma, kad turtas įkainotas antstolio nustatyta verte. Teismas konstatavo, kad antstolės veiksmai atliekant vykdymo veiksmus – parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo varžytynes pripažinti negaliojančiomis ir pakartotinai įvertinti turtą.

Atskiruoju skundu skolininkas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, pripažinti antstolės veiksmus įvertinant jo turtą neteisėtais ir įpareigoti antstolę paskirti turto vertinimo ekspertizę. Nurodo, kad įvertinant apelianto turtą antstolė jo nepažiūrėjo, kaina nustatyta „iš lubų“, neaišku, kuo remdamasi atliko įvertinimą. Faktas, kad turtas buvo įkainotas daugiau nei VĮ Registrų centro nustatyta masinio vertinimo vertė, negali būti pagrindu pripažinti, jog turtas buvo įvertintas teisingai. Turto vertinimo teisingumui taip pat neturi įtakos ir faktas, kad varžytynėse už antstolės nustatytą kainą turtas nebuvo parduotas. Apeliantas negavo antstolės    2013-08-15 patvarkymo, kuriuo antstolė apeliantą įpareigojo sumokėti 1 000 Lt už ekspertizę. Kad galima būtų išvengti tolesnių ginčų dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo bei kad galima būtų realiai ir objektyviai nustatyti realizuojamo turto vertę, turi būti atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė. Patenkinus apelianto prašymą dėl ekspertizės, apeliantas pasiruošęs sumokėti 1 000 Lt už ekspertizės atlikimą.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad išieškojimas vykdomas Klaipėdos miesto apylinkės teismo           2013-01-24 išduoto vykdomojo dokumento Nr. 2-1436-897/2013, kuriuo nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį skolininkams S. J. ir O. J., pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antstolės veiksmų teisėtumo. Apelianto nesutikimas su nustatyta jo priverstinai realizuojamo turto rinkose verte iš esmės grindžiamas vien jo subjektyviu objektyviai niekaip nepagrįstu įsitikinimu, kad realizuojamo turto vertė yra 800 000 Lt. Apelianto teiginiai dėl turto vertės deklaratyvūs – jis nei antstolei, nei pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokių savo teiginius dėl turto vertės patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).

Pats apeliantas nurodo, jog antstolė turtą įvertino atsižvelgdama į VĮ Registrų centro duomenis, todėl jo teiginys, kad kaina nustatyta „iš lubų“, neatitinka tikrovės.

Apeliantas skunde cituoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, kad rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje, o rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog aplinkybė, kad jo turtas varžytynėse nebuvo realizuotas net už mažesnę pradinę kainą nei VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė, yra nereikšminga. Aplinkybė, kad pirmosiose varžytynėse turtas nesusilaukė pirkėjų, patvirtina, kad turtas nesukėlė jokio susidomėjimo nekilnojamojo turto rinkoje, kadangi antstolė nustatė tikrosios neatitinkančią rinkos vertę (nustatė per didelę) ir, atitinkamai, per didelę pardavimo iš varžytynių pradinę kainą (CPK 718 str.). Nėra protingo pagrindo manyti, kad turtas, kuris nesulaukė pirkėjų susidomėjimo parduodant jį už 560 000 Lt, bus parduotas už didesnę kainą, apskaičiuotą nuo šio turto nustatytos rinkos vertės, nesvarbu – ar ją nustatys antstolė, ar ekspertas. Apeliantui būnant įsitikinusiam realizuojamo nekilnojamojo turto verte ir likvidumu, jis turi teisę pats surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už bet kokią didesnę nei antstolio nustatytą pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 704 str.).

Apelianto atskirojo skundo reikalavimas dėl antstolės įpareigojimo skirti ekspertizę realizuojamo turto rinkos vertei nustatyti nenagrinėtinas, kaip nesudarantis šios bylos dalyko, kadangi tokio reikalavimo apeliantas nereiškė nei antstolei savo skunde (b. l. 5–7), nei pirmosios instancijos teisme (CPK 323, 338 str.), be to, apeliantas dėl ekspertizės skyrimo pirmiausia turi kreiptis į antstolę.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-23 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                          Erika Misiūnienė