Administracinė byla Nr. eI2-374-931/2026 

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01956-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

 

 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2026 m. sausio 19 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo teisėja Agnė Stankevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“ ir Ž. A. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjai MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ (toliau – ir Administratorius) ir Ž. A. pateikė teismui skundą prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 21RE-334; 2) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, AVNT) direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. V4-25 dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ ir Ž. A. skyrimo (toliau – ir Įsakymas).

Nurodo, kad 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi nutarė patvirtinti A. N. 16 650,39 Eur dydžio kreditorini? reikalavima? BUAB „Juridine? paslauga“ (toliau – ir Įmonė, Bendrovė) bankroto byloje.

2023 m. birželio 16 d. BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratorius MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad bankrutavusi įmonė atsiskaitė su visais kreditoriais, tarp jų ir su kreditoriumi A. N.

2023 m. liepos 17 d. A. N. Tarnybai pateikė skundą su prašymu pradėti neplanini? LUAB „Juridine? paslauga“ nemokumo administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ veiklos patikrinima?.

2023 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nutarė A. N. pašalinti iš bankrutuojanc?ios ir likviduojamos de?l bankroto UAB „Juridine? paslauga“ kreditoriu? sa?rašo.

AVNT direktoriaus pavaduotojo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu nuspręsta atlikti neplanini? Administratoriaus veiklos patikrinima?.

2023 m. liepos 17 d. A. N. AVNT pateikė skundo papildymą su prašymu prijungti ir įvertinti šiuo pranešimu teikiamus naujus įrodymus.

AVNT direktoriaus pavaduotojo 2023 m. spalio 30 d. sprendimu nuspręsta pateikta? informacija? ir aplinkybes nagrine?ti jau atliekamo Administratoriaus neplaninio patikrinimo metu.

2024 m. sausio 25 d. AVNT parengė Išvados de?l nemokumo administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ neplaninio veiklos patikrinimo projektą.

2024 m. vasario 19 d. AVNT parengė Išvadą de?l nemokumo administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ neplaninio veiklos patikrinimo.

AVNT direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V4-25 de?l poveikio priemoniu? nemokumo administratoriams MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ ir Ž. A. skyrimo, nuspręsta: 1. MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“, kaip pagrindiniam subjektui, atsakingam už BUAB „Juridine? paslauga“ bankroto proceso administravima?, skirti poveikio priemone? – i?spe?jima?; 2. Ž. A., kaip nemokumo administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ darbuotojui nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui, paskirtam atsakingu už BUAB „Juridine? paslauga“ bankroto proceso administravima? ir kaip MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ vadovui, ture?jusiam pareiga? užtikrinti MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ veikima? pagal nustatyta? teisini? reglamentavima?, skirti poveikio priemone? – i?spe?jima?.

2024 m. kovo 20 d. pareiškėjai pateikė skundą Komisijai su prašymu panaikinti Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. V4-25 de?l poveikio priemoniu? nemokumo administratoriams MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ ir Ž. A. skyrimo. 2024 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimu nuspręsta pareiške?ju? skunda? atmesti.

Su LAGK sprendimu ir AVNT įsakymu nesutinka.

LAGK sprendimo motyvuojamojoje dalyje pripažįstami tik Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir JANĮ 93 straipsnio 1 dalies pažeidimai (Administratorius, Įmonei nepadengus visu? i?sipareigojimu? kreditoriams ir visa apimtimi administravimo išlaidu?, nepagri?stai kreipe?si i? Vilniaus apygardos teisma?), kitų pažeidimų nekonstatuota. AVNT Įsakyme JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir JANĮ 93 straipsnio 1 dalies pažeidimai nėra nurodyti.

LAGK sprendimu nenustatė pažeidimų, kad administratorius neva turėjo gauti teismo leidimą sudaryti paskolos sutartį, ir, kad administratorius neįvertino paskolos sutarties sąlygų. Pareiškėjai sutinka su LAGK sprendimo dalimi, kuria nekonstatuoti pažeidimai, susiję su paskolos sutartimi, nes nebuvo padaryta jokių pažeidimų, todėl tuo atveju, jei atsakovas neginčys LAGK sprendimo motyvuojamosios dalies dėl minėtų pažeidimų nebuvimo, bus laikytina, kad šiais klausimais ginčas išnagrinėtas, ir sprendimas įsiteisėjęs.

Administratorius prašymą nutraukti bylą pateikė 2023 m. birželio 16 d., tuo tarpu UAB „Genvetos“ reikalavimas pripažinti kreditoriumi gautas 2023 m. liepos 17 d., o A. U. – 2023 m. liepos 14 d. Tai yra, šie asmenys kreipėsi vėliau, todėl administratorius nepadarė jokio pažeidimo. Kreditoriaus UAB „Euromisa“ 450 Eur reikalavimas nebuvo dengiamas vien dėl to, kad pačios UAB „Euromisa“ suteiktos paskolos pinigais ir buvo dengiami kreditorių reikalavimai, todėl UAB „Euromisa“ prašė nutraukti bankroto bylą ir atidėti skolos apmokėjimą sau. Teismas visgi nurodė, kad UAB „Euromisa“ turi atsisakyti reikalavimo, bet toks klausimo sprendimas negali būti vertinamas administratoriaus pažeidimu.

LAGK sprendimas dėl konstatuotų pažeidimų nepagrįstas ir neteisėtas, todėl teismo turėtų būti panaikintas.

Administratorius nesutinka, kad 2023 m. birželio 15 d. Akcininko tikslinės paskolos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, pažeidžiant JANĮ nuostatas. AVNT Išvadoje nepagrįstai nurodo, kad sutarties sudarymui turėjo būti gautas išankstinis teismo leidimas, dėl kurio Administratorius nesikreipė.

 

Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjų skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjai klaidina teismą teigdami, kad LAGK konstatavo naujus JANĮ nuostatų pažeidimus, ar savo sprendimu, nekonstatavo (nepatvirtino) pažeidimų.

Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad egzistavo nors vienas iš JANĮ 84 straipsnio 2 dalyje nurodytų sandorių sudarymo pagrindų Įmonės likvidavimo metu. Taigi, AVNT išvadų, susijusių su sandorių sudarymu likvidavimo metu, nėra pagrindo pripažinti neteisėtomis.

Tiek teismai, tiek AVNT iš esmės vertino panašias aplinkybes, tačiau jos buvo vertintos skirtingais aspektais ir gyliu pagal kiekvieno subjekto įgaliojimus. Priežastys, dėl kurių buvo konstatuotas pažeidimas Administratoriaus veikloje, konkrečiai ir tiesiogiai nebuvo išnagrinėtos teismų procesiniuose sprendimuose, juose tiesiogiai nebuvo konstatuota, kad būtent tokio pažeidimo, kuris konstatuotas Patikrinimo metu, Administratoriaus veikloje nebuvo.

AVNT Išvadoje atliko ne 2023 m. birželio 15 d. akcininko tikslinės paskolos sutarties ekonominio naudingumo ir Įmonės finansinės padėties bei ateities perspektyvų vertinimą, o sutarties turinį vertino bankroto proceso normų ir tikslų prasme, tai yra nurodyta Išvadoje.

AVNT abejonių kėlė paskolos sutarties nuostatos, kurios prieštarauja JANĮ reglamentavimui – paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad administravimo išlaidos (išskyrus teisines) apmokamos, tik apmokėjus kreditorių reikalavimus, išskyrus paskolos davėjo reikalavimą (4 punktas), nors pagal JANĮ administravimo išlaidų apmokėjimui taikoma pirmumo teisė, taip pat, paskolos sutartimi siekiama padengus kreditorių reikalavimus nutraukti Įmonės bankroto bylą, tačiau išskiriami reikalavimai ir dalis administravimo išlaidų, kurie nebus dengiami, nors tokiomis aplinkybėmis JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bankroto bylos nutraukimas nėra galimas.

JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje numatyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju yra aktualus JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punktas (kai atsiskaitoma su visais kreditoriais), kadangi Įmonės bankroto bylos nutraukimas buvo inicijuotas šiuo pagrindu. Įmonei atsiskaičiusi su visais kreditoriais, t. y. nebeturinti finansinių įsipareigojimų, įmonė tampa moki, todėl bankroto procedūros jai nebegali būti vykdomos.

JANĮ 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas, tai reiškia, kad pirmiausiai iš bankroto procese sukauptų lėšų yra apmokamos administravimo ir kitos bankroto proceso išlaidos (ūkinės komercinės veiklos, kintamasis nemokumo administratoriaus atlygis). Bankroto bylos nutraukimo pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) yra visiškai atlygintos bankroto administravimo išlaidos, 2) atsiskaityta su visais kreditoriais, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo.

JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkte bankroto bylos nutraukimo pagrindas (atsiskaičius su visais kreditoriais) netaikytinas tuo atveju, kai trečiajam asmeniui atsiskaičius su bankrutuojančios įmonės kreditoriais lieka neatlygintos bankroto administravimo išlaidos. Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad visos bankrutuojančios įmonės prievolės yra pasibaigusios ir yra atkurtas įmonės mokumas.

AVNT pagrįstai konstatavo, kad Administratorius, Įmonei nepadengus visų įsipareigojimų kreditoriams ir visa apimtimi administravimo išlaidų, nepagrįstai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Įmonės bankroto bylos nutraukimo, nurodydamas pagrindą, kad Įmonė atsiskaitė su visais jos kreditoriais ir dėl to pažeidė pareigą veikti profesionaliai, tenkinti kreditorių reikalavimus JANĮ nustatyta tvarka ir tinkamai vykdyti jam pavestus administravimo darbus.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2024 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. V4-25 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3921-643/2020, iškelta bankroto byla įmonei UAB „Juridinė paslauga“, j. a. k. 302890258, įmonės administratoriumi paskirta MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“, j. a. k. 305191562. Ž. A. paskirtas atsakingu už BUAB „Juridine? paslauga“ bankroto proceso administravima?.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi BUAB „Juridinė paslauga“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

Nustatyta, kad BUAB „Juridinė paslauga“, atstovaujama Administratoriaus, ir UAB „Euromisa“ 2023 m. birželio 15 d. sudarė Akcininko tikslinės paskolos sutartį.

 Minėtoje paskolos sutartyje nustatytos šios sąlygos: 1. Šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Paskolos davėjas suteikia Paskolos gavėjui 27 620 Eur tikslinę paskolą („Paskola“), o Paskolos gavėjas priima šią Paskolą bei įsipareigoja ją grąžinti Paskolos davėjui Sutartyje nustatyta tvarka. 2. Paskolos davėjas perveda Paskolos sumą į Paskolos gavėjo sąskaitą <...>. Šalys susitaria, kad Paskola gali būti suteikiama dalimis. 3. Paskola suteikiama neatlygintinai, t. y. už naudojimąsi Paskola Paskolos gavėjas palūkanų Paskolos davėjui nemoka. 4. Šalys susitaria, kad Paskola yra tikslinė. Paskolos gavėjas įsipareigoja Paskolą panaudoti padengiant Paskolos gavėjo bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus (išskyrus Paskolos davėjo 450 Eur finansinį reikalavimą, patvirtintą Paskolos gavėjo bankroto byloje) (viso 20 465,84 Eur sumai) bei dalį Paskolos gavėjo nemokumo administratoriaus patirtų, tačiau neatlygintų bankroto administravimo išlaidų (išskyrus išlaidas teisinėms paslaugoms) (7 144,58 Eur sumai). Kitiems tikslams naudoti Paskolą Paskolos gavėjas turi teisę tik gavęs išankstinį rašytinį Paskolos davėjo sutikimą. Šalys taip pat susitaria, kad Paskolos gavėjo patirtos bankroto administravimo išlaidos iš Paskolos sumos gali būti dengiamos tik tada, kai yra pilnai padengti visi Paskolos gavėjo bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (išskyrus Paskolos davėjo reikalavimą). 5. Tuo atveju, jeigu padengus visus teismo patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus ir bankroto administravimo išlaidas lieka nepanaudota Paskolos suma, Paskolos gavėjas likusią nepanaudotą Paskolos sumą grąžina Paskolos davėjui arba, gavęs išankstinį rašytinį Paskolos davėjo sutikimą, nepanaudotą Paskolos sumą panaudoja kitiems tikslams. 6. Paskolos gavėjas Paskolą įsipareigoja grąžinti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Paskolos davėjas pareiškia, jog jam yra žinoma, kad Paskolos gavėjas neturi jokio turto (išskyrus gautinas sumas, priteistas pagal teismų sprendimus), tame tarpe ir piniginių lėšų, bei yra skolinga 10 150,99 Eur sumą advokato padėjėjui J. K. už suteiktas teisines paslaugas, kurios nebus padengtos iš šios Paskolos. Paskolos davėjas Paskolą suteikia savo rizika, ir Paskolos gavėjas negali pateikti jokių garantijų, jog po bankroto bylos nutraukimo įmonė bus pajėgi grąžinti suteiktą Paskolą ar jos dalį. Paskolos davėjas įsipareigoja ateityje nereikšti jokių pretenzijų Paskolos gavėjo nemokumo administratoriui, jeigu Paskolos gavėjas neturės galimybių grąžinti Paskolos ar jos dalies. 7. Paskolos davėjas turi teisę nutraukti Sutartį ir pareikalauti tuojau pat Paskolą ar jos dalį grąžinti, jei Paskolos gavėjas Paskolą ar jos dalį panaudoja ne pagal šioje Sutartyje nustatytą paskirtį.

Paskolos suteikimą paskolos gavėjai BUAB „Juridinė paslauga“ pagrindžia 2023 m. birželio 15 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 529.

UAB „Euromisa“ 2023 m. birželio 15 d. pateikė Administratoriui sutikimą, kuriame nurodė, jog sutinka su BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto bylos nutraukimu, nepadengus UAB „Euromisa“ kreditorinio reikalavimo; atideda 450 Eur skolos (pagal teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą) sumokėjimo terminą iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Advokato padėjėjas J. K. 2023 m. birželio 13 d. pateikė Administratoriui pareiškimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu BUAB „Juridinė paslauga“ už suteiktas teisines paslaugas iš viso yra apmokėjusi 499,01 Eur. Likusi skolos suma yra 10 150,99 Eur. Atsižvelgdamas į BUAB „Juridinė paslauga“ turtinę padėtį ir šiuo metu įmonės bankroto byloje susiklosčiusią situaciją, informuoja, kad sutinka su apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas atidėjimu (visai 10 150,99 Eur sumai) iki 2023 m. gruodžio 1 d. Taip pat informuoja, kad neprieštarauja BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto bylos nutraukimui (ir tam, kad BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratorius kreiptųsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu nutraukti įmonės bankroto bylą).

Administratorius         2023 m. birželio 16 d. bankroto byloje pateikė prašymą bankroto bylą nutraukti JANĮ 78 straipsnio 1 dalies pagrindu įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais. Prašyme nurodė, kad iš UAB „Euromisa“ buvo gauta tikslinė 27 620 Eur dydžio paskola atsiskaitymui su kreditoriais. Kreditorius UAB „Euromisa“ pateikė atsiliepimą į prašymą nutraukti bankroto bylą nurodydamas, kad su prašymu sutinka. Nurodė, kad bankroto bylos nutraukimui neturėtų būti kliūtis faktas, kad BUAB „Juridinė paslauga“ nėra padengusi visų teisinių paslaugų išlaidų ir UAB „Euromisa“ kreditorinio reikalavimo.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi byloje Nr. eB2-225-643/2023 atmetė administratoriaus prašymą nutraukti bankroto bylą, nustatęs, kad BUAB „Juridinė paslauga“ kreditorius UAB „Euromisa“ nėra atsisakęs (teismui toks prašymas nebuvo pateiktas ir teismas tokio atsisakymo nėra patvirtinęs) teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtinto 450 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo, be to, BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto byloje naujus kreditorinius reikalavimus yra pareiškę A. U. ir UAB „Genveta“, nėra faktinio pagrindo išvadai, kad visi BUAB „Juridinė paslauga“ kreditoriai būtų atsisakę savo kreditorinių reikalavimų ir (arba) su visais kreditoriais būtų atsiskaityta, tuo pačiu ir teisinio pagrindo taikyti JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 1 ir (arba) 2 punktus.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi nutraukė bankroto bylą atsiskaičius su visais kreditoriais. Teismo nutartis dėl bankroto bylos nutraukimo įsiteisėjo 2023 m. spalio 19 d.

Nustatyta, kad Tarnyba 2023 m. liepos 19 d. gavo A. N. skundą dėl Administratoriaus veiksmų (neveikimo) Bendrovės bankroto procese.

2023 m. rugpjūčio 14 d. patvirtintas Tarnybos teikimas Nr. D4-2293 pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą administruojant Bendrovės bankroto procesą.

2023 m. rugpjūčio 16 d. raštu Tarnyba informavo Administratorių ir Ž. A. apie sprendimą atlikti Patikrinimą ir paprašė pateikti paaiškinimus.

2023 m. rugsėjo 1 d. Tarnyba gavo Administratoriaus Paaiškinimus.

2023 m. spalio 3 d. Tarnyba gavo papildomą A. N. pranešimą dėl Administratoriaus veiksmų Bendrovės bankroto procese.

2023 m. spalio 17 d. patvirtintas Tarnybos teikimas Nr. D4-2959 pratęsti terminą atlikti Patikrinimą iki 2023 m. lapkričio 16 d. 2023 m. spalio 27 d. patvirtintas Tarnybos teikimas Nr. D4-3095 prijungti papildomą A. N. pranešimo nagrinėjimą prie jau atliekamo Administratoriaus Patikrinimo.

2023 m. spalio 30 d. raštu Tarnyba informavo Administratorių apie sprendimą papildomą pranešimą nagrinėti jau atliekamo Administratoriaus Patikrinimo metu ir paprašė pateikti išsamius paaiškinimus.

2023 m. lapkričio 13 d. Tarnyba gavo Administratoriaus paaiškinimus į papildomą pranešimą.

2024 m. sausio 25 d. patvirtintas Išvados dėl Administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo projektas Nr. D4-325, kuris el. paštu Administratoriui išsiųstas susipažinti ir pateikti nuomonę.

2024 m. vasario 12 d. Tarnyba gavo raštą su Administratoriaus paaiškinimais dėl išvados projekto.

2024 m. vasario 19 d. Tarnyba patvirtino Išvadą, kurioje nurodyta, kad, įvertinus neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo medžiagą, daroma išvada, kad Administratorius, administruodamas Bendrovę, nagrinėtu atveju pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 12, 21 punktus, 83 straipsnio 4 dalį, 84 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Išvadoje pasiūlyta: Administratoriui, kaip pagrindiniam atsakomybės subjektui, už patikrinimo metu nustatytą pažeidimą skirti poveikio priemonę – įspėjimą; administratoriaus darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą ir Administratoriaus vadovui – Ž. A., kaip asmeniui, faktiškai atlikusiam pažeidimu pripažintus veiksmus, skirti poveikio priemonę – įspėjimą.

2024 m. vasario 21 d. Tarnyba priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriame nurodyta, kad, įvertinus Išvadoje nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, 2024 m. vasario 12 d. Administratoriaus pateiktą nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad Administratorius, administruodamas Bendrovės bankroto procesą, pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 12, 21 punktus, 83 straipsnio 4 dalį, 84 straipsnio 2 dalį, į tai, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai yra reikšmingi, tačiau Bendrovės bankroto procese buvo patenkinti visų kreditorių reikalavimai, apmokėtos bankroto administravimo išlaidos, o dėl pažeidimo padarymo kilusių neigiamų pasekmių bankroto proceso dalyviams nebuvo nustatyta, bet nemokumo administratorius nemokumo procese turi veikti atsakingai ir profesionaliai, vadovaudamasis galiojančiu reglamentavimu ir pagal nustatytas procedūras, į tai, kad nėra nemokumo administratorių atsakomybę sunkinančių ir/ar lengvinančių aplinkybių, siekdamas skirtinų poveikio priemonių proporcingumo nustatytiems pažeidimams ir jų pasekmėms, vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi ir Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklėmis: 1. nuspręsta už pirmiau nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, nemokumo administratoriams: 1.1. Administratoriui, kaip pagrindiniam subjektui, atsakingam už Bendrovės bankroto proceso administravimą, skirti poveikio priemonę – įspėjimą; 1.2. Ž. A., kaip Administratoriaus darbuotojui nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui, paskirtam atsakingu už Bendrovės bankroto proceso administravimą ir kaip Administratoriaus vadovui, turėjusiam pareigą užtikrinti Administratoriaus veikimą pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, skirti poveikio priemonę – įspėjimą.

Pareiškėjai kreipėsi į Komisiją su skundu prašydami panaikinti Tarnybos 2024 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. V4-25.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, jį 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Komisijos 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą ir Tarnybos 2024 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. V4-25.

Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba Išvadoje nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo Administratoriaus veikloje konstatuoti pažeidimą dėl informacijos teikimo pareigos nevykdymo, o pareiškėjai skunde nenurodė nesutikimo su šiomis išvadomis ir prieštaravimo joms argumentų, teismas šios Išvados dalies pagrįstumo nevertina.

Pagal LVAT praktiką Išvada yra sudėtinė Įsakymo dalis, todėl pirmosios instancijos teismas turi įvertinti Įsakymą, Išvadą, kur nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjams paskirtos poveikio priemonės, taip pat įvertinti byloje esančius įrodymus (žr., pvz., 2021 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-688-520/2021).

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. galiojusi redakcija) 3 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad nemokumo proceso principas, be kita ko, yra profesionalumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją.

Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 12 ir 21 punktus, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: tenkina kreditorių reikalavimus šio įstatymo nustatyta tvarka; atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

JANĮ 83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą, taip pat sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti.

Pagal JANĮ 84 straipsnio 2 dalį, likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie: 1) yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu; 2) yra susiję su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo; 3) yra numatyti teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.

Pareiškėjai skunde pažymi, kad jiems nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus į skundo papildymą. Tuo atveju, jei nemokumo administratoriui būtų buvusi suteikta teisė pateikti paaiškinimą, 2023 m. spalio 30 d. sprendimas nebūtų buvęs priimtas, nes iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad tiek skundas, tiek skundo papildymas nepagrįsti, o juose nurodytos aplinkybės jau išnagrinėtos teismų ir priimti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais jokių pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjų nuomone, A. N. neturėjo subjektinės teisės teikti skundo papildymo, o Tarnyba negalėjo šio skundo papildymo priimti. Be to, skundo papildymas negalėjo būti priimtas ir vadovaujantis Taisyklių 37.1 punktu, nes teismai jau yra priėmę sprendimus skundo papildyme nurodytais klausimais, dėl to 2023 m. spalio 30 d. sprendimas neteisėtas.

Nustatyta, kad nemokumo administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ veiklos neplaninis patikrinimas buvo atliekamas nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d.

Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 (nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2025 m. sausio 6 d. galiojusi redakcija), 40 punkte nurodyta, kad neplaninio patikrinimo trukme? – ne ilgesne? kaip 2 me?nesiai. Tikrintojo (-u?) motyvuotu prašymu šis terminas AVNT vadovo sprendimu gali bu?ti prate?stas, bet ne ilgiau kaip 1 me?nesi?.

Pareiškėjų nuomone, kadangi šiuo atveju neplaninis patikrinimas truko ilgiau kaip 3 mėnesius, taip pat nėra duomenų apie tai, kad 2 mėnesių terminas būtų buvęs pratęstas, neplaninis veiklos patikrinimas turėjo būti nutrauktas. Neplaninis patikrinimas turėjo būti nutrauktas ir Taisyklių 45.1 papunktyje nurodytu pagrindu, nes nenustatyta administratoriaus veiklos pažeidimu? požymiu?, taip pat Taisyklių 37.1 papunktyje nurodytu pagrindu, nes teismai jau yra priėmę sprendimus skunduose nurodytais klausimais.

Pagal Taisyklių 30.2 papunktį, neplaninis patikrinimas AVNT vadovo sprendimu gali būti atliekamas AVNT gavus asmens pareiškimą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali pažeisti nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus galimus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu.

Pažymėtina, jog ribojimų asmens statusui, kuris gali teikti skundą Tarnybai, Taisyklės nenustato.

Dėl pareiškėjų argumento, kad patikrinimas turėjo būti nutrauktas vadovaujantis Taisyklių 37.1 papunkčiu, pažymėtina, kad teismai, tiek Tarnyba vertino panašias aplinkybes, jos buvo vertintos skirtingais aspektais pagal kiekvieno subjekto įgaliojimus. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad priežastys, dėl kurių buvo konstatuotas pažeidimas Administratoriaus veikloje, priešingai nei nurodo pareiškėjai, tiesiogiai nebuvo išnagrinėtos teismų, t. y. nebuvo priimti galutiniai procesiniai sprendimai išnagrinėjus bylą iš esmės (pvz., dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia).

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-226-642/2023, kuria išnagrinėjo kreditoriaus prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, nurodė, kad pareiškėjo nurodomi pažeidimai turėtų būti vertinami tą daryti atsakingos priežiūros institucijos, tačiau ne atstatydinant nemokumo administratorę (nutarties 37 punktas).

Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudariusių pagrindą Tarnybai spręsti dėl patikrinimo nutraukimo.

Taisyklių 41 punktas, be kita ko, nustato, kad neplaninio patikrinimo metu gavus ir (arba) nustačius naujos informacijos dėl galimai netinkamos administratoriaus veiklos arba asmeniui papildžius prašymą (skundą) naujomis aplinkybėmis, AVNT gali priimti sprendimą šią informaciją ir (arba) aplinkybes nagrinėti jau atliekamo neplaninio patikrinimo metu. Taisyklių 42 punktas nustato, kad Taisyklių 41 punkte nurodytu atveju neplaninio patikrinimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo nagrinėti naują informaciją ir (ar) aplinkybes jau atliekamo neplaninio patikrinimo metu priėmimo dienos ir negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pirminio sprendimo dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo priėmimo dienos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad informacija apie patikrinimo atlikimo terminą, kai yra priimtas sprendimas informaciją ir (arba) aplinkybes nagrinėti jau atliekamo neplaninio patikrinimo metu, pareiškėjams buvo nurodyta Tarnybos 2023 m. spalio 30 d. sprendime.

Be kita ko, Tarnyba 2023 m. spalio 30 d. sprendime nurodė, kad gavo pareiškėjo A. N. skundo papildymą. Sprendime nurodoma, kad Tarnyba, vadovaudamasi Taisyklių 41 punktu bei įvertinusi, kad Įmonės bankroto procese pagal pareiškėjo A. N. skundą, jau yra atliekamas Administratoriaus neplaninis veiklos patikrinimas dėl susijusių su skundo papildymu aplinkybių, nusprendė skundo papildyme pateiktą informaciją ir aplinkybes nagrinėti jau atliekamo Administratoriaus neplaninio patikrinimo metu. Administratoriui papildomai nurodyti neplaninio atlikimo terminai pagal Taisykles, patikrinimą atliekantis asmuo, paaiškinimų ir juos pagrindžiančių dokumentų kopijų pateikimo terminas ir kita informacija.

Kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjai laiku teikė paaiškinimus, dokumentus, teikdami paaiškinimus nekėlė klausimų dėl 2023 m. spalio 30 d. sprendimo turinio, todėl laikytina, kad Administratoriui sprendimo turinys buvo aiškus ir jį suprato, t. y. sprendimas nesutrukdė realizuoti teisę teikti paaiškinimus dėl skundo papildymo. Tai patvirtina Administratoriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. paaiškinimai, 2023 m. lapkričio 13 d. paaiškinimai, 2024 m. vasario 12 d. paaiškinimai dėl Išvados projekto.

Taisyklių 62 punktas nustato, kad patikrinimo rezultatai įforminami, kai tikrintojas (-ai), atlikęs (-ę) patikrinimą, parengia išvados projektą dėl patikrinimo rezultatų.

Pagal Taisyklių 67 punktą, patikrinimas laikomas baigtu: 1. nuomonės pateikimo AVNT dieną, kai administratorius per Taisyklių 65 punkte nustatytą terminą pareiškia nuomonę; 2. kitą darbo dieną, pasibaigus Taisyklių 65 punkte nustatytam terminui, kai administratorius per šį terminą nuomonės nepareiškė.

Šiuo atveju patikrinimas pradėtas 2023 m. rugpjūčio 16 d., Išvados projektas parengtas 2024 m. sausio 25 d., Administratorius nuomonę dėl Išvados projekto pateikė 2024 m. vasario 9 d. Taigi, Taisyklių 42 punkte nustatytas neplaninio patikrinimo atlikimo terminas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjų įsitikinimu, skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, nes vien tas faktas, kad Vilniaus apygardos teismas netenkino prašymo nutraukti Bendrovės bankroto bylą, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, kad Administratorius elgėsi neprofesionaliai ir nerūpestingai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi nenurodė, kad atsisakoma nutraukti bankroto bylą, nes nepadengtos administravimo išlaidos už teisines paslaugas.

Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakydamas patenkinti Administratoriaus prašymą nutraukti bankroto bylą atsižvelgė ne tik į likusią skolą už teisines paslaugas, kaip teigia pareiškėjas, tačiau į tai, kad kreditorius UAB „Euromisa“ nėra atsisakęs patvirtinto 450 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo, be to, bankroto byloje naujus kreditorinius reikalavimus yra pareiškę A. U. ir UAB „Genveta“, todėl konstatavo, kad nėra faktinio pagrindo išvadai, kad visi BUAB „Juridinė paslauga“ kreditoriai būtų atsisakę savo kreditorinių reikalavimų ir (arba) su visais kreditoriais būtų atsiskaityta.

Teismas pažymi, jog Tarnybos Išvados motyvai dėl konstatuotų pažeidimų nėra grindžiami vien tik faktu, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė nutraukti bankroto bylą. Šiuo atveju Tarnyba Administratoriaus veiksmus vertino atsižvelgusi JANĮ nuostatas dėl sandorių sudarymo likvidavimo stadijoje, sutarties sąlygų neįvertinimą JANĮ kontekste, sutarties pagrindu gautų lėšų panaudojimą ne visų kreditorių reikalavimams tenkinti ir ne visoms administravimo išlaidoms apmokėti.

Pareiškėjai skunde pabrėžia, kad pirmojo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo metu, Bendrovės vykdomas išieškojimas iš skolininko D. U. buvo paskutinėje stadijoje, todėl nei Administratoriui, nei kreditoriui UAB „Euromisa“, nei advokato padėjėjui J. K. nebuvo pagrindo spręsti, jog egzistuoja reali tikimybė, kad Bendrovė savo įsipareigojimų ateityje jiems galėtų nepadengti.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad Tarnyba, vykdydama funkciją, suteiktas jai pagal JANĮ 132 straipsnio 1 dalį prižiūrėti nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, turi teisę tikrinti nemokumo administratorių veiklą JANĮ kontekste nelaukiant civilinio ar kito pobūdžio teisminių ginčų pabaigos.

Tarnyba Išvadoje, įvertinusi skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjų paaiškinimus ir bankroto bylos duomenis, konstatavo, jog Administratorius, Įmonės likvidavimo stadijoje, nesikreipęs į teismą dėl pritarimo (leidimo) sudaryti Paskolos sutartį, iš kurios gautomis lėšomis buvo siekiama padengti patvirtintus kreditorių reikalavimus Įmonės bankroto byloje, taip pat, profesionaliai ir rūpestingai neįvertinęs Paskolos sutarties dalies sąlygų (dėl administravimo išlaidų apmokėjimo pirmumo, dėl būtinybės tenkinti visų kreditorių reikalavimus be išimčių, dėl skolos sumokėjimo termino ir abejotino mokumo atkūrimo), neatitinkančių JANĮ reglamentavimo, sudaręs Paskolos sutartį ir jos pagrindu gautos paskolos lėšomis padengęs ne visų kreditorių reikalavimus bei ne visas administravimo išlaidas, kreipęsis į teismą ir nepagrįstai inicijavęs Įmonės bankroto bylos nutraukimą, veikė neprofesionaliai bei pažeidė likvidavimo etape nustatytus apribojimus dėl naujų sutarčių sudarymo ir JANĮ nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, todėl pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 12, 21 punktą, 83 straipsnio 4 dalį, 84 straipsnio 2 dalį.

Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, Tarnyba atsižvelgė į tai, kad Administratorius nesikreipė į teismą pritarimo (leidimo) sudaryti sutartį, profesionaliai ir rūpestingai neįvertino sutarties sąlygų, sudaręs paskolos sutartį jos pagrindu gautomis lėšomis padengė ne visų kreditorių reikalavimus ir ne visas administravimo išlaidas, nepagrįstai inicijavo bankroto bylos nutraukimą.

Pareiškėjai nesutinka, kad 2023 m. birželio 15 d. Akcininko tikslinės paskolos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, pažeidžiant JANĮ nuostatas. Administratoriaus nuomone, Išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad sutarties sudarymui turėjo būti gautas išankstinis teismo leidimas, dėl kurio Administratorius nesikreipė.

Iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO informacijos nustatyta, kad paskolos sutartis teismo tvarka nebuvo pripažinta negaliojančia ar niekine, o Tarnyba savo iniciatyva tokios sutarties negaliojimo nustatyti galimybės neturi. Tačiau Tarnyba, atlikdama patikrinimą, įvertino sutarties sudarymo aplinkybes kompetencijos ribose, t. y. įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali pažeisti nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus galimus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu (Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86, 29 punktas, 30.2 papunktis, nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2025 m. sausio 6 d. galiojusi redakcija).

Tarnyba Išvadoje nurodo, kad įvertino paskolos sutartį bankroto proceso normų ir tikslų prasme, jos turinys kelia tam tikrų abejonių.

Kaip minėta, JANĮ 84 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas sandorių, kuriuos gali sudaryti likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo.

Pagal JANĮ 84 straipsnio 2 dalį, likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie: 1) yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu; 2) yra susiję su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo; 3) yra numatyti teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.

Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad egzistavo nors vienas iš šių sandorių sudarymo pagrindų Įmonės likvidavimo metu. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių nenurodė ir jas pagrindžiančių įrodymų pareiškėjai į bylą nepateikė.

Tarnyba nurodo, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas pasisakė klausimu dėl paskolos sutarties sudarymo nepripažinimo ūkinės komercinės veiklos vykdymu, kadangi tai buvo vienkartinis sandoris, kuriuo buvo siekiama konkretaus tikslo – Įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo ir bankroto bylos nutraukimo. Šiems argumentams Tarnyba pritarė, kadangi šis sandoris nei savo tikslu, nei pobūdžiu neatitinka ūkinės komercinės veiklos vykdymo sampratos.

Taigi, esant imperatyviai JANĮ nuostatai dėl sandorių sudarymo galimybės likvidavimu metu ir Patikrinimo metu Tarnybai nenustačius, kad egzistavo nors vienas iš JANĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, teismas konstatuoja, kad Tarnybos išvadų, susijusių su sandorių sudarymu likvidavimo metu, nėra pagrindo pripažinti neteisėtomis.

Pareiškėjai pabrėžia, kad įmonės mokumas buvo atkurtas, todėl buvo faktinė ir teisinė galimybe? nutraukti bankroto byla? prieš tai faktiškai neatlyginus administravimo išlaidu?.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Įmonės akcininkas ne tiesiog apmokėjo Įmonės kreditorių reikalavimus ir administravimo išlaidas, bet, kaip minėta, sudarė su Įmone paskolos sutartį, kai paskolos grąžinimo terminas iki 2023 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad paskolos davėjas taptų Įmonės kreditoriumi su atidėtu reikalavimo terminu ir, kad netrukus po bankroto bylos nutraukimo (jei būtų buvusios visos nutraukimo sąlygos) įgytų reikalavimo teisę į Įmonę, o šiai nurodytu terminu neatsiskaičius, galėtų inicijuoti jos bankroto bylos iškėlimą. Todėl, teismo įsitikinimu, atsakovė, įvertinusi paskolos sutarties sąlygas, pagrįstai padarė išvadą, kad tokioje situacijoje Įmonės mokumo atkūrimas po bankroto bylos nutraukimo būtų abejotinas.

Tai, jog sutartyje Paskolos davėjas nurodė, jog jam žinoma Įmonės turtinė padėtis ir prisiėmė riziką, kad po bankroto bylos nutraukimo Įmonė gali būti nepajėgi grąžinti suteiktą paskolą ar jos dalį, teismo įsitikinimu, patvirtina Tarnybos abejones dėl Įmonės mokumo atstatymo po bankroto bylos nutraukimo.

Pareiškėjų nuomone, nepagrįstu pripažintinas Išvadoje nurodytas pažeidimas, kad Paskolos sutartyje suteiktas pirmumas kreditorinių reikalavimų tenkinimui, o ne administravimo išlaidų dengimui.

Paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad administravimo išlaidos (išskyrus teisines) apmokamos, tik apmokėjus kreditorių reikalavimus, išskyrus Paskolos davėjo reikalavimą (4 punktas), nors pagal JANĮ administravimo išlaidų apmokėjimui taikoma pirmumo teisė, taip pat, Paskolos sutartimi siekiama padengus kreditorių reikalavimus nutraukti Įmonės bankroto bylą, tačiau išskiriami reikalavimai ir dalis administravimo išlaidų, kurie nebus dengiami, nors, kaip minėta, tokiomis aplinkybėmis JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bankroto bylos nutraukimas nėra galimas.

Administratorius Įmonei nepatenkinus reikalavimų, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kaip patenkinus visų kreditorių reikalavimus. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad toks kreipimasis nebuvo pagrįstas, nes nebuvo įgyvendinti JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 93 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo padengtos visos administravimo išlaidos (už teisines paslaugas), taip pat buvo padengti ne visi kreditorių reikalavimai.

Atsakovė pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju bankroto bylos nutraukimo pagrindo taikymui nėra reikšmingas kreditorių sutikimas dėl reikalavimų tenkinimo atidėjimo (reikalavimo teisių nebuvo atsisakyta), nes nėra įgyvendinamas visiško atsiskaitymo reikalavimas, siekiant nutraukti bankroto bylą.

Išvadoje nurodoma, kad teikiant prašymą nutraukti bankroto bylą privalėjo būti apskaičiuotas ir apmokėtas kintamasis atlygis. Pagal JANĮ 77 straipsnio 8 dalį, kintamasis atlygis nustatomas tik teismo nutartimi nutraukus bankroto bylą ir jis jokiais atvejais negali būti apskaičiuojamas ir (arba) apmokamas iki bankroto bylos nutraukimo, todėl, pareiškėjų nuomone, Tarnybos išvada nepagrįsta.

Šiuo atveju tiek iš Išvados, tiek iš atsakovės atsiliepimo turinio nustatyta, kad Tarnyba pareiškėjų atžvilgiu nekonstatavo pažeidimo, susijusio su kintamojo atlygio neapskaičiavimu.

Pareiškėjų įsitikinimu, Tarnyba taikydama poveikio priemones dėl profesionalumo principo (Etikos kodekso 7.1 ir 8 punktai, JANĮ 3 straipsnio 5 dalis) pažeidimo, peržengė įgaliojimų ribas.

Remiantis JANĮ 136 straipsnio 1 dalimi, priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo.

Nagrinėjamu atveju buvo konstatuoti JANĮ nuostatų pažeidimai, už kuriuos Tarnyba pagal JANĮ 136 straipsnio 1 dalį turi teisę skirti poveikio priemones, o Nemokumo administratorių etikos kodekso pažeidimų skundžiamu Įsakymu nebuvo konstatuota. Nustatyta, kad Nemokumo administratorių etikos kodekso pažeidimų nebuvo konstatuota ir Išvadoje, kuri yra skundžiamo Įsakymo sudėtinė dalis. Atsižvelgęs į tai, teismas atmeta pareiškėjų argumentus dėl Tarnybos įgaliojimų ribų peržengimo kaip nepagrįstus.

Pareiškėjai teigia, kad Komisijos sprendimo motyvuojamojoje dalyje pripažįstami tik JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir JANĮ 93 straipsnio 1 dalies pažeidimai (Administratorius, Bendrovei nepadengus visu? i?sipareigojimu? kreditoriams ir visa apimtimi administravimo išlaidu?, nepagri?stai kreipe?si i? Vilniaus apygardos teisma?), kitų pažeidimų nekonstatuota. Pareiškėjų vertinimu, Komisija sprendimu konstatavo naujus JANĮ nuostatų pažeidimus, kurie nebuvo ginčo dalyku, tai reiškia, jog Komisijos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Šiuo atveju iš Komisijos sprendimo turinio teismas nustatė, kad Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją įvertino skundžiamo Įsakymo teisėtumą bei nedviprasmiškai konstatavo, kad jis yra teisėtas ir pagristas, o naujų pažeidimų, kurie nebuvo nurodyti Išvadoje ir Įsakyme Komisija nekonstatavo.

Taisyklių 36 punkte nustatyta, jog mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu, remiantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti laikomas pažeidimas, kuris atitinka visus kriterijus: 36.1. pakartotinai per pastaruosius 1 kalendorinius metus nebuvo nustatytas administratoriaus veikloje; 36.2. truko neilgą laiką, t. y. iki 15 dienų, kai pažeidimas susijęs su nemokumo procesą reglamentuojančio teisės akto nustatyto termino laikymusi; 36.3. neturėjo reikšmingos įtakos nemokumo procesui administruoti; 36.4. neturėjo reikšmingos įtakos asmens (asmenų) teisėms ir teisėtiems interesams.

Pareiškėjų įsitikinimu, Administratoriaus veiksmai nepadare? jokios žalos kreditoriu? ar kitu? asmenu? turtiniams interesams, neture?jo reikšmingos i?takos bankroto proceso administravimui, asmenu? turtiniams interesams reali žala nepadaryta, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nagrine?jamu atveju administratoriaus nurodyti pažeidimai (nors pareiškėjai nesutinka, kad buvo padaryti pažeidimai) turėjo būti pripažinti mažareikšmiais.

Tarnyba padarė išvadą, kad nustatyti pažeidimai susiję su minėtais klausimais laikytini reikšmingais ir labai reikšmingais, tačiau, spręsdama dėl atsakomybės taikymo, Išvadoje įvertino jų reikšmingumą nustatytų aplinkybių visumos kontekste, t. y. įvertinusi 2023 m. birželio 15 d. akcininko tikslinės paskolos sutarties Įmonės bankroto procese sudarymo aplinkybes ir jos poveikį bankroto procesui, įvertinusi tai, kad gautomis lėšomis buvo siekiama patenkinti kreditorių reikalavimus ir iš esmės tai ir buvo padaryta, tai, kad, po jos sudarymo bankroto procese buvo gauta iš Įmonės skolininko išieškotų lėšų, kuriomis dar bankroto proceso metu Įmonė grąžino 2023 m. birželio 15 d. akcininko tikslinės paskolos sutarties pagrindu gautas lėšas ir neįgijo papildomų finansinių įsipareigojimų, tai, kad Įmonės bankroto procese buvo apmokėtos administravimo išlaidos ir visų kreditorių finansiniai reikalavimai, kas ir yra bankroto proceso pagrindinis tikslas, o Įmonės bankroto byla nutraukta po visiško atsiskaitymo ir atstačius mokumą, konstatavo, kad šios aplinkybės teikia pagrindą konstatuotą pažeidimą vertinti švelniau.

Remiantis JANĮ 136 straipsnio 1 dalimi, priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo.

Pagal JANĮ 136 straipsnio 3 dalį, jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Remiantis JANĮ 136 straipsnio 4 dalimi, priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą.

Pagal JANĮ 137 straipsnio 1 dalį, priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę; 2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes. JANĮ 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o 3 dalyje – atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju iš Išvados ir Įsakymo nustatyta, kad atsakovė, spręsdama dėl poveikio priemonės už nustatytus pažeidimus, įvertino pažeidimų reikšmingumą ir trukmę, tai, kad neigiamų padarinių bankroto proceso dalyviams nenustatyta, tai, kad, po paskolos sutarties sudarymo bankroto procese buvo gauta iš Įmonės skolininko išieškotų lėšų, Įmonės bankroto byla nutraukta po visiško atsiskaitymo ir atstačius mokumą, ir padarė išvadą, jog minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuotą pažeidimą vertinti švelniau. Atsakovė Išvadoje ir Įsakyme aiškiai įvardijo atsakomybės subjektus – abu pareiškėjus, paaiškino, kad atsakomybė nemokumo administratoriui Ž. A. taikoma kaip Administratoriaus darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą. Be kita ko, Išvadoje nurodoma, kad atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nustatyta, kad abiem pareiškėjams skirtos švelniausios poveikio priemonės – įspėjimas. Teismo vertinimu, pareiškėjams paskirtos poveikio priemonės atitiko pažeidimų pobūdį ir mastą, todėl vertintinos kaip proporcingos. Nenustatęs aplinkybių, dėl kurių poveikio priemonės turėtų būti panaikintos ar pakeistos, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Tarnybos Įsakymas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjų skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Atitinkamai nėra pagrindo patenkinti pareiškėjų reikalavimo panaikinti Komisijos 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjų skundą atmetus, nėra pagrindo jiems priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjų mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“ ir Ž. A. skundą atmesti.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                

        Agnė Stankevičienė