Civilinė byla Nr. e3K-3-33-421/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01558-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.6.18.6.3

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valor LT“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rinva“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ŽĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valor LT“ dėl parduoto nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo bei įpareigojimo pašalinti trūkumus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Rinva“, uždaroji akcinė bendrovė „JP Architektūra“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „SPKT“, T. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos subjektinę teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus dėl gyvenamojo namo trūkumų ištaisymo ir išlaidų trūkumams ištaisyti atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo:

2.1.                      priteisti iš atsakovės 207 846,30 Eur gyvenamojo daugiabučio namo trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą; 

2.2.                      1636,65 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, kurias patyrė pati ieškovė, šalindama trūkumus, atlyginimą;

2.3.                      įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos gyvenamojo daugiabučio namo trūkumus, atsižvelgiant į 2022 m. sausio 17 d. teismo ekspertizės akte nurodytus reikalavimus ir pastabas: suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją, poreikius atitinkančią lietaus vandens nuvedimo sistemą (defektas 1.1); pašalinti klinkerių klijuotos fasado dalies trūkumus (defektai 3.3.1–3.3.5); suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendrojo naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4); pakeisti bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose pastato statybos metu įrengtus elektros kabelius į teisės aktų reikalavimus atitinkančius elektros kabelius (defektas 5.2); įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5); įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7); įrengti pastato laiptinėse esančių durų skambučių mygtukus pagal techninį projektą (defektas 5.8); pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1); pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje trūkumus (defektas 6.3); pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato stogo įrengimo trūkumus (defektas 6.4); pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpų trūkumus (defektas 7.5);

2.4.                      taikyti sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – atsakovei per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tinkamai nepašalinus teismo ekspertizės akte nurodytų trūkumų, priteisti ieškovei iš atsakovės po 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė pastatė daugiabutį namą. Statybos baigtos 2020 m. rugpjūčio 12 d. Atsakovei pastačius pastatą, ėmė aiškėti jo defektai, taip pat kad dalis atsakovės žadėtų ir projekte nurodytų darbų apskritai nebuvo atlikti. Atsakovės parduotas nekilnojamasis turtas turi trūkumų, todėl atsakovė privalo atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas ir (ar) pašalinti šiuos trūkumus. Atsakovė yra nekilnojamojo turto vystytoja, t. y. profesionali pardavėja, verslininkė, kuriai nėra taikomi jokie atsakomybės ribojimai dėl parduoto nekilnojamojo turto trūkumų. Pastato įgijėjai butus ir kitas patalpas pastate įsigijo savo asmeniniams poreikiams, siekdami apsirūpinti gyvenamuoju būstu, t. y. jie veikė kaip vartotojai.

4.       Butų įgijėjai ne kartą kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis dėl defektų, tačiau atsakovė defektų nešalino. Pastato įgijėjai 2020 m. liepos 20 d. įsteigė daugiabučio namo savininkų bendriją. Bendrijai perėmus klausimus dėl pastato defektų, neužbaigtų darbų, atsakovė nurodė bendrijai, jog iki 2020 m. liepos 31 d. pašalins pagal šalių suderintą sąrašą aptartus pastato defektus, tuomet, šalims pasitelkus ekspertą ir jam identifikavus naujus pastato trūkumus, juos taip pat pašalins ir pateiks banko garantinį raštą, kuriuo bus užtikrinamas pastato galimų defektų ištaisymo apmokėjimas. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimo pašalinti pastato defektus ir pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą tinkamai nevykdė ir nepašalino nustatytų pastato trūkumų.

5.       Atlikus teismo ekspertizę, buvo nustatyti pastato trūkumai, jų šalinimo išlaidos sudaro 127 456,65 Eur. Taip pat atlygintinos 23 914,80 Eur hidroizoliacijos ant lauko automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pastato pamatų įrengimo darbų trūkumų šalinimo išlaidos. Iš viso teismo ekspertų nustatytų ir įvertintų defektų ir pažaidų ištaisymo bei likvidavimo darbų kaina yra 207 846,30 Eur. Dalį nustatytų trūkumų ieškovė yra pašalinusi savo lėšomis (1636,65 Eur), todėl prašo priteisti šių išlaidų atlyginimą iš atsakovės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 53 515,15 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, 1565,62 Eur ieškovės patirtų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos daugiabučio gyvenamojo namo trūkumus: suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus vandens nuotekų sistemą (defektas 1.1); suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendrojo naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4 b); įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5); įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7); pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1); pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (defektas 6.3); pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (defektas 6.4); pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (defektas 7.5). Teismas taikė sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – atsakovei per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus nurodytų trūkumų, priteisė ieškovei iš atsakovės po 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ištaisyti daugiabučio namo defektus, kuriuos bylos nagrinėjimo metu atsakovė ištaisė, ir šią bylos dalį nutraukė.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovė yra verslininkė, jos verslas – parduoti statybos būdu sukurtą nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto vystytojo statuso specifiškumas lemia tai, kad jam, kaip ir rangovui, nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, kaip nekilnojamojo turto vystytoja, atsako kaip ir rangovas už statinio kokybę statinio garantinio terminu, todėl atsakovei gali būti reiškiamas ieškinys dėl statinio trūkumų šalinimo.

8.       Pasisakydamas dėl bendrijos teisės reikšti ieškinį dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimo, teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams ar tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 1 dalį, bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

9.       Ieškovė, įgyvendindama jai įstatymo, įstatų ir butų bei kitų patalpų savininkų susirinkimo suteiktą kompetenciją, pareiškė ieškinį, siekdama apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti, užtikrinant, kad šie bendrojo naudojimo objektai būtų be defektų. Teismas nesutiko su atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentais, kad bendrija neturi teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimų.

10.       Teismas vertino, kad sprendžiamas ginčas tarp šalių yra dėl statybos rangos darbų rezultato defektų, t. y. sprendžiama, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo prievolę parengti pastato techninius ir darbo projektus, ar daugiabutis namas buvo pastatytas laikantis projektinių sprendinių ir ar nustatyti defektai gali būti laikomi statybos defektais, už kuriuos atsako nekilnojamojo turto vystytojas, taip pat dėl atsiradusių defektų ištaisymo.

11.       Teismas pabrėžė, kad ieškovė reiškia reikalavimus dėl daugiabučio gyvenamojo namo defektų, kurie susideda iš kelių grupių, t. y. teritorijos ir sklypo plano dalies defektų ir pažaidų, konstrukcijų dalies, fasadų defektų ir pažaidų, vidaus apdailos defektų ir pažaidų, inžinerijos defektų ir pažaidų, naudojimo saugos defektų. Ieškovės nurodyti defektai yra nustatyti ir konstatuoti tiek eksperto E. L. ekspertizės akte, tiek ekspertės R. U. ekspertizės akte. Ekspertė R. U. ekspertizę atliko, siekdama nustatyti, ar defektai buvo tinkamai pašalinti, kadangi tarp šalių bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas ne tik dėl nustatytų defektų kvalifikavimo ir vertinimo, bet ir dėl defektų šalinimo.

12.       Teismas nustatė, kad ekspertė R. U. dalį ieškovės ieškinyje nurodytų defektų vertino kaip tinkamai ištaisytus. Bendra pašalintų defektų darbų vertė – 31 297,49 Eur. Teismas konstatavo, kad nurodyti defektai yra ištaisyti tinkamai, ir šią ieškinio dalį atmetė. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad ekspertė R. U. netinkamai atliko ekspertizę, nurodė, kad nenustatyti ekspertės R. U. ekspertizės akto trūkumai, kurie sudarytų pagrindą nesiremti šia ekspertize.

13.       Spręsdamas klausimą dėl pastate nustatytų defektų ir pažaidų, teismas vadovavosi E. L. ekspertizės išvada. Teismas nurodė, kad ekspertas E. L. šiuos defektus: defektus ir pažaidas (atraminės sienutės) (2.1.1); perkaitinta stogo danga (2.2.3); požeminės automobilių stovėjimo aikštelės defektai ir pažaidos (4.1.2 b); deformacinių siūlių defektai (4.2.1 b), vertino kaip estetinio pobūdžio defektus, o ne kaip nekokybiškai atliktus statybos darbus. Bendra tokių defektų suma yra 4054,82 Eur.

14.       Teismas nurodė, kad dalis ieškovės prašomų šalinti defektų ar pažaidų, tiek eksperto E. L., tiek ekspertės R. U. vertinimu, gali būti atsiradę tiek statybos metu, tiek ir daugiabučio namo eksploatavimo metu – sulankstytos komutacinės dėžutės (5.6); mechaniškai pažeisti betoniniai borteliai (1.5.3); mechaniniai atraminių sienučių pažeidimai (2.1.2); atraminės sienutės deformacijos (2.1.3); pažeisti skardos elementai (3.5.2); kabamųjų lubų mechaniniai pažeidimai (4.1.2); mechaniniai plytelių pažeidimai (4.3.1). Bendra prašomų šalinti defektų vertė 869,48 Eur. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie nepaneigiamai patvirtintų, kad minėti defektai atsirado statybos metu, todėl, atsižvelgdamas į ekspertų išvadas, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog visi minėti defektai atsirado statybos metu, ir šią ieškovės reikalavimo dalį atmetė.

15.       Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį (6.8), nurodydamas, jog byloje nėra įrodymų, kad patalpoje esantys daiktai priklauso atsakovei ar kad atsakovė naudoja šią patalpą ne pagal paskirtį. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą permontuoti durų skambučius, nurodęs, kad, pagal eksperto E. L. išvadą, šis defektas nėra laikytinas esminiu statybos darbų defektu. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl evakuacinės laiptinės defektų ir pažaidų (4.1.3a), nurodęs, kad darbo projekte evakuacinės laiptinės apdaila nebuvo nurodyta ir ji atlikta papildomai, todėl šis defektas nelaikytinas esminiu statybos darbų trūkumu.

16.       Teismas pabrėžė, kad statybos darbų defektais gali būti pripažįstami tik tokie darbų trūkumai, kuriais nukrypstama nuo projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba pažeidžiami privalomi statybos norminiai dokumentai. Teismas konstatavo šiuos statybos trūkumus ir priteisė 53 515,15 Eur būsimoms šių trūkumų ištaisymo išlaidoms: lietaus vandens nuotekų sistemos defektai (1.1); neįrengta vaikų žaidimų aikštelė (1.2); netinkama aptvėrimo pagrindo betono aplinkos poveikio klasė (1.3.3); nekokybiškai atlikti naujos tvoros įrengimo darbai (1.3.4); netinkamas asfaltuotos dangos įrengimas (1.5.4); neužtaisytos trinkelių siūlės (1.5.7); automobilių stovėjimo vietų ženklinimo pažaidos (1.7); netinkamas dangos įrengimas ant vertikalių plokštumų (2.2.1); netinkamas dangos įrengimas (2.2.2); tvirtinimo varžtų korozija (2.3.2); cokolinės pastato dalies defektai ir pažaidos (3.1); plyšiai tinkuotose fasado dalyse (3.2.1), fasadinio apdailos tinko nutrupėjimai (3.2.2), mechaninės fasado apdailos tinko sluoksnio pažaidos (3.2.3), dėmės ant fasadinio tinko (3.2.4), fasadinio tinko nelygumai (3.2.5); balkonų apdailos defektai ir pažaidos (3.4.1); nekokybiškas įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimas (3.5.1); kabamųjų lubų nelygumai (4.1.1); deformaciniai plyšiai (4.2.1 a); betoninių sienų defektai ir pažaidos (4.2.3); neįrengtos grindjuostės (4.3.3); neįrengtos akmens masės plytelių dangos (4.3.4 a); neįrengtos medinių lentų dangos (4.3.4 b); neįrengti įspėjamieji paviršiai žmonėms su negalia (ŽN)(4.3.4 c); laiptų konstrukcijos defektai ir pažaidos (4.4.1); durų furnitūros korozija (4.5.3); neįrengti durų atidarymo stabdžiai (4.5.5); neužbaigta sienų apdaila (4.6.1); neįrengti sanitariniai prietaisai (4.6.2); neįrengtos kabamosios lubos (4.6.3); kabeliai nėra apsaugoti nuo mechaninio ir atmosferos poveikio (5.1); netinkama kabelių degumo klasė (5.2); netinkamas kabeliavimas (5.5); gaisrinių čiaupų defektai (5.7); netinkamas evakuacinės laiptinės plotis ir laiptų nuolydis (6.1); nefunkcionalūs priešgaisriniai vartai požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (6.3); netinkamas priešgaisrinių durų pajungimas (6.4); netinkamos inžinerinių komunikacijų apdailos durys (6.7); prie laiptų nėra įrengti turėklai (7.1); pavojingi peraukštėjimai (7.2); žemas konstrukcijų aukštis (7.3); nepažymėti ir neapsaugoti langai (7.4); nesaugus patekimas į vandens apskaitos mazgą ir gesinimo stoties patalpą (7.5); nenurodyti statymo borteliai automobilių stovėjimo aikštelėje lauke (7.6).

17.       Teismas tenkino ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo statybos defektus, t. y. defektus Nr.:1.1, 4.3.4b, 5.5, 6.1, 6.3, 6.4, 7.5.

18.       Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę pakeisti pastato bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose įrengtus elektros kabelius į teisės aktų reikalavimus atitinkančius elektros kabelius teismas pripažino neįgyvendinamu ir jo netenkino, nurodęs, kad elektros kabeliai yra sujungti į vientisą sistemą ir todėl turėtų būti keičiama visa sistema. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse, nenustatęs, kad šiuo sprendiniu buvo pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimai.

19.       Teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą priteisti 1636,65 Eur nuostolių už pakeistus durų pritrauktuvus, durų atramas, durų fiksatorius, durų stabdiklius, vandens šildytuvą ir sandėliavimo lentyną atlyginimą. Teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaidų už sandėliavimo lentyną atlyginimą yra nepagrįstas, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 1565,62 Eur (71,03 Eur sandėliavimo lentynos vertė) nuostolių atlyginimo.

20.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 275,47 Eur už nekokybiškai įrengtą betoninių trinkelių dangą (defektas 1.5.6). Kitą dalį ieškovės reikalavimų atmetė, nurodęs, kad reikalavimas priteisti defektų šalinimo išlaidų (baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos (4.2.2) bei netinkamos inžinerinių komunikacijų durys (6.7)) atlyginimą yra nepagrįstas, o kiti ieškovės nurodyti reikalavimai (dėl pridėtinės vertės mokesčio, projektavimo ir inžinerinių paslaugų kainos, užsakovo rezervų kainos priteisimo, procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo) nėra reikalavimai, kurie galėtų būti išsprendžiami priimant papildomą teismo sprendimą. Teismas nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nereiškė prašymo priteisti procesines palūkanas. 

21.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir ieškovės bei atsakovės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. papildomo sprendimo, 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip:

21.1.                      Priteisė ieškovei iš atsakovės 137 686,07 Eur trūkumų (defektų Nr.: 1.2, 1.3.1, 1.3.2, 1.3.3, 1.3.4, 1.5.4, 1.5.7, 1.7, 2.2.1, 2.2.2, 2.2.8, 2.3.2, 2.4.2, 3.1, 3.2.1, 3.2.2, 3.2.3, 3.2.4, 3.2.5, 3.4.1, 4.1.1, 4.2.1a, 4.2.2, 4.2.3, 4.3.3, 4.3.4a, 4.3.4c, 4.4.1, 4.5.3, 4.5.5, 4.6.1, 4.6.2, 4.6.3, 5.1, 6.7, 7.1; 7.2, 7.3, 7.4, 7.6, neįrengtos hidroizoliacijos ant automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pastato pamatų) šalinimo išlaidų atlyginimą.

21.2.                      Įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo trūkumus: suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus vandens nuotekų sistemą (defektas 1.1); ištaisyti fasado plytelių trūkumus (defektai 3.3.1–3.3.5); suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias grindis bendrojo naudojimo balkonuose (defektas 4.3.4b); įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (defektas 5.5); įrengti dūmų šalinimo ir vėdinimo sistemų valdymo mygtukus pastato laiptinėse esančiose gaisrinių čiaupų DŠVS spintelėse (defektas 5.7); pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (netinkamas laiptinių plotis ir laiptų nuolydis) (defektas 6.1); pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (defektas 6.3); pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (defektas 6.4); pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (defektas 7.5).

21.3.                      Ieškinio dalį dėl 255,42 Eur trūkumų (defektų 3.5.1, 1.5.2, 4.5.4) pašalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo atmetė.

21.4.                      Kolegija panaikino Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. papildomo sprendimo dalį dėl pridėtinės vertės mokesčio, projektavimo ir inžinerinių paslaugų kainos, užsakovo rezervų kainos, procesinių palūkanų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perdavė nurodytą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; papildomo sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista iš atsakovės 275,47 Eur, paliko nepakeistą.

22.       Spręsdama dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį, kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, atsižvelgdama į bendrijos steigimo tikslą – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su bendrijų teise pareikšti ieškinį dėl bendrojo naudojimo patalpų defektų šalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023), konstatavo, kad bendrija yra tinkama ieškovė. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti daugiabučio namo trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą ir pašalinti trūkumus, nustatytus daugiabučio bendrojo naudojimo objektuose ir patalpose, kurie paaiškėjo daugiabučio namo garantiniu laikotarpiu, ir nereikalauja priteisti iš atsakovės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo daugiabučio savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose.

23.       Pasisakydama dėl atsakovės, kaip projekto vystytojos, civilinės atsakomybės, kolegija nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3921-545/2021 pagal ieškovų, ginčo daugiabučio namo butų savininkų ir bendrijos „Žvėryno vakarai“ ieškinį atsakovei UAB „Valor LT“ dėl įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, konstatavo, kad vystytojas turi vykdyti ne tik statytojo prievoles, jis taip pat yra atsakingas už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Nekilnojamojo turto vystytojas nėra priskirtas prie statybos dalyvių (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), tačiau jis, kaip ir rangovas, atsako statinio įgijėjui už garantinio laikotarpio prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą (Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis).        Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2156-779/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, papildomai nurodęs, kad nekilnojamojo turto vystytoja, kaip ir rangovė, atsako statinio įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis), ši pareiga galioja nepriklausomai nuo to, ar yra perkelta į nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat nepriklausomai nuo rangovo pareigos pateikti tokį dokumentą užsakovui vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022 teismų procesinius sprendimus iš esmės paliko nepakeistus, papildomai pažymėjo, kad vystytojo reikalavimo teisės į rangovą, jog šis pateiktų užtikrinantį dokumentą, perleidimas pirkėjams nepakeičia ir neatleidžia vystytojo nuo atsakomybės vykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą turto įgijėjams. Kolegija, įvertinusi prejudicinį faktą, kad atsakovė kaip vystytoja yra atsakinga už daugiabučio trūkumus, padarė išvadą, kad atsakovė laikytina asmeniu, vykdančiu ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas.

24.       Kolegija, pasisakydama dėl daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės šių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą: netinkama įvažiavimo į požeminės automobilių stovėjimo aikštelės atraminių sienučių betono aplinkos poveikio klasė (1.3.3), tvoros elementai pažeisti korozijos (1.3.4), metalo konstrukcijų tvirtinimo varžtų korozija (2.3.2), deformaciniai plyšiai (4.2.1a), evakuacinės laiptinės betoninių sienų defektai ir pažaidos (4.2.3), neįrengtos grindjuostės (4.3.3), akmens masės plytelių danga (4.3.4a), neįrengti įspėjamieji paviršiai žmonėms su negalia (ŽN) (4.3.4c), laiptų konstrukcijos defektai ir pažaidos (4.4.1), durų furnitūros korozija (4.5.3), neįrengti durų atidarymo stabdžiai (4.5.5), neužbaigta sienų apdaila (4.6.1), neįrengti sanitariniai prietaisai (4.6.2), neįrengtos kabamosios lubos (4.6.3), kabelių neapsaugojimas nuo mechaninio ir atmosferos poveikio (5.1), prie laiptų neįrengti turėklai (7.1), pavojingi peraukštėjimai (7.2), nepažymėti ir neapsaugoti langai (7.4), nenurodyti statymo borteliai automobilių lauko stovėjimo aikštelėje (7.6), neįrengta hidroizoliacija ant automobilių stovėjimo aikštelės sienų ir pastato pamatų.

25.       Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog eksperto E. L. nustatyti daugiabučio tinkuotos fasado dalies plyšiai ir nutrupėjimai yra ištaisyti, išskyrus atsiradusį naują tinko atsilupimą angokraštyje. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė pagal eksperto E. L. ekspertizės akto išvadas nustatytus daugiabučio fasado trūkumus tinkamai ištaisė, kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės šių defektų (plyšiai tinkuotose fasado dalyse (3.2.1), fasadinio apdailos tinko nutrupėjimas (3.2.2), mechaninės fasado apdailos tinko sluoksnio pažaidos (3.2.3), dėmės ant fasadinio tinko (3.2.4), fasadinio tinko nelygumai (3.2.5)) šalinimo išlaidų atlyginimą (28 433,89 Eur).

26.       Dėl balkonų apdailos defektų ir pažaidų (3.4.1) kolegija nurodė, kad nustatytas daugiabučio defektas nėra estetinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė tinkamai šio daugiabučio defekto neištaisė, tačiau, priteisdamas ieškovei iš atsakovės šio defekto šalinimo išlaidų atlyginimą, nepagrįstai priteisė ekspertės R. U. ekspertizės akto išvadoje apskaičiuotą trūkumo šalinimo kainą (1884,20 Eur be PVM). Atsakovė neatliko visų darbų, kurie buvo nurodyti eksperto E. L. ekspertizės akto išvadose, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės šio defekto šalinimo išlaidų atlyginimą pagal eksperto E. L. apskaičiuotą defekto šalinimo kainą – 11 755,67 Eur.

27.       Dėl nekokybiškai atlikto įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogelio apskardinimo (3.5.1) (199,37 Eur) kolegija nurodė, kad šis defektas yra estetinio pobūdžio ir netrukdo ginčo pastato eksploatuoti pagal paskirtį.

28.       Dėl kabamųjų lubų nelygumų (4.1.1) kolegija nurodė, kad nustatytas trūkumas nėra tik estetinio pobūdžio, nes dėl neteisingai įrengtų kabamųjų lubų gali atsirasti žalos tiek daugiabučio vidaus patalpoms, tiek daugiabučio įgijėjams. Kolegija sutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė, šalindama defektą 4.1.1, neatliko eksperto E. L. ekspertizės akto 325 lape nurodytų defekto šalinimo darbų, todėl padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės ne 1091,44 Eur pagal ekspertės R. U. ekspertizės išvadą, o 14 380,18 Eur, vadovaudamasis E. L. ekspertizės akte nurodyta defekto šalinimo kaina.

29.       Dėl žemo konstrukcijų aukščio (7.3) kolegija nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo eksperto E. L. nustatytas trūkumas buvo tinkamai ištaisytas. Atsakovė siekė šį defektą ištaisyti, tačiau atlikus papildomą teismo ekspertizę buvo užfiksuotas netinkamas šio defekto šalinimo faktas. Atsakovė, šalindama šį defektą, neatliko eksperto E. L. ekspertizės akto 341 lape nurodytų defekto šalinimo darbų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės E. L. ekspertizės akte nurodytą defekto šalinimo kainą – 55,32 Eur, o ne 2,03 Eur.

30.       Kolegija sutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė, šalindama defektą 1.3.4, neatliko eksperto E. L. ekspertizės akto 313 lape nurodytų defekto šalinimo darbų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės E. L. ekspertizės akte nurodytą šio defekto šalinimo kainą (891,11 Eur). Kolegija taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės daugiabučio durų atramos, fiksatorių ir stabdiklių defektų šalinimo išlaidų atlyginimą (1565,62 Eur).

31.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę pašalinti šiuos daugiabučio defektus: suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją atitinkančią lietaus vandens nuotekų sistemą (1.1); suprojektuoti ir įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią dangą bendrojo naudojimo koridoriuose (4.3.4b), įrengti elektroninių ryšių sistemą pastate pagal projektinius sprendinius (5.5), pašalinti pastato evakuacinės laiptinės trūkumus (6.1), pašalinti priešgaisrinių vartų požeminėje aikštelėje trūkumus (6.3), pašalinti priešgaisrinių durų iš evakuacinės laiptinės ant pastato pajungimo trūkumus (6.4), pašalinti patekimo į pastato vandens apskaitos mazgo ir gesinimo stoties patalpą trūkumus (7.5). Kolegija įpareigojo atsakovę pašalinti klinkerių klijuotos fasado dalies trūkumus (3.3.1–3.3.5), nurodžiusi, kad šie trūkumai yra esminiai daugiabučiui saugiai eksploatuoti.

32.       Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, dalį defektų, kuriuos ekspertė R. U. pripažino ištaisytais ir teismas nepriteisė jų ištaisymo išlaidų atlyginimo, pripažino neištaisytais arba netinkamai ištaisytais, todėl padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei šių defektų šalinimo išlaidų atlyginimą: nenudažytas tvoros segmentas (1.3.1) – 179,11 Eur, nekokybiškai pritvirtintas aptvėrimo stulpas (1.3.2) – 61,45 Eur, įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę stogo defektai (2.2.8) – 523,51 Eur, nekokybiškai įrengtos grindų konstrukcijos deformacinės siūlės (2.4.2) – 2485,03 Eur, baldinių plokščių apdailos defektai ir pažaidos (4.2.2), ir su šiuo trūkumu susijusio reikalavimo dėl netinkamos inžinerinių komunikacijų apdailos durų (6.7) išlaidų atlyginimą (27 982,32 Eur).

33.       Pasisakydama dėl papildomo sprendimo, kolegija nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 66 311,30 Eur daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, nes Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu išsprendė ne visus ieškovės pareikštus reikalavimus dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Kolegija nesutiko su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės defekto 1.5.6 šalinimo išlaidų atlyginimą, tačiau neįvertino, kad trinkelės yra įrengtos ne daugiabučio žemės sklype, todėl šių išlaidų atlyginimo priteisti ieškovei negalėjo. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog nustatytas defektas yra valstybiniame žemės sklype, tačiau šis trūkumas atsirado dėl atsakovės pasitelkto rangovo netinkamai atliktų statybos rangos darbų, todėl teismas papildomu sprendimu pagrįstai šio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą priteisė ieškovei iš atsakovės.

34.       Kolegija sutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų dėl pridėtinės vertės mokesčio, projektavimo ir inžinerinių paslaugų kainos, užsakovo rezervų kainos priteisimo, procesinių palūkanų priteisimo, todėl pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalis), ir perdavė nurodytą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

35.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.                      Teismai netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas dalies ieškovės reikalavimų pagrįstumą motyvavo rangos teisinius santykius reguliuojančiomis nuostatomis, o dalį reikalavimų – pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatomis. Atsakovė nei su ieškove, nei su daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkais nebuvo sudariusi rangos sutarties, todėl ieškovei šiuo pagrindu negalėjo būti priteistas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas. Ieškovė, nebūdama nei pirkimo–pardavimo sutarčių, nei rangos sutarties šalis, reiškia reikalavimus atsakovei, neidentifikuodama teisinio pagrindo – kodėl ir kokia apimtimi turi teisę juos reikšti be objektų savininkų žinios. Teismų sprendimai yra nesuderinami su teisiniu reguliavimu. 

35.2.                      Teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas sudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų valią inicijuoti šį ginčą ir kad savininkai išreiškė valią ginti savo teises būtent ieškovės pasirinktais teisių gynybos būdais. Bendrija nėra informavusi kitų nei bendrijos nariai savininkų apie šį ieškinį, todėl negalėjo pasisakyti dėl visų savininkų valios, atstovauti visų savininkų interesams bei pareikšti ieškinio pirkimo–pardavimo sandorių pagrindu. Bendrojo naudojimo objektų savininkai gali reikšti reikalavimus tik dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo proporcingai savo turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai. Tais atvejais, kai daugiabučio namo bendrija pasirenka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų teises ginti kitu, nei trūkumų šalinimo, būdu (pareikšdama ieškinį deliktinės atsakomybės pagrindu), bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai privalo dalyvauti byloje arba byloje privalo būti jų valią dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo patvirtinantis dokumentas. Bendrija yra steigiama įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisėms ir pareigoms, susijusioms su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 1 punktas). Tai nereiškia, jog bendrija tampa daugiabučio namo ar jo dalių savininke, kuriai turi būti priteisiamas bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas. Šių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas privalo būti priteisiamas bendrojo naudojimo patalpų savininkams, kuriems šie objektai priklauso nuosavybės teise.

35.3.                      CK 6.281 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojami padarytos žalos kompensavimo būdai, teikiant prioritetą žalos atlyginimui natūra. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimas atlyginti žalą natūra neįvykdomas per protingą laiką, tai kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 2 dalis). Atsakovės ir rangovės sudarytoje sutartyje yra nustatyta atliktų darbų trūkumų šalinimo tvarka. Lieka neaišku, kiek ši tvarka įpareigoja daugiabučio namo patalpų savininkus, reiškiant vystytojui reikalavimus dėl nustatytų trūkumų šalinimo. CK 6.697 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Šiuo atveju vystytojas yra blogesnėje teisinėje padėtyje nei būdamas rangovu. Statytojas (užsakovas), identifikavęs statinio trūkumus, privalo apie juos pranešti rangovui ir tik pastarajam per protingą terminą trūkumų nepašalinus statytojas gali kreiptis į teismą. Šiuo atveju didžioji dalis trūkumų vystytojai net nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės jų ištaisyti, be to, byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios šalinti daugiabučio namo trūkumus. Atsakovei turi būti pranešama apie trūkumus ir suteikiama reali galimybė pažeidimą pašalinti, o jei ji to neatlieka per protingą terminą, ieškovė įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą pinigais. Teismai, netinkamai kvalifikuodami susiklosčiusius teisinius santykius, nevertino ieškovės pasirinkto teisių gynybos būdo pagrįstumo ir teisėtumo ir nepagrįstai priteisė atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

35.4.                      Teismai pažeidė CPK 45 straipsnį, nepasiūlė ieškovei pakeisti pradinę ieškovę tinkamu ieškovu, o vėliau nepagrįstai tenkino netinkamos ieškovės ieškinį. Teismai taip pat padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, kai ieškovei priteisė 275,47 Eur už trūkumą, esantį valstybinės žemės sklype. Taigi, bendrija įgyvendino valstybei priklausančią teisę ir nesąžiningai prisiteisė iš atsakovės šią pinigų sumą. Bendrija neturėjo įgaliojimų veikti valstybės vardu, valstybei atstovaujanti institucija nebuvo įtraukta į bylą, kurioje yra tiesiogiai išspręstas klausimas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje esančio trūkumo. Bendrija taip pat įgyvendino automobilių stovėjimo vietų savininkų teises, nors automobilių stovėjimo vietos priklauso ne bendrojo naudojimo objektams, o privatiems daugiabučio gyventojams ar kitiems asmenims. Teismai privalėjo nustatyti, kad bendrija nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, todėl neturėjo pagrindo priteisti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ieškovei.

35.5.                      Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019 suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, jog reikšti reikalavimus dėl pastato techniniame projekte nurodytų, bet neatliktų darbų bendrija gali tik tuo atveju, jeigu padarytas pažeidimas varžo, riboja ar kitaip trukdo jai vykdyti pareigas valdant ir naudojant daugiabučio namo savininkams nuosavybės teise priklausantį turtą. Dalis ieškovės patenkintų reikalavimų pagal jų pobūdį yra tiesiogiai susiję su butų savininkų butų pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su atsakove, pagrindu įgyta nuosavybės teise į butus, o kartu ir bendrosios dalinės nuosavybės teise į daugiabučiame gyvenamajame name esančius bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus.

35.6.                      Teismai nenurodė, kaip ir kokiu būdu turėtų būti įgyvendinama teismo nutartis dėl įpareigojimų pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų trūkumus. Teismas, neišsprendęs sprendimo vykdymo tvarkos, šį klausimą privalo spręsti iš naujo ir rezoliucinėje dalyje patikslinti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovė yra įpareigota pašalinti trūkumus, o šie gali būti pašalinti įvairiais būdais. Tarp šalių vėl gali kilti ginčas dėl trūkumų šalinimo būdo, todėl šalių ginčas nebuvo išspręstas galutinai. Teismui rezoliucinėje nutarties dalyje nenustačius konkrečios sprendimo vykdymo tvarkos (ištaisymo būdo, patekimo į daugiabutį namą laiko ir trūkumų šalinimo apimties), nutarties vykdymas yra neįmanomas. Laiptinių pločio ir nuolydžio trūkumų ištaisymas yra techniškai neįmanomas, nenugriaunant viso namo, todėl toks įpareigojimas yra aiškiai neproporcingas. Norint pakeisti laiptų nuolydį, reikėtų iš esmės perprojektuoti ir perstatyti laiptus, o tai reikalautų esminių struktūrinių viso pastato pakeitimų. 

36.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

36.1.                      Teismai tinkamai kvalifikavo ginčo šalis siejančius teisinius santykius, tinkamai taikė materialiuosius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė ieškinį grindė teisės normomis, reglamentuojančiomis pirkėjų teises, parduodamų daiktų kokybę ir kt. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022 galutinai konstatavus atsakovę esant nekilnojamojo turto vystytoja Statybos įstatymo prasme, teismai šioje byloje sprendimus pagrįstai grindė ir rangos teisės normomis, reglamentuojančiomis vystytojo atsakomybę už statinio kokybę. Atsakovei esant nekilnojamojo turto vystytoja, kuri turi pareigą garantuoti statinio kokybę, užtikrinti trūkumų šalinimą, spręstina, jog trūkumai dėl pagal projektą, teisės aktus būtinus ir neatliktus darbus byloje nustatyti ir atsakomybė atsakovei taikyta pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pagrindu, o trūkumai, atsiradę dėl nekokybiškai, netinkamai atliktų statybos darbų, ir atsakomybė atsakovei kaip vystytojai taikyta rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pagrindu.

36.2.                      Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl pastato trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo, veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus, reikalavimus reiškė dėl perduotų naudoti, valdyti ir prižiūrėti pastato bendrojo naudojimo patalpų ir objektų. Vienas iš ieškovės steigimo tikslų ir buvo bendrai spręsti visus su pastato trūkumų šalinimu susijusius klausimus – ieškovė buvo įsteigta po to, kai nepavyko su atsakove sutarti dėl trūkumų šalinimo. Todėl ieškovė turėjo teisę ne tik kreiptis į teismą su ieškiniu, bet ir pasirinkti teisių gynimo būdą. Teismai pagrįstai ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą pripažino tinkamu. Be to, argumentų dėl tariamo patalpų savininkų valios kreiptis į teismą trūkumo, pasirinkto teisių gynimo būdo atsakovė nenaudojo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Pastate esant 66 butams ir per šimtui šių butų savininkų, absoliučiai visiems savininkams patiems pareikšti reikalavimą ir dalyvauti procese kartu kaip bendraieškiams byloje yra kone neįmanoma. Todėl atsakovės teiginiai, kad reikalavimą atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas neva gali reikšti tik patys savininkai proporcingai jų turimai nuosavybės daliai, lemtų faktinę situaciją, jog dalis savininkų prisiteistų tik dalį sumos, reikalingos trūkumams pašalinti. Tai padarytų realų trūkumų pašalinimą neįmanomą.

36.3.                      Atsakovė, kalbėdama apie deliktinę atsakomybę, neteisingai interpretuoja CK 6.281 straipsnį, teigdama, jog pirmiausia atsakingas asmuo privalo būti įpareigojamas žalą atlyginti natūra ir tik to nepadarius per protingą terminą gali būti reikalaujama atlyginti žalą pinigais. CK 6.281 straipsnio 1 dalyje nustatyti du lygiaverčiai žalos atlyginimo būdai (natūra ir pinigais), nė vienam jų nesuteikiant prioriteto, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Teisės aktai nenustato pareigos kreiptis į nekilnojamojo turto vystytoją su reikalavimu pašalinti trūkumus iki kreipimosi į teismą. Net jei teismas ir išaiškintų, jog pirmiausia apie nustatytus trūkumus privalo būti informuojamas nekilnojamojo turto vystytojas, jam sudarant sąlygas šiuos trūkumus pašalinti natūra, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apie trūkumus atsakovė buvo informuota, turėjo galimybes juos pašalinti, tačiau to nedarė.

36.4.                      Pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkai pastato bendrojo naudojimo objektų ir patalpų valdymą, naudojimą, jų administravimą, priežiūrą bei visų su tuo susijusių klausimų sprendimą yra perdavę ieškovei, todėl pagrįstai nebuvo įtraukti į bylą kaip tretieji asmenys. Ieškovė, pareikšdama ieškinį byloje, neveikė atstovavimo pagrindu, todėl jokie savininkų sutikimai ar įgaliojimai jai nebuvo reikalingi. Nė vienas savininkas nėra pareiškęs jokių reikalavimų atsakovei dėl pastato trūkumų šalinimo ir (ar) šalinimo išlaidų atlyginimo, todėl pastato savininkų teisės nėra pažeistos. Be to, atsakovė neprašė kaip trečiųjų asmenų į bylą įtraukti patalpų savininkų, atsakovės rūpinimasis patalpų savininkų interesais kilo tik sulaukus nepalankių teismų sprendimų ir tik kasaciniame teisme. Įtraukimas į bylą per šimtą trečiųjų asmenų būtų apsunkinęs procesą, taip ne apginant savininkų teises ir interesus, o priešingai – dar labiau užvilkinant bylos nagrinėjimą, realų trūkumų pašalinimą ir sudarant sąlygas vystytojai išvengti atsakomybės.        

36.5.                      Teismai teisingai taikė aktualią kasacinio teismo praktiką. Kasacinis teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-403/2019 nustatė, jog visi (išskyrus vieną) bendrijos reikšti reikalavimai yra susiję su atsakovės įpareigojimu atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus, kuriais būtų atkurti faktiškai įvykdyti neesminiai projekto sprendinio pakeitimai ir kurių neatlikimas netrukdo valdyti ir naudoti daugiabučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo bei jame esančių bendrojo naudojimo objektų pagal paskirtį. Teismas, spręsdamas dėl bendrijos pareikštų reikalavimų pagrįstumo, vertino, ar buvo pažeisti su statyba susijusius santykius reglamentuojančių imperatyvių teisės normų reikalavimai. Šioje byloje teismai vertino ir nustatė, jog pastato trūkumus lėmė statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Kitoks aiškinimas, nei kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimą teisme dėl pastato trūkumų ištaisymo ir taisymo išlaidų atlyginimo priteisimo, pažeistų teisingumo principą.

36.6.                      Teismai tinkamai formulavo sprendimo ir nutarties rezoliucines dalis; procesinių sprendimų vykdymas yra aiškus ir įmanomas. Teismai pakankamai aiškiai nurodė, kokie trūkumai ir kaip turi būti šalinami – t. y. iš esmės trūkumai turi būti pašalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei pastato projektiniais sprendiniais.        Tai, kad, anot atsakovės, kai kurių trūkumų nėra įmanoma ištaisyti, yra fakto klausimas. Šis argumentas apskritai nebuvo keliamas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nebuvo teikti įrodymai, vertintos alternatyvios trūkumų šalinimo galimybės. Ieškovė nesutinka, kad ji ir patalpų savininkai, nepaisydami privalomų teisės aktų reikalavimų, kurie šiuo atveju, kalbant apie evakuacinės laiptinės plotį ir laiptų nuolydį, yra nustatyti dėl besievakuojančių žmonių saugumo, turėtų sutikti su reikšmingais, pavojų saugumui keliančiais trūkumais ir nereikalauti jų ištaisyti.

37.       Trečiasis asmuo UAB „Rinva“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-234-370/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

37.1.                      Teismas, nuspręsdamas priteisti daugiabučio namo savininkų bendrijai išlaidų, susijusių su techniniame projekte nurodytų, bet neatliktų darbų trūkumų šalinimu, atlyginimą, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pagal kuriuos daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija neturi teisės reikšti reikalavimų dėl pastato techniniame projekte nurodytų, bet neatliktų darbų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikšti reikalavimus dėl pastato techniniame projekte nurodytų, bet neatliktų darbų bendrija gali tik tuo atveju, jeigu padarytas pažeidimas varžo, riboja ar kitaip trukdo jai vykdyti pareigas valdant ir naudojant daugiabučio namo savininkams nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismai nepagrįstai išplėtė bendrijos įgalinimus reikšti reikalavimus, grindžiamus pirkimo–pardavimo sutartimis, patenkino daugiabučio namo bendrijos reikalavimus dėl valytojos patalpoje nesumontuotų sanitarinių prietaisų ir neįrengtų kabamųjų lubų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės liftų hole, kurie buvo nurodyti tik projekto statinio architektūros dalyje. Neįgyvendinti techninio projekto sprendiniai, susiję su bendrojo naudojimo objektų įrengimu, nėra laikomi daugiabučio gyvenamojo namo trūkumais, kadangi jie niekada nebuvo įgyvendinti. Ieškovė neturi pagrindo reikšti reikalavimų dėl neįgyvendintų neesminių projektinių sprendinių.

37.2.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo bei rangos teisinius santykius, netinkamai aiškino ieškovės teisių gynybos būdo pasirinkimo galimybes. Tai lėmė, kad teismas nenustatė bylai svarbių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Teismas priteisė daugiabučio gyvenamojo namo trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą dėl trūkumų, apie kurių egzistavimą iki pareikšto ieškinio nebuvo žinoma nei vystytojai, nei rangovei. Rangovė su atsakove yra sudariusi generalinės rangos sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbų atlikimo ir jų garantijos taikymo. Sutartyje yra nustatyta atliktų darbų trūkumų šalinimo tvarka. Nustatytos tvarkos laikymasis trečiajam asmeniui yra viena iš esminių sutarties sąlygų. Ieškovė, reikšdama reikalavimus vystytojai, privalo vadovautis rangą ir deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 6.664 straipsnyje yra nustatyta, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Teisė pasirinkti rangos trūkumų šalinimo būdą pirminėje stadijoje priklauso rangovui, o tik šiam pranešus ir per protingą terminą nepašalinus trūkumų, užsakovas (šiuo atveju ieškovė) gali reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Būtent toks normos aiškinimas, atsižvelgiant į rangos sutarčių institutą, užtikrintų proporcingumo ir teisingumo principų laikymąsi, nesukeliant nė vienai šaliai neproporcingos žalos. Deliktu padarytos žalos atlyginimo būdus nustato CK 6.281 straipsnis. Jo 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas atlyginti žalą natūra neįvykdomas per protingą laiką, tai kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti žalą pinigais. Taigi, abu teisiniai pagrindai teikia teisių gynybos būdo prioritetą trūkumų šalinimui natūra. Tik tuo atveju, jeigu atsakovė atsisakytų pašalinti trūkumus, ieškovė galėtų reikalauti priteisti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.

37.3.                      Butų ir kitų patalpų savininkai nepriėmė sprendimo, privalomo pagal DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, kuriuo ieškovei būtų pavesta kreiptis į teismą dėl daugiabučio gyvenamojo namo tariamų trūkumų, tuo labiau reikalauti priteisti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą bendrijai, o ne reikalauti iš atsakovės pašalinti trūkumus. Susiklostė situacija, kai viena iš pirkimo–pardavimo sutarties šalių yra atstovaujama, jai to net nežinant. Neteisėtai atstovaujama šalis praranda galimybę savo teises ginti kitais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Kvestionuotina ieškovės teisė reikalauti priteisti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą bendrijai, o ne butų ir patalpų savininkams. Pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos trečiojo asmens (bendrijos) naudai. Ieškovė negali reikšti reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, sutartims nesant sudarytoms ieškovės naudai arba neturėdama sprendimo, priimto visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma, kuriame būtų nuspręsta kreiptis į teismą pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu ir pasirinkti tam tikrą teisių gynybos būdą.

37.4.                      Teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą dalyvauti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, taip pažeidė CPK 266 straipsnį ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį pripažinti negaliojančia. Teismas pasisakė dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų teisių; valstybės teisių; subrangovo teisių ir pareigų; automobilių stovėjimo vietų savininkų teisių. Ieškovės ieškinį patenkinus pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, pirkimo–pardavimo sutarčių šalys (butų ir kitų patalpų pirkėjai) prarado savo teisę pasirinkti kitus nei ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdus. Be to, buvo pažeista jų teisė gauti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad nustatytas asfalto dangos įrengimo trūkumas yra valstybiniame žemės sklype, tačiau šis trūkumas atsirado dėl atsakovės pasitelkto rangovo netinkamai atliktų statybos rangos darbų, todėl teismas pagrįstai šio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą priteisė ieškovei iš atsakovės. Šis motyvas parodo, kad teismas pasisakė dėl valstybės turimos teisės į žalos atlyginimą, valstybei nežinant.

37.5.                      Byloje yra duomenų, kad dalį daugiabučio gyvenamojo namo darbų atliko generalinio rangovo pasitelkti subrangovai, teismo procesinis sprendimas turi įtakos neįtrauktos dalyvauti byloje UAB „MK Invest“ (subrangovės) teisinei padėčiai. UAB „MK Invest“ klijavo fasado plyteles ir įrengė fasadinį tinką. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo šių darbų trūkumus. Taigi, šis sprendimas gali turėti prejudicinę galią kitame ginče, kurį atsakovė arba trečiasis asmuo inicijuos kreipdamasis su reikalavimu į darbus atlikusią subrangovę UAB „MK Invest“. Teismas nurodė, kad automobilių stovėjimo vietos yra atskirtos nuo bendrojo naudojimo patalpų, kurių priežiūrą turi užtikrinti ieškovė, todėl teismas pasisakė dėl trečiųjų neįtrauktų į bylą asmenų teisių.

37.6.                      Teismas, nuspręsdamas remtis vienu iš dviejų teismo ekspertizių aktų, pažeidė CPK 218 straipsnį, nukrypo nuo šią teisės normą aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota aiški teisės taikymo taisyklė – teismas privalo motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės, jos tarpusavyje nekonkuravo, t. y. ekspertui E. L. buvo pavesta nustatyti daugiabučio namo defektus ir pažaidas, o ekspertė R. U. atliko papildomą ekspertizę, siekdama nustatyti, kokius daugiabučio namo trūkumus atsakovė pašalino E. L. atlikus teismo ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis abiejų teismo ekspertų duomenimis, nenustatė minėtų ekspertizių nepatikimumo ar neatitikties faktinėms aplinkybėms atvejų, nenustatė poreikio kartoti ar tikslinti ekspertizės atlikimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė nesivadovauti ekspertės R. U. teismo ekspertizės duomenimis (vadovautis dalimi jų), kurie faktiškai nekonkuruoja su eksperto E. L. ekspertizės aktu. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė visiškai nemotyvuodamas ir neargumentuodamas savo pasirinkimo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, neatskleidė bylos esmės.

37.7.                      Teismas, nustatydamas, kad statybos ir projektavimo darbų rezultatas sukėlė defektus užbaigtame statyti pastate, nespręsdamas dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo, neatskleidė bylos esmės ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas yra nustatęs – pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina statybos pagal statybos leidimą užbaigimo faktą, todėl nustačius, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas surašytas nesant tam teisinio pagrindo, toks aktas privalo būti ginčijamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-611/2023). Papildomai nurodytoje nutartyje teismas pasisakė, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas reiškia, jog statinys atitinka visus esminius reikalavimus, todėl, nustačius statinio neatitiktis šiems reikalavimams, turi būti ginčijamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Toks aiškinimas lemia, jog statytojas nebegali būti įpareigojamas pašalinti statinio trūkumus, dėl kurių buvimo negalėjo būti surašytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas, neginčijant paties tokio akto. Teismas įpareigojo atsakovę pakeisti užbaigto statyti namo esminius statinio projektinius sprendinius, t. y. de facto (faktiškai) pripažino, jog statinys yra nepagrįstai pripažintas tinkamu naudoti, ir įpareigojo statytoją keisti baigto statyti statinio projektinius sprendinius, kuriems įgyvendinti neabejotinai bus būtinas projektinių sprendinių suderinimas ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimas. Kad būtų ginčijamas pripažinimo tinkamu naudoti akto galiojimas (teisėtumas), teismas privalėjo įtraukti į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei statybos užbaigimo procedūras vykdžiusios komisijos narius, kurie būtų galėję pasisakyti ir atitinkamai sureaguoti į ieškovės ieškiniu keliamus reikalavimus dėl daugiabučio namo neatitikties projektiniams duomenims bei poreikio juos keisti (papildyti).

37.8.                      Teismas, nenustatydamas, kaip ir kokia tvarka nutartis turi būti įgyvendinta, pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalį, 302 straipsnį, 331 straipsnio 5 dalį, nukrypo nuo šias teisės normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Teismas įpareigojo atsakovę suprojektuoti (įrengti) ir ištaisyti daugiabučio namo trūkumus, nenurodydamas nei jų ištaisymo būdo, apimties, norimo rezultato. Teismas nedetalizavo, kokia apimtimi ar kokie sprendiniai bus laikomi tinkamai įrengtais ir atitinkančiais ieškovės reikalavimus. Įpareigojimas suprojektuoti ir įrengti, nenurodant, kokiu būdu, kokiais sprendiniais ir kokia apimtimi, yra labai abstraktus ir kiekvienos šalies gali būti interpretuojamas savaip. Atsakovei neaišku, kaip įvykdyti nutartį, be to, nėra aišku, kaip nutartis galėtų būti vykdoma priverstine tvarka.

37.9.                      Nemotyvuodamas dalies priimtų procesinių sprendimų, teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo šias teisės normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. ar atsakovė privalėjo aptariamus sprendinius įgyvendinti taip, kaip nurodo ieškovė, ir ar tai gali būti laikoma statybos darbų trūkumu, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais ar kitais teisės aktais. Neįvertinus šių aplinkybių, byla buvo išspręsta neteisingai. Atsakovė apeliaciniame skunde aiškiai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą laikyti atsakovę atsakinga už atitinkamus trūkumus, nenustatė, kokios esminės statybos techninių reglamentų normos ir (arba) esminiai projekto reikalavimai buvo pažeisti. Nenustačius minėtų aplinkybių, laikytina, kad teismas nepasisakė dėl aplinkybių, kurias įvertinus galėjo būti priimtas priešingas sprendimas.

38.       Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

38.1.                      Bendrija yra tinkama ieškovė byloje, kadangi reikalavimai reiškiami dėl pastato bendrojo naudojimo objektų ir patalpų, kurie yra perduoti valdyti, naudoti ir prižiūrėti ieškovei, trūkumų. Trečiasis asmuo nepagrįstai neigia teismų nustatytas faktines aplinkybes, jog pastatas turi trūkumų, nepagrįstai teigia, kad ieškovės reikalavimas yra dėl įsigyto daikto savybių, o ne statybos darbų trūkumų. Pavyzdžiui, trūkumai: neįrengta vaikų žaidimų aikštelė; neįrengtos grindjuostės; neįrengti įspėjamieji ženklai žmonėms su negalia, ir kiti trūkumai atsirado dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, jų neįgyvendinimo. Ieškovės reikalavimas buvo dėl neatliktų arba netinkamai pagal teisės aktus bei pastato projektinius sprendimus atliktų darbų, dėl kurių ieškovė negali tinkamai įgyvendinti jai pavestų funkcijų. Vien tai, kad yra išduotas statybos užbaigimo aktas, nesuponuoja, kad statinys yra pastatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir kad yra visiškai ir tinkamai įgyvendinti visi projektiniai sprendiniai.

38.2.                      Teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto vystytojo atsakomybę už statinio trūkumus; pagrįstai pripažino bendriją tinkama ieškove, galinčia reikšti reikalavimus dėl statinio bendrojo naudojimo patalpų ir objektų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad atsakovei ir rangovei nebuvo žinoma apie egzistuojančius pastato trūkumus. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek atsakovei, tiek ir trečiajam asmeniui visą laiką buvo gerai žinoma, kad pastatas turi trūkumų, o surašius atitinkamus aktus, atsakovė ir (ar) trečiasis asmuo trūkumų nepašalindavo. Teisės aktai nenustato pareigos privalomai kreiptis į nekilnojamojo turto vystytoją su reikalavimu pašalinti trūkumus iki reikalavimų teisme pareiškimo. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tik 2022 m. gruodžio 23 d., kartu paskiriant ekspertizę atliktiems trūkumų šalinimo darbams įvertinti. Atsakovė ir trečiasis asmuo turėjo net dvejus metus nuo bylos iškėlimo teisme pastato trūkumams pašalinti, tačiau to nedarė. Teiginiai apie neinformavimą apie pastato trūkumus, negalėjimą pašalinti trūkumų dėl nežinojimo neatitinka tikrovės. Be to, trečiasis asmuo neteisingai interpretuoja CK 6.664 straipsnio 3 dalį, kurioje yra nurodyti du alternatyvūs teisių gynimo būdai, neteikiant pirmenybės nė vienam iš jų, tačiau įstatymo garantijos atveju turėtų būti remiamasi ne CK 6.664 straipsniu, o 6.665 straipsniu, pasirenkant bet kurį iš nurodytų teisių gynimo būdų. Formalus aiškinimas, kad bendrija privalėjo reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo trūkumus pašalinti natūra ir tik neįvykdžius tokio reikalavimo prašyti priteisti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, neatitinka nei aktualaus teisinio reguliavimo, nei faktinės ginčo situacijos. Trečiojo asmens cituojamoje CK 6.281 straipsnio 2 dalyje kalbama apie situaciją, kai kreditorius pasirinko reikalauti teismo priteisti žalos atlyginimą natūra ir toks teismo sprendimas nėra vykdomas. Nurodytoje teisės normoje nekalbama apie tai, kad pirmiausia reikalavimas turi būti reiškiamas dėl prievolės įvykdymo, žalos atlyginimo natūra.

38.3.                      Nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad ieškovė, norėdama pareikšti reikalavimą dėl pastato trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo, turėjo būti įpareigota tai padaryti visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu, priimtu vadovaujantis DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus, savo kompetenciją, todėl nei bendrijos narių, nei visų butų savininkų sprendimai kreiptis į teismą neturėjo būti priimti. Tai patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovės ieškinį, pareikštą ieškovei dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais: teisė kreiptis į teismą yra nustatyta CPK 5 straipsnyje, todėl bendrijos procesinė teisė kreiptis į teismą ir tuo tikslu rinkti įrodymus (samdyti ekspertą) yra nustatyta įstatyme, naudojimuisi šia teise nedaro įtakos bendrijos sprendimo kreiptis į teismą priėmimas ar panaikinimas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3041-653/2024). Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo bylą nagrinėjant teismuose savo atsikirtimų negrindė argumentais, kad nebuvo visuotinio bendrijos narių susirinkimo ar visų butų savininkų sprendimo, įpareigojančio ieškovę reikšti ieškinį teisme, nurodantį konkretų teisių gynimo būdą. 

38.4.                      Į bylą buvo įtraukti visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms nutartis gali turėti įtakos, todėl neegzistuoja absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, neveikė atstovavimo pagrindu, todėl savininkų sutikimai ar įgaliojimai ieškovei siekiant kreiptis į teismą nebuvo reikalingi. Pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkai pastato bendrojo naudojimo objektų ir patalpų valdymą, naudojimą, jų administravimą, priežiūrą yra perdavę ieškovei, todėl patalpų savininkai pagrįstai nebuvo įtraukti į bylą kaip tretieji asmenys. Visi asmenys, kurie proceso metu buvo nustatyti kaip galintys būti suinteresuoti proceso baigtimi, buvo įtraukti į bylą kaip tretieji asmenys.

38.5.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tiek eksperto E. L. ekspertizės aktu, tiek ir ekspertės R. U. ekspertizės aktu, paaiškindamas, kodėl kai kuriais atvejais rėmėsi (nesirėmė) kurio iš ekspertų išvadomis. Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo ekspertės R. U. ekspertizės aktu, to nepagrindė, nemotyvavo. Teismas rėmėsi ir R. U. išvadomis, motyvuotai nusprendė nesivadovauti tam tikromis išvadomis, kadangi R. U. išvadas paneigė kiti byloje esantys įrodymai arba R. U. apskritai peržengė jai suformuluotą teismo pavedimą, pasisakė dėl klausimų, kurie jai nebuvo pavesti tirti.

38.6.                      Byloje nustatyti pastato trūkumai nelėmė prievolės ginčyti pastato statybos užbaigimo akto ir jį pripažinti negaliojančiu. Tai, kad statinys, kuriam yra išduotas statybos užbaigimo aktas, turi trūkumų, nereiškia, kad statybos užbaigimo aktas buvo išduotas neteisėtai ir jis privalo būti pripažintas negaliojančiu.

38.7.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai formulavo nutarties rezoliucinę dalį; nutarties vykdymas yra aiškus, įmanomas atsakovei. Trūkumai turi būti pašalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei pastato projektiniais sprendiniais. Tai, kad kai kurių trūkumų neva nėra įmanoma ištaisyti, yra fakto klausimas. Šis argumentas apskritai nebuvo keliamas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nebuvo teikti įrodymai, vertintos alternatyvios trūkumo šalinimo galimybės.

38.8.                      Nutartis yra tinkamai motyvuota, pagrįsta ir teisėta. Net atsakovė kasacinio skundo tokiais teiginiais negrindė, sutikdama, kad nutartis yra tinkamai motyvuota. Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, bylą išsprendė teisingai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. 

39.       Atsakovė UAB „Valor LT“ prisidėjo prie trečiojo asmens kasacinio skundo.

40.       Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos subjektinės teisės reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus dėl gyvenamojo namo trūkumų ištaisymo ir išlaidų trūkumams ištaisyti atlyginimo

41.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Taigi, teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42.       Dispozityvumo principas lemia ieškovo teisę pasirinkti, kokio pobūdžio ir kokiam subjektui pareikšti reikalavimą. Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43.       CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. 

44.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

45.       Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 1 dalį, bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir ieškovės įstatuose (šių įstatų 1, 2, ir 5 punktai).

46.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams, teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiškinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo nurodyta praktika). 

47.       Taigi, pagal CK ir DGNKPPSBĮ nustatytą teisinį reguliavimą, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

48.       Nagrinėjamoje byloje bendrija pareiškė reikalavimus dėl netinkamai atliktų daugiabučio namo statybos darbų trūkumų šalinimo ir išlaidų šiems trūkumams šalinti atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė prašo priteisti daugiabučio namo trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą ir pašalinti trūkumus, nustatytus bendrojo naudojimo objektuose ir patalpose, kurie paaiškėjo garantiniu laikotarpiu, todėl nusprendė, kad nagrinėjamu atveju bendrija yra tinkama ieškovė byloje. 

49.       Teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad garantiniu laikotarpiu paaiškėję trūkumai (defektai) yra susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, taigi, jų valdymu ir naudojimu pagal paskirtį, konstatuotina, kad ieškovė, daugiabučio namo bendrija, ieškinį dėl trūkumų šalinimo ir išlaidų trūkumams šalinti atlyginimo priteisimo pareiškė įgyvendindama jai įstatymo bei įstatų suteiktą kompetenciją, todėl kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį su tokio pobūdžio materialiaisiais teisiniais reikalavimais nebuvimo yra nepagrįsti.

Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

50.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė.

51.       Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-403/2025 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52.       Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrija neturi teisės reikšti reikalavimų dėl pastato techniniame projekte nurodytų, bet neatliktų darbų. Teismai nepagrįstai išplėtė bendrijos įgaliojimus reikšti reikalavimus, grindžiamus pirkimo–pardavimo sutartimis. Atsakovės kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, jog reikšti reikalavimus dėl pastato techniniame projekte nurodytų, bet neatliktų darbų bendrija gali tik tuo atveju, jeigu padarytas pažeidimas varžo, riboja ar kitaip trukdo jai vykdyti pareigas valdant ir naudojant daugiabučio namo savininkams nuosavybės teise priklausantį turtą.

53.       Atsižvelgdama į šiuos kasacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje buvo sprendžiama dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos teisės reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus butų pardavėjui (statytojui) dėl įpareigojimo atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus. Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, nebūdama sandorių, kuriais nekilnojamasis turtas įgyjamas nuosavybės teise, šalis ir kartu subjektas, kuriam šiais sandoriais sukuriamos teisės ir (ar) pareigos, neturi subjektinės teisės reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, grindžiamus šiais sandoriais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgalinimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo, bendrojo naudojimo žemės sklypo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti (žr. minėtos nutarties 39 punktą).

54.       Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovės reikalavimai yra susiję su atsakovės įpareigojimu atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus, kuriais būtų atkurti faktiškai įvykdyti neesminiai projekto sprendinio pakeitimai ir kurių neatlikimas netrukdo valdyti ir naudoti daugiabučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo bei jame esančių bendro naudojimo objektų pagal paskirtį. Šalys neginčija ir byloje nenustatyta, kad, neatlikus ieškovės reikalaujamų atlikti pastato techniniame projekte nurodytų darbų, kuriais būtų atkurti faktiškai įvykdyti neesminiai projekto sprendinio pakeitimai, buvo pažeisti su statyba susijusius santykius reglamentuojančių imperatyvių teisės normų reikalavimai (žr. minėtos nutarties 41 punktą).

55.       Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, nuo kurioje pateiktų išaiškinimų, atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, nukrypo bylą nagrinėję teismai, buvo išaiškinta daugiabučio namo savininkų bendrijos teisės reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus butų pardavėjui (statytojui) dėl įpareigojimo atlikti pastato techniniame projekte nurodytus, bet neatliktus darbus apimtis ir pripažinta, kad bendrija turi įgalinimus reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo, bendrojo naudojimo žemės sklypo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi patenkinti bendrijos reikalavimai priteisti trūkumų (defektų) šalinimo išlaidų atlyginimą ir įpareigoti pašalinti likusius trūkumus. Minėta, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes šie teismų nustatyti garantiniu laikotarpiu paaiškėję trūkumai (defektai) yra susiję su daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrojo naudojimo objektais. Byloje nėra nustatyta, kad šie trūkumai (defektai) būtų neesminiai ir netrukdytų užtikrinti bendrojo naudojimo objektų valdymo bei naudojimo pagal paskirtį. Taigi, kasacinių skundų argumentai dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos yra nepagrįsti, nes, viena vertus, atsakovės ir trečiojo asmens minimoje nutartyje nėra paneigiama bendrijos teisė reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus dėl neatliktų ar netinkamai atliktų pastato projekte nustatytų darbų atlikimo, kita vertus, nagrinėjamoje byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, nėra tapačios ar iš esmės panašios, kaip atsakovės ir trečiojo asmens minimoje byloje, kurioje priimta kasacinio teismo nutartimi jie remiasi. 

Dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų materialiųjų teisių bei pareigų išsprendimo ir savininkų valios kreiptis į teismą dėl gyvenamojo namo trūkumų ištaisymo ir išlaidų trūkumams ištaisyti atlyginimo

56.       Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl neįtrauktų į bylą dalyvauti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, taip pažeidė CPK 266 straipsnį ir tai sudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, ieškovė nepateikė dokumentų, kurie patvirtina bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų savininkų valią inicijuoti šį ginčą ir tai, kad savininkai išreiškė valią ginti savo teises būtent ieškovės pasirinktais teisių gynybos būdais. Nesant bendrijos narių valią patvirtinančio dokumento, teismai priteisė ieškovei trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, nors nė vienas iš suinteresuotų asmenų nedalyvavo bylos nagrinėjime. Bendrija nėra informavusi kitų nei bendrijos nariai savininkų apie šį ieškinį, todėl negalėjo pasisakyti dėl visų savininkų valios, atstovauti visų savininkų interesams ir pareikšti ieškinio pirkimo–pardavimo sandorių pagrindu. Teismai pasisakė dėl valstybės teisių, subrangovo teisių ir pareigų, automobilių stovėjimo vietų savininkų teisių.

57.       Nagrinėjamoje

58.       Byloje teismų taip pat nustatyta aplinkybė, kad bendrijos (ieškovės) 2020 m. rugpjūčio 25 d. susirinkime nutarta samdyti ekspertą daugiabučio namo defektams nustatyti, inicijuoti ginčą dėl garanto pateikimo bei grupinio ieškinio dėl netesybų (delspinigių) pateikimo.

59.       Pagal DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

60.       Taigi, įstatymas nereikalauja, kad dėl priemonių, susijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, būtų priimami sprendimai visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma. 

61.       Šioje nutartyje konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija (ieškovė) ieškinį dėl trūkumų šalinimo ir išlaidų trūkumams šalinti atlyginimo priteisimo šioje byloje pareiškė įgyvendindama jai įstatymo bei įstatų suteiktą kompetenciją (žr. šios nutarties 49 punktą). Taigi, viena vertus, ieškovės materialieji teisiniai reikalavimai atsakovei, kaip nekilnojamojo turto vystytojai, atsakingai už parduoto daugiabučio gyvenamojo namo trūkumus, yra pareikšti įgyvendinant jai įstatymo bei įstatų suteiktą kompetenciją naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, todėl atskiras savininkų sprendimas jai įgyvendinti įstatymo bei įstatų suteiktą kompetenciją nėra būtinas. Kita vertus, savininkų sprendimas samdyti ekspertą daugiabučio namo defektams nustatyti ir inicijuoti ginčą dėl garanto pateikimo bei grupinio ieškinio dėl netesybų (delspinigių) pateikimo patvirtina, kad jiems turėjo būti žinoma apie tokių defektų egzistavimą ir jie pritarė materialiųjų teisinių reikalavimų, susijusių su tokių defektų šalinimu, pareiškimui atsakovei, kaip nekilnojamojo turto vystytojai.

62.       Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, argumentų dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų valios inicijuoti šį ginčą nebuvimo nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neteikė. Nebuvo teikiami argumentai ir dėl dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų bei kitų neįtrauktų į bylą dalyvauti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų išsprendimo pirmosios instancijos teisme. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neįžvelgė nei nuosavybės teisės objektų savininkų valios inicijuoti šį ginčą nebuvimo, nei jų bei kitų asmenų, neįtrauktų į bylą, teisių ir pareigų išsprendimo pirmosios instancijos teisme.

63.       Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės ir trečiojo asmens kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų valios inicijuoti šį ginčą nebuvimo bei pasisakymo dėl neįtrauktų į bylą dalyvauti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų yra nepagrįsti. 

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

64.       Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Atsakovė nebuvo sudariusi nei su ieškove, nei su daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkais rangos sutarties, todėl ieškovei šiuo pagrindu negalėjo būti priteistas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas. Ieškovė, nebūdama nei pirkimo–pardavimo sutarčių, nei rangos sutarties šalis, reiškia reikalavimus atsakovei, neidentifikuodama teisinio pagrindo – kodėl ir kokia apimtimi turi teisę juos reikšti be objektų savininkų žinios. Tiek rangos, tiek deliktinės atsakomybės teisiniai pagrindai teikia teisių gynybos būdo prioritetą trūkumus šalinti natūra.

65.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad nors besikreipiantis į teismą asmuo privalo nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykius nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024 95 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

66.       Nagrinėjamoje byloje tiek pradiniame, tiek ir patikslintame ieškinyje ieškovė savo reikalavimus dėl parduoto nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo prieisimo bei įpareigojimo pašalinti trūkumus grindė CK normomis, reglamentuojančiomis pirkimo–pardavimo teisinius santykius, ir konkrečiai normomis, nustatančiomis reikalavimus parduodamam daiktui, jo kokybei, netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. 

67.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022 pagal ieškovų ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijos bei namo savininkų ieškinį atsakovei UAB „Valor LT“ ir trečiajam asmeniui UAB „Rinva“ dėl įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą, konstatuota, kad atsakovės (UAB „Valor LT“) interesais buvo suformuotas jai nuosavybės teise priklausantis sklypas, ji pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, 2018 m. birželio 22 d. išduotas leidimas statyti pastatą. Atsakovė parengė pastato statybos projektinius pasiūlymus šiame sklype, investiciniais tikslais suprojektavo ir organizavo daugiabučio namo statybos darbus, sudarė rangos sutartį su rangove UAB „Rinva“, kontroliavo statybos procesą, pardavė pastate esančius butus ir kitas patalpas. Konstatuota, kad atsakovė statė daugiabutį pastatą investiciniais tikslais, ji atitinka Statybos įstatyme nustatytą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintą nekilnojamojo turto vystytojo sąvoką, vystytojui būdingus požymius ir bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai buvo pripažinta nekilnojamojo turto vystytoja. Minėtoje nutartyje taip pat nustatyta, kad atsakovės su ieškovais (turto įgijėjais) sudarytų sutarčių 5.12 punktuose įtvirtinta, jog, paaiškėjus trūkumams, pirkėjai turi teisę tiesiogiai reikšti pretenzijas pardavėjui, rangovui, techniniam prižiūrėtojui ir (ar) projektuotojui (žr. minėtos nutarties 22, 25, 34, 41 punktus). 

68.       Minėtomis aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), priimtu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo ir šioje byloje dalyvaujantys asmenys, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kaip prejudiciniais faktais ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė, veikdama kaip daikto gamintoja statybos teisinių santykių kontekste, veikė ir kaip statytoja, ir kaip rangovė, kuri, net ir pati fiziškai nevykdydama statybos darbų, juos organizavo ir rūpinosi statybos procesu, ir pagrįstai tokią atsakovės veiklą pripažino artima Statybos įstatyme nustatytai statybos ūkio būdu veiklai, taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė, kaip nekilnojamojo turto vystytoja, prisiėmė riziką, susijusią su projekto įgyvendinimu. Nustačius, kad atsakovė yra ir daugiabučio namo pardavėja, tiek statybos laikotarpiu, tiek ir po statybos pabaigos pardavusi bendrijos nariams ne tik butus, bet ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, atsako už parduotų daiktų, nagrinėjamu atveju namo bendrojo naudojimo objektų, trūkumus.

69.       Šioje nutartyje minėta, kad ieškinį dėl trūkumų šalinimo ir išlaidų trūkumams šalinti atlyginimo priteisimo bendrija pareiškė, įgyvendindama jai įstatymo bei įstatų suteiktą kompetenciją, prašydama priteisti daugiabučio namo trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą ir pašalinti trūkumus, nustatytus bendrojo naudojimo objektuose ir patalpose, kurie paaiškėjo daugiabučio namo garantiniu laikotarpiu, t. y. nereikalauja priteisti iš atsakovės daugiabučio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir pašalinti trūkumus daugiabučio savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose. 

70.       Taigi, aplinkybė, kad ieškovė nėra nei pirkimo–pardavimo sutarčių, nei rangos sutarties šalis, nereiškia, kad ji, įgyvendindama įstatymo bei įstatų jai suteiktą kompetenciją, kurios esmė – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių ir pareigų, susijusių su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, įgyvendinimas, nekilnojamojo turto vystytojui, veikusiam ir kaip statytojui bei rangovui, ir kaip pardavėjui, pardavusiam pirkėjams (namo savininkams) ne tik butus asmeninės nuosavybės teisėmis, bet ir bendrojo naudojimo objektus bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, negali reikšti materialiųjų teisinių reikalavimų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės objektų trūkumais, atsiradusiais namo statybos metu bei paaiškėjusiais per garantinį laikotarpį.

71.       Šių aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kurių pagrindu šioje byloje atsakovei yra pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai, o kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo teisinių santykių, kurių pagrindu pareikšti ieškovės materialieji teisiniai reikalavimai šioje byloje, kvalifikavimo yra nepagrįsti.

Dėl sprendimo vykdymo tvarkos

72.       Tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, nenustatę, kokiu būdu turi būti įvykdytas teismo sprendimas pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo trūkumus, padarė esminius CPK 270 straipsnio 5 dalies, 302 straipsnio ir 331 straipsnio 5 dalies pažeidimus. 

73.       CPK 347 straipsnio, nustatančio reikalavimus kasacinio skundo turiniui, 3 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde negalima remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

74.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, šio sprendimo dalį, kuria atsakovė buvo įpareigota pašalinti gyvenamojo namo trūkumus, iš esmės paliko nepakeistą, tik papildomai įpareigojo atsakovę pašalinti nustatytą bei tinkamai neištaisytą trūkumą, t. y. ištaisyti fasado plytelių trūkumus (defektus 3.3.1–3.3.5).

75.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo trečiasis asmuo UAB „Rinva“ jokių aplinkybių bei argumentų dėl sprendimo vykdymo tvarkos, susijusių su trūkumų ištaisymo būdo, apimties, norimo rezultato (projektine prasme) nustatymu bei sprendimo įvykdymo galimybėmis (negalimumo), neteikė. Klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo ar pakeitimo apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. Todėl trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl CPK 270 straipsnio 5 dalies, 302 straipsnio ir 331 straipsnio 5 dalies pažeidimų negali būti kasacijos objektu.

76.       Atsakovė UAB „Valor LT“ savo apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos sprendimo pateikė tokį teiginį: „Teismas sprendime nenurodė, ką konkrečiai turi atlikti atsakovė, todėl vien šiuo pagrindu sprendimas yra nepagrįstas (neaiškus ir realiai neįgyvendinamas).“ Tačiau jokių konkrečių argumentų dėl to, kokias aplinkybes ir kokią sprendimo vykdymo tvarką teismas turėjo nustatyti, kad atsakovei būtų aišku, ką ir kaip ji turi atlikti, vykdydama sprendimo dalį, įpareigojančią pašalinti namo trūkumus, atsakovė savo apeliaciniame skunde nepateikė.

77.       Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis, kuria atsakovė įpareigota pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo trūkumus, suformuluota aiškiai, nurodant kiekvieną konkretų trūkumą (defektą), kurį įpareigojama pašalinti, suprojektuojant ir įrengiant, tiesiog įrengiant neįrengtas ar netinkamai įrengtas sistemas, mazgus ir kt., tiesiog ištaisant nustatytus trūkumus, o motyvuojamojoje skundžiamos nutarties dalyje aprašyta kiekvieno trūkumo esmė. Kadangi atsakovė yra verslo subjektas, veikiantis nekilnojamojo turto vystymo srityje, nagrinėjamu atveju parengęs pastato statybos projektinius pasiūlymus, investiciniais tikslais suprojektavęs ir organizavęs daugiabučio namo statybos darbus, jai turėtų būti aišku, kokiu būdu tokie trūkumai yra šalinami. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl techninių galimybių pašalinti kai kuriuos trūkumus nebuvimo yra faktinio pobūdžio ir į kasacinio teismo kompetenciją nepatenka.

78.       Taigi, kasacinių skundų argumentai dėl CPK 270 straipsnio 5 dalies, 302 straipsnio ir 331 straipsnio 5 dalies pažeidimų bei nenurodytos sprendimo vykdymo tvarkos yra pripažįstami nepagrįstais.

Dėl kasacinių skundų kitų argumentų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

79.       Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinių skundų argumentus dėl ekspertizių aktų netinkamo vertinimo, automobilių stovėjimo vietų savininkų teisių, bylos esmės neatskleidimo teismui konstatavus defektus užbaigtame statyti pastate, bet nesprendus dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo ir tokiu būdu neatskleidus bylos esmės bei nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos, konstatuoja, kad jie neatitinka CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų, dalis argumentų yra susiję su faktinių aplinkybių vertinimu, todėl detaliau jų nenagrinėja. Kasacinio skundo priėmimas nereiškia, kad visi jo argumentai pripažinti atitinkančiais bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus ir yra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

80.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismai nepasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, padarė pagrįstą išvadą, jog daugiabučio namo savininkų bendrija yra tinkama ieškovė šioje byloje ir turėjo teisinį pagrindą pareikšti reikalavimą dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų trūkumų ištaisymo ir išlaidų trūkumams ištaisyti atlyginimo, tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė pirkimo–pardavimo ir rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

81.       Atsakovė pateikė prašymą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovei uždrausta šalinti teismo nutartyje nurodytus gyvenamojo namo trūkumus iki tol, kol bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje. Atsakovė nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su teismo sprendimu, kurio įvykdymą jos užtikrina, ir neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina šiam tikslui pasiekti.

82.       Pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi, pakeisdamas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą, įpareigojo atsakovę pašalinti nutartyje nurodytus daugiabučio gyvenamojo namo trūkumus ir ši nutartis kasacinio teismo paliekama nepakeista, daro išvadą, kad nebėra teisinio pagrindo taikyti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra suderinamas su teismo procesinio sprendimo įvykdymu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės prašymas tenkintinas ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovei uždrausta šalinti teismo nutartyje nurodytus gyvenamojo namo trūkumus, naikintinos.

83.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiama 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi, perdavęs bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad bylos dalis nėra išnagrinėta, sprendžia tik dėl kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes ginčas dėl šios bylos dalies yra išsprendžiamas iš esmės.

84.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 88 straipsnio 1 dalyje pateiktas išlaidų, kurios priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas. Šios dalies 10 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskirtos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

85.       Kasacinius skundus atmetus, atsakovės ir trečiojo asmens kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

86.       Iškovė prašo priteisti 8032,38 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų – 3095,18 Eur už atsiliepimų į kasacinius skundus parengimą, 3938,95 Eur advokato pagalbai mediacijos procese, 998,25 Eur samdant specialistą mediacijos procese. Ieškovė pateikė išlaidų faktą ir jų dydį bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Išlaidos, kurių atlyginimą prašoma priteisti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) pagrindu apskaičiuotos didžiausios už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos išlaidų sumos (8.14 punktas), už atstovavimą mediacijos procese (8.19 punktas), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovės ir trečiojo asmens. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas priteisti ir 998,25 Eur, sumokėtus specialistui mediacijos procese, nes šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, yra pateikti šių išlaidų faktą ir dydį pagrindžiantys įrodymai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

87.       Kasaciniame teisme nepatirta su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti ieškovei ŽVĖRYNO VAKARAI daugiabučio namo savininkų bendrijai (j. a. k. 305590180) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valor LT“ (j. a. k. 304152923) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rinva“ (j. a. k. 302904868) po 4016,19 Eur (keturis tūkstančius šešiolika Eur 19 ct) kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gražina Davidonienė

Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė