Administracinė byla Nr. eI-909-821/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03497-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3

 (S)

dalyvaujant pareiškėjai R. K.,

atsakovo atstovei L. K.,

liudytojai B. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (1 t. b. l. 179–185), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018-08-10 įsakymą Nr. 48VĮ-1436-(14.48.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 1597-3 naudojimo teisės nutraukimo R. K.“ (toliau – ir Įsakymas 1) ir 2018-11-12 įsakymą Nr. 48VĮ-1990-(14.48.2) „Dėl asmenų, kurie Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas 2).

Skunde ir patikslintame skunde paaiškina, kad pareiškėja yra V. K. (V. K.) (mirusio 2013-07-28) teisių perėmėja. V. K. tuometės Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos XXIII sesijos 1994-03-29 sprendimu Nr. 25a buvo skirtas 1,80 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, kuris buvo naudojamas dar nuo 1990 m. V. K., žemėtvarkos skyriui paprašius, 2005-07-28 davė sutikimą, kad 0,97 ha plotas būtų iškeltas į laisvo fondo žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Skyriaus vedėjo 2012-04-27 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projekto papildyme V. K. suprojektuoti trys žemės sklypai: 1597-1 – 0,06 ha, 1597-2 – 0,06 ha ir 1597-3 – 0,97 ha išperkant iš valstybės. Skyriaus vedėjo 2014-06-17 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-2019 patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys, o 2014-07-30 žemės sklypai užregistruoti VĮ Registrų centre. Pareiškėja buvo informuota, kad sklypai bus parduoti pagal vidutinę rinkos kainą. Nesutikdama, pareiškėja raštu informavo Skyrių, kad už naudojamus žemės sklypus buvo sumokėta 1992 metais ir pakartotinai pateikė mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Skyrius teigė, kad Vilniaus rajono įgaliotinio potvarkiuose nenurodyta, kad už asmeninio ūkio žemės sklypus V. K. būtų sumokėjęs rubliais (investiciniais čekiais). Pareiškėja teigia, kad beveik du metus truko aiškinimasis dėl apmokėjimo už asmeninio ūkio žemę ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl nurodo 2017-06-09 raštu pateikusi Skyriui reikalavimą įforminti pirkimo–pardavimo sutartis. Skyrius 2017-08-03 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus visiems sklypams ir nutarė, kad 0,9836 ha sklypas apleistas. Pareiškėja į patikrinimus kviesta nebuvo. Pareiškėjos manymu, esant ginčo situacijai dėl apmokėjimo už sklypus, apkaltintas dokumentų nesaugojimu ar praradimu, kerštaudamas, Skyrius apžiūrėjo sklypus ir esant ginčui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Vilniaus rajono apylinkės teisme, priėmė sprendimą, kad sklypas nenaudojamas, todėl jo nebeleis privatizuoti. Įsakymas 1 priimtas 2018-08-10, t. y. po metų nuo 2017-08-03 patikrinimo, o po dar daugiau nei metų – 2018-11-12 priimtas Įsakymas 2, kuriuo sklypo naudotojas įtrauktas į sąrašus asmenų, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės sklypo.

Atsakovas Skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas. Atsiliepime į skundą (2 t., b. l. 2–7) nurodo, kad asmeninio žemės ūkio žemės statusas siejamas su dviejų būtinų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama asmenų, kuriems buvo suteikta. Paaiškino, kad skyrius, spręsdamas asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo pareiškėjai klausimą, 2017-08-01 atliko žemės sklypo (projektinis Nr. 1597-3, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo surašytas 2017-08-02 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-(733-(14.48.78.) bei atlikta vietovės fotofiksacija. Pareiškėja į patikrinimą nebuvo kviečiama, nes asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimai (vizualinė patikra vietovėje) nepriskiriami planiniams patikrinimas, nes atliekami nagrinėjant asmenų prašymus parduoti jau suformuotus asmeninio ūkio žemės sklypus. Taip pat pažymi, kad vizualinė apžiūra vietovėje nėra tapati žemės naudojimo valstybinei kontrolei bei faktinių duomenų patikrai vietovėje.

Atsiliepime į patikslintą skundą (3 t. b. l. 23–26) Skyrius nurodė, kad atsižvelgdamas į valstybinės žemės naudojimo kontrolės rezultatus, Skyriaus vedėjas 2018-11-12 Įsakymu 2 patvirtino sąrašą Asmenų, kurie Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, į kurį įrašė V. K.. Pažymi, kad pareiškėja neteko teisės naudotis minėtu asmeninio ūkio žemės sklypu, ši teisė yra nutraukta, todėl valstybinės žemės sklypas jai negali būti parduodamas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad 2013-08-22 viskas buvo užarta. 2014–2016 metais sodino bulves. 2016 metais bulvių buvo pasodinusi daugiau, tačiau pririnko mažiau, todėl nusprendė leisti žemei pailsėti. 2017 metais šienavo iš karto po Joninių ir rugpjūčio pabaigoje. Abejoja, ar prie patikrinimo akto pridėtose fotonuotraukose užfiksuotas būtent ginčo žemės sklypas. Pažymėjo, kad į patikrinimą jos nekvietė, Įsakymas 1 priimtas po metų.

Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad specialistui sprendžiant klausimą dėl sutarties sudarymo iškilo klausimas, ar ginčo sklypas naudojamas, nes pagal registro duomenis (ortofotonuotraukas) matėsi, kad ginčo žemės sklypas nenaudojamas, todėl kad išsklaidytų abejones, specialistas paprašė nuvykti ir atlikti visų žemės sklypų naudojimo patikrinimą. Abejonės kilo po to kai jau sklypai buvo suprojektuoti, o ne iki jų projektavimo. Pažymėjo, kad civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja kitaip kalbėjo apie naudojimą ir teigė, kad ginčo žemės sklypą šienavo tik rudenį.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta pareiškėjos dukra B. P.. Atsakydama į teisėjų kolegijos klausimą, ar atpažįsta kas užfiksuota fotonuotraukose, atsakė, kad vietovė iš fotonuotraukų jai neatpažįstama. Paaiškino, kad mama ginčo žemės sklypą tvarkė pati, 2016 metais sodino bulves. Liudytoja su savo vyru 2017 metais ginčo žemės sklypą šienavo 2 kartus, sklypas beveik hektaro ploto. Nurodė, kad vyras šienavo su trimeriu, o liudytoja su savaeige masina, tačiau ne visą plotą iš karto, o dalimis, mulčiavo. 2018 m. mama tvarkėsi pati.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus 2018-08-10 įsakymo Nr. 48VĮ-1436-(14.48.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 1597-3 naudojimo teisės nutraukimo R. K.“ ir 2018-11-12 įsakymo Nr. 48VĮ-1990-(14.48.2) „Dėl asmenų, kurie Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ teisėtumo.

Įsakymu 1 pareiškėjai R. K. nutraukta teisė naudotis 0,9836 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypu Nr. 1597-3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. (toliau – ir Sklypas) ir Sklypas pervestas į laisvos valstybinės žemės fondą.

Įsakymu 2 patvirtintas asmenų, kurie Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašas, į kurį Nr. 1 įtraukta V. K. pavardė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1994-03-29 XXIII sesijos sprendimu Nr. 25a V. K. buvo suteikta 1,80 ha asmeninio ūkio žemės (V. K. pavardė įrašyta šio sprendimo priede 57 eil.)  (2 t. b. l. 31–33). Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2002-02-08 įsakymu Nr. 09 „Dėl patikslintų asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino patikslintus asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus (2 t. b. l. 34–38), patikslintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše 55-oje pozicijoje nurodytas V. K. ir jo naudojamas asmeninio ūkio žemės plotas (1,80 ha (duomenys neskelbtini) k.). 

V. K. 2007-05-29 VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išpirkti asmeninio ūkio žemę 0,06 ha ir 0,6 ha (duomenys neskelbtini) k., ir 0,97 ha (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus rajone (2 t. b. l. 39).

Skyriaus 2014-05-12 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-1809 buvo patvirtintas Piliečių, pageidaujančių patikslinti suprojektuotus žemės sklypus Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Skyriaus vedėjo 2012-04-17 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, sąrašas, kuriame R. K. suprojektuoti 3 žemės ūkio paskirties žemės sklypai: Nr. 1597-1 (suprojektuota 0,06 ha, patikslintas plotas – 05,38 ha), Nr. 1597-2 (suprojektuota 0,06 ha, patikslintas plotas – 0,0526 ha) ir Nr. 1597-3 (suprojektuota 0,97 ha, patikslintas plotas 0,9836 ha) (2 t. b. l. 100–102). Skyriaus vedėjo 2014-06-17 Nr. 48SK-(14.48.111.)-2049 (1 t. b. l. 55–56) pirmiau nurodyti žemės sklypai suformuoti, o vėliau įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos valstybės vardu. Ginčo žemės sklypui, kuriuo nutraukta teisė naudotis, suteiktas kadastro Nr. 4167/0300:865) 1 t. b. l. 62–63).

Pareiškėja 2017-06-07 prašymu (reg. Nr. 48FP-3939) prašė pagreitinti nuosavybės dokumentų įforminimą (2 t. b. l. 47).

Skyriaus specialistas, 2017-08-02 ir 2017-08-03 atlikęs trijų žemės sklypų patikrinimus (2 t. b. l. 73–84), įskaitant ginčo žemės sklypo patikrinimą, nustatė, kad ginčo žemės sklypas yra apleistas, jame auga miško augmenija, pernykštė žolė bei žolių kupstai, tai užfiksavo 2017-08-02 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-733-(14.48.78.) (toliau – Patikrinimo aktas) ir prie jo pridėtose fotonuotraukose (2 t. b. l. 81–84, 164–167).

Skyriaus 2017-10-19 raštu Nr. 48SD-1286-(14.48.104.) pareiškėja informuota, kad apie minėtų patikrinimų rezultatus, kuriais remiantis pareiškėjos naudojami yra tik du žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)nėra naudojamas, jame auga miško augmenija, pernykštė žolė bei žolių kupstai, taip pat apie tai, kad pareiškėja nėra pateikusi paveldėjimo teisės liudijimo po V. K. mirties ir mokėjimo pranešimo originalo, asmens dokumento kopijos. Šiame rašte pareiškėjai nurodyta, kitų dviejų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo kaina, apskaičiuota pagal verčių žemėlapius parduodant be aukciono (2 t. b. l. 86). 2017-10-30 pareiškėja  teikė Skyriui dokumentus, 2017-11-07 prašė dar kartą ieškoti mokėjimo pranešimų (2 t. b. l. 46, 45). Kilo ginčas dėl apmokėjimo už asmeninio ūkio žemės sklypus ( b. l. 2 t. 43–44).

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono apylinkės teisme 2018-05-02 yra inicijavusi civilinę bylą Nr. 2YT-6520-860/2018 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jos sutuoktinis V. K., miręs 2013 m., už tris žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus, t. y. 0,9836 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., 0,0526 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0538 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., 1992 m. yra pilnumoje sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis pardavėjui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurią atstovavo Vilniaus rajono Žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimu pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas. Pareiškėja yra apskundusi minėtą sprendimą apeliacine tvarka.

 Skyrius 2018-08-10 įsakymą Nr. 48VĮ-1436-(14.48.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 1597-3 naudojimo teisės nutraukimo R. K.“ (Įsakymas 1) ir 2018-11-12 įsakymą
 Nr. 48VĮ-1990-(14.48.2) „Dėl asmenų, kurie Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ (Įsakymas 2).

Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad skundžiami Įsakymas 1 ir Įsakymas 2 yra nepagrįsti, nes ginčo žemės sklypas yra naudojamas.

Teisiniai santykiai dėl asmeninio ūkio žemės reglamentuojami Žemės reformos įstatymo, šio įstatymo pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (toliau – Nutarimas Nr. 385) bei Nutarimu patvirtintu Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose (15 straipsnio 6 dalis). Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemės valdoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje (15 straipsnio 7 dalis). Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka (15 straipsnio 12 dalis).

Nutarimo Nr. 385 (redakcija, galiojanti nuo 2014-06-14) 2.7 papunktyje nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą (toliau – Sąrašas). Jame nurodoma fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar apskrities valdytojo arba apskrities viršininko įsakymo, kuriuo buvo suteikta (arba patvirtinta) asmeninio ūkio žemė, data ir numeris, žemės ūkio naudmenų plotas ir vieta. Į Sąrašą taip pat įrašomi fiziniai asmenys, žemėtvarkos skyriui pateikę prašymą, kuriuo atsisako jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės. Sąrašą tvirtina žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai Sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami.

Remiantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, įstatymas numato dvi būtinas sąlygas asmeninio ūkio žemės įteisinimui, t. y. žemė turėjo būti suteikta teisėtai ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, ar V. K. asmeninio ūkio žemė buvo suteikta teisėtai. Taip patvirtina ir pačios šalys savo procesiniuose dokumentuose ir pasisakydami teismo posėdžio metu. Ginčas iš esmės kilęs tik dėl antros sąlygos buvimo – naudojimo asmeniniam ūkiui. Šiame kontekste paminėtina, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes, bei kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais, pavyzdžiui, nuomojant (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P403-101; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-171/2011).

Sprendžiant, ar ginčijamas Įsakymas 1, kuriuo pareiškėjai nutraukta teisė naudotis ginčo žemės sklypu, atitinka administraciniam aktui keliamą jo faktinio pagrįstumo kriterijų, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, turi būti remiamasi Nutarime Nr. 385 nustatytais kriterijais ir vertinama, kokie atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja nenaudojo suprojektuoto 0,836 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo. T. y. atsakovas turi pateikti duomenis, kad buvo atliktas kompetentingų subjektų patikrinimas, ar pareiškėja priskirtina prie asmenų, kurie patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykusi gyventi į kitą vietovę, ir jos leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba ši žemė apleista ir nedirbama).

Nagrinėjamu atveju Įsakymas 1 priimtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalimi, Nutarimo Nr. 385 2.7 papunkčiu ir remiantis Patikrinimo akte užfiksuotais rezultatais, iš kurių matyti, kad pareiškėja nenaudojo ginčo žemės sklypo patikrinimo metu. Pareiškėja kelia abejones, ar Patikrinimo akto fotonuotraukose užfiksuotas jai suprojektuotas ginčo žemės sklypas ir pažymi, kad atliktame patikrinime nedalyvavo.

Pažymėtina, kad Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – Nuostatai) reglamentuoja valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką ( 2 punktas). Šios kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vykdymą (1 punktas). Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo NŽT vadovo paskirti NŽT pareigūnai, atlikdami planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus (3, 4 punktai).

Vadovaujantis Nuostatų 11.9 papunkčiu, žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.9 papunktyje nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys NŽT pareigūnai informaciją dėl nustatytų pažeidimų perduoda NŽT teritorinio skyriaus vadovui (17 punktas). Remiantis Nuostatų 13 punktu, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys NŽT pareigūnai, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios, raštu praneša žemės savininkui, naudotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti patikrinimą ir nurodo atliekamo patikrinimo pagrindą ir tikslą.

Atsižvelgdamas į paminėtas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, prieš atlikdamas patikrinimą, privalėjo likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomos patikrinimo atlikimo datos raštu pranešti pareiškėjai apie planuojamą ginčo žemės sklypo patikrinimą. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus Skyriaus argumentus dėl to, kad negalima tapatinti valstybinės žemės naudojimo kontrolės su „vizualine apžiūra“ vietovėje.

Nutarimo Nr. 385 2.7 papunktyje įtvirtintas reikalavimas žemėtvarkos skyriui kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustatyti, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams sąrašus yra prevencinio pobūdžio ir reglamentuoja atvejus, kai asmeninio ūkio žemės sklypų nenaudojimo pagal paskirtį faktas nustatomas iki žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo, t. y. nuostatos, kuriomis siekiama kuo anksčiau identifikuoti asmeninio ūkio žemės sklypus, kurie nenaudojami pagal paskirtį, ir turėti kuo tikslesnę informaciją apie galimai laisvos žemės fondui priskirtiną žemę atitinkamose teritorijose prieš pradedant rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tačiau tai nereiškia, kad po žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo ir žemės sklypų suformavimo (NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo priėmimo) NŽT ir jos teritoriniai skyriai netenka teisės tikrinti, ar asmeninio ūkio žemė yra naudojama pagal paskirtį. Priešingai, tokia pareiga teisėjų kolegijos vertinimu egzistuoja nepriklausomai nuo asmeninio ūkio žemės įteisinimo (pardavimo) procedūros stadijos, kadangi asmeninio ūkio žemė gali būti parduodama tik jeigu asmuo, kuriam asmeninio ūkio žemė buvo suteikta, taip pat jo paveldėtojui, žemę naudoja.

Teisinis reguliavimas nenumato „vizualinės apžiūros“. Skyrius, kaip kompetentingas subjektas spręsti asmeninio ūkio žemės įteisinimo (pardavimo) klausimus, remiantis minėtomis Nuostatų normomis, tuo pačiu yra kompetentingas atlikti ir valstybinę žemės kontrolę. Todėl kilus abejonių dėl ginčo žemės sklypo naudojimo, Skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 13 punktu, privalėjo informuoti pareiškėją apie planuojamą ginčo žemės sklypo patikrinimą, tačiau to nepadarė. Nepaisant to, aplinkybė, kad Skyrius apie ginčo žemės sklypo patikrinimą pareiškėjos neinformavo iš anksto ir patikrinimą atliko jai nedalyvaujant, nekeičia fakto, kad ginčo žemės sklypas patikrinimo metu buvo nenaudojamas. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2016 metų ginčo žemės sklype augino bulves, bet dėl mažesnio derliaus nei tikėtasi, nusprendusi 2017 metais žemei leisti pailsėti ir tais metais ginčo žemės sklypą šienavusi du kartus (po Joninių ir rugpjūčio pabaigoje). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta pareiškėjos dukra paliudijo, kad 2017 metais kartu su vyru šienavo ginčo beveik vieno hektaro ploto žemės sklypą su trimeriu ir savaeige pjovimo mašina. Tačiau Patikrinimo akte ir fotonuotraukose, t. y. rašytiniuose  įrodymuose, užfiksuota pernykštė žolė, žolių kupstai, augantys medeliai paneigia šiuos pareiškėjos ir jos dukters teiginius. Teisėjų kolegijos vertinimu, labai mažai tikėtina, kad nuo 2016 metų rudens, kai, pasak pareiškėjos, buvo nuimtas bulvių derlius, iki 2017-08-02, kai buvo atliktas patikrinimas, ir netrukus po 2017-06-24 (Joninių šventės), kai, kaip teigiama, ginčo žemės sklypas turėjo būti kartą nušienautas, ginčo žemės sklype galėjo užaugti ne tik aukšta žolė, vietomis kupstais, kas reiškia pernykštės žolės augimą, bet ir medeliai (pušelės).

Pažymėtina, kad pareiškėjai apie atliktą patikrinimą ir jo metu užfiksuotus rezultatus buvo pranešta Skyriaus 2017-10-19 raštu Nr. 48SD-12886-(14.48.104.) (b. l. 2 t., b. l. 86), be kita ko, pranešant tik kitų dviejų žemės sklypų pardavimo kainą, todėl pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus nustatytu ginčo žemės sklypo nenaudojimo faktu, turėjo teisę Skyriui teikti įrodymus, pagrindžiančius ginčo žemės sklypo naudojimą iki jam priimant Įsakymą 1.

Taigi aptariamų teisės normų ir faktinės situacijos kontekste pažymėtina, kad atsakovas, atlikdamas ginčo žemės sklypo patikrinimą, turėjo būtinas teisines prielaidas atlikti tokį patikrinimą, nes tokią pareigą jam numato teisinis reguliavimas. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Skyrius priimdamas Įsakymą 1 ir nutraukdamas pareiškėjos teisę naudotis ginčo žemės sklypu, priėmė teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą individualų administracinį aktą, kurio skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo. Aplinkybė, kad atsakovas pareiškėjos iš anksto apie patikrinimą neinformavo, laikytina procedūriniu pažeidimu, kuris nelaikytinas esminiu. Remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad Įsakymas 2, V. K. buvo pagrįstai įtrauktas į Sąrašą, todėl pagrindo naikinti Įsakymą 2 taip pat nėra.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami Skyriaus

2018-08-10 įsakymas Nr. 48VĮ-1436-(14.48.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 1597-3 naudojimo teisės nutraukimo R. K.“  ir 2018-11-12 įsakymas Nr. 48VĮ-1990-(14.48.2) „Dėl asmenų, kurie Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ yra teisėti ir pagrįsti.

Pareiškėja taip pat prašė teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – priteisti 520 Eur sumą, sumokėtą advokatei Virginijai Žukienei, už skundo parengimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                           Jovita Einikienė 

                                                                                                   Beata Martišienė

                                                                                       Iveta Pelienė