Administracinė byla Nr. AS-472-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01717-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo, rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos sprendimą Nr. 1D-2206, 1D-2337-2D „Dėl Jūsų skundo“; 2) panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės tyrimų grupės vyriausiosios patarėjos L. N. 2021 m. gegužės 5 d. raštą Nr. 5T-153; 3) įpareigoti generalinį prokurorą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 28 d., 2021 m. kovo 21 d., 2021 m. balandžio 2 d. pranešimuose nurodytomis neteisėtomis veikomis pažeistų teisių; 4) įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl generalinės prokurorės N. G. padarytų nusikalstamų veikų; 5) priteisti neturtinę žalą: iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros 19 500 Eur ir 7 000 Eur; iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 19 500 Eur ir 7 000 Eur; iš Generalinės prokuratūros 9 600 Eur ir 7 000 Eur.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais nusprendė grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas trečiuoju ir ketvirtuoju skundo reikalavimu prašo teismo įpareigoti Generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo 2021 m. vasario 28 d., 2021 m. kovo 21 d., 2021 m. balandžio 2 d. pareiškimuose nurodytų neteisėtų veikų bei įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl Generalinio prokuroro padarytų nusikalstamų veikų.

Teismas, įvertinęs šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus, nurodė, kad pareiškėjas, reikalaudamas įpareigoti Generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą ir Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl Generalinio prokuroro galimai padarytų nusikalstamų veikų, skundžia prokuroro procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, o kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, o konkrečiai su prokuroro veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu (jo nepradėjimu).

Pareiškėjas, be kita ko, pirmuoju ir antruoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos sprendimą Nr. 1D-2206, 1D-2337-2D „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės tyrimų grupės vyriausiosios patarėjos L. N. 2021 m. gegužės 5 d. raštą Nr. 5T-153 „Dėl Jūsų prašymų“.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašomas panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. raštas yra informacinio, aiškinamojo pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teismas iš minėto rašto turinio nustatė, kad pareiškėjui šiuo raštu paaiškinamos aplinkybės, susijusios su administracinių teismų sprendimų ir nutarčių įsiteisėjimu, taip pat išaiškinamos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, jo pirmininkui priskirtinos funkcijos ir kompetencija, todėl šis raštas yra informacinio, aiškinamojo pobūdžio ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundžiamas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos sprendimas Nr. 1D-2206, 1D-2337-2D „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ taip pat negali būti nagrinėtinas administraciniame teisme, nes jame yra dėstomi argumentai išimtinai susiję su prokuroro ir teismų galimai neteisėtais veiksmais, o susiklostę teisiniai santykiai nėra priskirtini nagrinėti administraciniams teismams. Todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pirmasis ir antrasis skundo reikalavimai dėl sprendimų panaikinimo taip pat nesietini su viešojo administravimo sritimi, o su prokurorų ir teismų veiksmais (neveikimu), taigi nenagrinėti administracinių teismų.

Penktuoju skundo reikalavimu pareiškėjas teismo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros 19 500 Eur ir 7 000 Eur, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 19 500 Eur ir 7 000 Eur, iš Generalinės prokuratūros 9 600 Eur ir 7 000 Eur turtinei ir neturinei žalai atlyginti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra kildinamas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmų Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, be to, šie reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai, susiję su pareiškėjo skundo 1–4 reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai, kad atsisakė priimti pagrindinius pareiškėjo skundo reikalavimus (1–4 reikalavimai), teismas nurodė, kad ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo taip pat nenagrinėtinas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl jį taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas A. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir teisėją E. P. nušalinti. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 83 ir 84 straipsniais teikti siūlymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylai E. P. iškelti (dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ir dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkės administracinio sprendimo, visiems laikams uždraudusio pareiškėjui kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, to padaryti pats pareiškėjas negali, nors Teismų įstatymo 84 straipsnis tokią teisę pareiškėjui suteikia); 2) vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu ir Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi apie teisėjos E. P. akivaizdžiai įstatymams prieštaraujančią veiką – atsisakymą vykdyti teisingumą pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei (kaip matyti iš skundo priedų, į pareiškėjo tokius pranešimus Lietuvos Respublikos generaliniai prokurorai, be teismo įpareigojimų, nereaguoja).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad ginčas šioje byloje yra kilęs ne tarp Generalinės prokuratūros, o tarp pareiškėjo ir generalinės prokurorės dėl jos sprendimo pavesti pavaldiems prokurorams spręsti klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl pareiškėjo pranešimuose nurodytų asmenų. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos ir asmens teisės, o institucijos ar įstaigos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Tai pareiškėjo nuomone reiškia, kad skunde ir jo prieduose nurodyti pareiškėjo teisių pažeidimai įstatymo priskirtini viešajam interesui, o generalinė prokurorė neturėjo teisės atsisakyti pareiškėjo pažeistas teises ginti.

Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. raštas yra tik informacinio, aiškinamojo pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas teigia, kad skunde, rašto panaikinti neprašė, o prašė panaikinti administracinį sprendimą, kurio pagrindu gimė raštas.

Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Prezidento kanceliarijos sprendime yra dėstomi argumentai susiję su prokuroro ir teismų galimai neteisėtais veiksmais, o tai liudija, kad teismas suprato, jog skundo ši dalis teisminga ir bendrosios kompetencijos teismams, tačiau neveikė ABTĮ 22 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatyta tvarka. ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju teisinis santykis yra mišrus, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo veikti ABTĮ 22 str. 4 d. nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Iš pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo bei prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas reikalauja įpareigoti Generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo 2021 m. vasario 28 d., 2021 m. kovo 21 d., 2021 m. balandžio 2 d. pareiškimuose nurodytų neteisėtų veikų bei įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl Generalinio prokuroro padarytų nusikalstamų veikų.

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, akivaizdu, kad pareiškėjas, reikalaudamas įpareigoti Generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo skundą, skundžia prokuroro procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. Tokius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, o kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir Generalinio prokuroro nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, o siejamos būtent su prokuroro veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu (jo nepradėjimu). 

Skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl Generalinės prokurorės N. G. padarytų nusikalstamų veikų, taip pat yra ne dėl viešojo administravimo veiklos. Todėl administracinio teismo atliekamas šios funkcijos įgyvendinimo teisėtumo tikrinimas būtų traktuojamas kaip kišimasis į veiklą, kuria įgyvendinama Respublikos Prezidento valdžia, o taip būtų pažeidžiamas valdžių padalijimo principas.

Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos sprendimą Nr. 1D-2206, 1D-2337-2D „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės tyrimų grupės vyriausiosios patarėjos L. N. 2021 m. gegužės 5 d. raštą Nr. 5T-153 „Dėl Jūsų prašymų“. Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rašto panaikinti neprašė, o prašė panaikinti administracinį sprendimą, kurio pagrindu gimė raštas, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka ir ginčija būtent šiuo raštu pateiktą jam informaciją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. rašte, išnagrinėjus pareiškėjo 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. balandžio 19 d. ir 2021 m. balandžio 21 d. prašymus, kuriuose jis dėstė aplinkybes, susijusias su administracinių teismų nutarčių teisėtumo vertinimu ir peržiūrėjus teismų nutartis bei keliamą teismingumo klausimą, buvo pareiškėjui paaiškintos aplinkybės, susijusios su administracinių teismų sprendimų ir nutarčių įsiteisėjimu, taip pat išaiškinamos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, jo pirmininkui priskirtinos funkcijos ir kompetencija. Įvertinusi šio rašto turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis raštas yra informacinio, aiškinamojo pobūdžio ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos sprendimu Nr. 1D-2206, 1D-2337-2D „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2021 m. balandžio 28 d. skundą ir 2021 m. gegužės 7 d. skundo papildymą, kuriuose jis prašė Lietuvos Respublikos Prezidento įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą įvykdyti jam deleguotą pareigą dėl pareiškėjo skunduose generaliniam prokurorui nurodytų asmenų teisių pažeidimų bei padėti Lietuvos teismams apsispręsti, kokie teismai nagrinės pareiškėjo skundus. Minėtame sprendime yra nurodomi teisės aktai, reglamentuojantys prokuroro sprendimų priėmimą, paaiškinama, kad Prezidento institucija nesikiša į prokurorų veiklą ir neduoda jokių pavedimų ar įpareigojimų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo, nevertina šių pareigūnų priimtų sprendimų ir nurodoma, kam turi būti skundžiami prokuroro veiksmai. Taip pat Prezidento kanceliarija paaiškino pareiškėjui, kad Prezidentas negali vertinti teismų sprendimų ar kištis į teismų veiklą. Taigi, šiuo atveju taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad susiklostę teisiniai santykiai nėra priskirtini nagrinėti administraciniams teismams. Todėl pastarieji pareiškėjo reikalavimai dėl rašto ir sprendimo panaikinimo nesietini su viešojo administravimo sritimi, o su prokurorų ir teismų veiksmais (neveikimu), bei nenagrinėti administracinių teismų.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam žalos atlyginimą, pažymėtina, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-520/2019). Taigi su prokurorų ar teisėjų susijusiais veiksmais / neveikimu padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo prašomos žalos atlyginimas nėra kildinamas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmų Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, šie reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai, susiję su pareiškėjo skundo reikalavimais, o išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos priteisimo taip pat nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjo atskirajame skunde cituojamo ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis draudžia bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiamas skundo priėmimo, o ne bylos nutraukimo ar skundo palikimo nenagrinėtu klausimas, todėl taikytinos ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintos nuostatos.

Teisėjų kolegija, dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyto prašymo teikti siūlymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylai E. P. iškelti pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, jog šiai teisėjai turėtų būti taikoma drausminė atsakomybė, turi teisę pats kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatyta tvarka (84 str. 4 d.). Tai, ar teisėjos E. P. veiksmai nagrinėjant pareiškėjo pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą sudarė Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Kiek tai susiję su atskirojo skundo argumentais, susijusiais su pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendusios teisėjos nušalinimu ir galimu jos šališkumu (teisėja suprato, kad skunde ir jo prieduose nurodomos teisėjų galimai nusikalstamos veikos, bet į tai nereagavo), pažymėtina, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą: 1) jeigu jis anksčiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra proceso šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu; 4) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją ir ginčo šalims teisminės mediacijos metu nepavyko sudaryti taikos sutarties (ABTĮ 44 str. 2 d.). Aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja buvo šališka, nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veiksmuose taip pat nenustatyta įstatymams prieštaraujančių veikų (atsisakymo vykdyti teisingumą) požymių, todėl vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Kadangi pagrindai naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį nenustatyti, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas ir ši nutartis paliekama nepakeista (ABTĮ 154 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Ernestas Spruogis

        Skirgailė Žalimienė