Civilinė byla Nr. e2A-440-390/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05469-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.16;
3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G&G Solutions“ ieškinį atsakovui V. R. dėl atsakovo reikalavimo neatlygintinai pašalinti automobilio trūkumus pripažinimo nepagrįstu, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Daivanta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „G&G Solutions“ prašė pripažinti atsakovo V. R. reikalavimą, neatlygintinai pašalinti automobilio Audi A6, 2012 metų gamybos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), trūkumus už 3 635 Eur, nepagrįstu ir priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. PP2020-100144 (toliau – Sutartis) atsakovas iš ieškovės įsigijo lengvąjį automobilį Audi A6, 2012 m. gamybos. 2020 m. lapkričio 27 d. ieškovė iš atsakovo gavo elektroninį laišką, jog iš ieškovės įsigytu automobiliu beveik nevažinėjo, kol nebus pakeisti tepalai automatinėje pavarų dėžėje (toliau – APD), tačiau 2020 m. lapkričio 26 d. nuvykus į autoservisą pakeisti tepalų, pradėjus darbus, meistrai jį informavo, jog pastebėtas degėsių kvapas, darbai sustabdyti, surašytas defektavimo aktas ir šiuo laišku atsakovas informavo ieškovę apie rastą paslėptą defektą, apie kurį jis nebuvo informuotas. Po kurio laiko ieškovė iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) gavo pranešimą, kad 2020 m. gruodžio 2 d. „Vartotojo prašymu“ atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamas nemokamai pašalinti daikto trūkumus. Nesutikdama su atsakovo Tarnybai pateiktu prašymu, ieškovė 2020 m. gruodžio 16 d. Tarnybai pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė nesutikimo su prašymu motyvus. 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Tarnyba nutarė patenkinti vartotojo V. R. reikalavimą. Tačiau, ieškovės vertinimu, atsakovo reikalavimas nemokamai pašalinti daikto trūkumus už 3 635 Eur, kaip ir Tarnybos nutarimas, yra nepagrįsti. Prieš parduodant automobilį, įmonės darbuotojai jį patikrino, automobilis buvo puikios būklės, o automobilyje esantis automobilio borto kompiuteris, fiksuojantis net ir mažiausius automobilio gedimus ar defektus, nerodė jokių klaidų. 2020 m. spalio 20 d. šis automobilis praėjo techninę apžiūrą be menkiausio trūkumo. Be to, apie rastus automobilio gedimus, atsakovas ieškovės atstovus informavo jau po automobilio išardymo ir nebebuvo jokios galimybės nustatyti automobilio būklės iki automobilio išardymo.
3. Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovei neišreiškus pageidavimo atvykti į UAB „Daivanta“ autoservisą ir dalyvauti demontuojant APD nuo automobilio bei ją išardant, apžiūrint detales, atsakovas apie tai informavo UAB „Daivanta“ autoserviso darbuotojus ir šie pradėjo darbus. UAB „Daivanta“ autoserviso darbuotojams demontavus bei išardžius APD, atsakovui atsiuntė nuotraukas ir išaiškinimą, kaip įrodymą, kad defektų tikrai yra, o atlikę nuodugnų APD ir sankabos patikrinimą 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė defektinį aktą ir nurodė, kad defektų pašalinimo kaina 3 635 Eur su PVM. Tą pačią dieną defektinis aktas buvo nusiųstas ir ieškovei, kuri jokios nuomonės ar pozicijos neišreiškė. Pati ieškovė pripažįsta aplinkybę, jog nėra įmanoma nuvažiavus 124 km sudeginti sankabą ir sugadinti automatinę pavarų dėžę, t. y. šie gedimai jau buvo sudarant 2020 m. spalio 22 d. Sutartį, kurioje šis defektas aptartas nebuvo. Be to, techninės apžiūros metu automatinės pavarų dėžės darbas nėra tikrinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino atsakovo V. R. reikalavimą ieškovei UAB „G&G Solutions“ neatlygintinai pašalinti automobilio Audi A6, 2012 metų gamybos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), trūkumus 3 635 Eur sumai, nepagrįstu, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 232 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 8,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl parduoto automobilio kokybės, ieškovės pareigos atlyginti ginčo automobilio remonto išlaidas.
7. Atsakovo vertinimu, automobilis turėjo paslėptą ir neaptartą defektą, apie kurį jis neva sužinojo nuvykęs į autoservisą ir tik po to, kai automobilis buvo išardytas. Teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad atsakovas į servisą vyko ne dėl automatinės pavarų dėžės ar sankabos nesklandumų (gedimų), bet pasikeisti alyvos, ne tik nuvažiavo sava eiga, tačiau nejautė jokių nesklandumų, gedimo požymių, nebuvo pranešimų apie klaidas ar kitų automatinės pavarų dėžės ar sankabos defektų požymių.
8. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog prieš išardant ginčo automobilį, apie planuojamą jo ardymą ieškovei nebuvo pranešta ir jai nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti automobilį ir įvertinti jo būklę iki išardymo, pateikti savo argumentus, suteikti galimybę atlikti remontą, jeigu jis reikalingas. Pažymėjo, kad atsakovas į autoservisą atvyko tik pakeisti alyvos, o defektai nustatyti ir automobilis išardytas vien tik pasikliaujant uosle (neva buvo jaučiamas degėsių kvapas), nebuvo patikrintas automobilio borto kompiuteris, neatliktas testas važiuojant, neapklaustas buvęs savininkas, atsakovas nesutiko su autoserviso pasiūlymu ir nusprendė nelaukti, kol bus atliktas vien tik sankabos defektavimas, o patikrinti iš karto ne tik sankabą, bet ir pačią pavarų dėžę, nors įmonė siūlė kviestis ir pardavėją, ir nepriklausomus ekspertus. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad reikėjo mokėti lizingą už įsigytą automobilį, draudimą, o naudotis juo negalėjo, nepateisina atsakovo skubėjimo leisti ardyti automobilį, prieš tai niekaip neinformavus pardavėjo.
9. Teismas nurodė, kad Tarnyba neįvertino, jog ieškovė apie tariamus trūkumus buvo informuota tik po to, kai automobilis jau buvo išardytas ir nebebuvo jokios galimybės nustatyti automobilio būklės iki automobilio išardymo.
10. Teismas darė išvadą, jog atsakovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai bei nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, ignoravo trečiojo asmens UAB „Daivanta“ pasiūlymus prieš imantis automobilio ardymo darbų iškviesti ieškovės atstovus, pasisamdyti nepriklausomus ekspertus, ar sužinojus, kad UAB ,,Daivanta“ nėra sertifikuotas servisas, kreiptis į sertifikuotą servisą.
11. Teismas pažymėjo, kad vien tai, kad autoserviso darbuotojams „kilo įtarimų“ ir kad tai „gali reikšti“ tam tikrą gedimą, nėra tapatu, kad gedimas (defektas) yra nustatytas. Jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo automobiliui buvo būtina atlikti kapitalinį APD remontą, todėl, teismo vertinimu, atsakovas veikė savo rizika.
12. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovui automobilis buvo parduotas su paslėptais ar kitokiais defektais, taip pat nenustatyta, kad ieškovė būtų turėjusi tikslą nuslėpti nuo atsakovo automobilio trūkumus. Tai, jog remontas buvo atliktas, savaime neįrodo, jog automobilio Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu egzistavo parduodamo daikto trūkumai (defektai).
13. Teismas ieškovės ieškinį tenkino kaip pagrįstą ir įrodytą.
14. Ieškinį tenkinus, teismas iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nevisiškai ir nevisapusiškai ištyrus visas ginčo aplinkybes. Atsakovas rašytiniais įrodymais paneigė ieškovo argumentus, kad ginčo automobilio borto kompiuteris fiksuoja ir rodo prietaisų skydelyje APD defektus, kurie buvo nustatyti UAB „Daivanta“ servise, (UAB „Impulsana“ ir UAB „Autojuta“ atsakymai), nes tai yra mechaniniai APD defektai, ieškovas savo pozicijos dėl APD gedimų fiksavimo ir jų rodymo prietaisų skydelyje nepalaikė ir rėmėsi aplinkybe, kad, pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, ginčo automobilis 2020 m. spalio 20 d. praėjo techninę apžiūrą, nenurodyta jokių trūkumų. Tačiau techninės apžiūros metu transmisija (įskaitant APD) apžiūrima tik vizualiai, o pati pavarų dėžė (kaip šiuo atveju, automatinė pavarų dėžė), jos darbas nėra tikrinamas. Taigi, teismo sprendimo motyvas, kad automobilį atsakovas įsigijo techniškai tvarkingą, be trūkumų, nes, pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, ginčo automobilis 2020 m. spalio 20 d. praėjo techninę apžiūrą, nenurodyta jokių automobilio trūkumų, yra visiškai nepagrįstas.
1.2. Teismas visiškai nevertino trečiojo asmens UAB „Daivanta“ atsiliepime į ieškinį išdėstytų aplinkybių. Įtarti galimą pavarų dėžės ar sankabos gedimą dėl jaučiamo degėsių kvapo iš APD alyvos ir pačios APD yra normali praktika, galiojanti ne tik ginčo automobilio pavarų dėžei. Pradėjus APD defektavimą, pastebėtas per stipriai užveržtas/perveržtas mechatronikas, išardžius sankabą ir APD rasta sudegusi sankaba ir prasuktas APD filtro užsukimas. Taigi šie defektai buvo.
1.3. Ieškovės pozicija, kad esą atsakovas nori susiremontuoti ginčo automobilį už ieškovės pinigus, tik patvirtina aplinkybę, kad ginčo automobilį remontuoti buvo būtina ir paties gedimo neneigia. Iš ieškinio bei kitų teiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė pripažįsta aplinkybę, jog nėra įmanoma nuvažiavus tik 124 km sudeginti sankabą ir sugadinti automatinę pavarų dėžę, t. y. šie gedimai jau buvo sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį.
1.4. Ginčo automobilis iš esmės nebuvo eksploatuojamas. Defektiniame akte nurodyti ginčo automobilio defektai, savo esme ir pobūdžiu nesietini vien tik su natūraliu transporto priemonės sudėtinių dalių nusidėvėjimu bei išaiškėjo praėjus itin trumpam laikui nuo automobilio įsigijimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija konstatavo, kad automobilio defektai buvo esminiai – dėl nustatytų trūkumų automobilis negalėtų būti tinkamai ir saugiai toliau eksploatuojamas. Ieškovė savo teiginių, kad parduotas atsakovui automobilis buvo idealus, neįrodė. Žinodama, kad automatinės greičių dėžės trūkumus galima nustatyti atlikus kompiuterinę diagnostiką, įrodymų, kad tokia diagnostika buvo atlikta prieš automobilio pardavimą, atsakovui nepateikė.
1.5. Ieškovė, būdama profesionali automobilių pardavėja, kuriai yra taikomi padidinti rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, todėl būdama atidi ir rūpestinga, turėjo visas galimybes nedelsiant atvykti į UAB „Daivanta“ ir vietoje susipažinti bei įvertinti situaciją, tačiau to nepadarė.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovas nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuslėpė, kad jau 2020 m. lapkričio 26 d. tik apuostęs automobilį ir niekam nepranešęs, jis asmeniškai leido ardyti automobilį, nors jam autoservise, prieš išardant automobilį, ir siūlė išsikviesti ekspertą bei automobilio pardavėją. Taip pat nuslėpė, kad ieškovei laišką jis išsiuntė po to, kai automobilis jau buvo išardytas. Šias aplinkybes teismas tinkamai įvertino.
2.2. Teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė tinkamą sprendimą, kurio nėra jokio pagrindo naikinti ar keisti. Teismas teisingai konstatavo, kad tai, jog remontas buvo atliktas, savaime neįrodo, jog ginčo automobilio Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu egzistavo parduodamo daikto trūkumai (defektai).
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Daivanta“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Trečiasis asmuo sutinka su apeliaciniu skundu. Pažymi, kad teismas netinkamai vertino UAB „Daivanta“ nurodytus argumentus. Atlikus APD ir sankabos defektavimą, rasti defektai patvirtina, jog UAB „Daivanta“ pagrįstai nustatė, kad APD sankabos remontas būtinas. Jei gedimas būtų tik „įsivaizduotas“, APD sankaba nebūtų turėjusių mechaninių, vizualiai matomų defektų. Šiuo atveju gedimas buvo įtartas, patvirtintas ir pašalintas laiku. Atsakovas, pasirinkdamas atlikti visą pavarų dėžės remontą, elgėsi kaip protingas, rūpestingas ir atidus asmuo, kas jam padėjo išvengti vėliau galėjusių pasireikšti nesklandumų eksploatuojant automobilį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
19. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. spalio 22 d., pagal Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PP2020-100144, atsakovas V. R. iš ieškovės UAB „G&G Solutions“ įsigijo lengvąjį automobilį Audi A6, 2012 metų gamybos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 13 950,00 Eur. Automobilio įsigijimo sutartyje nurodyta automobilio rida – 233 316 km. 2020 m. spalio 20 d. buvo atlikta ginčo transporto priemonės techninė apžiūra ir ji pripažinta atitinkančia techninius reikalavimus.
20. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš atsakovo gavo pranešimą elektroniniu laišku, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 26 dieną nuvyko į autoservisą pakeisti tepalų, tačiau pradėję darbus, autoserviso meistrai jį informavo, jog pastebėtas degėsių kvapas. Autoserviso meistrai darbus sustabdė ir surašė defektavimo aktą apie pastebėtą paslėptą sankabos defektą. Atsakovas siūlė ieškovei atvykti į servisą ir susipažinti su būtinu remontu, tačiau ieškovė neatvyko. Pagal 2020 m. lapkričio 26 d. defektinį aktą 00011931 – sąmatą, trečiojo asmens – UAB „Daivanta“ suteiktos automobilio Audi A6 2012 remonto paslaugos atsakovui sudaro 3 635 Eur.
21. Nustatyta, kad atsakovas kreipėsi dėl įsigyto automobilio ir trūkumų pašalinimo į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba). Ieškovei nesutikus taikiai spręsti iškilusio ginčo, Tarnyba nutarė patenkinti atsakovo prašymą ir įpareigojo ieškovę neatlygintinai pašalinti automobilio trūkumus bei vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.
22. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti atsakovo reikalavimą, neatlygintinai pašalinti automobilio Audi A6, 2012 metų gamybos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), trūkumus už 3 635 Eur, nepagrįstu.
23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškovės ieškinį patenkino. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas (pirkėjas) neįrodė, jog ginčo automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektus ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo įsigijimo momento. Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog ieškovės ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas (CPK 178 straipsnis).
24. Nors ieškovas savo ieškinio reikalavimu prašo pripažinti atsakovo reikalavimą neatlygintinai pašalinti automobilio trūkumus neteisėtu, tačiau pagal ginčo aplinkybes byloje ginčas tarp šalių kyla iš esmės dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei.
25. Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-326-701/2020).
26. Pastebėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K—3-193-421/2020.).
27. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
28. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).
29. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, būdamas pirkėju ir gindamas savo pažeistas teises, kreipėsi į ieškovę pardavėją, o vėliau į Tarnybą dėl jo teisių gynimo, dėl automobilio, nupirkto iš ieškovės, trūkumo (remonto) išlaidų atlyginimo. Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, 2021 m. kovo 3 d. nutarimu nutarė atsakovo reikalavimą patenkinti ir pripažino pagrįstu jo reikalavimą neatlygintinai pašalinti automobilio trūkumus bei įpareigojo ieškovę vykdyti tarnybos nutarimą. Tuo tarpu ieškovė įrodinėjo, kad prieš parduodant automobilį atsakovui bendrovės darbuotojai jį patikrino, automobilis buvo puikios būklės, automobilio kompiuteris nefiksavo jokių gedimų ar defektų. Teigia, kad atsakovas, nuvykęs pas trečiąjį asmenį keisti tepalų, nejautė jokių sankabos trikdžių. Automobilis buvo techniškai tvarkingas ir praėjęs techninę apžiūrą, todėl jo ardymui nebuvo jokios priežasties, atsakovas, pats pristatydamas į servisą automobilį, nejautė jokio diskomforto ar trūkčiojimų. Ieškovės tvirtinimu, jeigu automobilio automatinės pavarų dėžės skystis tamsus ir jaučiamas degėsių kvapas, tai reikia pakeisti skystį, o ne ardyti automatinę pavarų dėžę.
30. Pažymėtina, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.). Pagal CK 6. 327 straipsnio 3 dalį, parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau.
31. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informacijos apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-193-421/2020).
32. Teisėjų kolegija pastebi, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-193-421/2020).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje turi būti atskleista ir tai turi esminės reikšmės, ar atsakovas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu žinojo arba galėjo žinoti, jog perkamas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams.
34. Byloje atsakovas neneigia, kad pirkdamas apžiūrėjo automobilį, tačiau tvirtina, kad automobiliu pravažiavus tik 124 km ir 2020 m. lapkričio 26 d. nuvykus pas trečiąjį asmenį pakeisti tepalų bei serviso darbuotojams kilus įtarimų dėl transmisijos (APD) gedimo, nes nuo jos sklido degėsių kvapas, buvo būtinybė demontuoti APD nuo automobilio ir išardyti. Byloje nustatyta, kad ieškovei rytojaus dieną buvo pranešta apie automobilio trūkumus elektroniniu paštu ir buvo siūloma jos atstovams atvykti į servisą susipažinti su „nesklandumais“. Ieškovei buvo pateiktas ir defektavimo aktas, tačiau ieškovė į pretenziją neatsakė.
35. Bylos duomenimis, atsakovas automobilį pirko sau naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jis bus tinkamas ir tvarkingas. Atsakovas automobilį pirko už 13 950,00 Eur sumą, automobilio pirkimo kaina atitiko rinkos kainas ir byloje nėra duomenų, kad automobilio kaina būtų sumažinta dėl kažkokių trukumų sandorio sudarymo metu. Kaip rodo bylos aplinkybės, atsakovas, įsigijęs automobilį ir nuvažiavęs tik 124 km, nutarė pakeisti variklio tepalą, tepalo filtrą ir transmisijos (APD) skystį. Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. atlikdamas tepalų keitimo darbus, trečiasis asmuo – UAB „Daivanta“ informavo atsakovą, kad kilo įtarimų dėl automobilio transmisijos (APD) techninės būklės, nes nuo jos sklido degėsių kvapas. Trečiojo asmens – autoserviso darbuotojai pažymėjo, kad degėsių kvapas gali reikšti transmisijos (APD) gedimą, o tokiam gedimui tiksliai nustatyti yra būtina demontuoti nuo automobilio APD ir ją išardyti. Serviso darbuotojai apie galimą gedimą informavo atsakovą, o atsakovas apie tai pranešė ieškovei. Vėliau, atlikus remonto darbus, buvo nustatyti sankabos defektai ir būtinybė keisti sankabą. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas žinojo apie tokį sankabos gedimą automobilio pirkimo metu. Tokio trūkumo nėra nurodyta ir pirkimo–pardavimo sutartyje, vizualiai apžiūrint automobilį tokio trūkumo nesimato, kompiuterinė diagnostika nebuvo atlikta, apie tokį trūkumą ieškovė atsakovo neinformavo.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą pirkimo metu neįrodo, kad automobilis buvo be trūkumų, nes atsiradusiam gedimui dėl pavarų dėžės reikėjo specialisto įvertinimo. Tokį įvertinimą ir atliko autoserviso specialistai, keitę automatinės pavaros alyvą ir konstatavę sankabos defektus.
37. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, 2020 m. kovo 3 d. nutarimu išnagrinėjusi atsakovo prašymą ir pasisakydama dėl automobilio trūkumų, pažymėjo, kad automobilio sankabos ir (APD) trūkumai galėjo pasireikšti vėliau ir, tikėtina, egzistavo automobilio įsigijimo metu, ir apžiūros metu galėjo būti nepastebimi ir nenustatyti. Komisija konstatavo, kad nuo automobilio pardavimo iki trūkumų nustatymo servise automobilis pravažiavo tik 135 km, t. y. iš esmės nebuvo eksploatuojamas. Vartotojo pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilio defektai, kurie savo esme ir pobūdžiu nesietini vien su natūraliu transporto priemonės sudėtinių dalių nusidėvėjimu bei paaiškėjo praėjus itin trumpam laikui nuo automobilio įsigijimo.
38. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai pripažįstami prima facie, tokiais, kurių įrodomoji galia yra didesnė negu kitų įrodinėjimo priemonių. Dėl minėtos priežasties šiuose įrodymuose nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tiek savo ieškinyje, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą patikimų įrodymų, paneigiančių atsakovo atsikirtimais įrodinėjamas aplinkybes, nepateikia, bet tik skirtingai vertina byloje esančius rašytinius įrodymus ir siūlo daryti tik ieškovei palankias išvadas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės argumentacija, susijusi su jos informavimu apie rastus automobilio gedimus iki automobilio išardymo, ginčo esmės nekeičia ir nesuponuoja priešingų išvadų.
39. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 197 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarime konstatuotus faktus laiko įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią ir priimdama sprendimą juo vadovaujasi.
40. Remiantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
41. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, atlikęs automobilio remonto darbus ir analizuodamas sankabos defekto priežastis nurodo, kad eksploatuojant automobilį ir jam esant nepriekaištingos būklės, automatinės pavarų dėžės (APD) alyva gali tik patamsėti, o esant pavarų dėžės sankabos ir aušinimo sistemos gedimui, alyva dirba aukštesnėje temperatūroje, dėl ko ji pradeda svilti ir labai aiškiai juntamas degėsių kvapas. Toks kvapas iš (APD) yra akivaizdus defektas, todėl sankabos remontą buvo būtina atlikti. Teigia, kad atsakovas, pasirinkdamas atlikti visą pavarų dėžės remontą, elgėsi kaip protingas, rūpestingas ir atidus asmuo, kas jam padėjo išvengti vėliau galėjusių pasireikšti nesklandumų eksploatuojant automobilį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokio nesuinteresuoto asmens bylos baigtimi duotais paaiškinimais dėl ginčo aplinkybių ir jais taip pat remiasi priimdama teismo sprendimą.
42. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pačio atsakovo kažkokie neatsargūs veiksmai galėjo nulemti automatinės pavarų dėžės sugadinimą. Taigi, šios aptartos aplinkybės ir kitos aplinkybės, nustatytos šio sprendimo 35–41 punktuose, laikytinos pakankamomis konstatuoti, jog automobilio pardavimo metu egzistavo pavarų dėžės gedimo defektas.
43. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
44. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi ieškovės ieškinyje, atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, trečiojo asmens išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose bei įvertinusi visus byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) sprendžia, kad įsigyjant automobilį atsakovas aptarto transporto priemonės trūkumo nežinojo, jo neatskleidė ir pardavėjas, trūkumai išaiškėjo faktiškai iš karto po sutarties sudarymo, taigi jie negalėjo atsirasti dėl atsakovo veiksmų ir dėl jo kaltės, trūkumai vizualiai nesimatė, nebuvo akivaizdūs, vadinasi buvo paslėpti, todėl bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Apeliacinis teismas pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pirkėjas (atsakovas) įrodė, jog transporto priemonės trūkumai atsirado iki daikto pardavimo. Dėl to pripažintina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas (pirkėjas) neįrodė, jog ginčo automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo įsigijimo momento.
45. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės pareikštą reikalavimą atsakovui automobilio remonto išlaidų atlyginimo dydis nesprendžiamas, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.
46. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Šie nurodyti pažeidimai sąlygojo netinkamą materialinės teisės normų taikymą, todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį atmesti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
47. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas yra pateikę duomenis, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (pinigų mokėjimo kvitas). Prašomos priteisti išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės taip pat priteistinos 8,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
48. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, ieškovei nepriteistinos, tačiau, pagal CPK 93 straipsnio taisykles, galėtų būti priteistinos atsakovui, bet atsakovas įrodymų apie tokių išlaidų turėjimą nepateikia, todėl jam tokios išlaidos nepriteistinos. Atsakovui tik priteistinas iš ieškovės 82 Eur žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „G&G Solutions“, įmonės kodas 300885771, 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 82 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės 8,92 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Algimantas Kukalis
Diana Labokaitė