Administracinė byla Nr. I-3019-362/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01977-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 02 d.

Šiauliai

            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. G.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. G. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas R. G. nurodė, kad š. m. kovo 16 d. kreipėsi su raštu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, kad jam iš pusbrolio leistų perduoti televizorių, nes jis yra našlaitis ir neturi artimų giminaičių. Šis prašymas buvo atmestas, tad televizoriaus jis negavo. Tada jis parašė skundą Kalėjimų departamentui, jog negavo televizoriaus iš pusbrolio, tačiau ir šis skundas buvo atmestas. Tokie veiksmai pažeidžia jo teises, neleidžia domėtis tuo, kad vyksta pasaulyje, kas trukdo jam integruotis į gyvenimą, kai jis išeis į laisvę. Pažymi, jog pataisos namuose galima gauti  televizorių ir iš pusbrolio, tad toks įstatymų skirtumas reiškia, jog kaliniai skirstomi pagal kastas, ko negali būti Dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už tai, jog negavo televizoriaus, priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog su prašymu kreipėsi 2015 m. balandžio mėn., kodėl nei prašyme, nei skunde Kalėjimų departamentui nenurodė, jog televizorių turėjo perduoti ne pusbrolis, o draugas, pasakyti negali. Raštu dėl to, jog jis yra našlaitis, giminių neturi, o yra tik pusbrolis, nesikreipė, atsakymų neskundė. Dėl televizoriaus neturėjimo negalėjo sužinoti naujienų, tačiau kuo pasireiškė neturinė žala, nurodyti negalėjo. Prašo priteisti nors 5400 Eur neturtinės žalos, kad galėtų nusipirkti televizorių.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją kreipėsi 2015-04-22 su prašymu, jog jam būtų perduotas televizorius iš piliečio V. Kuojo, į šį prašymą buvo atsakyta raštu, po ko pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą.. Atsakymas buvo gautas. Šiaulių tardymno izoliatoriuje televizorių priėmimo tvarka organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos  Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009 m. birželio 01 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis. Šių taisyklių XIV skirsnio 83 str. numatyta, jog suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio ar artimo giminaičio perduotais televizoriais, Bausmės vykdymo kodekso 96 str. numato, jog nuteistiesiems, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar naudotis sutuoktinio, sugyventinio ar artimo giminaičio perduotais televizoriais.  Pastebėtina, jog pusbrolis negali būti laikomas artimu giminaičiu.

Pareiškėjo R. G. skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo perduotas pusbrolio atneštas televizorius..

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo  pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009 m. birželio 01 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių XIV skirsnio 83 str. numato, jog suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio ar artimo giminaičio perduotais televizoriais, Bausmės vykdymo kodekso 96 str. numato, jog nuteistiesiems, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar naudotis sutuoktinio, sugyventinio ar artimo giminaičio perduotais televizoriais.

Kaip matyti iš 2015-04-22 pareiškėjo R. G. prašymo, jis prašė leisti perduoti jam televizorių iš asmens Vaido Kuojo, nurodydamas, jog yra našlaitis ir daugiau nėra kam televizorių perduoti, nes artimųjų neturi, 2015-05-20 skunde Kalėjimų departamento direktoriui jis nurodė, jog televizorių jam turėjo atnešti draugas. Nei Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus atsakymas dėl negalėjimo perduoti televizoriaus, nei Kalėjimo departamento direktoriaus atsakymas į skundą teismui apskųsti nebuvo.

Taigi darytina išvada, jog nei Šiaulių tardymo izoliatorius, nei Kalėjimų departamentas nepažeidė teisės normų reikalavimų, susijusių su televizoriaus perdavimu asmeniui, kuris randasi tardymo izoliatoriuje. Be to, pastebėtina, jog skirtingos įstatymo normos, reguliuojančios elektroninių prietaisų perdavimą asmenims, esantiems tardymo izoliatoriuose ir pataisos namuose, negali būti laikomos diskriminuojančiomis ar skirstančiomis asmenis pagal kastas, kadangi šių įstaigų yra skirtingos paskirtys, o įstaigų viduje teisės normos veikia vienodai visų asmenų atžvilgiu.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-07-21 pažymoje Nr. 62/09-24127 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda. Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, veikia biblioteka, kur galima gauti grožinės ir teisinės literatūros, prenumeruojami periodiniai leidiniai, esant galimybei, į kameras duodama po vieną laikraštį. Teisę prenumeruoti suimtiesiems periodinius leidinius turi juridiniai ir fiziniai asmenys.

Tokiu būdu, nors pareiškėjas ir nurodo savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo televizoriaus neperdavimas iš pusbrolio, bylos medžiaga nepatvirtinama, jog pareiškėjas apskritai teikė prašymą dėl televizoriaus perdavimo iš pusbrolio, prašymuose ir skunde šis asmuo nurodomas kaip „asmuo“ ar „draugas“, duomenų, jog pareiškėjas pagrindė savo prašymą, pateikdamas įrodymus, jog neturi sutuoktinės, sugyventinės ar kitų artimų giminaičių, byloje nėra, jis tik nurodė, jog yra našlaitis. Nei Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsisakymas perduoti televizorių, nei Kalėjimų departamento direktoriaus atsakymas į skundą teisme apskųsti nebuvo. Be to, pastebėtina, jog pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu negalėjo pagrįsti, kuo jam pasireiškė neturinė žala, neperdavus jam televizoriaus. Argumentas, jog dėl to jis negalėjo gauti atitinkamų žinių, atmestinas, kadangi šias žinias buvo galima gauti ir kitais būdais.

Įvertinus virš išdėstytą, nenustačius, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija atliko kokius tai neteisėtus veiksmus, pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas  išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas                                                                                      Arvydas Martinavičius